socialinis būstas

Švenčionių rajone trūkstant socialinių būstų, Vyriausybė savivaldybei perdavė du butus ir namą, kuriuose anksčiau buvo apgyvendinti karo pabėgėliai iš Ukrainos. Tokį sprendimą praėjusią savaitę priėmė Ministrų kabinetas. Savivaldybei perduoti iki šiol Turto banko patikėjimo teise valdyti du butai Švenčionyse ir namas Pabradėje. Nekilnojamasis turtas Švenčionių rajono savivaldybei nuosavybėn perduotas su visais skoliniais įsipareigojimais.

Elvyra gyveno ramiai ir gražiai iki tos dienos, kol į jos duris pasibeldė Deivydas. Vyras terorizavo kaimynus, galų gale suniokojo bendrijos turtą. Dėl šio incidento moteris buvo išvyta iš socialinio būsto. Ką rinksis moteris – toliau tęsti gyvenimą su Deivydu ar versti naują gyvenimo lapą? Atsakymas paaiškės „TV Pagalbos“ studijoje. Deivydas niekada nevedė, tačiau anksčiau gyveno su kita moterimi, kuri šiuo metu jau mirusi.

Priėmę palikimą galite likti be namų: atskleidė kelias gudrybes

Rusijos deputatai pasiūlė „aprūpinti jaunas šeimas socialiniu būstu“ atgaivinus sovietines „gyvas eiles“, rašoma „Izvestija“. Rusijos valdžia tikisi tokiu būdu spręsti gilias gimstamumo problemas šalyje: dėl karo ir natūralias, dėl visuomenės poreikių pokyčių.

43-ejų anglė Juliet Iswan skubiai išgabenta į Bristolio karališkąją ligoninę po insulto, dėl kurio ją ištiko koma, tačiau iš jos pabudusi sulaukė gniuždančios žinios, kurią išgirdusi nesulaikė ašarų – sužinojo, kad kol buvo komoje, ji buvo iškeldinta iš savo namų. Moteris nuo 2023 m. vasario mėnesio gulėjo ligoninėje po patirto insulto, dėl kurio penkias savaites praleido komoje. Intensyviosios terapijos skyriuje ji praleido daugybę mėnesių – iki 2024 metų sausio.

Pirmasis 2022–2030 m. regionų plėtros programos lėšomis finansuojamas projektas bus skirtas socialiniam būstui Utenoje įrengti – tam numatyta beveik 700 tūkst. eurų iš Europos sąjungos (ES) lėšų. Kaip nurodo už projekto įgyvendinimą atsakingos institucijos, finansavimo sulauks ir kitos šalies savivaldybės. Pirmąjį programos projekto įgyvendinimą VRM antradienį pasirašė ministrė Agnė Bilotaitė, Utenos rajono savivaldybės meras Marijus Kaukėnas bei Centrinės projektų valdymo agentūros atstovai.

Susprogus Viršuliškių daugiabučiui žmonės pradėjo piktintis, kad ilgus metus laukę socialinio būsto gyventojai šiemet jo negaus, nes kai kurie buvo išdalinti daugiabučio gyventojams be eilės. „Vilniaus miesto būstas“ atstovė teigia, kad įstatymas numato, jog tam tikrų kategorijų asmenys turi teisę gauti socialinį būstą be eilės. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas piktinasi, kad Viršuliškių gyventojai be eilės gavę socialinį būstą kitus jau daug metų laukusius paliko be nieko.

Nors pastaraisiais metais vidutinis socialinio būsto laukimo laikas trumpėjo, dalies savivaldybių gyventojų jų vis dar negauna ilgiau nei dešimtmetį, o Lietuva dėl to sulaukia kritikos ir iš tarptautinių institucijų. Savivaldybės skirtingai sprendžia problemą – dalis perka jau įrengtus būstus, kiti statosi naujus, treti pripažįsta – galimybės suteikti būstą jo prašantiems žmonės itin ribotos dėl ilgai trunkančių statybų planavimo procedūrų, teisės aktuose numatytų reikalavimų pastatų dydžiui.

Socialinio būsto paprašė 10 gaisro Viršuliškėse suniokoto namo butų savininkų, teigia Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Pasak sostinės mero, siekiama šiuos būstus kuo greičiau pritaikyti gyventojų poreikiams. „Šio ryto duomenimis, jau 10 gyventojų arba būstų savininkų yra apsisprendę ir pasirinkę būstus, į kuriuos netrukus įsikels.

Be stogo virš galvos Lietuvoje  gyvena daugiau nei 19 tūkstančių žmonių. To priežastis – socialinių būstų trūkumas. Daugelis žmonių socialinio būsto laukia dešimtmečiais. Gyvenimas socialiniame būste kai kuriems žmonėms yra nepasiekiama svajonė – štai Viktoras socialinio būsto laukia daugiau nei 8 metus. Dėl invalidumo dirbti negali, o pašalpos gauna 300 eurų. „Prašymą socialiniam būstui gauti esu pateikęs 2015 metais. Aš nežinau, kodėl taip ilgai reikia laukti.

Tadas ir Jolita jau daugiau nei dešimt metų gyvena palapinėje, kurios nepalieka net ir pačiais šalčiausiais žiemos vakarais. Pradžioje jie bandė abu kurtis pas moters artimuosius, tačiau tai truko neilgai. Tadas pasakoja, kad po skyrybų su pirmąja žmona jį prislėgė skolos, nuo tada jis ir persikėlė gyventi į mišką. Plačiau poros situacija laidoje „TV Pagalba“ domėjosi Renata Šakalytė ir Edgaras Navickas.

Kėdainių rajono savivaldybė skelbia šiuo metu perkanti vieno kambario butą Kėdainių mieste. Šiais metais tai būtų jau penktasis toks savivaldybės pirkinys. Tačiau, kaip teigia Kėdainių rajono savivaldybės Statybos ir turto skyriaus vedėja Audronė Naujalienė, toks pirkinys – ne paskutinis, o Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė pastebi, kad socialinių būstų poreikis mūsų rajone vis auga.

Norint išsinuomoti dviejų kambarių butą Vilniuje, ne Senamiestyje, bet padorioje vietoje, teks pakloti nuo 500 iki 1000 eurų per mėnesį, priklausomai nuo atstumo iki centro, būsto kokybės ir ploto. Būsto nuomos kainos Lietuvoje nuo 2010 iki 2019-ųjų paaugo beveik 70 proc. ir daugeliu atvejų nuomotis būstą yra mažiau palanku nei pirkti.

Lietuvoje ne tik būsto kainos iškilo į neregatas aukštas, iššūkiu gyventojams tapo ir būsto prieinamamumas, teigia Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovas Markas Pearsonas.  Apie tai, ar būstas Lietuvoje žmonėms yra pasiekiama svajonė, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. EBPO pristatė ataskaitą ir rekomendacijas Lietuvai.

Tatjana su Denisu susipažino dar būdama paauglė. Tuomet vyras neslėpė, kad serga nepagydoma liga, tačiau jauna moteris vis tiek pasiryžo su juo kurti šeimą. Praėjo penkiolika metų, o šiandien jauna, vos trisdešimties metų sulaukusi Tatjana sūpuoja tris mažylius ir savo vyrą neįgaliojo vežimėlyje. Tatjanos vyrą Denisą prieš keletą metų visiškai paralyžiavo išsėtinė sklerozė.

Nusikaltėliais teismo pripažintiems ilgamečiams Panevėžio rajono globėjams gresia iškraustymas iš didžiulio tuometei šeimynai savivaldybės statyto namo. Kad pavyzdiniais laikytuose šeimynos namuose globėjos sutuoktinis prievartavo bei žagino globojamas mergaites, paaiškėjo kone po dešimtmečio. Teismas vyrą nuteisė šešeriems metams. Sutuoktiniai sprendimą apskundė ir, kol laukia galutinio sprendimo, naudojasi šeimynai skirtu namu.

21-erių metų Florianas Kögleris turi tai, apie ką daugelis gali tik pasvajoti – butą Austrijos sostinėje Vienoje, kurio nuomos kaina yra kontroliuojama, rašo „Politico“. Už maždaug 330 eurų per mėnesį F. Kögleris gyvena 33 kvadratinių metrų vieno miegamojo bute, kuris yra įrengtas 20-ame  amžiuje 4 dešimtmetyje pastatytame socialiniame daugiabutyje, esančiame į pietus nuo istorinio miesto centro.

Būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, auginančioms tris ar daugiau vaikų, neįgaliesiems, – Seimas pritarė padėsiantiems tai įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytiems įstatymo pakeitimams, kurie įsigalioja nuo 2022 m. sausio 1 dienos. „Po Seimo sprendimo, būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, daugiavaikėms šeimoms ir neįgaliesiems.

Kaune gyvenantiems pensininkams pabrango ne tik socialinis būstas, bet ir socialinės paslaugos. Silpnos sveikatos, vienišus pensininkus lanko socialiniai darbuotojai, jie sutvarko žmonių namus, nuperka maisto ir atlieka kitus buities darbus. Tačiau pabrangus šiai paslaugai, dalis pensininkų žada jos atsisakyti. Tuo metu savivaldybės atstovai teigė, kad paslaugos brango, nes šiemet augo ir pensijos.

Per pandemiją Kaunas pustrečio karto pakėlė nuomos kainas, įsikūrusiems savivaldybės bei socialiniuose būstuose. Valdžia aiškina įgyvendinanti senus vyriausybės nutarimus, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mokesčių didinimą per pandemiją smerkia. Savivaldybės būste gyvenanti kaunietė Regina rodo paskutinių mėnesių sąskaitas – nuomos mokestis padidintas kone pustrečio karto.

Klaipėdietį vasarį nustebino kaina už socialinio būsto nuomą. Kelis metus mokėjęs pastovų nuomos dydį, vasarį jis gavo bene 50 eurų didesnę sąskaitą. Vyriškis piktinasi, kad apie nuomos kainos kėlimą jam nebuvo pranešta iš anksto. Tuo metu savivaldybė sako apie pasikeitusį nuomos dydį visus socialinių būstų nuomininkus įspėjusi, ir net keliais kanalais. Klaipėdietis sako, kad jis toks – ne vienas.

Praėjusių metų vasarą uostamiestyje pastatytame socialiniame daugiabutyje gyvenanti neįgali klaipėdietė, jos žodžiais, dienas leidžia tarsi kalėjime. Nors pagal projektą, jos ir kitų pirmo aukšto kaimynų butai pritaikyti neįgaliesiems, realybėje moteris jokių išskirtinių sąlygų neturi. Pro langą klaipėdietė gali matyti tik medžių viršūnes, o vonioje nėra nė vieno kištukinio lizdo.

Vilniaus Romų tabore griaunami likę paskutiniai penki namai. Iki ateinančios savaitės jų turi iš viso nebelikti. Dabar čia vienas kitas romas renkasi likusius daiktus ir baigia griauti savo trobesius. Greitu metu Vilniaus Kirtimų mikrorajone styros plynas laukas. Romai liūdi dėl griaunamos gyvenvietės, tačiau su viltimi kalba apie naują gyvenimo etapą.

Internete plinta daugiavaikės motinos laiškas Eglei Kručinskienei. Moteris lygina savo ir E. Kučinskienės šeimas ir teigia, kad net po sunkių likimo smūgių, neprašė išskirtinių privilegijų. Keturių vaikų mama Erika Palšauskaitė-Švenčionienė laišką E. Kručinskienei pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“. „Ilgai analizavau viską, kas nutiko su jūsų šeima, stebėjau jūsų pasisakymus viešoje erdvėje.

Eglė Kručinskienė apsisprendė kraustytis iš socialinio būsto, iš kurio ją su šeima vijo Kauno miesto valdžia. Nors anksčiau moteris teigė, kad valdininkams jėga nepavyks jos iškraustyti, E. Kručinskienė nuomonę pakeitė, kai buvo pasiūlytas šeimos poreikius atitinkantis būstas. „Vyko derybos su valdžia. Jie patenkino mūsų poreikį ir mes sutinkam kraustytis. Davė mums neblogą variantą, kuris atitinka mūsų šeimos poreikį“, – naujienų portalui tv3.lt sakė E. Kručinskienė.

Iš socialinio būsto vejama Eglė Kručinskienė sulaukė valdžios ultimatumo – išsikraustyti per 30 dienų. Prieš tai tikinusi, kad jokiai būdais nesikraustys iš dabartinių namų, dabar kaunietė svarsto persikraustyti į kitą būstą. Naujienų portalui tv3.lt E. Kručinskienė pasakojo, kad antradienį šeima sulaukė trijų Kauno savivaldybės atstovų, kurie ir pranešė žinią – Kručinskai per mėnesį turi išsikraustyti iš dabartinių savo namų.

Praėjusią savaitę Eglė Kručinskienė paskelbė dalyvausianti Seimo rinkimuose. Pristatydama savo motyvus žengti į politiką, moteris sakė, kad šia kryptimi pradėjo eiti nuo tada, kai pateko į areštinę garsiojoje vaikų atėmimo istorijoje. Negana to, kelios dienos po jos pranešimo Eglės šeimą pasiekė žinia, kad jie turi išsikraustyti iš socialinio būsto.

Iš socialinio būsto vejama Eglė Kručinskienė sakė, kad savivaldybė jos šeimą iškraustys nebent jėga ir ji su vaikais nežada trauktis. Moteris atvirauja, kad namų praradimas galėtų būti skaudi trauma jos vaikams. E. Kručinskienė portalui tv3.lt sakė, kad per pastaruosius penkerius metus niekas iš savivaldybės atstovų nebuvo tikrinę šeimos ir apžiūrėję socialinių būstų sąraše esančio namo. „Staiga atėjo ir pasakė, kad jūs turite iš čia išsikraustyti“, – sakė E. Kručinskienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis su merais susikivirčijo dėl socialiam būstui skirtų milijonų. Ministras piktinasi, kad 10 tūkstančių vargstančių tautiečių niekaip nesulaukia socialinio būsto, o savivaldybės tam skirtus milijonus eurų laiko įšaldžiusios arba leidžia neaišku kur. Dėl įšaldytų milijonų savivaldybės randa įvairiausių biurokratinių pasiteisinimų ir kaltę verčia Vyriausybei. Netvarka socialinių būstų pirkimuose jau susidomėjo Valstybės kontrolė.

„TV Pagalbos“ komanda sulaukė nepavydėtinoje padėtyje atsidūrusios šeimos skambučio. Iš Kaune, Dainavos mikrorajone, esančio socialinio būsto vejama jauna mama su dviem mažamečiais vaikais. Apie susikaupusią skolą moteris buvo įspėta penktadienį, o iškraustyti jos atvyko iš karto po savaitgalio – pirmadienį.  „Pagal įstatymą, kai prasideda šildymo sezonas, negali iškeldinti be teismo sprendimo. O teismo sprendimo nėra. Jie aštuoniese supuolė vakare. Išgąsdino… Aš šoke buvau.

Nuo šių metų rugsėjo įsigalioja trys svarbios naujovės, kurios paveiks tūkstančius šalies gyventojų. Atėjus rudeniui mokyklinio amžiaus vaikų tėvai galės lengviau atsikvėpti – pasikeis ir lengvesne taps moksleivių dėl ligos praleistų pamokų pateisinimo tvarka. Taip pat nuo rudens įsigalioja nauja socialinio būsto fondo plėtros forma, kuri turėtų sumažinti socialinio būsto nuomos laukiančiųjų eiles.

Klausos negalią turintis 35-erių kaunietis Artūras atsidūrė išties nepavydėtinoje situacijoje – iki šiol pas motiną gyvenęs, bet dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų to būsto netekęs vyras priverstas laikinai glaustis pas pažįstamą, mat nepavyksta gauti socialinio būsto.

Socialinės grimasos provincijoje: Pasvalyje sunkiai gyvenančios daugiavaikės šeimos sulaukė socialinių būstų be elementarių patogumų – nėra kur nusiprausti. Tad dušo kabinas tenka įsirengti patiems, kad ir brendant į skolas. Savivaldybė atkerta, kad remiamos šeimos žino, kur keliasi, tad namų be patogumų remontai – jų pačių rūpestis. Arūnė Žižmantaitė yra vieniša 4 vaikų mama. Jauniausiai mergaitei šią savaitę sueis dar tik metukai, o vyriausia rugsėjį jau keliaus į paruošiamąją klasę.

Neringos valdininkai politikai pelnosi iš savivaldybės turto. Kone pusvelčiui jiems išnuomotus butus jie pernuomoja turistams. Visi šie veiksmai – teisėti ir tęsiasi jau du dešimtmečius. Tiesa, informacijai iškilus į viešumą, Neringos savivaldybė tikina sieksianti užkirsti kelią savivaldybės būsto subnuomai. Socialinio būsto Neringoje šiuo metu laukia 27 šeimos. Ir nors iš viso Neringos savivaldybės būstų fonde – 74 butai, tik 18 jų – socialiniai. Likusieji turi tarnybinių butų statusą.

Bute nėra balkono. Virtuvė sujungta su kambariu. Nepatinka miesto rajonas. Tokias ir panašias priežastis, dėl kurių žmonės atsisako jiems siūlomo socialinio būsto, vardija didžiųjų šalies miestų savivaldybės. Tvirtinama, kad nors toks būstas skiriamas labiausiai nepasiturintiems asmenims, išrankumo iš pastarųjų pusės netrūksta. 14–16 metų Vilniuje, kone 8 metai Klaipėdoje ir apie 10 metų Kaune. Tiek šiuose miestuose tenka laukti eilėje, norint gauti socialinį būstą.

Marijampolėje naktį užsidegė savivaldybei priklausantis namas, kuriame yra socialiniai būstai. Įtariama, gaisrą viename bute sukėlė gyventojas. Valdininkams dabar teks spręsti ir kas visiškai sudegusį butą remontuos, ir kur dėti be pastogės likusį žmogų. Kuris, beje, socialiniame bute gyveno nelegaliai. Marijampolietis Jonas dairosi po butą ir ieško dar gal nesudegusių daiktų. Vyriškis ką tik iš ligoninės. Ten praleido naktį, nes prisikvėpavo dūmų.

Neturėdama kur dėtis, ir nesulaukdama socialinio būsto, viena šeima iš Sibiro apsigyveno apleistoje cisternoje. Žmonės skundžiasi, kad žiemą metalinę skardinę „sunku įšildyti“, tačiau tokiomis sąlygomis gyvena jau 13 metų, o vietos administracija skėsčioja rankomis: eilėje dėl būsto šeimos laukia nuo 1989-ųjų. Tazovo rajone Sibiro pusiasalyje Jamaloje didelė vietos gyventojų šeima tiesiogine to žodžio prasme apsigyveno bačkoje.

Šeimą su šešiais vaikais savivaldybė apgyvendino 32 kv. metrų ploto socialiniame būste. Tiesa – laikinai. Mažytį būstą gavusi Inga dėkinga savivaldybei, tačiau artėjant mokslo metams nerimauja, kaip vaikai sutilps ruošti pamokas. Dviejuose bendrabučio tipo kambarėliuose tarp lovų telpa vienintelis stalas. Savivaldybės administracijos vadovai atkerta: jei būstas netinka, nuomos sutartį šeima gali nutraukti. Kur vaikai ruoš pamokas? Temą pasiūlė „Tauragės kurjerio“ skaitytojas.

Vieno namo Kėdainiuose gyventojai kenčia nuo pasibaisėtinų kaimyno polinkių. Kėdainiečius kasdien ir laiptinėje, ir lauke lydi fekalijų dvokas. Socialiniame būste gyvenantis vyras šlapinasi tiesiog ant buto durų, o išmatas beveik kas vakarą pila pro balkoną. Tai ką išvydo į jo butą įsiveržę kaimynai – ne vienam gali sukelti šleikštulį.

Pernai daugiausiai socialinių būstų įsigijo Klaipėdos miesto savivaldybė, o beveik pusė savivaldybių neįsigijo iš viso. Tuo metu Lietuvoje per 11 tūkst. asmenų ir šeimų laukia socialinio būsto, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ministerijos duomenimis, Klaipėdos miesto savivaldybė pernai įgijo 28 būstus, Mažeikių – 26, Alytaus miesto – 25, Trakų rajono – 16, kitos savivaldybės įsigijo jų mažiau. Nė vieno socialinio būsto neįsigijo 28 savivaldybės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šią savaitę pateikė siūlymą dėl valstybės paramos būstą regionuose perkančioms jaunoms šeimoms. Siūloma kompensuoti 15 proc. būsto kainos – tiek siekia pradinė įmoka imant banko paskolą. Tris ar daugiau vaikų auginančioms šeimoms galėtų būti suteikti 20 proc. kredito sumos. Pagal iniciatyvą, būsto kredito suma jaunoms šeimoms iki 35 metų negali būti didesnė nei 87 tūkst. eurų. Parama šeimoms būtų skiriama nevertinant jų turto ir pajamų.

Vilniuje esantis romų taboras sena ir opi problema. Laikas nuo laiko vyksta taboro gyventojų namų griovimas, priverstinis iškraustymas. Kur kas dažniau pasiekia žinios apie rastus negyvus taboro lankytojus. Politikai ir tarnybos aiškina, kad ši situacija pasikeistų, išsklaidžius didžiausią Lietuvos taborą. Žadėtas iškraustymas vyksta lėtai.

 Kūdikį auginanti daugiavaikė šeima Biržuose savivaldybės priglausta tokiame būste, kuriame dėl kiauro stogo lubos krenta tiesiog gabalais. Tokiomis sąlygomis gyvenanti šeima bijo kiekvieno lietaus, mat po jo ir nubyra dalis lubų. Sykį toks gabalas vos nenukrito ant vos keturių mėnesių mergytės. Vaizdingoje vietoje palei ežero pakrantę stovintis socialinis būstas nebetinkamas gyventi, tačiau kito savivaldybė pirkti kol kas neskuba.

Po žmonos mirties vienas dvi dukras auginantis klaipėdietis prašo kuo skubiau skirti socialinį būstą. Mat dabar laikiname bendrabučio kambaryje ne tik sunku sutilpti, bet ir nesaugu augti vaikams. Kambarys - šimtamečiame name, prašančiame remonto, vonia ir virtuvė - bendros visiems ir gerokai pasenusios, o kaimynai - geriantys ir triukšmaujantys.

Jeigu žmogaus, gyvenančio socialiniame būste, pajamos viršija 323 eurus, jis praranda teisę į socialinį būstą. Tad žmogus,gaunantis neįgalumo pašalpą ar nedidelę pensiją, susiradęs minimaliai apmokamą darbą, jau gali būti metamas iš namų. Tokiomis žmonių istorijomis dalinasi Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas. “Iš gyventojų priėmimo. Soc. būsto gyventoja, neįgali. - Vicemere, aš pas jus. - Taip, taip, pasakokit savo reikalą. - Aš viską susitvarkiau, tai dabar jau nemeskit manęs iš buto.

Vilniaus savivaldybei nusprendus skirti kompensacijas būsto nuomai vietoj socialinio būsto ir tiems, kurie nesulaukė būsto eilės, tokia parama jau suteikta keliasdešimčiai vilniečių. Vilniaus savivaldybė informavo, kad šiuo metu pasirašyti 46 trišaliai susitarimai su laukiančiais socialinio būsto asmenimis ir jų nuomotojais dėl būsto nuomos ir išperkamosios būsto nuomos mokesčių kompensacijos, dar 12 asmenų patvirtinta teisė į būsto nuomą, laukiama galutinių sutarčių pasirašymų.

Socialinės rizikos šeimų būstus tikrinę Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnai pusę jų rado neatitinkančius priešgaisrinės saugos reikalavimų. Iš viso pareigūnai per gegužę ir birželį patikrino 7 tūkst. būstų, pusėje iš jų rasta netvarkinga elektros instaliacija arba įtrūkusios krosnys ir dūmtraukiai, nuo kurių gali įsiplieksti gaisras, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Žmogus su amputuota koja laukia socialinio būsto. Stengiasi, kabinasi į gyvenimą, dirba. Antrą koją daktarai nupjovė. Žmogus sako, žiūrėkit, visai negerai, gal kažkaip greičiau tą būstą būtų galima? Oi, ne. Ne tik, kad negalima greičiau, bet ir iš eilės išbrauksim, nes stengeisi ir pajamos tavo viršijo įstatyme numatytą leistiną ribą... Tokiu socialiniu teisingumu savo „Facebook“ paskyroje pasidalino Vilniaus vicemeras, socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Klaipėdos miesto savivaldybė per dvejus metus planuoja pastatyti du daugiabučius, skirtus socialiniam būstui. Pastarąjį penkmetį Klaipėdoje laukiančiųjų šio būsto skaičius išaugo 3,8 karto, o aprūpinimas juo padidėjo tik 2,6 karto, teigiama savivaldybės pranešime. Planuojama iki 2018 metų pabaigos uostamiestyje, Irklų ir Rambyno gatvėse, pastatyti du daugiabučius gyvenamuosius namus, kuriuose bus įrengti 76 socialiniai būstai: vieno, dviejų ir trijų kambarių butai.