sodroje

Kai kuriuos darbus dirbantys žmonės net mokėdami tokias pačias įmokas kaip visi mirtingieji gauna dvi ar daugiau pensijas, net jeigu jų stažas mažesnis ar pensinis amžius trumpesnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau ne vienerius metus planuoja reformuoti valstybines pensijas. Ar tai pavyks padaryti 2020 m.? Pareigūnai, kariai, teisėjai, mokslininkai, signatarai, sportininkai, menininkai ir kiti asmenys turi teisę į ypatingas pensijas arba rentas.

Vėstant orams „Sodra“ sulaukė gyventojų, kurie domisi ligos išmokomis, antplūdžio. Vis dėlto, vienintelė vieta, kur žmogui reikėtų apsilankyti susirgus – gydytojo kabinetas, o pateikti prašymą ligos išmokai gauti galima tiesiog išmaniuoju telefonu, net ir neišėjus iš namų. Tad galima ramiai sveikti, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai.

Ar įsivaizduojate, kiek gausite pensijos? „Sodra“ parengė naują skaičiuoklę ir ragina visus pasitikrinti, kokio dydžio pensiją gausite. Išvydę, kad pensijos išvis negaus arba ji bus maža, daug žmonių tiesiog šokiruoti. Sodra mėgina raminti, kad nemalonias žinias sveika sužinoti kuo anksčiau, kad senatvei dar spėtumėte pasiruošti. Vilnietei Linai – 46-eri metai. Iki pensijos dar mažiausiai dvidešimt metų, tačiau moteris pasitikrino, kokio dydžio pensiją ji gaus.

BNS žiniomis, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė įtarimus Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjui Dainiui Kumpiui, tirdama galimą piktnaudžiavimą vykdant „Sodros“ viešuosius pirkimus. STT ir Vilniaus apygardos prokuratūros atstovai šios informacijos nekomentuoja. Šiame tyrime įtarimai pareikšti ir bendrovės „Alna“ vadovui Tomui Milakniui, BNS anksčiau trečiadienį patvirtino STT direktorius Saulius Urbanavičius.

BNS žiniomis, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė įtarimus bendrovės „Alna“ vadovui Tomui Milakniui, tirdama galimą piktnaudžiavimą vykdant Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) viešuosius pirkimus. STT šios informacijos nekomentuoja. „Kol atliekame pirminius ikiteisminius veiksmus, negalime pateikti jokios papildomos informacijos“, - BNS trečiadienį sakė STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas. Su T.Milakniu BNS susisiekti trečiadienio pavakare kol kas nepavyko.

Užuot piketavusios prieš darbuotojams naudingą darbo santykių laisvinimą, profsąjungos galėtų protestuoti prieš niūrią senatvę, kuri ateityje laukia šiandienos dirbančiųjų. Būtent tokia senatvė gresia dėl to, kad nėra reformuojama „Sodros“ sistema. Deja, socialinio modelio „Sodros“ pokyčiai atneš didesnius mokesčius smulkiam verslui: individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams, verslo liudijimų savininkams.

Dauguma lietuvių senatvėje tikisi gyventi panašiai kaip ir dirbdami, tačiau gali tekti skaudžiai susidurti su realybe. Lietuvos gyventojai, nors ir suvokia, kad išėjus į pensiją pajamos sumažės, tačiau neįsivaizduoja kiek. Be to, nesiima ko nors keisti, kad senatvėje turėtų sotesnį kąsnį. Bijo sužinoti Pirmą kartą apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis parodė, kad lenkiame latvius, bet atsiliekame nuo estų.

 Nepaisant kritikos dėl optimistinių kitų metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozių, finansų ministras tvirtina, kad kitais metais šalies ūkio augimas turėtų būti didesnis nei euro zonoje, tačiau jis „nebus audringas“. Rimantas Šadžius pabrėžia, kad dėl ES ir Rusijos santykių krizės sunkumai bus ilgalaikiai. „Nežiūrint, kaip viskas vyks, iš tikrųjų tai yra augimas, artimas 3 proc.

Žinių radijas Siekiant ištraukti „Sodrą“ iš skolų, reikia arba šios sistemos reformos, arba į ją įtraukti kuo daugiau žmonių, nes emigracija skyles „Sodroje“ tik didins, „Žinių radijui“ sakė „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Kol Konstitucinis teismas sprendžia, ar įmokų į II pakopos pensijų kaupimo fondus mažinimas neprieštarauja šalies Konstitucijai, trečiadienį Seime vyko diskusija apie kitą taupymo senatvei alternatyvą – III pakopos pensijų fondus. Kol kas neaišku, ar ketvirtadienį turimas svarstyti pensijų sistemos reformos įstatymo projektas vėl nebus išbrauktas iš darbotvarkės. Diskusijos dalyviai akcentavo finansinį visuomenės neraštingumą ir nesirūpinimą lėšų kaupimu senatvei.

Ar valstybei rūpi konkretus žmogus, jo sveikata ir gyvybė? Lietuvos Konstitucijos 19 straipsnis teigia:Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Tačiau ar žmogaus sveikatą ir gyvybę Konstitucija apsaugo nuo paprasčiausių biurokratų? Papasakosiu istoriją. Moteris prparado darbą, nukeliavo į Darbo biržą, kurioje pasiteiravo dėl sveikatos draudimo. Ten ją nuramino, pasakydami, jog ji turi pakankamą darbo stažą, ir ją draudžia valstybė. Niekuo rūpintis nebereikia.

„Tai, kaip Vyriausybė mato situaciją, kartais neįmanoma patikėti savo akimis“, – Balsas.lt pareiškė LLRI specialioji ekspertė Rūta Vainienė. Vyriausybė su uždaviniais nesusidorojo „Pavyzdžiui, Vyriausybė teigia, kad palengvino mokesčių ir administracinę naštą.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, apsilankęs „Sodroje“, atkreipė dėmesį, kad valstybinė socialinio draudimo sistema gerėja. Jo duomenimis, gyventojai ir įmonės sutaupys po „Sodros“ struktūrinių reformų įspūdingą sumą – 10 mln. litų. „Turbūt visi pripažins, kad „Sodroje“ veikia vienintelė gerai sutvarkyta informacinė sistema.

Beveik prieš ketverius metus sukaupiau ryžto ir paklausiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:  “ar žmonės dalyvavę pensijų kaupime ir jau išėję į pensiją pajuto kokią nors naudą, t.y. ar jų pensija yra didesnė už išėjusių į pensiją žmonių, kurie nedalyvavo pensijų kaupime ir liko „Sodroje“?“ Ministerijos atsakymas buvo aptakus: “Nuo pensijų sistemos reformos praėjo tik 4,5 metų [šiuo metu jau 8] – pernelyg trumpas laikotarpis, kuris leistų spręsti, ar dalyvavimas pensijų kaupime u...

Vos du gyventojai iš šimto žino, kaip reikės atsiimti privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptas pensijas, kas jas mokės ir ar tam reikės ko nors papildomai.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus lankytojų daugėja kaip ant mielių: juk gausėjančiam besiskiriančių ar emigruojančių šeimų būriui be šio skyriaus išsiversti neįmanoma. Iš patalpų į patalpas dažnai kilnotas Vaiko teisių apsaugos skyrius miesto Savivaldybės rūmuose niekada neturėjo vietos.

 Jau nebeslepiama, kad bus keičiamos socialinės išmokos, tačiau kiek - dar neatskleidžiama. Reformos neišvengs ir problemų kamuojama „Sodra“. Tačiau vien to nepakaks - valstybei teks skolintis, interviu Eltai sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. - Jau ne kartą „Sodrai“ gelbėti valstybė pasiskolino nemažai pinigų.

Šią savaitę Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) pareiškė, kad nepasirašys dabartinio Nacionalinio susitarimo „Už nepraskolintą valstybę, už saugią Lietuvos ateitį“, nes „projektas“ neatitinka Lietuvos žmonių lūkesčių. Socialdemokratai palaiko profsąjungas ir teigia, jog susitarimu šį projektą būtų sunku pavadinti, nes valdžia su niekuo nesitarė ir sprendimus priėmė viena.

Prezidentė jau pirmą darbo dieną išsakė nemotyvuotą kritiką socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Ir turėjo tam taktinę priežastį. Štai oficialaus Prezidentūros pranešimo teksto ištrauka, jo svarbiausia dalis: Prezidentei D. Grybauskaitei kelia abejonių ministro R. Dagio vadovaujamos ministerijos veikla. Šalies vadovė akcentavo politinės valios stoką kuriant ir įgyvendinant reformas.

„Sodros“ skolos netrukus perkops 1 milijardą litų. Bankui ji skolinga 482 milijonus, o balandį iš Vyriausybės jau skolinosi 420 milijonų. Dabar „Sodra“ vėl prašo 715 milijonų litų paskolos trečiojo ketvirčio poreikiams. Premjero Andrius Kubiliaus teigimu, tai rodo, kad „Sodroje“ egzistuoja sisteminės problemos ir jai reikalinga restruktūrizacija. „Sodra“ sako, kad dabar turi beveik 6 milijardus įplaukų, tačiau išlaidų – visu milijardu daugiau.

„Akistata“ suskaičiavo, kad Lietuvoje po nepriklausomybės paskelbimo nuteista daugiau kaip 10 teisėjų. Teisėjai – vėl mūsų dėmesio centre. Vyksta šioks toks „spektaklėlis“, kurio pagrindiniai veikėjai – du Panevėžio apygardos teismo teisėjai Rimantas Savickas ir Arnoldas Šukaitis. Abu dievagojasi, jog iki „spektaklio premjeros“ net neįtarė, kad taps pagrindiniais veikėjais. O „siužetas“ banalus ir Lietuvoje visiems gerai žinomas tik niekas apie jį garsiai nekalba. Bet daro beveik visi.

Gydytojų komisija nurašė jauną ir sveiką moterį kaip netinkamą tarnybai todėl, kad... „daug žmonių iš pažiūros atrodo sveiki“. Taip sakė komisijos vyriausiasis Svajūnas Ratiukas. Kristina Tetianec, ta, kuriai gydytojai išrašė „vilko bilietą“, mano kitaip. Ji spėja, kad iš konkurso dėl darbo muitinėje buvo pašalinta, nes nesumokėjo kyšio. „Pažeminimas, kai tu pereini tokį košmarą ir kai tu tiesiai šviesiai esi nurašomas kaip koks lavonas.

„Sodroje“ kuriama nauja Elektroninė apdraustųjų ir išmokų gavėjų taikomoji sistema, kuri bus pristatoma kaip Elektroninė gyventojų aptarnavimo sistema (EGAS). Naujojo projekto tikslas – Fondo valdybos administravimo įstaigų teikiamas valstybinio socialinio draudimo paslaugas perkelti į elektroninę terpę. Planuojama, kad 2010 m. pabaigoje naujoji sistema bus visiškai sukurta ir paruošta naudojimui.

Po „juodojo penktadienio“ riaušių ir artėjant vasario pradžios smulkiųjų verslininkų protesto mitingui LŽ su socialinės apsaugos ir darbo ministru Rimantu DAGIU aiškinasi socialinės įtampos priežastis ir galimybes ją sumažinti. - Lietuvos visuomenėje, viešojoje erdvėje jaučiama socialinė įtampa. Sausio 16-osios įvykiai tarsi tai patvirtina.

Senatvės pensijos šalyje ir toliau bus didinamos atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą, tačiau Lietuvos ekonomikoje užsitęsus sunkmečiui, pensijų didinimo klausimą laikinai tenka atidėti. Tai pirmadienį Lietuvos pensininkų reikalų tarybos posėdyje Vilniuje pareiškė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys. „Prieš rinkimus į Seimą ankstesnioji valdžia prisiėmė nepakeliamą įsipareigojimų naštą ir populistinių paskatų vedina išbarstė „Sodroje“ sukauptą 1,2 mlrd.

Daugumos naujų ministrų antrosios pusės prisipažįsta vengiančios viešumo ir sutartinai pabrėžia suprantančios, kokie atsakingi darbai laukia jų sutuoktinių. Trylika ministrų ir vienas premjeras, trylika vyrų ir viena moteris. Tokia XV Vyriausybės komanda šią savaitę aktyviai kibo į darbus - sunkius, juodus ir nesibaigiančius. Vis dėlto ir didžiausi darboholikai vakarais grįžta namo.

Vakar su prezidentu Valdu Adamkumi susitikęs kandidatas į finansų ministrus Algirdas Šemeta siūlė priemones, kaip užkamšyti per sunkmetį atsiradusias šalies biudžeto skyles, tačiau jo pasiūlymai šalies vadovui įspūdžio nepadarė. Pensijų fondų neleis skriausti? A. Šemeta neįtikino prezidento V. Adamkaus dėl būtinybės mažinti „Sodros“ įmokų dalį, pervedamą į privačius pensijų fondus.

Paskirtasis premjeras Andrius Kubilius įsitikinęs, kad ketvirtadienį Vyriausybės programa bus teikiama Seimui. Joje nebus numatyta PVM lengvatų, bet bus planas, kaip neleisti darbdaviams prieš darbuotojų nėštumą dirbtinai kelti jų pajamas, kad gautų „riebesnes“ motinystės ar vaiko auginimo pašalpas. „Rytoj (trečiadienį – BNS) baigiame Vyriausybės programą galutinai suredaguoti.

Kandidatas į finansų ministrus Algirdas Šemeta po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi teigė neatmetantis galimybės, kad Lietuva, kaip ir Latvija, turės kreiptis finansinės pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Jis taip pat sakė, kad būsimosios Vyriausybės siekis – biudžeto deficitą sumažinti iki 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau A. Šemeta žurnalistus tikino, kad tokių veiksmų būtų imtasi tik paskutiniu atveju.

Įsibėgėjant finansų krizei ir Lietuvoje daugėja įmonių bankrotų, o gyventojai su nerimu laukia padidėjusių sąskaitų už šildymą, baimindamiesi, kad greitai neįpirks būtiniausių maisto produktų. Naujai išrinkta valdžia finansų krizei pažaboti siūlo susiveržti diržus ir reformuoti mokesčius. Kaip tai palies mus visus, kalbamės su Europos Parlamento nare, ekonomikos mokslų daktare Danute BUDREIKAITE. - Finansų krizei Lietuvoje įveikti siūloma keisti mokesčius.

Nueinančios valdžios palikimas - milijardinė „Sodros“ biudžeto skylė, - atrodo, dar ilgai bus ateinančios valdžios galvos skausmu - pinigų deficitui padengti nėra, o siūlomi sprendimai yra gana radikalūs. Siūlymai lopyti „Sodros“ biudžeto deficitą gali kirstis ir su valstybės įsipareigojimais, ir su teisinėmis normomis, rašo „Respublika“. Vyriausybei neturint užtektinai lėšų „Sodros“ biudžeto deficitui padengti (pažadėta 600 mln.

Padėtis finansų rinkoje ir šalies ūkyje yra blogesnė nei buvo manyta iki šiol - pajamos, planuojamos kitų metų biudžete, kurį parengė kadenciją baigianti kairioji Vyriausybė, realiai gali būti kur kas mažesnės, teigia būsimas premjeras Andrius Kubilius. „Pajamos neatitinka išlaidų kur kas daugiau negu planuojama. Biudžeto deficitas - 3 mlrd. litų, bet darosi akivaizdu, kad pajamos bus mažesnės negu prognozuota. Skaičiai nemaži.

Lietuvos profesinės sąjungos, ketvirtadienį piketavusios prie Seimo ir Vyriausybės, pareiškė nepritariančios darbuotojų įmokos „Sodrai“ tarifo didinimui nuo 3 iki 4 procentų. Maždaug 10 žmonių piketo prie Seimo organizatoriai reikalavo, kad parlamentas, užuot didinęs mokesčius ir darbuotojų sąskaita lopydamas „Sodros“ biudžeto skyles, priimtų nepopulistinius sprendimus dėl taupymo ir valdymo išlaidų mažinimo.

Nuo šios savaitės kiekvienas panorėjęs sužinoti valdininkų algos dydį gali kreiptis į bet kurią instituciją ir reikalauti šios informacijos. Tačiau tai tik teorija.

Nuo 2008 metų sausio mėnesio socialinio draudimo pranešimus „Sodrai“ draudėjai galės pateikti internetu. Antradienį „Sodroje“ pristatyta nauja Elektroninė draudėjų aptarnavimo sistema, sakoma pranešime spaudai. Tai pirmoji Lietuvoje sistema, galinti priimti elektroninius dokumentus, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu, kurie pagal savo juridinę galią prilygs įprastiniams, t. y. ranka pasirašytiems dokumentams.

Kokiu tikslu buvę KGB karininkai ir Rusijos piliečiai išvogė „Sodros“ centrinę duomenų bazę? Kam ir kokiu tikslu buvo perduodami duomenys apie visus šalies dirbančiuosius ir visas įmones? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo tyrimui vadovavęs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Paulius Jablonskas, žurnalo „Veidas“ leidėjas Algimantas Šindeikis, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka ir Valstybinės duomenų a...