sodra
SODRA
Tai Lietuvos valstybinė institucija, atsakinga už socialinio draudimo sistemą ir socialinę apsaugą. SODRA administruoja pensijas, nedarbo, ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, taip pat teikia draudimo paslaugas dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbo vietos netekimo. Institucija užtikrina finansinę paramą ir apsaugą asmenims bei jų šeimoms įvairiose gyvenimo situacijose, padedant sumažinti socialinę atskirtį ir skurdą. SODRA finansuojama iš valstybės biudžeto ir privalomojo socialinio draudimo įmokų, mokamų tiek darbdavių, tiek darbuotojų.
Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?
„Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai kuriuos reikšmingus trūkumus. Pavyzdžiui, tai, kad ligos socialinio draudimo išmokos beveik dukart didesnės negu įmokos. Tai reiškia, kad gyventojų įmokų dalis, skirta ligos socialiniam draudimui, nepadengia šios rūšies draudimo išlaidų. Ligos draudimui – kad susirgus būtų mokama 80 proc.
„Sodra“ siunčia gerą žinią apie išmokas
Dėl spalį pasikeitusios bazinės pensijos, „Sodra“ šiomis dienomis senjorams išmoka didesnes pensijas. Skaičiuojama, kad turintiems didesnį negu 30 metų stažą žmonėms senatvės pensija vidutiniškai didėja apie 4,7 proc. arba apie 13,5 euro. Didėja ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijos – netekto darbingumo (invalidumo), našlaičių ir kitos, kurių dydis priklauso nuo bazinės pensijos. Nepadidėjo tik našlių pensijos.
Pristatytas naujas įrankis, leisiantis lengvai palyginti mokamus atlyginimus
„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tęsia bendrą darbą mažinant vieną iš šešėlinės ekonomikos reiškinių – dalies darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“. Nuo šiol abi institucijos savo interneto svetainėse skelbs išsamius ir patogiai pateiktus duomenis apie įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Šiuos duomenis bus galima palyginti su kitų ta pačia ekonomine veikla užsiimančių įmonių rodikliais, analizuoti rodiklius pagal savivaldybes.
„Sodra“ įspėja lietuvius: tai daryti teks visiems
„Sodroje" kaupti pensiją, kurie dabar gauna minimalią algą, gali tekti visiems. Net ir tiems, kurie uždirba vos daugiau. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo atleisti mažiausias algas gaunančius nuo dalies įmokų „Sodrai". Tokiu būdu minimali alga šiems žmonėms į rankas padidėtų 11 eurų. Ekonomistai piktinasi, kad dėl tokios naujovės didžiausia našta ir vėl gultų ant viduriniosios klasės. Lentjūvėje Vilkaviškio rajone gyvenantis Algirdas už darbą gauna minimalią algą – 380 eurų.
Politikai jokia kaina nenori pjauti „Sodros“ pūlinio: laukia pašalpa vietoje pensijos?
Artėja laikas, kai iki ilgai kauptos pensijos gavimo teks laukti ne 30 m., o 35 m. Palaipsniui didinamas ne tik pensinis amžius, bet ir būtinasis darbo stažas senatvės pensijai gauti, be to keičiama ir pensijų sandara. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad šie pokyčiai buvo būtini, o ekonomistai ragina kone pulsuojančiu pūliniu tapusią socialinio draudimo sistemą pertvarkyti iš esmės.
Naujausia atlyginimų statistika: kas moka daugiausiai?
Šiais metais įmonių mokami atlyginimai buvo ištraukti iš po paslapties skraistės. Iš skelbiamos statistikos matyti ne tik, kas moka daugiausia, bet ir kiek moka daugiausia darbuotojų įdarbinusios įmonės. Kiekvieną mėnesį „Sodra“ paviešina visų įmonių turinčių daugiau nei 3 darbuotojus mokamus vidutinius atlyginimus.
Paskaičiavęs algą „į rankas“ ekonomistas pateikė išvadą: mūsų vaikai – patys brangiausi
Neįtikėtina, bet situacija tokia: gaudami tą pačią bruto algą Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Lietuvoje, laukdami kol darbo užmokestis atkeliaus iki jūsų piniginės, galiausiai mažiausiai gausite Lietuvoje. Tokius skaičiavimus pateikia „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Valdas Sutkus. Kokią žinią apie Lietuvą siunčia su Konstitucija prasilenkiančios idėjos?
Valdžios kabinetuose vėl prisiminta su demokratinės visuomenės principais nesuderinama pensijų santaupų nacionalizavimo idėja. Jos autoriai nutarė dėl visa ko nunešti ją patikrinti į Teisingumo ministeriją. Pasitikrino. Ir čia nieko naujo. Idėja vis dar prieštarauja Konstitucijai. Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, vien savo atsiradimu ši idėja jau daro žalą valstybei ir Lietuvos, kaip investicijoms draugiškos šalies, įvaizdžiui.
Nauji mokesčiai „pasmaugs“ likusius Lietuvoje: aiškėja, kas laukia dirbančiųjų
Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę valdantieji, žadėjo ir mokesčių pertvarką. Ir štai, dienos šviesos link, kelią stumiasi naujas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas, kurį dar praėjusią savaitę derinimui pateikė Socialinių reikalų ir darbo ministerija.
Užstrigusi kova dėl „Sodros“ įmokų: reformatoriškos idėjos nesulaukia palaikymo
Skambiai aptarta mokesčių reforma įgauna „kūną“ – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte siūloma įvesti socialinių draudimo įmokų „grindis“, „lubas“ bei „atostogas“. Tačiau nepanašu, kad nauja tvarka susilauks parlamentarų palaikymo, mat Seime esančių frakcijų seniūnų nuomonės šiuo klausimu – kaip niekada skirtingos. Socialinių reikalų ir darbo ministerijos pateiktame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte atsirado naujovės.
REKLAMA
REKLAMA
Žilvinas Šilėnas. Senatvė valdiškų pensijų spąstuose
Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ar trigubai. Lyg ir panašu į istoriją apie skruzdes ir žiogą. Žiogas visą vasarą grojo ir nesirūpino ateitimi, o skruzdės kaupė atsargas žiemai. Žiemą skruzdės peržiemojo, o žiogui baigėsi nekaip. Bet čia panašumai ir baigiasi.
Net ir po Darbo kodekso įsigaliojimo, tūkstančiai kvalifikuotų darbuotojų dirba už minimumą
Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesio alga (MMA) turėjo būti mokama tik nekvalifikuotiems darbininkams. Tačiau „Sodros“ duomenimis, ne visiems darbdaviams nauja taisyklė – aiški. Tuo tarpu darbdavių atstovas teigia, kad tik maža dalis darbdavių galėjo piktavališkai toliau mokėti MMA – dėl visko kalti neaiškūs apibrėžimai, kas tas nekvalifikuotas darbas.
Ką reikia žinoti einant nemokamų atostogų?
Kasmet tūkstančiai darbuotojų išeina nemokamų atostogų. Nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, nes šis laikotarpis nelaikomas draudiminiu, o socialinio draudimo praradimas gali turėti įvairių pasekmių. Jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei 1 mėnesį, tai reiškia, kad už jį nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, todėl pastarąsias susimokėti reikia savarankiškai.
Įvardintos profesijos, kurioms alga kilo, o kurioms – sumažėjo
Bendra statistika rodo, kad atlyginimai auga daugumai lietuvių, tačiau „Sodra“ išskyrė, kad antrąjį metų ketvirtį, kai kurie gavo net mažiau nei tokiu pat metu prieš metus. „Sodra“ pristatydama algų statistiką nurodė profesijas, kur tikimybė, kad algos didėjo bei mažėjo – didžiausia. Štai labiausiai pajamų padidėjimą turėjo pajusti tie, kurių darbo užmokestis susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Keturi iš penkių (79 proc.
Algos kilo ne visiems: štai, kas tikrai nesidžiaugė didesniu atlyginimu
Dirbantiems lietuviams per metus algos pakilo dešimtadaliu. Nors skirtumus turėjo pajusti 3 iš 5 tautiečių, žmonės skirtumų nejaučia. Specialistai aiškina, kad tai lemia kelios priežastys. Esą dalis darbuotojų vis dar gauna atlyginimus vokeliuose, o ir atlyginimai skirtingose srityse esą kyla nevienodai. Sostinėje kelius prižiūrinčios bendrovės „Grinda“ darbuotojai užbaiginėja Geležinio vilko gatvės remonto darbus: kloja šaligatvius, saugumo saleles bei tiesia plentą.
„Sodra“ įrodinėja: atlyginimai ir dabar auga
„Sodros“ pateiktais duomenimis, atlyginimai ir antrą šių metų ketvirtį auga. Ir tai turėjo pajusti didžioji dalis gyventojų. Antrąjį šių metų ketvirtį „Sodros“ įplaukų suma buvo maždaug dešimtadaliu didesnė negu per tą patį 2016 m. metų laikotarpį. Tai rodo, kad atitinkamai padidėjo ir deklaruojamos apdraustųjų socialiniu draudimu pajamos.
S. Skvernelis užsimojo išsaugoti šalies „turtinguosius“
„Sodros“ lubų įvedimas, paskatintų daugiau uždirbančius žmones likti Lietuvoje ir mokėti mokesčius čia, o tai atneštų naudos visiems šalies gyventojais, tikina ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Savo „Facebook“ paskyroje S. Skvernelis rašė: „Vakar net keli Vyriausybės mokesčių pasiūlymus vertinantys komentatoriai teigė, kad reforma „didins turtingųjų pajamas“. Na ne, to nebus. „Turtingųjų“ – aš tai gal sakyčiau, daug uždirbančių – pajamų nedidinsime.
Naujausi „Sodros“ duomenys: kurios profesijos atstovai Lietuvoje uždirba daugiausiai?
Kuo dirbti Lietuvoje norint pasiturinčiai gyventi? Pagalbą atsakant į šį klausimą gali suteikti „Sodros“ skelbiami 30 geriausiai apmokamų profesijų duomenys. Nors Lietuvoje virš 200 tūkst. lietuvių dirba mažiau nei už minimalią mėnesio algą (MMA) 380 Eur, yra specialybių atstovų, kurie mėgaujasi uždirbdami daugiau 3 tūkst. Eur.
Apie mokesčių reformą prabilo ir prezidentė: šildymas brangs, turtingųjų pajamos didės
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai turi užtikrinti socialiai teisingesnę aplinką, tuo metu dabartiniai siūlymai didins šilumos kainą, o naujos „Sodros“ įmokų lubos dar didins labai daug uždirbančių žmonių pajamas. „Kol kas matome, kad pasiūlymų pakete išlieka šildymo kainų didinimas gyventojams ir 40 mln. eurų „Sodros“ „lubų“ dovana tiems, kurie labai gerai uždirba“, - komentare BNS sakė D.Grybauskaitė.
Meno kūrėjams – puikios žinios dėl „Sodros“
Parlamentarai antradienį grąžino anksčiau galiojusią tvarką, kad meno kūrėjai, sportininkai, atlikėjai socialinio draudimo mokestį turės mokėti nebe nuo visų, o nuo pusės pajamų. Už tai antradienį balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo vienas, susilaikė devyni.
Buvusi Šiaulių tarybos narė V.Račienė simuliavo regėjimo sutrikimus
Šiaulių apygardos teismas antradienį buvusią Šiaulių miesto tarybos narę Virginiją Račienę pripažino simuliavus regėjimo negalią ir už tai neteisėtai gavus išmokas. Teismas nusprendė, kad moteris „Sodrai“ turi grąžinti 16 tūkst. 964 eurus. Kalta dėl sukčiavimo pripažintai V.Račienei teismas skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Jei per šį laiką moteris nenusikals, realios laisvės atėmimo bausmės ji išvengs.
Kas dirba už 300 Eurų per mėnesį?
„Sodros“ kiekvieną mėnesį skelbiamoje įmonių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) statistikoje dažniausiai akys krypsta į sąrašo viršų – įmones, kuriose mokami didžiausi atlyginimai. Vieni nuoširdžiai stebisi, nes kai kurie atlyginimai – tiesiog nesuvokiamo dydžio, kiti pavydi ir pyksta, treti džiaugiasi: dešimt didžiausią vidutinį darbo užmokestį balandžio mėnesį mokėjusių įmonių, kuriose dirba 270 darbuotojų, per balandį sumokėjo 1,2 mln. eurų socialinio draudimo įmokų.
3 centų arba „vyšninių vokelių“ iš „Sodros“ istorija, priversianti pasitikrinti būsimą pensiją
Neseniai „Sodra“ pradėjo siuntinėti „vyšninius vokelius“, kurie gyventojus informuoja apie jų sukauptą stažą. Šie pradžiugina tikrai ne kiekvieną. Štai skaitytojas Edgaras (pavardė redakcijai žinoma) pasidalino savo mamos istorija. Moteris dirba vienoje Telšių siuvykloje technologe. Uždirba minimalią mėnesio algą, per metus nė karto neėmė biuletenio. Tačiau vieną mėnesį moteriai vietoj numatytos minimalios algos (380 Eur) buvo pervesta 3 centais mažiau.
Bus kaupiamas „Sodros“ rezervinis fondas
Lietuvoje bus pradėtas kaupti valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) rezervo fondas. Jis turės užtikrinti, kad jei ištiks ekonominis sunkmetis ir „Sodros“ biudžete pritrūks pinigų, pažeidžiamos visuomenės grupės būtų apsaugotos – gautų pensijas bei išmokos. „Ankstesnių metų įvykiai rodo, kad finansiniai sunkumai gali užgriūti greitai ir netikėtai. Todėl turime būti pasirengę užtikrinti šalies ekonominį saugumą bei stabilumą.
Seimas spręs, ar griežtinti „Sodros“ įmokų apskaičiavimą
Ne visą darbo laiką ir vienintelėje darbovietėje dirbančių žmonių „Sodros“ įmokas siūloma skaičiuoti ir mokėti nuo sumos, kuri nebūtų mažesnė už minimalią mėnesio algą (MMA), kuri dabar siekia 380 eurų. Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti griežtesnę „Sodros“ įmokų apskaičiavimo tvarką daliai ne visu etatu dirbančių žmonių ir prie jos grįš rudenį.
Nuo liepos didėja „Sodros“ įmokų tarifai
Nuo 2017 m. liepos 1 dienos įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas iš esmės keičia nedarbo socialinio draudimo sąlygas. Darbo netekusiems žmonėms išmokos bus mokamos ilgiau, keisis jų apskaičiavimas. Dar viena naujovė – skirtingas šio socialinio draudimo įmokos tarifas terminuotoms ir neterminuotoms darbo sutartims. Nuo kito mėnesio neterminuotoms darbo sutartims bus taikomas 1,6 proc. nedarbo socialinio draudimo tarifas, o terminuotoms sutartims – 3,2 proc. tarifas.
Pensijų prognozė: „Sodra“ senjorus dabar skriaudžia
Dabartiniai senjorams pensijos neužtenka net maistui, tuo metu jų vaikams ir anūkams pranašaujama dar skurdesnė senatvė ir badmiriavimas. Eskpertai atviri - "Sodra" vos išsilaiko, todėl reikalauja skubių reformų, mat gali ir nebelikti iš ko mokėti pensijų. Premjeras tokias pranašystes vadina perdėtu gąsdinimu.
„Sodros“ ataka papiktino tūkstančius mažai uždirbančių lietuvių
Mažai uždirbančius lietuvius atakuoja „Sodros“ laiškai. Visi pagal darbo sutartis dirbantys ir minimumo negaunantys gyventojai raginami trauktis iš šešėlio ir įspėjami, kad atėjus senatvei teks skursti. Nors taip valdžia ragina gyventojus reikalauti didesnio ir legalaus uždarbio, laiškus gauna ir tie kam algas moka pati valstybė. Pastarieji sako pasijutę taip tarsi iš jų „Sodra“ tyčiotųsi.
Ekspertas: mokesčių pakeitimams iki reformos toli – nepalietė skaudžiausios problemos
Vyriausybėje pristatyti mokesčių sistemos pakeitimai, kuriuos finansų ministras Vilius Šapoka skambiai pavadino „reforma“. „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad iki reformos šiems pakeitimams dar labai toli. Be to, pamiršta didžiausia mūsų valstybės mokesčių sistemos opa – „Sodra“. Ekspertas giria Vyriausybę už kai kuriuos gerus siūlymus, tačiau nevengia ir kritikos, kad pabijota reformuoti sistemą iš esmės. „Kai kurie pakeitimai tikrai geri, kryptis tinkama.
Nusprendusios dirbti jaunos mamos, praranda motinystes pašalpas
Naujovės šeimoms, besilaukiančioms kūdikių, ir jų seneliams. Lygių galimybių kontrolierė reikalauja, kad tėvams būtų leidžiama ir dirbti ir gauti pašalpas ne tik antraisiais, bet ir pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. O Europos Komisija ragina ne tik motinoms, bet ir tėvams įvesti privalomas 3-4 mėn. vaiko priežiūros atostogas. Šis aštuonerių mėnesių mažylis, vardu Dominykas, atėjo su mama pasportuoti.
Neįgalieji: bandant įsidarbinti prasideda priekaištai
Neįgaliųjų organizacijos reiškia palaikymą Seime inicijuotai socialinių įmonių finansavimo modelio reformai bei ragina numatyti „neįgaliojo krepšelį“ nukreipiant lėšas darbo vietos pritaikymui, o ne užmokesčio kompensacijoms ar mokestinėms socialinių įmonių lengvatoms.
Vyriausybė dėl „Sodros“ rezervo fondo kaupimo galutinai apsispręs kitą savaitę
Finansų ir socialinės apsaugos ministrams susiginčijus dėl valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) rezervo fondo kaupimo, ministrų kabinetas galutinį sprendimą dėl šio fondo suformavimo turėtų priimti kitą savaitę. „Tai bus pirmas žingsnis, kada bus ruošiamasi iš anksto galimoms finansinėms rizikoms. Šiandien dar galutinio sprendimo nepriėmėm, bet kitą trečiadienį, matyt, bus priimtas galutinis sprendimas“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Ketinama pradėti kaupti „Sodros“ rezervą
Lietuvoje netrukus ketinama pradėti kaupti valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) rezervo fondą - jo lėšų turėtų pakakti maždaug vienerius metus mokėti pensijas ir kitas socialines išmokas. Vyriausybė trečiadienį svarstys „Sodros“ rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatus, kuriuos parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Dirbantiesiems – dvigubai didesnė našta: iš ko gyvens pensininkai?
Prognozuojama, kad dirbančiųjų skaičius ateityje tik mažės, o tai reiškia, kad mažesniam skaičiui teks išlaikyti didesnį skaičių pensininkų. Dėl to teigiama, kad pensijų sistemos reforma – neišvengiama. Šiandien anksčiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė, kad dabartinė pensijų sistema yra netvari, nes po 20 metų dirbančių žmonių sumažės nuo 1,7 iki 1,2 mln., todėl dešimčiai gyventojų teks išlaikyti nebe 3, o 6 pensininkus.
Šioje šalyje nėra vietos šešėliui: įvardijo labiausiai kenčiančias sritis
Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad šešėlinio verslo kultūra Lietuvoje yra atėjusi iš sovietinių laikų, kai buvo įprasta vogti iš valstybės, tačiau, anot jo, svarbiausia, kad ji nebūtų perduodama ateities kartoms. Savo ruožtu „Sodra“ pirmadienį pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į tai, kad oficialiai negaudami minimalaus atlyginimo darbuotojai rizikuoja nesukaupti privalomojo darbo stažo.
Naujojo Darbo kodekso vingrybės: patys reguliuosime darbo laiką?
Naujajame Darbo kodekse, kuris turėtų įsigalioti liepos 1 d., įvedami net penki darbo režimai. Jie leis darbuotojams lengviau derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus. „Įsivaizduokite, kad jūsų buvimas darbovietėje būtų privalomas tik tam tikromis valandomis, o likusį laiką galėtume savarankiškai nuspręsti, kiek kurią dieną papildomai valandų būsite darbo vietoje taip, kad per savaitę iš viso susidarytų 40 darbo valandų.
Įaugusi problema vis nedingsta: nemaža dalis gyventojų galėtų gauti didesnę pensiją nei gaus
Pensijos Lietuvoje ir taip nedžiugina gyventojų, tačiau „Sodra“ skaičiuoja, kad kas ketvirtas gyventojas rizikuoja negauti ir pilnos pensijos, nes bus nesukaupę būtinojo stažo. Ekonomistas įvardija dvi tokios situacijos priežastis. „Sodra“ informuoja, kad jei per 1 metus uždirbama mažiau nei 12 minimalių mėnesio atlyginimų (MMA) ir sumokama mažiau mokesčių, nesukaupiamas 1 metų stažas. „Yra 160 tūkst. žmonių, kurie kovo mėnesio duomenimis per mėnesį gaudavo mažiau nei MMA.
„Sodra“ paskelbė, kiek patuštino skolininkų kišenes
Gerokai patuštėjo „Sodros“ skolininkų kišenės. 30-čiai tūkstančių gyventojų nurašyta 0,91 mln. eurų nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Skolų nurašymas vyko nuo kovo 25 iki balandžio 26 dienos. Tačiau jau anksčiau pradėtos nurašinėti mažos skolos. Balandį patuštino sąskaitas „Pirmieji nedidelių – 31,50 eurų – įsiskolinimų nurašymai nuo banko sąskaitų savarankiškai mokėti turintiems asmenims buvo vykdyti nuo 2016 m. gruodžio mėn. vidurio.
Tūkstančių lietuvių sąskaitose šeimininkauja „Sodra“: pati nusirašo pinigus
Nenustebkite, jei šiomis dienomis „Sodra“ iš jūsų sąskaitos nuskaičiuos net šimtą eurų – tai gresia 30-čiai tūkstančių žmonių nesumokėjusių privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. „Sodra“ to griebiasi norėdama priversti skolininkus susimokėti kas priklauso. Dalis skolininkų esą – piktybiniai, o kai kurie nė nežino, kad turi pakratyti kišenę. Neramios dienos skolininkams.
„Sodros“ žinia – priverstinai nurašė skolas nuo žmonių sąskaitų
„Sodra“, siekdama atgauti nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nuo gyventojų sąskaitų priverstinai nurašė 780 tūkst. eurų. „Sodra“, kovą pradėjusi vykdyti PSD skolų išieškojimus, iš gyventojų per mėnesį sulaukė dar 1,46 mln. eurų savanoriškai sumokėtų įmokų. „Taip, išieškojimo veiksmais yra išieškota 0,78 mln. eurų, kiti sumokėjo patys. Kiek iš jų (emigrantų - BNS), niekas nežino, nes tai yra iš tų, kurie išvykimo nedeklaravo“, - BNS sakė „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius.
„Sodros“ įmokų našta: kas įneša didžiausią dalį?
Į „Sodros“ katilą krenta daugybės Lietuvos gyventojų mokesčiai, tačiau vienų sumokamos sumos sudaro didesnę dalį nei kitų. Kas įneša didžiausia indėlį, galima išskirti ir pagal amžiaus grupes. Štai vasario mėnesio „Sodros“ duomenimis, „Sodros“ įmokų vertės dalis pagal amžiaus grupes labai panaši į darbuotojų (apdraustųjų) skaičiaus dalį toje amžiaus grupėje. Visgi matyti, kad vienoje amžiaus grupėje nors apdraustųjų ir mažiau, jų sumokamų įmokų vertė didesnė. Tai 31–40 metų dirbantieji.
Gitanas Nausėda: pažadai apie orią „Sodros“ pensiją yra žmonių klaidinimas
Gyventojams negalima kelti iliuzijų, kad finansiškai orią senatvę jiems gali užtikrinti tik „Sodra“, tvirtina SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda. Anot jo, reikia skatinti privatų gyventojų kaupimą. „Kalbant apie „Sodros“ finansų konsolidavimo projektus, reikia kalbėti ir apie tai, kokias paskatas mes sudarome žmonėms pasirūpinti savimi patiems.
Socialinio draudimo sistemos efektyvumui trūksta pačių žmonių noro susimokėti
„Sodros“ administruojama Lietuvos socialinio draudimo sistema galėtų veikti efektyviau, jeigu žmonės sumokėtų visas jiems priklausančias įmokas, o išmokos būtų mokamos efektyviau sako „Sodros“ vadovo patarėja Julita Varanauskienė. „Galima pasakyti, kad socialinė draudimo sistema veiks geriau, jeigu tie, kam priklauso mokėti įmokas, jas mokės. Išmokas gaus tie, kam jas priklauso gauti.
Indrė Genytė-Pikčienė. Sodra: šersime hidrą tol, kol galiausiai praris mus pačius
Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra būtini, savalaikiai ir... trumpalaikiai, nes nebandoma ieškoti sisteminio ilgalaikio sprendimo, o kovojama su pasekmėmis. Politikams atrodo geriau priimti eilę nutarimų, kaip iš vienų atimti, o kitiems duoti, nesvarbu, kad po ketverių metų (geriausiu atveju) jie bus pakeisti.
Tadas Povilauskas. Šalies problemas galima spręsti ne tik mokesčiais ir baudomis
Daug naudingų sprendimų valdžia gali priimti atsižvelgdama į tai, kad dauguma žmonių elgiasi taip, kaip tą daro kiti – veikia vadinamasis bandos sindromas. Vakarų pasaulyje daug dėmesio sulaukė stumtelėjimo teorija (angl. nudge theory), kuri aiškina, kaip sprendimus šalyje priimantiems asmenims pakreipti žmonių elgesį palankia linkme nenaudojant prievartinių veiksmų ir nemažinant vartotojo pasirinkimo galimybių.
Siunčia žinią pasikliaujantiems vien „Sodros“ pensija: jums gresia skurdas
83 proc. Lietuvos gyventojų nori savarankiškai rūpintis savo finansine gerove ir tikisi, kad valstybė per mažesnius mokesčius ir kitas priemones skatins juos taupyti. Tai šiandien Vilniuje vykstančiame Finansų rinkų forume pabrėžė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas, remdamasis bendrovės „Spinter tyrimai” atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis.
Ką slepia siekiai didinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą?
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Stasio Jakeliūno bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos siūlymai pasitinkami abejonėmis – kolegos atsiriboja, o ekonomistai tikina, kad pakeitimus galima daryti ir be didesnių mokesčių, ar žmonių pervedimo į „Sodrą“. Be visa to baiminamasi, kad užmojai kirs per šalies biudžetą.
Žilvinas Šilėnas. Valdžia viską gadina
Antikos graikai turi legendą apie karalių Midą. Viskas, prie ko jis prisiliesdavo, pavirsdavo auksu. Kai žiūri į mūsų valdžią, atrodo, kad ji yra atvirkštinis Midas. Net geri dalykai, prie kurių prisiliečia valdžia, virsta nesąmonėmis. Štai jums trys pavyzdžiai. Vidaus sandoriai Lietuvoje veikia valdžiai priklausanti įmonių grupė, gyvenanti iš mokesčių mokėtojų pinigų. Užsakymus ji gauna ne per konkursus, o tik todėl, kad yra artimai susijusi su politikais.
„Sodra“ pradeda skolų išieškojimą
„Sodra“ šią savaitę žada pradėti skolų išieškojimą iš daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų, kurie nesumokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir nepateikė duomenų, jog šią prievolę įvykdė užsienyje. „Šią savaitę artimiausiomis dienomis pradėsime etapais išieškojimą. Pradėsime nuo tų, kurie skolingi už 2 mėnesius“, - žurnalistams sakė „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius. Pasak jo, šiemet daugiau kaip 26 tūkst. skolininkų deklaravo, kad yra išvykę į užsienį, 20 tūkst.
Kas geriausiai išreikalaus alimentus iš jų nemokančių tėvų?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo nuo kitų metų panaikinti Vaikų išlaikymo fondą. Ministro Lino Kukuraičio teigimu, fondo funkcijas – išieškoti alimentus iš jų nemokančių tėvų – geriau atliktų „Sodra“. „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Vyriausybei įstatymų pakeitimo projektus dėl Vaikų išlaikymo fondo funkcijų perdavimo „Sodrai“. Surinkti duomenys ir skaičiavimai rodo, kad taip būtų efektyviau ir mažiau kainuotų tokia veikla“, – pirmadienį žurnalistams pranešė ...
