statybų sektorius

Estijos statybos bendrovių per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje ir užsienyje atliktų darbų vertė – palyginamosiomis kainomis 11 proc. kuklesnė nei per tą laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Pranešime pažymima, jog toks rezultatas atspindi rinką smukdantį kainų šuolį, palūkanų augimą bei vartotojų pasitikėjimo kritimą. Šiemet sausį-kovą atlikta darbų už 803 mln. eurų. Pastatų pastatyta už 594 mln. eurų, kitokių statinių ir inžinerinių įrengimų – už 209 mln.

Korupcijos skandalas statybų sektoriuje. Teisėsauga išaiškino korupcijos schemą statybos sektoriuje, kai valdininkai už įvairiausius su statybomis susijusius leidimus, projektų derinimą ėmė kyšius. Tyrime iš viso per 60 įtariamųjų, kurių trečdalis – valdininkai. Dėl kyšių teisėsauga įtaria iš viso 6 institucijų darbuotojus, tarp jų ir ne pirmą kartą teisėsaugos dėmesio sulaukianti Vilniaus savivaldybė.

Darbo kodeksas leidžia darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba dirbamas lauko sąlygomis, mokėti kompensacijas, kurios yra neapmokestinamos ir gali siekti iki 50 proc. nuo darbuotojo algos.

Lietuvoje nemaža dalis darbuotojų atlyginimą vis dar gauna grynaisiais pinigais, sako profsąjungų atstovai. Anot jų, daugiausia tokių darbuotojų transporto ir statybų sektoriuose. Tačiau šių atstovai tikina, kad grynieji neuždrausti, tad jais ir mokamas atlyginimas. Be to, esą patys darbuotojai prašo mokėti grynaisiais. Antradienį Trišalėje taryboje buvo svarstomos Darbo kodekso pataisos, pagal kurias atlyginimas darbuotojams negalėtų būti mokamas grynaisiais pinigais.

Šiandien mūsų šalies darbo rinkoje – tikri paradoksai. Vyrauja ryškus pasiūlos ir paklausos neatitikimas. Užimtumo tarnyba skelbia tendencingai augantį ir net 14,9 proc. pasiekusį nedarbo lygį, tačiau naujų darbuotojų negali rasti rekordinis kiekis statybų sektoriaus darbdavių. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad darbdaviai jaučia nekvalifikuotos darbo jėgos perteklių ir kvalifikuotos – trūkumą.

Apie darbuotojų trūkumą prabyla vis daugiau Lietuvos verslininkų. Pasak „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio, nors ir siūlomos nemenkos sumos, patys lietuviai atsisako dirbti. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ A. Avulis kalbėjo, kad darbo jėgos trūksta katastrofiškai, nepaisant 7–8 proc. nedarbo Lietuvoje. Manoma, kad tai gali būti ir struktūrinė problema, kuomet tie žmonės tiesiog nelabai patys nori dirbti.

Keturis ketvirčius iš eilės statybų Lietuvoje mažėja, o tai stabdo Lietuvos ekonomikos augimą. Tokios tendencijos, tikėtina, daugumai gyventojų yra keistos, bent jau Vilniuje, stebint daugybę kranų miesto panoramoje ir po jais kylančius naujus gyvenamųjų namų kvartalus. Visgi gyvenamųjų pastatų statybos darbai sudaro tik iki 20 proc. visų statybų šalyje vertės ir jų augimas neatsveria beveik 20 proc. per metus kritusių inžinerinių ir negyvenamųjų statinių statybos darbų masto.

Nors Vilniuje naujų daugiabučių statybos plečiasi, kituose miestuose šis sektorius nudžiuginti kuo neturi. Sovietų Sąjungos laikais klestėjusi daugiabučių statyba paklausi išlieka tik didžiuosiuose miestuose ar kurortuose, o didžiajai daliai Lietuvos miestų tenka guostis tik renovacija. Daugumoje, naujų būstų nestatyta nuo nepriklausomybės atgavimo laikų. „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius pasakoja, kad daugiabučių statybos geografija Lietuvoje siaurėja.

Esama ne vieno šmaikštaus anekdoto apie statybininkus, sklando daugybė legendų apie šios srities specialistų atlyginimus, kuriuos sudaro penkiaženklės sumos. Retai kada pagalvojama, kiek iš tiesų laiko universitetų auditorijose sugaišta statybų sektoriaus specialistai ir kiek matematinių galvosūkių jiems tenka įminti. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybų fakulteto prodekanas dr. doc.

Antrąjį šių metų ketvirtį verslo vėlavimo atsiskaityti rizika, priešingai nei pirmąjį ketvirtį, sumažėjo daugelyje sektorių. Sparčiausiai ši rizika mažėjo tarp statybos, apgyvendinimo paslaugų bei transporto bendrovių. Rizika padidėjo komunalinių paslaugų bei išgaunamosios pramonės veiklose, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ ekonometrinis vėlavimo atsiskaityti reitingas. „Statistikos departamento paskelbti antrojo ketvirčio įmonių finansiniai rodikliai išliko stabilūs.

Ekonominių vertinimų rodiklis rugpjūtį smuko dar 2 proc. ir siekia – 4 proc., praneša Statistikos departamentas. Labiausiai krito pramonės pasitikėjimo rodiklis (7 proc.), palyginti su praėjusiais metais, jis sumažėjo dešimtadaliu: produkcijos atsargos padidėjo, pablogėjo jos paklausos vertinimas. Tai didžiausias nuosmukis nuo praėjusių metų spalio mėnesio. Pramonininkai ramina, kad žymaus pokyčio sureikšminti nereikia, o pramonės eksporto ir gamybos apimtys augs.

S. Kropas: pasaulio ekonomistai piešia niūrius ateities vaizdus, tačiau Lietuvos ekonomikos rodikliai yra geri Garsiausi pasaulio ekonomistai ir finansininkai piešia niūrius ateities – antrosios krizės bangos – vaizdus, o situacija Europoje tarsi patvirtina blogiausio scenarijaus galimybę, tačiau fundamentalūs Lietuvos ekonomikos rodikliai yra geri ir rodo priešingą prognozėms kryptį, įsitikinęs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas.

Vos prieš dešimtmetį Brazilijos specialistai palikdavo savo šalį ieškodami darbo svetur. Dabar kitų šalių piliečiai plūsta į Braziliją, nes ji turi, ką jiems pasiūlyti. Šalies Teisingumo ministerijos duomenimis, 2011 metais Brazilijoje legaliai dirbančių imigrantų skaičius šoktelėjo net 57 proc. ir siekė 1,51 mln. Kaip rašo „cnn.money.com“, dauguma atvykėlių buvo jauni darbininkai iš Jungtinių Valstijų, Portugalijos ir Ispanijos.

Per pirmuosius trejus 2012 metų mėnesius ekonomikai susitraukus 0,2 procento, Britanija oficialiai grįžo į recesiją, skelbia BBC. Anot Nacionalinio statistikos biuro, šį netikėtą nuosmukį lėmė ryškus statybos apimčių sumažėjimas. Recesija vadinama tokia ūkio situacija, kai du iš eilės ketvirčius ekonomikos apimtys traukiasi. Per ketvirtąjį 2011 metų ketvirtį ekonomika smuko 0,3 procento. Paskutinįjį kartą Britanijoje recesija buvo paskelbta 2009 metais.

Statybos sektoriaus įmonių vadovų apklausos duomenimis, statybos pasitikėjimo rodiklis prastėja, tai iš dalies lemia ir sezoniškumas. Statistikos departamento duomenimis, 32 procentai įmonių vadovų nurodė, kad statybos darbų užsakymų sumažėjo, 19 proc. - kad padaugėjo (prieš mėnesį - atitinkamai 24 ir 22 proc.). Pusė (50 proc.) apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų paklausa yra nepakankama. Blogesnės ir statybos darbų užsakymų bei darbuotojų skaičiaus prognozės.

Pirmieji teigiami požymiai statybų sektoriuje pradėti fiksuoti nuo antrojo praėjusių metų pusmečio, o neigiami rodikliai, artėjant 2010 metų pabaigai, mažėjo. Statybos darbų apimčių didėjimas rodo sugrįžtantį veiklos aktyvumą, tačiau finansavimas pajudėjo tik garantuoto likvidumo projektams ir tik Vilniaus apskrityje. Pernai statybų įmonių vėlavimo atsiskaityti rizika didėjo ir sektorius išliko su didžiausia (66 proc.) įmonių koncentracija aukštos ir aukščiausios vėlavimo rizikos segmente.

Konkurencijos taryba pripažino, kad draudimo bendrovės  „Lietuvos draudimas“ ir „PZU Lietuva“ sudarė konkurenciją ribojantį bendrojo draudimo susitarimą dėl statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.   Už šį pažeidimą skirtos  piniginės baudos – „Lietuvos draudimas“ – 400 300 litų, „PZU Lietuva“ – 130 800 litų.

Statybos sąnaudų kainos 2010 metų birželį, palyginti su geguže, padidėjo 0,4 procento, praneša Statistikos departamentas. Mėnesio bendrajam statybos sąnaudų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 1,3 procento padidėjęs darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos. Statybos mašinų ir mechanizmų eksploatavimo darbo valandos kainos sumažėjo 0,1 procento. Statybinių medžiagų ir gaminių kainos birželį beveik nepasikeitė.

Statistikos departamentas praneša, kad ekonominių vertinimų rodiklis 2010 metų birželį buvo minus 12 procentų. Palyginti su gegužę, jis nepasikeitė. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 2, statybos pasitikėjimo rodiklis – 6, mažmeninės prekybos – 10, paslaugų sektoriaus – 3 procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5 procentiniais punktais. Palyginti su 2009 metų birželiu, ekonominių vertinimų rodiklis padidėjo 21 procentiniu punktu.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2009 metų atitinkamu laikotarpiu, vėlavimo atsiskaityti rizika labiausiai augo statybos, nekilnojamo turto, prekybos ir paslaugų sektoriuose. Teigiami pokyčiai užfiksuoti tik akmens ir rusvųjų anglių kasybos, durpių gavybos segmente – jame vėlavimo atsiskaityti rizika sumažėjo 15 proc.

Didžiausią pridėtinės vertės kritimą pernai patyrusį statybų sektorių palaikys rekonstravimo, remonto ir restauravimo darbai, teigia „DnB NORD“ banko analitikai 2009 metų kone visų statybų sektoriaus ekonominių rodiklių kreivės krito žemyn - nuo pridėtinės vertės iki atleistųjų iš darbo skaičiaus. Atspariausia nuosmukiui buvo nuosaikiau kritusi restauravimo darbų sritis, o ES paramą gaunanti inžinerinių statinių kategorija demonstravo geresnius rezultatus, nei likusios.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2010 metų ketvirtį statybos įmonės savo jėgomis atliko darbų už 706 mln. litų to meto kainomis, t. y. 40,8 proc. mažiau nei pirmąjį 2009-ųjų ketvirtį. Šalies teritorijoje atliktų darbų vertė sudarė 661 mln. litų (94 proc. visų darbų), ne šalies teritorijoje atlikti darbai sudarė 6 proc. darbų, arba 45 mln. litų. Daugiausia (už 394 mln. litų) šalyje atlikta pastatų statybos darbų, tai sudarė 60 procentų visų darbų vertės.

Baltos naujo daugiabučio sienos pajuodusios, pro lubas į miegamąjį teka lietaus vanduo, garso izoliacija tokia prasta, kad girdi kaip kaimynas čiaudi, o pro rozetes pučia vėjas. Naujakuriai, įsigiję naujus būstus per pastaruosius penkerius metus, gali papasakoti daugybę nemalonių istorijų apie statybos brokus. Nors tai neišvengiama statybų proceso dalis, tačiau ne visi statytojai linkę taisyti savo klaidas.

Dėl ekonominio nuosmukio ir nepalankios bankų kreditavimo sistemos perpus sumažėjus statybos darbų apimtims, statybų bendrovės ieško galimybių išgyventi ir atsigręžia į Vyriausybę. Mažėjant privataus kapitalo investicijoms, o gyvenamojo būsto pasiūlai vis dar žymiai lenkiant paklausą, statybos sektoriaus įmonių išlikimo viltis – valstybiniai užsakymai. 2009-ieji statybos bendrovėms buvo sunkiausi per pastarąjį dešimtmetį.

2009 metais šalies didmiesčiuose butų kainos sumažėjo 27 proc. – tokio metinio būsto vertės sumažėjimo nebuvo nuo 1994 metų. 2008-aisiais procentinis kritimas buvo beveik dvigubai mažesnis – 15 proc., rinkos apžvalgoje teigia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober–Haus“. 2009 metų ketvirtąjį ketvirtį butų pardavimo kainų sumažėjimas Lietuvos didmiesčiuose buvo mažiausias, palyginti su kitais 2009 metų ketvirčiais, ir sudarė 4 proc.: I ketv. sumažėjo 11 proc., II ketv. – 9 proc.

Tūkstančiai statybų sektoriuje dirbančių britų vasario 3 dieną rengiasi dalyvauti protesto akcijoje, nukreiptoje prieš šiame sektoriuje dirbančius imigrantus, skelbia „Polskie radio“. Šia demonstracija premjerui Gordonui Brownui esą siekiama priminti jo pažadą „britų darbus skirti britams“. Protesto organizatoriai skundžiasi, kad statybų subrangovai darbams vis dar dažniausiai samdo imigrantus Lenkijos, Ispanijos, Italijos ar Portugalijos.