suskystintų dujų terminalas

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą trečiadienį atplaukė antras šį mėnesį didelis dujų krovinys iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV).  Dujovežis „Arctic Princess“ ryte prisišvartavo prie terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, myshiptracking.com ir vesselfinder.com.  Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ informavo BNS, kad „Arctic Princess“ iš JAV esančio Korpus Kristi uosto atgabena apie 138 tūkst. kub. metrų SGD.

Vyriausybei sprendžiant dėl Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ateities, verslo atstovai ragina ieškoti būdų mažinti jo išlaikymo kaštus. Energetikai sako, jog šie kaštai mažės, o laivas „Independence“ bus naudingas šaliai ir ateityje, nes dujos vaidins vis didesnį vaidmenį.

  Klaipėdoje penktadienį viešintis vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas teigia, kad jam pavaldi Viešojo saugumo tarnyba ir „Klaipėdos nafta“ atsakingai saugo Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą. „Daro įspūdį, kaip atsakingai „Klaipėdos nafta“ ir Viešojo saugumo tarnyba atlieka savo pareigas“, – BNS telefonu iš SGD terminalo sakė T.Žilinskas. Jo teigimu, prie terminalo įrengtos apsaugos zonos, jos taip pat saugomos.

 Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Lietuvoje patenkintų Baltijos šalių paklausą, pareiškė Lietuvos energetikos ministras. Pasak Roko Masiulio, Lietuva planuoja ateityje išpirkti iš Norvegijos „Hoegh LNG“ nuomojamą terminalą. Ministras sako, kad mažėjant dujų paklausai Baltijos šalyse, akivaizdu, jog Lietuva gamtinėmis dujomis galėtų aprūpinti visas Baltijos šalis. Jo teigimu, Estija pati turi nuspręsti, ar statyti SGD terminalą.

Prieš metus į Klaipėdos uostą atplaukęs suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“ Lietuvai suteikė galimybių tapti naujų energetikos technologijų centru Baltijos jūros regione, sako energetikos ministras „Terminalo atsiradimas Lietuvai pirmiausiai davė energetinį saugumą. Antra, davė konkurenciją, kas sumažina dujų kainas ir dėl to mūsų kainos yra tarp pačių geriausių kainų Europoje.

Rita Miliūtė, LRT Televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Buvęs Lietuvos energetikos viceministras Romas Švedas sako, kad suskystintų dujų terminalo statyba yra pirmasis per daugiau kaip dešimt metų sėkmingai iki galo įgyvendintas šalies energetikos projektas. „1998 metais pastatėme Būtingės terminalą. Daugiau per 10 metų nebuvo įgyvendintas nė vienas projektas. Netgi gamtinių dujų saugyklos tyrimai nebuvo atlikti iki galo.

Rita Miliūtė, LRT Televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Klaipėdą pasiekus pirmajam Baltijos šalyse suskystintųjų dujų terminalui, Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad tai vienas iš keleto projektų, galinčių užtikrinti nepriklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių. „Mes esam dabar bazinę nepriklausomybę užsitikrinę, bet jinai tikrai mūsų netenkina.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pagal krovos apimtis į Klaipėdos uostą panašiame Zebriugės uoste jau beveik tris dešimtmečius veikia suskystintųjų dujų terminalas. Tiesa, Belgijoje dujų saugyklos pastatytos žemyninėje dalyje, skirtingai nei planuojama Klaipėdoje, kur dujos turėtų būti saugomos specialiame tanklaivyje. Per metus Zebriugės uoste perkraunama apie 2 mln. konteinerių. Panašiai tiek – ir naujų automobilių.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kas mėnesį Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybą aptarianti valstybinė komisija ketvirtadienį posėdžiauja Klaipėdoje, susitinka su terminalo krantinių ir dujotiekių statytojais. Posėdžio pirmininkas – ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Per posėdį aptariama Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo krantinės ir vamzdyno statybos eiga.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos Klaipėdoje žengia į kitą etapą. Nuo dokumentų derinimo pereinama prie statybos darbų. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos indėlis į projekto įgyvendinimą jame dalyvaujančių specialistų vertinamas kaip konstruktyvus bei operatyvus. Savo ruožtu Klaipėdos vadovai primena, jog miestui su kaupu įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus, laukiama lygiaverčio Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsako.

Neatsirado nė vieno banko, kuris norėtų paskolinti „Klaipėdos naftai“ 252 mln. litų suskystintų gamtinių dujų terminalui. Kaip bendrovė praneša per „Nasdaq OMX Vilnius“ biržos informacinę sistemą, per nustatytą terminą nė vienas pirkimo dalyvis nepateikė galutinio pasiūlymo. „Atsižvelgiant į suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros finansavimo poreikį, bendrovė finansinių paslaugų pirkimą atnaujins artimiausiu metu“, – teigiama „Klaipėdos naftos“ pranešime.

 Baltijos jūros tarša didėja, o Lietuvos priekrantės žvejai baiminasi, kad dėl vos prasidėjusios suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos Kiaulės nugaroje, skandinamas gruntas gali teršti Lietuvos krantus skalaujančius vandenis ir žuvis išginti toliau nuo priekrantės. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila sako stebintis vos prasidėjusią SGD terminalo statybą.

Valstybė investuoja į energetiką ir pastatų renovavimą, bet daug gyventojų emigruoja, ir neaišku, ar šiomis gėrybėmis dar bus kam naudotis, –  tokią mintį pirmadienį surengtame Verslo forume iškėlė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas  Robertas Dargis.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas dalies klaipėdiečių yra vertinamas kaip potenciali bomba, kuriai sprogus būtų nušluota pusė miesto. „Balsas.lt savaitė“ klausia, kodėl terminalas grūdamas į uostą, o ne statomas Būtingėje.

Šalies Vyriausybė labai greitai įvertino aiškias Klaipėdos miesto ir jūrų uosto vadovų nuostatas, kad Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos negali būti pradėtos, paminant pajūrio ir jo gyventojų interesus. Į uostamiestį atskubėjęs premjeras Andrius Kubilius išsklaidė kilusią įtampą. Užvakar į pajūrį atvykęs A.Kubilius tvirtino, kad Vakarų Lietuva yra pati geriausia vieta pradėti švęsti Valstybės – Mindaugo karūnavimo – dieną.

Klaipėdos jūrų uosto investicijos į krantinės suskystintųjų dujų terminalui statybą greičiausiai bus kompensuojamos per uosto rinkliavas ir suskystintųjų  dujų tarifus. Energetikos ministerija per savaitę turi parengti ir Vyriausybei  pateikti nutarimo dėl kompensacijų uostui projektą.

Prieš porą savaičių Seimo palaimintos suskystintųjų dujų terminalo statybos kelia nesutarimus tarp bendrovės „Klaipėdos nafta“ ir Klaipėdos uosto direkcijos, praneša LTV naujienų tarnyba. Jos vadovas Eugenijus Gentvilas pirmadienį pareiškė nepasirašysiąs bendradarbiavimo sutarties su terminalo projektą įgyvendinančia „Klaipėdos nafta“, nes sutartis esą prieštarauja įstatymams.

Dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra įpareigota atlikti tris didelius darbus. Uosto direkcija turės užtikrinti reikiamus gylius prie Kiaulės Nugaros salos, t. y. toje vietoje, kurioje planuojama statyti SGD terminalą.

Seimas pritarė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo įrengimui Lietuvoje. Už tai numatantį europinį Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektą  balsavo 108, prieš buvo 1, susilaikė 9 Seimo nariai. Įstatyme liko nuostata, kad per terminalą turės būti perkama 25 proc. Lietuvai reikalingo gamtinio dujų kiekio. Iš terminalo turės būti perkama ne mažiau 25 proc.

Faktas, kad Indija atsisakė pirkti iš Kataro suskystintas gamtines dujas dėl aukštos kainos, yra rimtas signalas, kad Lietuvos politikų ketinimai užtikrinti dujų tiekimą iš Kataro į planuojamą statyti suskystintų dujų terminalą neatneš ekonominės naudos, sako Vilniaus energijos“ ir „Icor“ valdybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.

Šiuo metu planuojamo suskystintų dujų terminalo statybų projektas neįmanomas esant biokuro vartojimo plėtrai šilumos ūkyje. Praėjusią savaitę atliktos kratos bendrovėse „Vilniaus energija“ ir „Bionovus“ – ženklas, kad Lietuvoje pradėtas biokuro rinkos žlugdymas, teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininkas Andrius Janukonis. „Šiuo metu vykdomas gamtinių dujų importo rinkos perdalijimas. Terminalo statybos leis įsiterpti į dujų rinką naujam žaidėjui.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis šiomis dienomis pareiškė įtariantis, kad Klaipėdoje statomame suskystintųjų gamtinių dujų terminale gali būti švaistomi šimtai milijonų litų. Jo teigimu, negalima atmesti, kad Lietuva dujų terminalą-laivą, kurį nuomosis nuo 2014 m., galėjo įsigyti gerokai pigiau. Informaciją aptiko internete Kodėl konkursas, kurį skelbė vyriausybės valdoma įmonė „Klaipėdos nafta“ (vyriausybei priklauso 70,63 proc.

Šiandien Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio metu buvo diskutuojama apie sutartį su suskystintų dujų terminalo laivo tiekėju, buvo pristatytas konkrečios įmonės pasirinkimo argumentavimas, aptarti laivo kainos ir nuomos klausimai, taip pat buvo pristatytas suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas, jo pagrindinės nuostatos su galimais pataisymais ir papildymais.

Lietuvos energetinės nepriklausomybės saulė teka tolimojoje Azijoje: atominį reaktorių Lietuva žada atplukdyti iš Japonijos, o dujų terminalą norvegai jūros keliu atgabens iš Pietų Korėjos. Sutartį dėl terminalo-laivo statybos uosto Kiaulės nugaros saloje „Klaipėdos nafta“ su tiekėju pasirašė praėjusį penktadienį. Vadinasi, kartu su jau seniai veikiančiu Būtingės naftos terminalu Lietuva sprinte į energetinę nepriklausomybę jungia antrąją pavarą.

Kaip žinia, praėjusią savaitę „Klaipėdos nafta“ pasirašė sutartį su Norvegijos bendrove „Höegh LNG Ltd.“ dėl gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos nuomos. Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo niekas lyg ir nedrįsta ginčytis. Ketinama 10 metų išsinuomoti didelį laivą. Bendros investicijos už šį malonumą siektų apie 2 mlrd. litų.

Pigesnių dujų siekianti gauti Lietuva turėtų žinoti, kiek jų pirks ateityje. Taip aiškina mokslininkai, bet prognozės, kiek reikės dujų mūsų šaliai, labai skiriasi, rašo „Lietuvos rytas“. Neseniai Lietuvoje apsilankęs „Gazprom Export“ vadovas Aleksandras Medvedevas teigė, jog gamtinės dujos mūsų šaliai nepinga dėl to, kad nesuvartojame jų tiek, kiek esame pažadėję. Pagal 2004 metais pasirašytą sutartį Lietuva įsipareigojo kasmet suvartoti 5 mlrd.

„Klaipėdos nafta“ bus atsakinga už tai, kad iki 2014-ųjų gruodžio Klaipėdoje būtų pastatytas suskystintų dujų terminalas.Jam reikalingą infrastruktūrą turės įrengti Klaipėdos jūrų uostas, o dujotiekį nuo Jurbarko iki Klaipėdos nuties „Lietuvos dujos“. Tokią atsakomybę už Lietuvai svarbų strateginį objektą Vyriausybės nutarimu siūlo įteisinti Energetikos ministerija, praneša LTV „Panorama“. Toks nutarimas, anot Premjero, bus priimtas artimiausiu metu.

Šilumos kaina yra vienas svarbiausių klausimų gyventojams, nes kiekvienais metais didėjančios dujų kainos vis labiau tuština gyventojų pinigines, mažina tautiečių perkamąją galią. Daugiau negu 70 proc. šilumos kainos sudaro kuro kaina, todėl alternatyvus dujų tiekimas per suskystintų dujų terminalą tampa vis aktualesnis.

„Pasirašytas valstybės bendrovių „Lietuvos energija“ ir „Klaipėdos nafta“ susitarimas dėl dujų pirkimo iš suskystintųjų dujų terminalo, kuris dar nepradėtas statyti, yra daugiau viešųjų ryšių akcija, nors kartu gal ir rodo ryžtą užbaigti projektą“, – mano ekonomistas Eugenijus Maldeikis. Dalinamas neužmuštas lokys? „Šiuo metu dar tik vyksta konkursas laivui-saugyklai pirkti, kuriame dalyvauja trys įmonės. Rezultatai dar nėra aiškūs.

Trys kompanijos pateikė siūlymus statyti plaukiojančią suskystintų gamtinių dujų saugyklą. Iki šių metų pabaigos tikimasi pasirinkti būsimą laivo gamintoją, o 2012-aisiais gamtinių dujų saugykla turėtų būti pradėta statyti.Tai paaiškėjo po trečiadienį vykusio Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio. „Viskas atrodo juda pagal planą. Praėjusią savaitę atplėšti vokai dėl vadinamojo dujinimo įrenginio, laivo pirkimo.

Rusijos dujų milžino „Gazprom“ dujų kaina Lietuvai yra politinė, dėl to susitarti dėl jos yra sudėtinga. Ją paveiktų konkurencija, kuri atsirastų pastačius suskystintų dujų terminalus, ir tam neužtenka vieno terminalo visoms trims Baltijos šalims Latvijoje, nes jis galėtų būti lengvai perimtas. Tuo yra įsitikinusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Susitarti su „Gazprom“ dėl kainos mažėjimo yra sudėtinga, nes „Gazprom“ kaina yra politinė - ne ekonominė. Toks kainų skirtumas (30-40 proc.

Atsižvelgiant į geografinius ir ekonominius veiksnius, suskystintų dujų  terminalo statyba Latvijojoje  būtų tikslingiusia, rašoma  išplatintame Latvijos vyriausybės atstovų pranešime. Jame teigiama, kad siekiant užtikrinti Baltijos šalių gamtinių dujų rinkos konkurencingumą ir  pasiekti žemiausią kainą, būtina statyti tik vieną regiono suskystintų dujų terminalą.

Suskystintų dujų terminalas turėtų būti pastatytas ir pradėti veikti iki 2014 m. Skaičiuojama, kad terminalo statyba kainuos apie 200 mln. eurų.Apie 20 proc. šios sumos galėtų padengti privatus investuotojas. Investavimo galimybėmis į terminalo statybą domisi JAV kompanija „Cheniere Energy“. Šiuo metu svarstomi labai konkretūs teritorijų planavimo, žemės perdavimo reikalai, po suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos pirmojo posėdžio sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Baltijos valstybės, tampydamos antklodę kiekviena sau, greičiausiai sužlugdys visoms naudingą projektą, perspėjama verslo portale dv.ee. Per artimiausius 1,5 mėnesio bus nuspręsta, ar Baltijos valstybės turės regioninį suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuriam ES gali sukirti 25–50 proc. finansavimą.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius šiandien lankosi AB „Klaipėdos nafta“. Susitikimo metu bendrovės vadovybė Premjerui pristatė AB „Klaipėdos nafta“ veiklą ir jos perspektyvas, aptarė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto eigą bei aktualius organizacinius klausimus. Pasak Premjero A. Kubiliaus, Vyriausybės tikslas – kuo greičiau pastatyti terminalą ir užsitikrinti alternatyvų dujų tiekimą. „Džiaugiuosi matydamas energingą, jauną komandą. Sveikinu ryžtingai pradėtus darbus.

Eilinis lietuvis, aišku, nesijaučia labai saugus. Išgirdus, kad kitąmet dėl prognozuojamos labai šaltos žiemos Lietuvoje sutriks dujų tiekimas, lietuvį gali apimti noras susikrauti lagaminus ir iškeliauti. Ne, ne kur kojos neša, o ten, kur yra suskystintų dujų terminalų. Pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją. Susikirto kaip reikiant Galbūt nuogąstavimai iš piršto laužti. Bet juk buvo pagąsdinta aukščiausiu lygiu.

Lietuvos gamtinių dujų poreikį gali patenkinti mažas suskystintų dujų terminalas - toks, koks įrengtas Italijos Panigaljos (Panigaglia) miestelyje. Šio terminalo pajėgumas yra 3,5 mlrd. kubinių metrų - tiek dujų Lietuva suvartoja per metus. "Panigaljos suskystintų dujų terminalo pavyzdys tik patvirtino, kad Lietuva greitai ir efektyviai išspręs alternatyvaus dujų tiekimo problemą. Pirmiausia dėl to, kad terminalas užima nedaug vietos, jo technologijos paprastos ir saugios.

Lietuvos gamtinių dujų poreikį gali patenkinti mažas suskystintų dujų terminalas – toks, koks įrengtas Italijos miestelyje Panigaglia. Šio terminalo pajėgumas yra 3,5 mlrd. kubinių metrų – tiek dujų Lietuva suvartoja per metus, teigia Energetikos ministerija. „Panigaglia“ suskystintų dujų terminalo pavyzdys tik patvirtino, kad Lietuva greitai ir efektyviai išspręs alternatyvaus dujų tiekimo problemą. Pirmiausia dėl to, kad terminalas užima nedaug vietos, jo technologijos paprastos ir saugios.

  Energetikos ministerijos inicijuojamas ir prezidentės raginamas skubinti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas turi ne tik šalininkų, bet ir oponentų bei abejojančiųjų jo būtinybe. Prieš prabildami apie visus „už“ ir „prieš“ žvilgtelėkime į skaičius, kuriuose galima atrasti netikėtų dalykų. Nepanoręs būti įvardytas aukštosios mokyklos dėstytojas mūsų savaitraščiui pateikė štai tokius skaičiavimus. 2010 metais Lietuva sunaudojo 3,1 mlrd. kub.