sodra
SODRA
Tai Lietuvos valstybinė institucija, atsakinga už socialinio draudimo sistemą ir socialinę apsaugą. SODRA administruoja pensijas, nedarbo, ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, taip pat teikia draudimo paslaugas dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbo vietos netekimo. Institucija užtikrina finansinę paramą ir apsaugą asmenims bei jų šeimoms įvairiose gyvenimo situacijose, padedant sumažinti socialinę atskirtį ir skurdą. SODRA finansuojama iš valstybės biudžeto ir privalomojo socialinio draudimo įmokų, mokamų tiek darbdavių, tiek darbuotojų.
Iš privačių pensijų fondų tikimasi per daug
Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Pensijų kaupimo būdo pasirinkimo laikui artėjant į pabaigą, bankai tikisi sulaukti skubančių įšokti į traukinį bangos. Ekonomistės Aušros Maldeikienės manymu, jaunimas, einantis į privačius pensijų kaupimo fondus, tikisi didesnio saugumo ir gerokai išlošti, bet savo žingsnio neįvertina kritiškai. „Jaunimas nesupranta, kad ir „Sodra“, ir privatūs fondai yra susiję su šalies ekonomikos būkle.
Grįžkit į Sodros glėbį, vaikai paklydėliai!
Daugiau nei dešimtmetį kartu su prof. R. Lazutka ir keletu kitų ekonomistų bei politikų kariaujame nelygų karą su gausia ir gerai ginkluota, o tiksliau – stipriai piniguota privačių pensijų fondų interesų gynėjų, lobistų kohorta. Prieš mus laisvos rinkos (iš tiesų- monopolinės ekonomikos) „ekspertai“, komercinių bankų bei kai kurie žiniasklaidos atstovai.
Neveiks „Sodros“ informacinė sistema
„Sodra“ informuoja gyventojus ir įmones, kad nuo penktadienio 16 val. iki pirmadienio 8 val. bus atnaujinama ir neveiks informacinė sistema. Klientai negalės prisijungti prie Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos, draudėjų aptarnavimo ir nedarbingumo pažymėjimų sistemų. Galimi ir kiti laikini sutrikimai. Kaip praneša „Sodra“, informacinė sistema atnaujinama, kad klientai būtų aptarnaujami paprasčiau ir greičiau.
Lietuva pritrūko pinigų advokatams
Pasibaigus pirmajam 2013 m. pusmečiui valstybės įsiskolinimas advokatams, tiekiantiems antrinę teisinę pagalbą, vėl artėja prie 3 mln. litų, o Lietuvos advokatūra ir toliau gauna skundus iš advokatų dėl vėlavimo išmokėti atlyginimus už suteiktas paslaugas. Sutrikdytą advokato veiklą pajunta ir jų paslaugų reikalingi gyventojai.
Trijų vaikų šeima – įstatymo pinklėse
Panevėžio darbo biržos vadovą Viktorą Trofimovą „išmaudė“ įstatymų leidėjai. Vos poros mėnesių trečiąją atžalą sūpuojantis politikas apstulbo sužinojęs, kad žmona už vaiko auginimą iš valstybės tegaus 700 Lt, tai yra perpus mažiau, nei „Sodra“ jiems buvo apskaičiavusi prieš devynis mėnesius. Ar į įstatymų pinkles patekęs politikas išdrįs bylinėtis su valstybe, domėjosi Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ. Motinystė neverta nė minimumo Panevėžio darbo biržos vadovą Viktorą Trofimovą „išmaudė“ įstatymų leidėjai.
Trys nelegalios darbuotojos baro savininkei kainuos 12 tūkst. litų
UAB „Agnirenis“ vadovė nubausta 12 tūkst. litų bauda už nelegaliai įdarbintas tris darbuotojas. Su skundu dėl keletą mėnesių nemokamo darbo užmokesčio įmonės valdomo naktinio klubo barmenė-padavėja kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Alytaus skyrių. Ji nurodė, jog siekis atgauti uždirbtus pinigus baigėsi pakeista naktinio klubo spyna – darbuotojos moterys liko ne tik be atlyginimo, bet ir be darbo.
Verslo skolos „Sodrai“: kas kyla, o kas skęsta
Nors per vienerius metus Lietuvoje darbuotojų turinčių įmonių skaičius pagausėjo nuo 89,1 iki 94,1 tūkst., o dirbančiųjų – nuo 1279,9 iki 1297,7 tūkst., darbdavių įsiskolinimai „Sodrai“ susitraukė 5,8 proc. Vienam darbdaviui tenkanti skola (DIX*) per metus smuko 10,8 proc. – nuo 2379 Lt iki 2123 Lt. Daugiausia įsiskolinimai tirpo dėl susitraukusio „Sodros“ skolininkų (ypač stambiųjų) skaičiaus.
A. Butkevičius: mokesčių pokyčių dar bus
Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius tikisi atsispirti politikų reikalavimams kitąmet smarkiai didinti išlaidavimą iš biudžeto, tvirtindamas, kad bus laikomasi finansinės drausmės, siekiant atitikti euro įvedimo kriterijus. Interviu ,,Verslo žinioms" premjeras teigė, jog rudenį kartu su biudžetu Seimui gali būti pateikti papildomi mokesčių sistemos pokyčiai, nors dar neatskleidė, kokie jie bus.
Lenkijoje bręsta pensijų reforma
Lenkijoje taip pat prabilta apie pensijų sistemos reformos poreikį. Čia, kaip ir Lietuvoje, veikia trijų pakopų pensijų sistema, kuri buvo įdiegta 1999 metais. Pirmosios pakopos lėšas esamiems pensininkams perskirsto vietos socialinės apsaugos fondas „ZUS“ (mūsų „Sodra“), o dalis lėšų nukreipiama į II pakopos pensijų fondus.
Vyriausybė „Sodrai“ skolins milijardą litų
Vyriausybė suteiks paskolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“), kad būtų užtikrintas antrojo šių metų pusmečio socialinio draudimo išmokų mokėjimas. Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta siūlymui suteikti „Sodrai“ iki 1 mlrd. 65 mln. litų paskolą pinigų srautams subalansuoti. Paskola bus suteikta iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, taikant 2,733 proc. metinę palūkanų normą.
REKLAMA
REKLAMA
Privalomojo sveikatos draudimo džiunglėse
Privalomasis sveikatos draudimas sujauktas kaip reikiant. Tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį, arba yra apdrausti valstybės lėšomis, šiek tiek aiškiau. Darbdavio atskaitomos arba valstybės sumokamos draudimo įmokos suteikia teisę nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tačiau gyvenimas yra margesnis, ir yra dešimtys tūkstančių lietuvių, kurie nereguliariai gauna autorinį atlyginimą, užsiima individualia veikla arba nedirba ir nėra užsiregistravę darbo biržoje.
Bedarbiai be botago prie darbų nelinksta
Šiemet žemdirbiams ir miškininkams palengvinta laikiniems darbams pasitelkiamų darbuotojų įdarbinimo tvarka. Bet kaip paskatinti bedarbius ja naudotis? Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės džiaugiasi, kad šiemet pagaliau buvo pralaužti ledai – jie be didelių formalumų sezoniniams darbams gali samdytis darbuotojus. Tačiau praėjus vos 3 mėnesiams nuo žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitų įsigaliojimo, žemdirbiai prašo tobulinti palengvintą įdarbinimo tvarką.
Kas nutylima kritikuojant kaupiamuosius fondus
Diskusija, pribrendo ar ne Lietuva pensijų kaupimui, nerimsta. Antros pakopos pensijų dalyviams pasirinkti, kaip toliau kaupti pensiją, liko nedaug laiko. Todėl įvairios nuomonės dėl pensijų ateities kursto aistras ir toliau. Skirtingos pozicijos yra gerai – jos sukuria erdvę diskusijai, kas yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės požymių. Vienas iš būdų pagrįsti savo nuomonės tvirtumą – apeliuoti į tarptautinio garso ekonomistus.
Mokesčius didina šimtai lengvatų
Kaip visada, energija trykštantis bičiulis Alvydas įsiveržė į redakciją ir tėškė ant mano stalo lapą su skaičiukais. „Pasižiūrėk ir pasakyk, ar įmanoma taip gyventi? Tokie, kaip aš, mokame mokesčius, o kiti šaiposi iš mūsų. Suprantu, kad mokesčių lengvatos gali būti taikomos neįgaliesiems, bet tu man paaiškink, kodėl aš turiu mokėti už milijonierius?“ – be užuolankų rėžė svečias. Pasiekęs ketvirtą dešimtį, Alvydas nuolat dirba kelis darbus.
Pensijų kaupimo pasirinkimui suteiktą papildomą laiką turime išnaudoti efektyviai
Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius. Seimas pratęsė terminą antros pakopos pensijų kaupimo dalyviams apsispręsti dėl tolimesnio kaupimo. Tai – teigiama žinia. Vasara nėra pats geriausias laikas versti žmones priimti svarbius asmeninius sprendimus. Iš principo nėra jokių argumentų, kodėl reikėtų laiku riboti šią galimybę rinktis. Juo labiau, jog iki šiol apsisprendusiųjų tėra apie dešimtadalis.
Mokėti daugiau nei 1700 Lt per mėnesį – neteisinga
Mokėti daugiau nei 1700 Lt per mėnesį pensijos – neteisinga. Ypač jei nežinai, ar tos pensijos sulauksi. O jei ir sulauksi, gali būti garantuotas, kad ji tikrai nebus 1700 Lt. Kai dar pagalvoji, kad po 1700 Lt ir daugiau sumoki kas mėnesį kokius 30 metų, o pensiją gausi tik apie 10–15 metų, net ir 1700 Lt atrodo neteisinga. Ar 1700 Lt per mėnesį pensijai yra daug? Vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus sumoka apie 550 Lt, minimalų – 340 Lt per mėnesį.
Seimas „Sodros“ lubas svarstys rudenį
Seimo narys Viktoras Uspaskichas parlamentui pristatė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-643), kuriomis siūloma nustatyti viršutinę darbo užmokesčio ribą, nuo kurios nebūtų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą įmokos į valstybinio socialinio draudimo biudžetą nėra ribojamos.
Per vasarą reikia apsispręsti, kaip kaupsite pensiją
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad nuo balandžio 1-osios startavo periodas, per kurį žmonės turės apsispręsti, kaip kaups pensijai ateityje. Gyventojai tai turi padaryti iki rugsėjo 1-osios.
„Sodra“: nereikalaujame žmonių įrodyti, kad yra gyvi
Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, esą „Sodros“ teritoriniai skyriai reikalauja iš Lietuvos pensininkų įrodyti, kad jie yra gyvi, neatitinka tikrovės ir yra klaidinga, rašoma „Sodros“ pranešime žiniasklaidai. „Sodra“, kaip ir kitos valstybinės institucijos, informaciją apie gyventojų gimimą ar mirtį gauna iš asmens duomenų registro.
Klaipėdos pensininkai „Sodrai“ turi įrodyti, kad yra gyvi
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Klaipėdos skyrius pirmasis šalyje pabandė įsitikinti, ar žmonės, kuriems mokama pensija, tikrai gyvena.
Darbo partija siūlo apmokestinti tik didesnes nei 10 tūkst. litų metines pajamas
Valdančiajai koalicijai priklausanti Darbo (leiboristų) partija siūlo 10 tūkst. litų metinių neapmokestinamų pajamų dydį bei „Sodros“ įmokų „lubas“, taip pat lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausioms kasdienio vartojimo prekėms. „Pagrindinis mokesčių sistemos pertvarkos siūlymų tikslas – sudaryti konkurencingas sąlygas Lietuvos verslui šalių kaimynių atžvilgiu bei tinkamai subalansuoti mokesčių sistemą.
Darbo partija reikalauja: MMA arba neapmokestinamos pajamos turėti didėti
Darbo partijos (leiboristai) neįtikino Vyriausybės sudarytos mokesčių darbo grupės pasiūlymai, todėl „darbiečiai“ nusprendė pateikti savo sprendimus. Tarp jų – naujos „Sodros“ įmokų lubos, padidintos neapmokestinamos darbo pajamos ir PVM lengvatos būtiniausioms kasdienėms vartojimo prekėms. Darbo partija trečiadienį pateikė savo pasiūlymus mokesčių srityje.
Kaip po pasaulinės krizės socialinį draudimą keitė kaimynai
Mažėjantis gimstamumas ir senėjančios visuomenės, ūkio nuosmukis, deficitiniai socialinio draudimo biudžetai ir rezervinių lėšų poreikis, alternatyvūs pensijų finansavimo šaltiniai ir su tuo susijusios rizikos. Šie ir daugelis kitų aktualių socialinio draudimo klausimų iki penktadienio bus aptariami XXI tarptautinėje Baltijos jūros šalių konferencijoje dėl socialinės apsaugos.
„Sodros“ pajamos padidėjo 231 mln. litų
Šiemet Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto rezultatas nuosekliai gerėja, rodo išankstiniai duomenys. Sausio – balandžio mėnesiais „Sodros“ biudžeto pajamos sudarė 2 mlrd. 969,4 mln. Lt (be sveikatos draudimo įmokų). Tai yra 231,0 mln. Lt arba 8,4 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Draudėjų ir apdraustųjų sumokėtos socialinio draudimo įmokos sudarė 92,6 proc. (2 mlrd. 749,9 mln. Lt) „Sodros“ biudžeto įplaukų.
Duomenys slepia milijardus
Lietuvoje atvirųjų duomenų politika žengia tik pirmuosius žingsnius, bet jau skaičiuojama, kad visuomenei paviešinta informacija leistų sutaupyti nemažas pinigų sumas bei kurti darbo vietas. Viešojo sektoriaus institucijos sėdi ant didelio duomenų maišo, kurį pravėrus būtų galima efektyviau kovoti su šešėliu, sutaupyti laiko ir pinigų ieškant reikalingos informacijos bei naudingiau teikti viešąsias paslaugas.
Šiemet gyventojai mokesčiams atseikės po 14,7 tūkst. litų
Šiais metais visos viešojo sektoriaus išlaidos vienam gyventojui sudarys 14 734 litus. Palyginti su 2012 metais, jos pabrango 566 litais, remdamasis biudžetų ir nebiudžetinių fondų įstatymų duomenimis, apskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Instituto skaičiavimais, šiais metais simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda užsidirbti sau, yra gegužės 15 d. Vidutiniškai vienam gyventojui švietimas ir mokslas kainuoja 1 463 litus, pensijos – 2 759 li...
Pensijas kaupusiesiems iš viso jau išmokėta 103 mln. litų
Pirmąjį šių metų ketvirtį antrosios pakopos pensijų fonduose kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems išmokėta suma siekė 8,2 mln. litų. Iš viso nuo pensijų kaupimo sistemos veiklos pradžios jau išmokėta 103,2 mln. litų. Išmokas gavo 21,8 tūkst. kaupusiųjų ir jų artimųjų. Vien per pastaruosius 12 mėnesių išmokų padaugėjo per pusę, arba 53 proc. daugiau – nuo 67,42 mln. litų.
Gyventojai neskuba keisti pensijų kaupimo būdo
SEB banko duomenimis, sprendimo dėl pensijų kaupimo būdo gyventojai priimti neskuba – praėjus mėnesiui nuo pensijų įstatymo pakeitimo datos tik 1 proc. iš daugiau kaip 255 tūkst. antros pakopos pensijų fonduose kaupiančių SEB banko klientų jau pakeitė pasirinktą senatvės pensijos kaupimo būdą. Keturi iš penkių (83 proc.
Skolos sparčiausiai kaupėsi stambiose įmonėse
Per mėnesį momentinės skolos Sodrai labiau augo stambiose įmonėse (per 250 darbuotojų), jau turėjusiose skolų. Smulkios įmonės (iki 9 darbuotojų) prisitaikė prie pokyčių rinkoje ir skolų lygį išlaikė praktiškai nepakitusį. Tokias išvadas padarė kredito rizikos vertinimo UAB „Creditreform Lietuva“, įvertinusi Sodros teikiamą informaciją. Darbdavių momentinių skolų (paskelbus naujo mėnesio duomenis) dinamika šiemet balandžio mėnesį buvo pastebimai prastesnė nei 2012 m. balandį.
„Sodros“ įmokų luboms nepritarta
Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė atitinkamų liberalsąjūdiečių parengtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų, kuriomis siūlyta nustatyti viršutinę darbo užmokesčio ribą, nuo kurios nebebūtų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. 50 balsų "už" ir 35 "prieš" pataisas Seimas atmetė.
Kaip „Sodra“ šviesią ateitį piešė
Kaupiantieji pensijai privačiose sąskaitose iki rugsėjo turi apsispręsti, kaip jie toliau rūpinsis savo senatve. Galimi trys variantai – žmogus gali sustabdyti savo pervedimus į pensijų sąskaitas ir grįžti į „Sodrą“. Jis gali dalyvauti pensijos kaupime lig šiol galiojančiomis sąlygomis arba kaupti papildomai, kartu gaudamas ir subsidiją iš valstybės biudžeto. Galvosūkis, kokią schemą pasirinkti tikrai nemažas, nes jame labai daug nežinomųjų.
Nesusipratusieji primokėti „Sodrai“ neteko nemokamo gydymo
Kai kurie savarankiškai besidraudžiantys miestelėnai nustėro sužinoję, kad prarado draudimą ir už gydymą privalo mokėti. Padidėjo įmokos Mat jie neįvertino, kad nuo sausio 1 dienos padidėjo minimali alga, todėl nuo 77 iki 90 litų padidėjo ir mėnesio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka. Ne visi išsiaiškino, kad įmoka ūgtelėjo 13 litų, ir kaip anksčiau mokėjo mažesnę sumą. Mokėjo tol, kol nesužinojo, kad yra nedrausti ir už gydymą turėtų susimokėti papildomai.
Per pirmus tris mėnesius į naująją pensijų kaupimo sistemą įsitraukė 14 tūkst. gyventojų
Per pirmus tris 2013 metų mėnesius pensijai kaupti nusprendė dar 13 672 dirbantieji. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, įsitraukusiųjų į pensijų kaupimo sistemą padaugėjo 47 proc. Duomenis apie naujas sudaromas sutartis skelbia ir kas savaitę atnaujina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (http://www.sodra.lt/index.
Samdydami žmones bulvėms sodinti, ūkininkai nebijos Darbo inspekcijos
Vieniems tai kainuos pigiau, o kitiems nereikės drebėti, kaip pasiaiškins per patį darbų įkarštį užgriuvusiai Darbo inspekcijai. Taip žemdirbiai vertina atsivėrusią galimybę trumpalaikiams darbams samdyti nekvalifikuotus darbuotojus atsiskaitant su jais pagal kvitus. Ne darbus organizuodavo, o popierius pildė Kaišiadorių rajone ūkininkaujantis Saulius Stirna pavasarį samdo žmonės akmenims rinkti, vėliau –bulvėms sodinti. Ūkininkai samdo žmones ir braškėms ravėti, krūmams kirsti, šienui vežti.
Besiverčiantiems individualia veikla – dar viena pajamų deklaracija
Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Užsiimantiems individualia veikla kovą įsigaliojo nauja pajamų už praėjusius metus deklaravimo tvarka. Pagal ją pajamų deklaracijos turi būti pateiktos ne tik mokesčių inspekcijai, bet ir „Sodrai“. Seimo Ekonomikos komiteto narys Remigijus Šimašius stebisi, kad „Sodros“ valdyba naują deklaravimo tvarką patvirtino kovą, o pajamas deklaruoti reikia atgaline data – už praėjusius metus.
Pensijų sistema pasiturintiesiems
Kaupti pensiją apsimoka, jei daug uždirbi arba esi jaunas. Tokios nuomonės laikosi ekspertai. Teodoras Medaiskis Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras, buvęs darbo grupės, rengusios pensijų reformą su galimybe papildomai kaupti, narys, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras (1992–1993 m.) – Kokiems žmonėms ir kodėl naudinga kaupti II pakopos pensijų fonduose? Ar dabar pasiūlyta sistema, kai nusprendusieji mokėti papildomas 2 procentų dydžio įmokas, sulauks papildo...
Oriai senatvei nebūtina kaupti privačiai
Mąstantieji apie garbią senatvę renkasi vieną iš galimų būdų jai užtikrinti – pasitikėti valstybine pensija ir kaupti tik „Sodroje“ ar investuoti į II pakopos privačius pensijų fondus ir uždarbiu prisidėti prie didesnės senatvės pensijos. Nuo balandžio gyventojai pasveria galimybes sutaupyti, tiesa, neaišku, ar geriausias pensijų skaičiuoklės scenarijus nėra surežisuotas. Nors plačiai aptarinėjami privačių pensijų kaupimo fondų privalumai, „Ekonomika.
Nuo balandžio būsimieji pensininkai turi galimybę aktyviau kaupti senatvei
Nuo balandžio pradžios Lietuvoje prasideda pensijų kaupimo sistemos reforma – papildomai lėšas aprūpintai senatvei kaupiantys žmonės iki šių metų rugsėjo 1 dienos turi pasirinkti, kaip kaups būsimai pensijai. Pensijų fondų atstovai rekomenduoja gyventojams iš naujo apsvarstyti visas galimybes ir pasirinkti tinkamiausią kaupimo būdą bei prisidėti patiems skiriant procentą nuo atlyginimo į savo pensijų sąskaitą ir gauti valstybės priemoką.
Reformuoti antros pakopos pensijų fondai – vaistas ar papildas geresnei finansinei sveikatai senatvėje?
Ankstyvas pensinis amžius, didelė, palyginti su darbo užmokesčiu, pensija, mokama tiesiogiai iš valstybės biudžeto... Taip neretai prisimenami sovietmečio laikai Lietuvoje. Tačiau reikia suprasti, kad taip, kaip buvo, nebebus. Mažėja gimstamumas, senėja visuomenė, išlieka didelė darbingo amžiaus žmonių emigracija, nerimą kelia valstybės biudžeto skylė – tai tik keli ekonominiai bei socialiniai argumentai sočios senatvės nenaudai.
Geriausiu atveju privati pensijų sistema Lietuvai atsipirks 2036 metais
Antros pakopos pensijų sistema neišgydys nuo visų ligų, bet padės išlaikyti pensijų dydį panašiame lygyje, koks yra dabar, rodo Lietuvos banko (LB) atliktas tyrimas apie Antros pakopos pensijų sistemos įtaka valstybės finansams ir gyventojų pajamoms. Lietuvos visuomenė senėja, todėl antros pakopos pensijų sistema yra būtina, norint išvengti kritinės situacijos, teigia analitikai.
LB: privati pensijų sistema Lietuvai atsipirks tik 2036 metais
Nuo balandžio 1 dienos Lietuvos gyventojai, dalyvavę II pakopos pensijų fonduose, turi apsispręsti, ar ir toliau kaupti pensiją šiuose fonduose, ar grįžti į ,,Sodrą“. Lietuvos banko (LB) specialistai, antradienį pristatydami tyrimo ,,II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams“ rezultatus, pabrėžė, kad dalyvavimas II pakopos pensijų sistemoje yra ne panacėja, o dalyvauti joje gyventojams, vyresniems negu 55 metai, ir tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau negu 7 metai, ...
Skolingi Sodrai įsiskolino dar daugiau
Bendroji Lietuvos darbdavių skola šiemet per mėnesį (vasario 23 d. – kovo 23 d.) sumažėjo tik 1,3 proc. – nuo 205,6 iki 202,9 mln. Lt. Pernai skola per tą patį laikotarpį traukėsi net 9,2 proc. – nuo 218,6 iki 198,5 mln. Lt. Kaip rodo VSDF viešai skelbiamų duomenų analizė, vis labiau įsiskolina įmonės, jau skolingos „Sodrai“. Pernai tęstinės (daugiau kaip 30 d. trukmės) skolos per mėnesį išaugo 1,0 proc., o šiemet skolų padaugėjo jau beveik dviem procentais.
Siekiant lopyti „Sodros“ skyles – „neįgaliųjų“ pertikrinimai
Investuotojų asociacijos įkurtas Kompetencijų centras paskelbė, kad "siekiant pagerinti finansinę "Sodros" padėtį" atlikęs netekto darbingumo pensijų gavėjų analizę, informuoja Respublika. Kaip teigiama išvadose, nustatyta, kad dėl įtarimą keliančių neįgaliais pripažintų darbingo amžiaus asmenų "Sodros" išlaidos negalios pensijoms gali būti išpūstos iki 200 mln. litų per metus - toks būtų potencialus tiesioginis nuostolis valstybei.
Rimantas Šadžius – apie skolas, nepasitikėjimą socialiniu draudimu ir eurą
Rūta Grigolytė, LRT.lt Finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, nors valstybės skola litais šiemet ne mažės, o dar šiek tiek padidės, skolos našta turėtų būti mažesnė – viliamasi ekonomikos augimo. Apie tai, kaip kis skolos aptarnavimo išlaidos, ką daryti, kad gyventojai nebesitikėtų neišgyventi iki pensinio amžiaus, ir kada de facto jau įvyko referendumas dėl euro įvedimo, vadovavimą šalies finansams perėmęs socialdemokratas R. Šadžius pasakojo interviu portalui LRT.lt.
Pensijų labirintas – išėjimo beieškant
Lietuva daugiau nei dešimtmetį klaidžioja pensijų sistemos reformos labirintu. Tačiau išėjimas stabilios ir ilgalaikės socialinio aprūpinimo strategijos link yra čia pat – tereikia pripažinti pensijos kaupimo naudą visuomenei.
Girgždantys pensijų sistemos ratai
Per dešimtmetį privačiuose pensijų fonduose „uždirbtas“ pensijas, be „Sodros“ gaunamos pensijos, kiekvieną mėnesį gauna tik 109 piliečiai. Anksčiau konservatorių, o dabar socialdemokratų skambiai išreklamuota pensijų kaupimo reforma, regis, patiria fiasko. Praėjusį trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) pristatyta nauja pensijų skaičiuoklė jau demonstruojama „nulūžo“. Tačiau aiškėja, kad privatūs pensijų fondai yra tapę tik pertekline sistemos grandimi.
Išlaidos negalios pensijoms gali būti „išpūstos" iki 200 mln. litų
Dėl įtarimą keliančių neįgaliais pripažintų darbingo amžiaus asmenų Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) išlaidos negalios pensijoms galimai „išpūstos" iki 200 mln. litų per metus, sako „Sodros" invalidumo pensijų gavėjų analizę atlikęs Investuotojų asociacijos įkurtas Kompetencijų centras . „Surinkti statistiniai duomenys kelia pagrįstų įtarimų, jog išlaidos negalios pensijoms gali būti „išpūstos" apie 200 mln.
„Sodros“ skola nuo metų pradžios padidėjo 375,8 mln. litų
Negalutiniais duomenimis, sausio-vasario mėnesiais į "Sodros" biudžetą gauta beveik 1,302 mlrd. litų įplaukų (be sveikatos draudimo įmokų ir asignavimų iš valstybės biudžeto). Tai yra 82,2 mln. litų, arba 6,7 proc., daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 98,1 proc. šių lėšų sudaro draudėjų ir apdraustųjų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Socialdemokratiniai pensijų reformos siūlymai
Privataus verslo rėmimas valstybės sąskaita pasiekė patologinį lygį. Tai įvairios dotacijos, pirkimai, koncesijos, nuomos, partnerystės ir pan. Tikrai nesame prieš valstybinio sektoriaus bendradarbiavimą, partnerystę su privačiu, tačiau nauda turi būti abipusė. Dabar gi privatus verslas įvairiausiomis formomis tik iščiulpia valstybės, t.y. visos visuomenės biudžeto pinigus. Ne išimtis ir kurpiamos pensijų reformos su vadinamais privačiais pensijų fondais.
R.Lazutka apie pensijų reformą: skaičiuoklėje užprogramuotas privačių fondų pranašumas
Žinomas ekonomistas ir sociologas profesorius Romas Lazutka teigia, kad siūloma pensijų kaupimo sistema, pagal kurią asmuo, nusprendęs mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje dydžio įmoką, labai sudėtinga, o tarpininkams bus mokama iš tų pačių lėšų, iš kurių ir pensijos.
