terorizmas

Vokietijos prokurorai penktadienį pranešė, kad buvo sulaikytas 27 metų siras, kuris, kaip įtariama, planavo islamistų motyvuotą išpuolį prieš šalies karius naudojant mačetes.

Graikijos sostinėje Atėnuose antradienį buvo evakuota ministerija, kai palestinietis pabėgėlis pagrasino susisprogdinti netoliese esančiame pastate, pranešė policija. AFP žurnalistai pranešė, kad vyras nuoga krūtine, rankoje spausdamas peilį, žingsniavo šeštojo aukšto balkonu prie Žemės ūkio ministerijos ir persisvėrė per kraštą. Graikijos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad jis grasino susprogdinti dujų balioną ir iššokti iš balkono.

Paaiškėjo, kad Vokietijos Zolingeno mieste tris žmones peiliu nudūrė ir dar aštuonis sužalojo 26-erių siras, o atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“. Iš viso policijos rankose – trys su išpuoliu susiję asmenys. Užpuolikas pareigūnams pasidavė pats. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Vokiečių pareigūnai vykdo reidą Zolingeno mieste įsikūrusiame pabėgėlių centre.

Paryžiuje peiliu ginkluotas vyras užpuolė ir sužeidė Prancūzijos kovos su terorizmu pajėgų karį. Incidentas įvyko pirmadienį apie 22 val. Rytų geležinkelio stotyje (Gare de l'Est), likus 11 dienų iki Paryžiaus olimpinių žaidynių pradžios. Užpuolikas smogė kariui peiliu į nugarą. Kaip praneša Prancūzijos žiniasklaida, remdamasi policija, kariškį užpuolė 40 metų vyras, Prancūzijos pilietis, jau žinomas teisėsaugos institucijoms dėl nužudymo ir psichikos sutrikimų.

Per tris savižudiškus išpuolius Nigerijos šiaurės rytuose žuvo mažiausiai 18 žmonių ir 48 buvo sužeisti. Regioninės katastrofų valdymo institucijos (SEMA) duomenimis, visi trys išpuoliai surengti Gvozos mieste. SEMA generalinis direktorius Barkindas Muhammadas Saidu sakė, kad pradžioje šeštadienį popiet sprogimas driokstelėjo vestuvių ceremonijos metu. Antroji ataka buvo nukreipta prieš miesto ligoninę, į kurią buvo atvežti keli per vestuvių ceremoniją sužeisti asmenys.

Prancūzijoje penktadienį pareikšti kaltinimai sulaikytam Ukrainos ir Rusijos piliečiui, planavusiam smurto aktą, pranešė  Nacionalinė kovos su terorizmu prokuratūra (PNAT). Pasak prokurorų, vyras į Prancūziją atvyko prieš kelias dienas. Anksčiau šią savaitę jie pranešė, kad Prancūzijos vidaus žvalgybos agentūra sulaikė 26 metų Ukrainos ir Rusijos pilietį, įtariamą planavus smurto aktą ir susižeidusį per sprogimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo didesnių Vakarų pastangų įgyvendinant Rusijai įvestas sankcijas, kad būtų sustabdytos vis intensyvėjančios rusų atakos. „Deja, pagalba Ukrainai vis dar yra ribota, o Rusijos valstybė vis dar turi prieigą prie svarbių komponentų, kurie reikalingi raketų ir dronų gamybai“, – sakė jis sekmadienio vakarą savo tradiciniame vaizdo kreipimesi.

Tuniso opozicinės partijos „Ennahdha“ lyderis Rachedas Ghannouchi ketvirtadienį buvo nuteistas naujai trejų metų laisvės atėmimo bausmei už neteisėtą savo partijos finansavimą, pranešė jo advokatas. Opozicijos lyderis, kuris už kaltinimus terorizmu atlieka 15 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šį kartą buvo nuteistas už tai, kad, kaip teigiama, gavo finansavimą iš užsienio savo islamistų partijai remti, naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatas Sami Triki.

Prahos universitete 14 žmonių nužudęs šaulys atsisveikinimo laiške prisipažino dėl ankstesnės dvigubos žmogžudystės, pranešė Čekijos policija. Davido Kozako namuose rastame raštelyje parašytas prisipažinimas, kad gruodžio 15 d., likus šešioms dienoms iki išpuolio Karolio universitete, jis miške netoli miesto nušovė vyrą ir jo dviejų mėnesių dukrą. Policija teigė, kad jis buvo įtrauktas į 4 000 įtariamųjų dėl jų nužudymo sąrašą.

Vakarų Europos miestuose šventines nuotaikas temdo gausesnės pareigūnų ir karių pajėgos bei užtvarai. Taip europiečiai saugosi nuo galimų islamistų išpuolių, kurių padaugėjo prasidėjus karui Izraelyje. Šviečiantys medžiai Prancūzijos sostinėje Paryžiuje praneša apie artėjančias Kalėdas. Tačiau įdienojus nuotaikos miesto centre niūresnės. Prie Paryžiaus simbolio Eifelio bokšto gausiai budi karių.

Čekijoje dėl didžiausių šaudynių šalies istorijoje šeštadienį vėliavos ant visuomeninių pastatų yra nuleistos iki pusės stiebo, vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku) aukos buvo pagerbtos tylos minute ir bažnyčių varpais. Vyriausybė šeštadienį paskelbė nacionalinio gedulo diena. Už žuvusiuosius aukotos mišios Šv. Vito katedroje Prahoje. Mišiose, kurios buvo atviros visiems, dalyvavo prezidentas Petras Pavelas ir abejų parlamento rūmų pirmininkai.

Prancūzijos šiaurėje per antiteroristinę operaciją, tiriant nusikalstamą teroristinį sąmokslą, penktadienį buvo sulaikyti penki asmenys, pranešė nacionalinė kovos su terorizmu prokuratūra. Bylai artimas šaltinis naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad sulaikyti penki žmonės, bet detalių apie jų įtariamus nusikaltimus nepateikė. Sulaikymai įvykdyti Nansi ir dviejuose kituose Merto ir Mozelio departamento miestuose, sakė šaltinis.

Sankt Peterburge (Rusija) buvo sulaikytas 32-ejų vyras, kuriam pateikti įtarimai dėl sprogmens pagaminimo, laikymo ir panaudojimo šių metų rugsėjį Nevskij rajone, prie karinio komisariato pastato, skelbia Kremliaus kontroliuojama naujienų agentūra TASS. Pranešama, kad sulaikytasis, kurio vardas ir pavardė nėra nurodomi, savo poelgį aiškino noru „išgąsdinti žmones, kurie eina į kariuomenę“. Jo teigimu, surinkinėjo sprogmenį savo darbovietėje.

Aukščiausiasis Teismas pagaliau užbaigė Šiaurės Airijos terorizmo istoriją Lietuvoje. Prieš keliolika metų mūsų šalyje prieš britus kovojantys airiai bandė įsigyti ginklų ir sprogmenų teroro išpuoliams. Vienas airis Lietuvoje kalėjo, bet jo brolio, kurį Lietuva įtarė buvus tikruoju ginklų kontrabandos organizatoriumi, mūsų šaliai neišdavė patys britai, o vėliau ir airiai. Priežastis – siaubingos kalinimo sąlygos Lietuvoje.

Iš Rusijos į Izraelį dar prieš 27 metus atvykęs Ilja Taraščanskis neteko savo 15-mečio sūnaus, o jo 13-metę dukrą „Hamas“ smogikai tikriausiai pagrobė į Gazos Ruožo teritoriją. Vyras portalui „Spektr“ papasakojo apie tai, ką jiems teko išgyventi spalio 7-ąją, kuomet gyvenvietę užpuolė teroro išpuolį surengę smogikai. Beeri kibucoje visą savo gyvenimą pragyvenęs I. Taraščanskis šeštadienį pabuvo nuo kurtinančių sprogimų – prasidėjo „Hamas“ puolimas.

„Hamas“ smogikai naudojasi pasauliniu finansavimo tinklu, kad gautų paramą iš labdaros organizacijų ir draugiškų jiems valstybių. Pinigai keliauja grynaisiais per Gazos tunelius arba kriptovaliutomis, taip apeinant tarptautines sankcijas, skelbiama „Reuters“ tyrime.   Gazos Ruožą valdanti „Hamas“ grupuotė, daugelyje Vakarų šalių pripažinta teroristine, po spalio 7-osios išpuolio Izraelio teritorijoje susidurs su dar didesniais finansų judėjimo ribojimais.

Rusijos pareigūnai šeštadienį paskelbė pradėję terorizmo tyrimą dėl incidento, kai į pietryčius nuo Maskvos nuo bėgių nuvažiavo prekinis traukinys. 19 traukinio vagonų nuo bėgių nuvažiavo dėl savadarbio sprogstamojo užtaiso, socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Tyrimų komitetas. Anksčiau Maskvos geležinkelių operatorius MZHD pranešė, kad Riazanės regione šeštadienio rytą dėl, kaip teigiama, neteisėto įsikišimo nuo bėgių nuvažiavo prekinis traukinys.

Prasidėjus karui Izraelyje Europoje padažnėjo protestų, kuriuose neišvengiama smurto, o Belgijoje ir Prancūzijoje įvykę mirtini išpuoliai nusinešė civilių gyvybes. Saugumo ekspertas, dimisijos pulkininkas Ignas Stankovičius neslepia – situacija kelia nerimą, o visuomenė tokiems išpuoliams turi ruoštis. Praėjusią savaitę per teroro išpuolį Briuselyje nužudyti du Švedijos piliečiai. Prieš dvi savaites Prancūzijoje mirtinai subadytas mokytojas.

Belgijos teisingumo ministras Vincentas Van Quickenborne penktadienį paskelbė atsistatydinantis, praėjus keturioms dienoms po to, kai nelegaliai šalyje gyvenantis migrantas iš Tuniso Briuselyje nužudė du švedų futbolo sirgalius. Per spaudos konferenciją jis sakė, kad Tunisas praėjusių metų rugpjūtį kreipėsi dėl Abdesalemo Lassouedo ekstradicijos, tačiau šiuo klausimu nebuvo imtasi veiksmų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį lankydamasis Albanijoje pareiškė, kad islamistų terorizmo grįžimas kelia grėsmę visoms Europos tautoms. „Deja, vakar Briuselyje pamatėme: visos Europos valstybės yra pažeidžiamos. Iš tikrųjų grįžta islamistų terorizmas ir mes visi esame pažeidžiami“, – sakė E. Macronas, turėdamas omenyje išpuolį, kai Belgijos sostinėje Briuselyje buvo nužudyti du švedų futbolo sirgaliai.

Šeštadienį Izraelį apėmė siaubas. „Hamas“ kovotojai surengė precedento neturinčią karinę ataką – iš pat ankstaus ryto į Izraelį paleido tūkstančius raketų, o šimtai ginkluotų kovotojų užplūdo Izraelio miestų gatves. Iš pasalų užpultame Izraelyje prasidėjo masinės žydų žudynės – tiesiog namuose ir gatvėse. Be to, į nelaisvę „Hamas“ kovotojai paėmė daugybę Izraelio karių, o nužudytų kūnus trypė ant žemės.

2001 m. rugsėjo 11 d. įvykiai – vienas ryškiausių pastarųjų dešimtmečių įvykių pasaulio istorijoje. Per teroristinę ataką žuvo beveik 3 tūkst. žmonių, tarp kurių buvo ir lietuvių. Kiekvienais metais šią dieną yra pagerbiamas aukų atminimas, primenama, kaip svarbu yra kovoti su terorizmu. 2001 m. rugsėjo 11 d. visam gyvenimui įsirėžė amerikiečių ir dalies pasaulio gyventojų atmintyje – tądien įvykdyta iki šiol kruviniausia ir daugiausiai aukų pareikalavusi teroristinė ataka JAV istorijoje.

Latvijos Valstybės saugumo tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad sulaikė šalies pilietį, įtariamą viešai šlovinus ir teisinus terorizmą bei platinus terorizmą skatinančią medžiagą. Rugpjūčio 14 dieną prieš atsivertusį musulmoną pradėtas baudžiamasis tyrimas. Teisėsaugos institucijos atkreipė dėmesį į šį vyrą, nes jo veikla leido manyti, kad jis galėjo tapti radikalių islamo interpretacijų šalininku, propaguojančiu smurtą kaip priimtiną priemonę ideologiniams tikslams pasiekti.

Šiauliuose neeilinis įvykis – didelio masto specialiųjų tarnybų pratybos. Daugiau nei 100 įvairių specialiųjų tarnybų pareigūnų gelbėjo žmones įvykus teroristiniam aktui traukinyje. Pagal scenarijų traukinio vagone sprogimas sužalojo kone puse šimto žmonių, daugybė sužeistų, kraujuojančių žmonių, yra ir žuvusių. Nors tokių didelių nelaimių Lietuvoje nėra buvę, tačiau tarnybos ruošiasi įvairiems scenarijams.

Vokietijos policija ketvirtadienį suėmė septynis vyrus, kurie, kaip įtariama, planavo teroristinį išpuolį šalyje, įkvėptą grupuotės „Islamo valstybė“ (IS). Vyrai iš Vidurinės Azijos „kurį laiką buvo pažįstami ir juos vienija radikali islamo ideologija“, teigiama federalinės prokuratūros (GBA) pareiškime. Netrukus po to, kai 2022 metų pradžioje prasidėjo rusų invazija į Ukrainą, „jie beveik tuo pačiu metu išvyko iš ten į Vokietiją“, sakė prokurorai.

Belgijos policija suėmė septynis asmenis, įtariamus remiant grupuotę „Islamo valstybė“ (IS) ir prisidedant prie teroristinių išpuolių rengimo, ketvirtadienį pranešė šalies prokurorai.  Prokurorų išplatintame pareiškime teigiama, kad beveik visi įtariamieji yra čečėnai, o trys iš jų turi Belgijos pilietybę.  „Tikslus planuotų atakų taikinys dar nesustatytas“, – nurodė jie.

Pernai Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos žvalgyba keletą kartų bandė verbuoti žmones Lietuvoje, šie mėginimai nebuvo sėkmingi, rašoma trečiadienį paskelbtoje Valstybės saugumo departamento (VSD) metinėje veiklos ataskaitoje. „Nustatyta keletas atvejų, kai Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybos bandė verbuoti Lietuvos piliečius, tačiau nė vienas iš jų nebuvo sėkmingas“, – teigiama ataskaitoje.

Turkijos 21 provincijoje, įskaitant kurdų daugumos gyvenamą Dijarbakyrą, antradienį dėl įtariamų ryšių su terorizmu sulaikyta 110 žmonių, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltiniai policijoje.  Šaltiniai šiuos masinius reidus pavadino kovos su terorizmu operacija.  Turkijos nacionalinis transliuotojas TRT pranešė, kad policija sulaikė asmenis, kurie įtariami neteisėtos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) finansavimu ir tuo, kad į šią grupuotę verbavo naujus narius.

Kremlius negaišo laiko ir iškart apkaltino Ukrainą surengus savaitgalį įvykusį Sankt Peterburgo kavinės sprogdinimą kur, anot jų, 40 žmonių buvo sužeista, o garsus ultranacionalistas Vladlenas Tatarskis žuvo. Ukrainos pareigūnai ne mažiau tvirtai atmetė šį kaltinimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų saugumo tarnybų nariai talkino Kyjivui rengiant teroro aktus Rusijoje ir Maskvos neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose.  V. Putinas dalyvavo Kremliaus saugumo tarybos posėdyje, skirtame užtikrinti teisėtvarką keturiose Ukrainos regionuose, kurie, jo teigimu, buvo aneksuoti praėjusių metų rugsėjį.

Rusijos tyrimų komitetas antradienį pranešė, kad sulaikytajai Darjai Trepovai, galimai atnešusiai bombą, kuriai sprogus žuvo garsus karo temomis rašydavęs ir Maskvos karą Ukrainoje tvirtai rėmęs tinklaraštininkas, buvo pareikšti kaltinimai. Tyrimų komiteto tinklalapyje paskelbtame pranešime sakoma, kad moteriai pareikšti kaltinimai dėl teroro akto. Vykdant tyrimą buvo pateiktas prašymas D. Trepovai skirti kardomąjį kalinimą.

Kanados vakaruose vienas vyras buvo apkaltintas terorizmu po to, kai keliaudamas autobusu peiliu grasino vienam žmogui ir perrėžė gerklę kitam, kuris dėl to buvo sunkiai sužeistas, teigiama teismo dokumentuose.

Lietuvos Seimas privačią Rusijos karinę bendrovę „Wagner“ pripažino teroristine organizacija. Už tokią rezoliuciją antradienį balsavo 117 parlamentarų, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Rezoliucija konstatuota, kad „Wagner“ nariai ir samdiniai kelia grėsmę valstybės bei visuomenės saugumui. Tą pripažinti raginamos ir kitos valstybės.

Moteris, kuri nuvyko į Siriją ištekėti už džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojo ir iš kurios dėl to buvo atimta Jungtinės Karalystės pilietybė, trečiadienį pralaimėjo teisinį mūšį dėl pilietybės susigrąžinimo. Teisėjas Robertas Jay atmetė Shamimos Begum pateiktą apeliaciją. Shamimai buvo vos 15 metų, kai ji 2015-aisiais su dviem draugėmis pabėgo iš Londono prisidėti prie IS.

Izraelis trečiadienį išplėtė pilietybės atėmimo už „terorizmo“ nusikaltimus politiką ir paskelbė, kad įstatymų leidėjai priėmė teisės aktą dėl asmenų, gaunančių finansinę paramą iš Palestinos savivaldos.   Įstatymo projektas, už kurį 94 parlamentarai balsavo „už“, o 10 „prieš“, sudaro sąlygas Izraeliui išsiųsti žmones iš šalies arba aneksuotos Rytų Jeruzalės.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pasiūlė naujus teisės aktus, kuriais būtų uždrausta veikla, susijusi su ekstremistinėmis grupuotėmis, siekdama sugriežtinti kovos su terorizmu įstatymus, kurie yra pagrindinis Turkijos reikalavimas siekiant patvirtinti Stokholmo stojimo paraišką į NATO. Siūlomu teisės aktu išplečiama veiklos, už kurią galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, samprata.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva ir toliau rems Izraelį, kovojant su terorizmu. Taip jis komentavo penktadienį Rytų Jeruzalėje surengtą išpuolį, kai užpuolikas palestinietis prie vienos sinagogos nušovė septynis žmones. „Mūsų mintys yra su siaubingo ir beprasmiško išpuolio Izraelyje aukų šeimomis. Mes ir toliau palaikysime savo partnerius ir bendradarbiausime su jais kovoje su terorizmu“, – žinutėje „Twitter“ teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį skelbs sprendimą dėl senaties termino taikymo terorizmo bylose kaltintiems dviem Airijos piliečiams. Vilniaus apygardos teismas pernai rugsėjį, suėjus senačiai, nutraukė Airijos piliečio Liamo Campbello (Lijamo Kempbelo) baudžiamąją bylą dėl kėsinimosi teikti paramą teroristinei grupuotei „Real IRA“. Šis Airijos pilietis dalyvavo teisme nagrinėjant jo bylą.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ketvirtadienį perspėjo, kad terorizmo grėsmė įvairiuose pasaulio regionuose išaugo ir tapo labiau geografiškai išplitusi, o prie to prisidėjo naujosios technologijos. Ji griežtai pasmerkė ginklų, karinės įrangos, dronų ir sprogstamųjų įtaisų srautą, plaukiantį į „Islamo valstybės“ (IS) ir „al Qaeda“ ekstremistų bei su jais susijusių grupuočių rankas.

Lenkijos parlamentas trečiadienį priėmė rezoliuciją, kurioje Rusijos Federacija paskelbta terorizmo rėmėja ir teroristines priemones naudojančia valstybe.  Dokumente teigiama, kad Rusija sistemingai pažeidinėja žmogaus teises, tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartiją, o taip pat ir daugelį kitų įsipareigojimų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skubiai sušauktoje Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, pareiškė, kad jos dalyviai turėtų palaikyti Ukrainos siūlomą taikos formulę ir pasmerkti Rusijos agresiją prieš civilius. Savo pasisakymo JT Saugumo Taryboje metu V. Zelenskis akcentavo, kad Ukrainai siūlo narėms priimti rezoliuciją, kuria būtų smerkiamas bet kokia forma galintis pasireikšti energetinis teroras. „Būtina reakcija visų, kurie palaiko JT Chartiją.

Strasbūre vykusio balsavimo metu europarlamentarai nubalsavo už Rusijos pripažinimą terorizmą remiančia valstybe. Taip ES sureagavo į didelio masto Rusijos puolimą prieš Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus. „Europos Parlamentas... griežtai smerkia karo nusikaltimus ir teroro aktus prieš civilius gyventojus, kuriuos įvykdė Rusijos Federacija ir jos pakalikai“, – rašoma tekste.

Ukrainos žvalgybai pasidalinus informacija apie galimą pavojų Astravo atominei elektrinei ir didėjančią hibridinių išpuolių tikimybę Baltarusijoje, portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sakė, visiškai nenustebę dėl tokių pranešimų. Šlykščių šunybių iš Baltarusijos ir Rusijos pusės reikia laukti, nes Maskva nenuleidžia rankų ir nori „pakelti temperatūrą“ mūsų regione, atkeršyti. Visgi ar tikrai taikiniu gali tapti Astravo AE kalbinti specialistai abejojo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių vadovams pareiškė, kad jų grupėje yra „teroristinė valstybė“, ir apkaltino Rusiją dėl raketos smūgio Lenkijoje, per kurį žuvo du žmonės. Kalbėdamas vaizdo ryšiu, V. Zelenskis pavadino raketos smūgį „tikru Rusijos pareiškimu G-20 viršūnių susitikimui“, sakoma jo kalbos kopijoje, kurią matė naujienų agentūra AFP. Lenkijos teigimu, nėra aiškių įrodymų, kas paleido raketą.

Jungtinių Tautų teisių ekspertai antradienį paragino Turkiją paleisti gydytojų profsąjungos lyderę, kaltinamą terorizmu, po to, kai ji paragino ištirti įtariamą kariuomenės cheminio ginklo panaudojimą prieš uždraustos kurdų kovotojų partijos narius. Penki nepriklausomi ekspertai, įskaitant specialiuosius pranešėjus dėl kankinimų, neteisminių egzekucijų ir žmogaus teisių apsaugos kovojant su terorizmu, paragino „nedelsiant ir besąlygiškai“ paleisti Sebnem Korur Fincanci.

Tarptautinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu organizacija FAFT (Financial Action Task Force) nusprendė įvesti Rusijai papildomus ribojimus, uždraudžiant jai kaip FAFT narei dalyvauti dabartiniuose bei būsimuose šios tarptautinės organizacijos projektuose, taip pat jos regioninių organų posėdžiuose.

Devyni žmonės žuvo ir 47 buvo sužeisti sekmadienį per išpuolį viešbutyje Kismajo mieste Somalio pietuose, už kurį atsakomybę prisiėmė islamistų grupuotė „al Shabaab“, pranešė regiono saugumo ministras. Su „al Qaeda“ susijusi grupuotė pastaruoju metu vėl pradėjo rengti išpuolius, daugiausia nukreiptus prieš sostinę Mogadišą ir centrinę Somalio dalį. Sekmadienio išpuolis Kismajo uostamiestyje prasidėjo 12 val. 45 min.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją „Tolimesnis Rusijos Federacijos agresijos eskalavimas prieš Ukrainą“, kurioje Rusiją pripažino teroristine valstybe. Apie šį sprendimą pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados delegacijos ETPA vadovė Marija Mezenceva ir Ukrainos parlamentaras Oleksijus Hončarenka.  „Už – 99 delegatai. Vienas susilaikė. Tai istorinis rezultatas! Visiškas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos palaikymas“, – teigė O. Hončarenka.

Rusijos užsienio reikalų ministerija kaltina Estijos užsienio reikalų ministrą Urmas Reinsalu raginimu surengti teroro aktą prieš Rusiją ir ketina Rusijos prokuratūros prašyti apsvarstyti galimybę iškelti jam baudžiamąją bylą, rašo estų dienraštis „Postimees“. „Dėl provokuojančių Estijos užsienio reikalų ministro Urmas Reinsalu pareiškimų raginant įvykdyti teroro aktą prieš Rusiją Rusijos užsienio reikalų ministerija rengia kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą ir prašys jos apsvarstyti baudžiamo...