suvokimas

Per praėjusius metus Lietuva nepagerino Korupcijos suvokimo indekso, ji liko 35 vietoje pasaulyje, rodo „Transparency International“ duomenys. Korupcijos suvokimo indekso tyrime ši nevyriausybinė organizacija Lietuvai skyrė 60 balų iš 100 galimų, tai yra 35 vieta 180 šalių sąraše. Tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių Lietuva užima 14 vietą, ketvirtadienį pranešė „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Tiek pat balų Lietuva gavo ir už 2019 metus.

Lietuvos vadovai gana optimistiškai vertina skaidrumo standartus įmonėse, tačiau, paradoksalu, kone kas antras apklaustasis nurodo korupciją plačiai paplitus šalyje. Tai rodo kasmetinis bendrovės „EY“ korupcijos ir sukčiavimo tyrimas, atliekamas pasauliniu mastu. Beje, 28 proc.

Jeigu manote, kad triukšmas, kurį girdite aplink yra sukuriamas tik išorinio pasaulio – labai klystate. Pasirodo, kuomet mūsų smegenys išgirsta garsą, jo suvokimas grindžiamas abiem – išorinių įvykių skleidžiamų virpesių identifikacija ir savo paties lūkesčiais. Pasiklausykite šį 50 sekundžių garso įrašą ir įsitikinkite patys. Įraše galima išgirsti skaitmeniniu būdu pakeistą garsą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai beprasmis.

,,Aerosmith“ koncerto išvakarėse prie Kempinskio teko stebėti ir kitokius žmones, kurių Bentley ,,kukliai“ glaudėsi prie viešbučio kelkraščio. Abejingais, ironiškais žvilgsniais jie žvelgė į mūsų vargšus melomanus, pačius amerikiečių muzikantus. Galbūt viešbuty ar mieste jie sprendė milijoninės reikšmės reikalūs, kas jiems ta muzika. Pagaliau iš jų ,,dosnių rankų“ galbūt gaunami pinigai meno projektams. Tik va šypsnį sukėlė jų klausoma muzika.

Tai, į ką šiuo metu žiūrite savo kompiuterio ekrane, matote su 15 sekundžių vėlinimu, kaip ir viską šiame pasaulyje, tvirtina žmogaus vizualinio suvokimo mechanizmą tyrę JAV neurologai. Jų tyrimo rezultatus paskelbė leidinys „Nature Neuroscience“. Mūsų akis nenutrūkstamai atakuoja pati įvairiausia vizualinė informacija: milijonai spalvų, formų ir visą laiką besikeičiančių pavidalų. Tačiau mes suvokiame toli gražu ne visa tai, ką matome, teigia mokslininkai.

Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Pasirodo, laimingiausi žmonės yra tie, kurie turi gerą artimą ryšį ir įdomų darbą, sako psichoterapeutė Genovaitė Bončkutė-Petronienė. Tačiau ir nemėgstamą darbą galima paversti įdomiu, įsitikinusi specialistė. Anot jos, yra būdas, kaip sužadinti kūrybiškumą, kad viskas, kas nepatinka, imtų patikti – reikia sugrįžti į vaiko būseną. „Kai išeini į kiemą, visai nekyla klausimas, ką veikti. Ten visada yra ką veikti.

Vieni gyvūnų elgesio specialistai teigia, kad šunys ypač gerai supranta ne tik žmonių gestus, bet ir emocijas. Kiti – kad šie augintiniai tiesiog yra išmokyti klausyti duodamų komandų. Kuri pusė teisi? „Yra tokių specialistų, kurie yra įsitikinę, kad šunys turi labai aukštą intelektą. Aš manau, kad šunys tiesiog klauso duodamų komandų. Vilkai nebuvo prijaukinti tam, kad suprastų žmones, o tam, kad jų klausytų.

Pamenate, kaip „Matricoje" Kinu Ryvso (Keanu Reeves) personažas Neo išsilenkdavo kulkų, o šios skriedavo sulėtintai? Panašiai vaizdą mato ir musės. Ir apskritai – kuo mažesnis gyvūnas ir kuo greitesnė jo medžiagų apykaita, tuo jam lėčiau... slenka laikas. Štai tokią išvadą netikėtai priėjo Dublino Trinity koledžo (Airija) mokslininkai. Skirtingos gyvūnų rūšys laiką suvokia labai skirtingai, o tai susiję su gyvūno dydžiu ir medžiagų apykaitos sparta. Mažesni gyvūnai (pvz.

Atliktas tyrimas dėl verslo grėsmių suvokimo parodė, kad situacija Lietuvoje nėra itin gera. Šalies verslininkai, rūpindamiesi savo verslo saugumu, imasi tik paviršutinių priemonių. Dažniausiai minima apsauga apsiriboja antivirusinių programų įdiegimu, pastato apsauga ir sutarčių su darbuotojais dėl konfidencialios informacijos pasirašymu. Bendrovės „Corporate Securitus“ direktorius Dr.

Praėjusią savaitę lankiausi uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje. Vizitas į šį objektą buvo neatsitiktinis - liepos viduryje čia lankysis Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto delegacija, kurios dalyviai savo akimis turės progą įvertinti elektrinės uždarymo darbų eigą ir pajausti viso Lietuvos vykdomo projekto mastą. Nuo to, kokį įspūdį susidarys Europos politikai, iš dalies priklausys ir tai, kokio ES verdikto galėsime tikėtis dėl šio projekto finansavimo lygio.

Vieną milijardą dolerių kainavo Los Andželui riaušės, vykusios mieste prieš 20 metų. Afroamerikiečių maištas ne tik brangiai kainavo, bet ir buvo gana kruvinas: aukos buvo skaičiuojamos dešimtimis. Riaušės tikriausia nebūtų padariusios šitiek nuostolių, jeigu jose nebūtų dalyvavusios jaunimo grupuotės, daugelį metų kovojančios tarpusavyje dėl gatvių kontrolės.

Mokantys angliškai šioje svetainėje gali sužinoti savo skaitymo greitį. Beje, pernelyg neskubėkite, nes reikės atsakyti į kelis klausimus, kad patvirtintumėte, jog tikrai skaitėte.

Nuo pat žmonių sukurto meno atsiradimo, riba buvo aiški: yra žmonės, kurie be jokių pastangų gali tikroviškai pavaizduoti objektą. Tačiau yra ir tokių, kurie kankinasi valandų valandas, kad teisingai perteiktų kampus ir proporcijas. Kas skiria piešėjus nuo nepiešėjų? Tebesitęsiantis tyrimas pamažu padeda atsakyti į šį klausimą.

Tvarka, pagal kurią spalvos gauna pavadinimus, priklauso nuo to, kaip mūsų akys mano pasaulį, rašo livescience.com. Tyrimai patvirtina, kad tos spalvos, kurių bangų ilgius lengviau pamatyti, kultūros evoliucijoje pavadinimus gavo anksčiau. Filosofai kelia klausimą, ar visi mes pasaulį matome vienodai. Viena iš strategijų, kad mokslininkai tai išsiaiškintų, yra nustatyti, kokios spalvos skirtingose kultūrose gauna pavadinimus.

Vaterlo universiteto (Kanada) mokslininkų grupė, vadovaujama Graydeno Solmano, tyrė smegenų veiklą situacijose, kai reikia surasti kokį nors daiktą. Trumpai apibendrinus jų tyrimo rezultatus, paskelbtus portale „Sciencediret.comc“, galima pasakyti, kad tais atvejais, kai, tarkime, skubėdami niekaip negalite rasti raktų, nors juos laikote savo delne, atitinkamos jūsų smegenų sistemos veikia nesinchroniškai.

Jei skaitote šį straipsnį, tiesiai po juo galite pamatyti „patinka“ (ang. – like) mygtuką, paspauskite jį, juk taip gera būti mėgiamam, wsj.com rašo psichologas Neilas Straussas. Pasaulis įniko į „patinka“ kultūrą. Atrodo, kad viskas turi atsidurti tinklaraštyje, „Twitter“ ar „Facebook“. Dabar dar pridėkime „Google+“, kur patinkančiam daiktui galėsite uždėti pliusą.

Švedijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad žmogaus smegenis lengva „įtikinti", neva kūnas turi tris rankas. Taip buvo patvirtinta prielaida, jog mūsų pačių kūno suvokimas nėra įgimtas. Klausimas, kaip žmogus suvokia savo kūną, yra vienas svarbiausių psichologijoje ir neurobiologijoje. Iki šiol buvo priimta manyti, kad žmogaus kūno sandaros suvokimą riboja į mūsų sąmonę nuo gimimo „įdiegta" schema, pagal kurią žmogus gali turėti tik vieną galvą, dvi rankas ir dvi kojas.

Naujas tyrimas parodė, kad žmogus kiekvieną dieną atakuojamas tokiu kiekiu informacijos, kurios užtektų 174 laikraščiams. Tad manantieji, kad jie kenčia nuo informacijos pertekliaus, galbūt yra visiškai teisūs, rašo Telegraph.co.uk. Interneto plėtra, 24 val. per parą transliuojama televizija ir mobilieji telefonai reiškia, kad dabar kiekvieną dieną gauname 5 kartus daugiau informacijos nei 1986 metais.

Daugelis nemėgsta modernios klasikinės muzikos, nes smegenims per sudėtinga šias kompozicijas suprasti kaip muziką. Kaip praneša „The Daily Telegraph“, muzikos mylėtojai muzikoje yra linkę garsus susieti taip, jog jie būtų suprantami ir interpretuojami kaip muzikinė kompozicija.

Deja, frazę, jog „laikas – geriausias mūsų mokytojas“, dažniausia prisimename tik tuomet, kai jau nebėra kelio atgal. Tik neatsargiai kopdami į gyvenimo viršūnę ir netikėtai paslydę, mes staiga susimąstome ir ieškome nuopuolio priežasčių. Suaugęs žmogus paprastai savo klaidas suranda greičiau, o jaunimui neretai dar ilgai tenka paklaidžioti vingiuotame gyvenimo klystkelyje. Tačiau ne visuomet ir brandaus amžiaus žmogus išvengia tų pačių pasikartojančių kliūčių.

Ar pastebėjote, kad tai, ko labai laukiate, pavyzdžiui, Kalėdų, artėja gerokai lėčiau nei, pavyzdžiui, nelaukiami egzaminai. Psichologai išsiaiškino, kad tai įvyksta dėl to, kad mūsų laiko suvokimas priklauso nuo proto būsenų. Paryžiaus ekonomikos mokyklos mokslininkai, rašo „The Telegraph“, pastebėjo, kad tam tikro įvykio laukimas paveikė žmonių laiko suvokimą, vadinamąją „laukimo trukmę“. Pranešama, kad nuotaika, „kai negali ko nors sulaukti“ išties prailgina laukimą.