sodra
SODRA
Tai Lietuvos valstybinė institucija, atsakinga už socialinio draudimo sistemą ir socialinę apsaugą. SODRA administruoja pensijas, nedarbo, ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, taip pat teikia draudimo paslaugas dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbo vietos netekimo. Institucija užtikrina finansinę paramą ir apsaugą asmenims bei jų šeimoms įvairiose gyvenimo situacijose, padedant sumažinti socialinę atskirtį ir skurdą. SODRA finansuojama iš valstybės biudžeto ir privalomojo socialinio draudimo įmokų, mokamų tiek darbdavių, tiek darbuotojų.
Apie taktiką „aukštyn kojomis“ ir jos pavojus
Krizė, kaip ir bet kuri liga, visada užgožia visus kitus gyvenimo reikalus ir klausimus, užgrobia sąmonėje „nepelnytai“ daug vietos.
Galvoti apie ją reikia, bet tas galvojimas nesyk yra absoliučiai bergždžias, nes sukasi apie vieną ir tą patį - mūsuose krizė; kas ją mums sukėlė; kaip juos nubausti; kas mus iš jos ištrauks? Kitą dieną vėl iš pradžių – oi oi, baisi krizė, reik lupt kaltininkus ir t.t.
Net pasyviame mąstyme apie krizę būtina ieškoti tikslesnių jos priežasčių ir naujų, vei...
SADM nerimauja dėl įmokų „Sodrai“ kontrolės
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ragina Finansų ir Vidaus reikalų ministerijas bendromis jėgomis stiprinti Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo kontrolę, nes mažėjančios įplaukos į „Sodrą“ jau pradeda kelti rūpestį, rašoma SADM pranešime spaudai.
D. Grybauskaitė nežada lengvo gyvenimo ministrams ir „Leo LT“
„Atrodo, kad Lietuva nutarė apsivalyti. Po vakarykščio lietaus šiandien turime saulę visoje Lietuvoje“, - tikriausiai ne tik apie orą spaudos konferencijoje kalbėjo naujai išrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė. Apvalymą ji žada ir ministrų kabinete.
D. Grybauskaitė sakė besidžiaugianti, kad Lietuva jau yra kitokia šalis šiandien - „taip, kaip gyvenom vakar, nebenorim gyventi.
Motinystės džiaugsmus lydi įtarimai
Kilus dvejonėms, kad vaikelio besilaukiančių tėvų atlyginimai galėjo būti padidinti tyčia, jiems sustabdomas motinystės/tėvystės pašalpų mokėjimas ir pradedamas varginantis tardymų maratonas.
Rūpinimąsi šeima nuolat deklaruojančių konservatorių valdoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondą „Sodra“ kur kas atidžiau tikrinti į socialines išmokas pretenduojančių tėvų dokumentus.
Labiausiai pasitikima ugniagesiais, mažiausiai – parlamentarais
Balandžio mėnesį suaugę Lietuvos gyventojai labiausiai pasitikėjo Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba. Labiausiai nepasitikima buvo tautos išrinktaisiais ir Vyriausybe.
Ugniagesiams gelbėtojams pasitikėjimą pareiškė 86 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių.
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų pasitikėjo Bažnyčia - 73 proc., krašto apsauga - 63 proc., valstybinio socialinio draudimo fondu „Sodra“ - 61 proc., Konstituciniu Teismu - 60 proc., Lietuvos banku - 53 proc., policija - 53 proc.
Slaugantiems vaikus tėvams bei donorams ligos pašalpos nesikeis
Nuo gegužės 1-osios pakeitus ligos pašalpų mokėjimo tvarką, šios pašalpos ir toliau nesikeičia darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius arba prižiūrintiems vaikus, taip pat donorams.
Pirmuoju atveju iš "Sodros" biudžeto nuo pirmosios nedarbingumo dienos mokama 85 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio pašalpa, o audinių, ląstelių ar organų donorams - 100 proc.
Dirbantiems pagal autoriaus sutartį – visos poliklinikų paslaugos
Dirbantieji pagal autoriaus sutartis, kaip ir kiti gyventojai, galės naudotis visomis poliklinikų paslaugomis.
Tai užtikrina „Sodros“ ir Valstybinės ligonių kasos duomenų teikimo sutartis, kurią ketvirtadienį pasirašė „Sodros“ direktorius Mindaugas Mikaila ir perdavė ją Valstybinei ligonių kasai, pranešė „Sodra“.
Pasak „Sodros“, informacija apie tokių asmenų sumokėtas „Sodros“ įmokas Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiama kasdien.
Viktoras Uspaskich: Tai, ko nespausdina laikraščiai: Kiemas jūsų — jūsų ir šiukšlės
Šis pavadinimas — ne mano „išradimas“. Pasiskolinau. Išradėja — „Kauno dienos“ žurnalistė Violeta Juodelienė, taip pavadinusi vieną savo rašinių. Tik ji savo galvoje turėjo ir mūsų galvoms pasiūlė tikrą kiemą ir tikras šiukšles: pavasaris, tirpsta sniegas, o iš po jo vietoj geltonų purienų — šiukšlės, šiukšlės, šiukšlės!
Tiesą sakant, vaizdelis iš po to sniego ir iš po to pavadinimo išlenda visai nekoks, bet aš jį įrašyčiau vos ne aukso raidėmis, kaip vieną svarbiausių mūsų pseudopolitikos ir ...
Sunkiausia našta – silpniausiems
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Dagio nuolat deklaruojamas rūpinimasis šeima ir žmogaus teisėmis jo paties rankose dažniausiai virsta skaudžiai žmones veržiančia kilpa.
„Rimanto Jono Dagio veiksmai kovojant su krize – baisi nesėkmė. Galima tik karčiai šyptelėti: jam užėmus ministerijos vadovo kėdę, vietoj socialinės apsaugos Lietuvos žmonės gavo skaudžiai besibadančią piktžolių puokštę.
Norą keisti ligos pašalpų mokėjimo tvarką blokuoja opozicija
Seimo opozicija antradienį du kartus atsisakė dalyvauti balsavime dėl naujos ligos pašalpų mokėjimo tvarkos, todėl valdantiesiems neužteko balsų sumažinti „Sodros“ išmokas segantiems darbuotojams.
Rytiniame Seimo plenariniame posėdyje už naują tvarką balsavo 61 Seimo narys, prieš - vienas („tvarkietis“ Julius Veselka), o susilaikė 3 parlamentarai, tarp kurių buvo ir konservatorius Antanas Matulas.
REKLAMA
REKLAMA
Valdžia kompromituoja antikrizinį planą
Penki mėnesiai. Tiek laiko vis dar naująja vadiname Andriaus Kubiliaus valdomą penkioliktąją Vyriausybę. Praėjo beveik pusė metų, o mes vis dar prisimename šios Vyriausybės kūdikystės kančias, ypač naktines, kai buvo tiesiog prievartaujami mokesčių įstatymai. Tada buvo sakoma, o vėliau teisinamasi, jog reikia skubėti, nes pavėluosime.
Dangus griūva. Be to, buvo tikinama, kad viskas daroma teisingai, nes nepapildžiusi kitų metų biudžeto valstybė gali bankrutuoti.
Seimas - už mažesnes kompensacijas sergantiems darbuotojams
Seimas linkęs sutikti, kad ligos pašalpą už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas mokėtų darbdavys, o už likusias - „Sodra“, bet pašalpa būtų mažesnė nei dabar.
Taip Seimas nusprendė ketvirtadienį, svarstydamas parlamentarų pateiktus siūlymus svarstomoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms.
Parlamentarai sutiko, kad „Sodra“ už 3-7-tą ligos dienas žmogui mokėtų 40 proc. darbo užmokesčio kompensaciją, o nuo 8-tos dienos iki pasveikimo - 80 proc.
Seimas spręs dėl darbo „nelegalų“
Seimas raginamas įpareigoti darbdavį į darbą priimtam žmogui leisti dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir tik po to, kai „Sodra“ bus informuota apie naujai įdarbintą žmogų.
Seimas antradienį po pateikimo bendru sutarimu pritarė atitinkamoms Darbo kodekso pataisoms.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys tvirtino, kad darbuotojas, kuris įmonėje dirbs, bet apie tai nebus pranešta „Sodrai“, bus laikomas dirbančiu nelegaliai.
Seimas daro pertrauką svarstant ligos pašalpų mokėjimo tvarką
Seimas antradienį padarė pertrauką pataisų, numatančių ligos pašalpų mokėjimo tvarkos pakeitimus, svarstyme.
Seimas nutarė po svarstymo dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisų nebalsuoti, nes parlamentarai pateikė naujų pataisų, kuriomis siūloma darbuotojų nepalikti be pinigų už pirmas ligos dienas.
Socialdemokratai Algirdas Sysas ir Vilija Blinkevičiūtė siūlo šiek tiek - iki 75 proc. uždarbio - sumažinti ligos pašalpos iš „Sodros“ dydį.
Motinystės (tėvystės) atostogos gali trumpėti
Liberalų ir centro sąjungos vadovui Artūrui Zuokui pateikus siūlymą perpus trumpinti motinytės/tėvystės atostogas, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys tikina, jog koalicinė dauguma šį pasiūlymą svarstys.
R. J. Dagys teigia, jog į siūlymą bus atsižvelgta, tačiau nemano, jog jis yra reikalingas.
„Mes turime padaryti viską, kad tai neįvyktų“, – sako ministras.
Daugiausia pensijų fondų lėšų investuota Lietuvoje
Investicijų valdymo įmonių bei Gyvybės draudimo įmonių asociacijos, atstovaujančios Pensijų fondų valdymo įmones, reaguodamos į Socialinės apsaugos ir darbo ministro abejones, kam panaudoti pensijų fondų pinigai, informavo, kad visos pensijų fondų lėšos investuojamos griežtai pagal šalies teisinių aktų reikalavimus, o fondų veiklą griežtai kontroliuoja priežiūros tarnybos.
Ona Valiukevičiūtė: ar leisim A. Zuokui tyčiotis iš motinystės (tėvystės) ir vaikystės?
Visuomenės informavimo priemonės pranešė apie vieno iš valdančiosios koalicijos partnerio – Artūro Zuoko „genialų“ „Sodros“ biudžeto subalansavimo planą. Tai yra – siūlymą perpus sumažinti motinystės (tėvystės) atostogas ir antraisiais vaiko auginimo metais šeimai mokėti 200-300 litų, kurie galėtų būti panaudoti „užmokesčiui už vaiko priežiūrą“.
Pirma mintis susipažinus su šiuo siūlymu buvo ta, kad greičiausiai valdantieji paslapčia perrašė Konstituciją ir dabar tiesiog verčia ją kūnu.
Seimui siūloma nauja ligos pašalpos mokėjimo tvarka
Ligos pašalpą po žmogaus atleidimo iš darbo siūloma "Sodrai" mokėti ne ilgiau kaip penkias kalendorines ligos dienas. Tai numato Seime registruotos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos, nustatančios naują ligos pašalpos mokėjimo tvarką.
Pagal ją, pašalpą iš "Sodros" siūloma mokėti tik nuo šeštos žmogaus nedarbingumo dienos. Tačiau jeigu ta diena bus savaitgalis arba švenčių diena, "Sodra" už ją ligos pašalpos nemokės.
Makleriai siūlo nežlugdyti pensijų kaupimo reformos
Lietuvos finansų maklerių asociacija neigiamai vertina siūlymą sumažinti „Sodros“ įmokų dalį privatiems fondams ir leisti šios sistemos dalyviams nutraukti pensijų kaupimo sutartis. Tokie pakeitimai suduotų sunkiai pataisomą smūgį privačiam pensijų kaupimui. Tai taip pat neigiamai atsilieptų ir Vilniaus biržai bei bendrovėms, siekiančioms pritraukti lėšas.
Bus mažinama ligos pašalpa
Valdžia, gelbėdama "Sodros" biudžetą, ketina nebemokėti už pirmąsias tris ligos dienas ir sumažinti ligos pašalpą nuo 85 proc. iki 75 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio.
Vyriausybė pirmadienį turėtų pritarti, kad ligos pašalpą už ketvirtą ir penktą nedarbingumo dienas mokėtų darbdavys, o pašalpa iš "Sodros" lėšų būtų mokama tik nuo šeštos nedarbingumo dienos.
Šiuo metu už pirmąsias dvi ligos dienas moka darbdavys, o "Sodra" moka nuo trečios dienos.
Rimantas Dagys: išgyvensime
Šalyje vis giliau šaknis leidžiant nedarbui ir kylant socialinei įtampai, socialinių reikalų ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys ramina, kad jeigu šalies ekonomikos nesukrės dramatiški pokyčiai, socialinėms išmokoms ir paramai reikalingų lėšų šiais metais turėtų užtekti.
R.J.Dagys interviu LŽ tikino, kad esant poreikiui mažinti Lietuvos biudžetą, socialiniai reikalai yra labiausiai apsaugoti.
Siūloma mažinti ligos pašalpą, nemokėti už pirmąsias ligos dienas
Socialinių reikalų ir darbo ministerija, gelbėdama "Sodros" biudžetą, siūlo nebemokėti už pirmąsias tris ligos dienas ir sumažinti ligos pašalpą nuo 85 proc. iki 75 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio.
Vyriausybei taip pat bus siūloma pritarti, kad ligos pašalpą už ketvirtą ir penktą nedarbingumo dienas mokėtų darbdavys, o pašalpa iš "Sodros" lėšų būtų mokama tik nuo šeštos nedarbingumo dienos.
Veiklą pradėjo naujas „Lintel“ kontaktų centras
nformacijos telefonu paslaugų lyderė Lietuvoje „Lintel“, teikianti populiariausią šalyje informacijos telefonu 118 paslaugą, balandį Vilniuje atidarė naująjį kontaktų centrą, aptarnausiantį TEO ir kitų bendrovių klientus.
Be Vilniuje Galvydžio gatvėje įsikūrusio naujojo kontaktų centro, „Lintel“ centrai taip pat veikia Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Radviliškyje.
Dėl su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų nukentėję beveik 6 tūkst. darbuotojų
Darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar tarnybinių komandiruočių metu pernai Lietuvoje nukentėjo 5862 darbuotojai.
Kaip pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA), praėjusiais metais buvo užfiksuota 325 nelaimingais atsitikimais darbe mažiau nei 2007 metais.
Nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo lygis, "Sodros" teigimu, išliko toks pat.
Petras Navikas: Sunkmetis atskleidė valdžios gebėjimus ir klaidas
Per šių metų du mėnesius nacionalinis biudžetas ir „Sodra“ negavo 400 milijonų litų pajamų. Nematyti pragiedrulių ir sekančiais mėnesiais. Aiškinama, kad dėl to kalta pasaulinė finansų krizė, kuri smukdo ekonomiką. Gąsdinami žmonės dar blogesne perspektyva. Apie vidines priežastis stengiamasi nutylėti (o gal ir nežinomos), nors jų yra pakankamai daug. Nepripažįstamos mokesčių reformos klaidos, kurios iš esmės nulėmė šių metų biudžeto nevykdymą.
Keičiama nedarbo pašalpų mokėjimo tvarka
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 160 tūkst. bedarbių. Tai beveik 70 tūkst. daugiau nei metų pradžioje.
Pagal dabartinę tvarką, nedarbo pašalpa gavusiems išeitines kompensacijas pradedama mokėti po mėnesio.
Trišalė taryba pritaria SADM siūlymui šią tvarką keisti – nedarbo pašalpa būtų mokama nuo to mėnesio, už kurį neišmokėtos išeitinės kompensacijos.
Profsąjungos teigia Seimui pateiksiančios atskirąją nuomonę ir sieks, kad įstatymo pataisos nebūtų priimtos.
„Sodros“ biudžetas vasario mėnesį
Išankstiniais duomenimis „Sodros“ biudžeto 2009 metų vasario mėnesio pajamos buvo 1 mlrd. 146 mln. litų, tai yra 11,7 mln. litų arba 1,0 proc. mažiau nei buvo planuota ir 242,7 mln. litų arba 26,9 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį.
Vasario mėnesį, kaip ir buvo planuota, gauta 200 mln. litų asignavimų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių. Šie asignavimai yra skirti socialinio draudimo pensijų sistemos reformai.
Pradėta per 120 ikiteisminių tyrimų dėl „Sodros“ lėšų grobstymo
Prokurorai dėl neteisėto motinystės (tėvystės) pašalpų lėšų pasisavinimo sukčiavimo būdu organizavo 126 ikiteisminius tyrimus. Daugiausia jų – 59 – pradėti Vilniaus apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje, informuoja Lietuvos respublikos prokuratūra.
„Sodros“ teritoriniai skyriai atliko apie 1300 patikrinimų dėl galimai nepagrįstų motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo. Daugiau nei 70 patikrinimo medžiagų perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Ministras R. J. Dagys piktinasi žiniasklaida
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių piktindamasis, kad žiniasklaida neva pernelyg eskaluoja kalbas apie pensinio amžiaus trukmės didinimą.
Centrinės valdžios sektoriaus deficitas – 0,2 proc. prognozuojamo BVP
Sausį centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 2 389,7 mln. litų, išlaidos – 2 386,1 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu – 229,5 mln. litų, praneša Finansų ministerija. Centrinės valdžios deficitas (grynasis skolinimasis) sausio mėnesį bbuvo 225,9 mln. litų ir sudarė 0,2 proc. prognozuojamo 2009 metų BVP (114 758 mln. litų).
Daugiausia pajamų sausio mėnesį gauta iš mokesčių (55,7 proc. pajamų) ir socialinių įmokų (32 proc.
Metų našta ilgiau dirbti netrukdys?
Valdžia kuria planus, kaip per kelerius metus padidinti pensinį amžių. Taip tikimasi užlopyti „Sodros“ skyles. Ekspertai abejoja apčiuopiama tokio žingsnio nauda, nors daugelyje Europos valstybių į pensiją išeinama kur kas vėliau nei Lietuvoje.
Jaukios senatvės vizija sulaukus 62 ar 60 metų supamajame krėsle palinkti prie knygos arba megzti anūkams kojines tolsta. Tokius planus būsimiems pensininkams veikiausiai teks atidėti bent keleriems metams.
Lietuvos gyventojai ir toliau labiausiai pasitiki ugniagesiais ir Bažnyčia
Labiausiai Lietuvos žmonės pasitiki ugniagesiais gelbėtojais bei Bažnyčia, mažiausiai - Seimu ir partijomis.
Apklausos duomenimis, vasarį ugniagesiais gelbėtojais pasitikėjo 90,4 proc. respondentų (sausį tokių buvo 88 proc.)., Bažnyčia - 66,6 proc. (59,4 proc.) apklaustųjų.
Priešpaskutinėje vietoje esantį Seimą palankiai vertino 4,7 proc., (3,6 proc.), partijas - 3,6 proc. (2,7 proc.) apklausos dalyvių.
Atgyvenusi „Sodra“ prašosi pertvarkos
Dabartinė „Sodros“ sistema gimė prieš 20 metų ir yra sunkiai pritaikoma šiandieniniams darbo santykiams, teigia Lietuvos banko analitikas Raimundas Kuodis.
„Tada neįsivaizdavome, kaip bus su stažu ir pajamų diferenciacija, - aiškina analitikas. - Šiais laikais, kai sistema yra paremta stažu, vieni moka, kiti nemoka, vieni išvažiuoja į Airiją, man atrodo, yra per grubi. Jei viskas, ką tu sumoki, būtų registruojama, būtų paprasčiau.
Darbo partija siūlo užskaityti verslui valstybės skolas
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Darbo partijos frakcijos narių registruotam nutarimui „Dėl valstybės ir verslo tarpusavio skolų užskaitymo“.
Reikalaujama supaprastinti mokestinės paskolos gavimo tvarką, įteisinti mokesčių užskaitą už valstybės įsiskolinimus įmonėms, neskaičiuoti verslininkams delspinigių, kol valstybė negrąžino jiems įsiskolinimų.
Centrinės valdžios sektoriaus deficitas – 0,7 proc. BVP
Finansų ministerijos duomenimis, gruodį centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 3 333 mln. litų, išlaidos – 3 503 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu – 624,5 mln. litų.
Centrinės valdžios deficitas (grynasis skolinimasis) gruodį buvo 794,5 mln. litų ir sudarė 0,7 proc. 2008 metų BVP (111 430,5 mln. litų). Daugiausia pajamų gruodžio mėnesį gauta iš mokesčių (59,8 proc. pajamų) ir socialinių įmokų (27,5 proc.). Didžiausia dalis išlaidų buvo skirta socialinėms išmokoms (42,4 proc.
Savarankiškai dirbantiems - mažiau lengvatų
Nuo šių metų pasikeitė ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo sąlygos bei socialinio draudimo garantijos.
Taip dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, advokatus, advokatų padėjėjus, notarus, antstolius, bus privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti.
Apsukrios mamos plonina biudžetą
Išaiškinama vis daugiau sukčiavimo motinystės (tėvystės) pašalpomis atvejų, kai, nepagrįstai išpūtus pajamas, priskaičiuojama kur kas didesnė pašalpa, nei priklausytų. Dėl tokių sukčiavimų „Sodra“ patyrė didžiulių nuostolių. Siekiant užkirsti tam kelią, buvo priimtos naujos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos, kurios pailgino laiką, reikalingą kompensuojamajam darbo užmokesčiui apskaičiuoti.
Valstybė neatsiskaito su verslininkais
Valstybė jau tris mėnesius neatsiskaito su verslininkais už jų atliktus darbus. Tačiau „Sodra“ kasdien reikalauja mokesčių. Kalčiausia lieka ne nemoki valstybė, o pinigų iš jos neatgaunančios įmonės.
„Trečiadienį (šiandien - aut. past.) „Sodra“ nagrinės pranešimą apie bylos nagrinėjimą mūsų įmonei ir bankroto bylos iškėlimą.
Tyčinis bankrotas – išeitis krizės akivaizdoje?
Didėjant bankrutuojančių įmonių skaičiui, teisininkai įspėja dėl galimo piktnaudžiavimo tyčiniais bankrotais ir tobulėjančių kreditorių apgaudinėjimo būdų.
Krizės laikotarpiu verslininkai patiria daugybę neigiamų padarinių: verslo pabaiga, skolos, atsakomybė už prastą įmonės veiklą ir t.t. Tai neretai verčia trauktis iš verslo, tačiau išlipti iš balos sausam ne visada pavyksta - civilinė ir baudžiamoji teisinė atsakomybė verslininkus dažnai priremia prie sienos.
Gelbėjimo ratas su akmeniu
Per 2008 metus mokesčių mokėtojai įsiskolino valstybei daugiau kaip 1 mlrd. litų. Tačiau nedaug kas turi galimybę atsidėti mokesčių mokėjimą. Be to, toks bandymas gali tapti tiesiog turto išpardavimu.
Atsidūrusieji prie bankroto ribos į prarają paskui save nusitempia ir valstybei nesumokėtų mokesčių milijonus. Tad abi pusės turėtų būti suinteresuotos atidėti mokestinę nepriemoką ir suteikti mokesčių mokėtojui galimybę atsistoti ant kojų. Finansų ministerija ir VMI šios galimybės neneigia.
„Sodros“ miražai
Stebuklas?
Dar visai neseniai „Sodra“ buvo minima kaip socialinių apklausų apie pasitikėjimą viešuoju sektoriumi lyderė, populiarumu kartais lenkianti net Bažnyčią, „Sodra“ buvo ir vienas geidžiamiausių viešojo sektoriaus darbdavių, „Sodra“ džiaugėsi biudžeto pertekliumi, kuris, anot prognozių, turėjo tęstis net iki 2020 m.
Socialinio stabilumo garantas it kortų namelis sugriuvo Seimui priėmus keletą keistų sprendimų: pavyzdžiui, nepaisant kelių tūkstančių teismuose „Sodros...
Politikai ištuštino ateities fondą
Praeitų metų pabaigoje vykusius rinkimus į Seimą Socialdemokratų partija stengėsi laimėti bet kokia kaina. Net ir ta, kuri ateityje būtų reiškusi visišką skurdą pensininkams, neįgaliesiems ir kitoms socialiai remtinoms grupėms.
Sausį „Sodrai“ trūks apie 260 mln. litų (papildyta)
Sausį „Sodros“ biudžeto deficitas sieks 260 mln. litų. Apie tai trečiadienį Seimo Socialinių reikalų komiteto narius informavo fondo direktorius Mindaugas Mikaila.
Jo duomenimis, per pirmąjį šių metų mėnesį planuojama surinkti 694 mln. litų, o išlaidos sieks 953 mln. litų.
M.Mikailos teigimu, šiandien „Sodra“ į savo biudžetą yra surinkusi 97,5 mln. litų. Tačiau jis sakė nedramatizuojąs padėties, nes sausis ir vasaris - blogiausi „Sodrai“ mėnesiais.
Pašalpos už gruodį bus mažesnės
Nuo Naujųjų metų gyventojus užgulė ir nauji mokesčių tarifai. Gaunantiesiems darbo užmokestį jie taikomi nuo sausio pirmosios. Tačiau sausį gaunantys motinystės, tėvystės, ligos išmokas jų sulaukė 6 proc. mažesnių. Nors išmokos apskaičiuotos už gruodį, tačiau joms jau taikomas nuo naujų metų įsigaliojęs 6 proc. mokestis į privalomąjį sveikatos draudimo fondą.
Tuo metu buhalteriai sako nesuprantantys, kodėl naujieji tarifai išmokoms taikomi kitaip nei darbo užmokesčiams.
Košmariškas buhalterių sausis
Valdžia darbu naktimis sukūrė naujus mokesčius, o tikslaus jų paaiškinimo kol kas dar nėra, todėl kaip vienintelė išeitis juos taikančioms institucijoms ir buhalteriams telieka laukimas ir interpretacijos.
Tarp valdžios priimtų sprendimų vykdytojų jau vyksta nesusikalbėjimas, o buhalteriams dėl neatnaujintų kompiuterinių buhalterinės apskaitos programų tenka daug skaičiavimų atlikti rankomis.
Pensijos ir pašalpos žmones pasieks laiku – R. Dagys
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad šį mėnesį pensijos žmones pasieks laiku. Ministerija tikisi, kad ateityje nepritrūks lėšų ir bedarbių pašalpoms.
Ministras Rimantas Dagys tikina, kad nepaisant lėšų trūkumo pensijos sausį nevėluos, pranešė Lietuvos radijas.
Ministerija pasinaudos trečiadienį Vyriausybės skirtais 600 mln. litų pensijų sistemos reformai. Be to, planuojama skolintis pinigų ir sukaupti naują lėšų rezervą, kad ateityje nekiltų grėsmė pensijų išmokėjimui.
„Sodrai“ - 600 mln. litų injekcija iš Rezervinio fondo
Šiandien Vyriausybės posėdyje nuspręsta, kad gelbėjant „Sodrą“ šiai bus pervesta 600 mln. litų iš Rezervinio (Stabilizavimo) fondo. Toks sprendimas priimtas argumentuojant, kad „Sodra“ nėra pajėgi išmokėti pensijų. Joms yra tik pusė reikalingų lėšų.
Anot finansų ministro Algirdo Šemetos, dalis pinigų bus perversta iškart, likusi - pagal grafiką.
Biudžetas su išlygomis
Padėtas paskutinis taškas 2009 m. biudžeto priėmimo procedūroje. Vakar prezidentas Valdas Adamkus pasirašė aštrios kritikos sulaukusį kitų metų valstybės biudžeto įstatymą ir didžiąją dalį jį lydinčių teisės aktų.
Vetavo du įstatymus
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad nors lydinčiuose įstatymuose esama trūkumų, nepatvirtinus valstybės biudžeto būtų pasiųsti neigiami signalai tarptautinėms reitingų agentūroms ir finansų organizacijoms, iš kurių gali tekti skolintis.
Negrąžintos politinės skolos
Seimas baigs metus būdamas skolingas visuomenei. Tarp neatliktų praėjusios ir dabartinės kadencijos parlamento darbų - Elektros energetikos ir Teismų įstatymų pataisos, paslaptingai įstrigusios Valstybės saugumo departamento pažymos apie galimą korupciją.
Sakoma, kad baigiantis metams būtina grąžinti visas skolas, kitaip jų kupra neleis ramiai gyventi ir po Naujųjų. Metų sandūra - puiki proga kritiškai įvertinti nuveiktus ir nenuveiktus darbus.
Dauguma Lietuvos gyventojų jaučiasi nesaugūs dėl savo pensijų
Žmonės Lietuvoje jaučiasi nesaugūs dėl savo pensijų. Tai parodė tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Tyrimo, atlikto lapkričio-gruodžio mėnesiais duomenimis, dėl savo pensijos jaučiasi labiau nesaugūs arba visiškai nesaugūs 62 proc. respondentų.
„Dėl nestabilios ekonominės situacijos pasaulyje žmonės į ateities perspektyvas žvelgia su nerimu – senatvės pensija nėra išimtis“, – teigia tyrimų bendrovės atstovė Agnė Ambrazeviečienė.
