smetona

Nori nenori, vykstant didesniems oficialiems Lietuvos ir užsienio diplomatų susibūrimams, žmonių akys krypsta į mūsų atstovus – Prezidentą ir jo žmoną. Lietuviai linkę drąsiai viešai aptarinėti Dianos Nausėdienės stilių, suknelių ir šukuosenų pasirinkimus. Įdomu, kokia viešumoje pasirodydavo prieš šimtą metų buvusi pirmoji pora – Antanas ir Sofija Smetonos.  Istorinės Prezidentūros Kaune muziejininkė dr.

Palangoje antradienį atidengiamas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai skirtas paminklas. „Paminklas prezidentui A. Smetonai pastatytas Birutės alėjos ir A. Mickevičiaus gatvės sankryžoje esančiame skvere Palangoje, prieš vilas „Romeo“ ir „Džiuljeta“, šalia „Baltosios“ vilos, kurioje A. Smetona dažnai ilsėdavosi, o taip pat – spręsdavo darbinius klausimus“, – nurodo Palangos mero patarėja Jurgita Vanagė. Atidarymo renginyje dalyvaus šalies prezidentas Gitanas Nausėda.

Apklausa rodo, kad keturi iš dešimties gyventojų pritaria paminklo Antanui Smetonai statymui Vilniuje ir beveik tokia pat dalis šalies gyventojų tam nepritaria, pirmadienį skelbia portalas LRT.lt. Paminklo statymui pritaria 40 proc. respondentų, tačiau beveik tiek pat, 38 procentai, nurodo tam nepritariantys. Anot LRT,  idėjai, kad Vilniuje turi būti pastatytas paminklas A. Smetonai, santykinai kiek dažniau pritaria moterys (41 proc. pritaria ir 36 proc.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nemananti, kad Vilniuje reikia pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos paminklo bei ragina svarstymus dėl panašių klausimų atidėti po rinkimų. „Jeigu jūs klausiate mano asmeninės nuomonės, ar reikia Vilniuje tokio paminklo, manau, kad ne“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo nustatyti minimas datas 2023 ir 2024 metams: būtų paminėtos sukaktys nuo Vilniaus miesto 700-ojo gimtadienio iki narystės NATO ir Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmečio. Seimo komisija registravo nutarimo projektą, pagal kurį 2023-ieji būtų paskelbti Lietuvos sostinės Vilniaus metais, paminint, kad 1323 metų sausio 25 dieną Vilniaus miestas pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.

Padarę trumpą trijų savaičių pertrauką ir vėl beprotiškai išsiilgę kelionių, aktoriai bičiuliai Audrius Bružas ir Leonardas Pobedonoscevas sugrįžta į TV3 televizijos ekranus kartu su vasaros projektu „Maisto kelias“. Jau šį šeštadienį jų lauks penktoji kelionė, kurioje juodu pažins sūrininkystės amato šaknis, sužinos žemaitiško kastinio paslaptis ir liežuvius pakutens itin aštriais Lietuvoje gaminamais padažais.

Paminklo Antanui Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos konkurso komisija pirmosios vietos laimėtoju išrinko „Gedimino-Antano Sakalio projektavimo firmos“ projektą „622522“. Projekto autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė.

Vyriausybė nutarė Vilniuje kitąmet įamžinti Antanto Smetonos atminimą. Šalia Gedimino prospekto esančiame skverelyje skulptūra bus statoma už beveik 300 tūkstančių eurų. Dalis vilniečių, istorikų, politikų mano, kad pirmasis atkurtos Lietuvos prezidentas buvo valstybės tėvu, paklojo demokratijos pamatus, iškovojo šaliai Vilnių.

Grįžtama prie sumanymo Vilniuje pastatyti paminklą prezidentui Antanui Smetonai, rašo naujienų portalas 15min.lt. Premjero potvarkiu kuriama darbo grupė paminklo Vasario 16-osios akto signatarui, Lietuvos Tarybos pirmininkui, prezidentui Antanui Smetonai Vilniuje sukūrimo darbams organizuoti. „Tai yra tiek Vyriausybės kanceliarijos, savivaldybės, Prezidentūros bendra nuostata, kad turėtume ir Antanui Smetonai tinkamą pagarbą atiduoti.

Pirmadienį minint Šaulio dieną kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui bus suteiktas garbės šaulio vardas. V.Adamkui garbės šaulio vardas bus suteiktas už paramą organizacijai, dalyvavimą jos renginiuose, BNS informavo Lietuvos šaulių sąjungos vyr. viešųjų ryšių specialistė Sigita Bietkytė. Garbės šaulio vardą turėjo pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ Šeštadienį Žaliūkių malūnininko sodyboje tradicinė Užgavėnių šventė išties buvo smagi. Nors saulė spindulių pagailėjo vis dar laukdama žiemos išvarymo, orai linksmybėms lauke buvo kaip tik. Susirinkusieji į tradicinę žiemos šventę turėjo kur padūkti – jų laukė varžytuvės, dainos, šokiai, pokštai kartu su persirengėliais, Lašininio ir Kanapinio kova, linksmiausios blyninės rinkimai, žiemos pramogos bei tradicinis Morės deginimas ant laužo.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš 95-erius metus pirmuoju Lietuvos prezidentu tapo Antanas Smetona. Istorikai pastebi, nors tiesioginių rinkimų tarpukariu nebuvo, žmonės jais labai domėjosi, o Prezidento posto siekė ir moterys. Visi trys tarpukario prezidentai – A. Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius – dirbo ir gyveno istorinėje Prezidentūroje Kaune. Pirmąjį šalies vadovą, A. Smetoną, 1919-ųjų balandžio 4-ąją išrinko Lietuvos Valstybės taryba.

Diskusijos dėl svarstymų įvesti naujus mokesčius netyla visoje šalyje. Atrodo, kad politikai prieš artėjančius rinkimus besirungdami dėl rinkėjų balsų vis originalesniais pareiškimais ir ketinimais pamiršo, kad Lietuva – tai ne tik Vilnius. Vienas iš daugiausia diskusijų keliančių mokesčių – už automobilius.

87 metų Verpenos kaimo gyventojas Juozas Urbonas matė keturias santvarkas. Augo Smetonos laikais. Jaunystė prabėgo per karą – patyrė vokiečių okupacijos laikotarpį. Didžioji gyvenimo dalis praėjo tarybiniais laikais. Senatvėje pajuto atgautos nepriklausomybės skonį. Šviesaus proto ilgaamžis turi progos palyginti keturias santvarkas, prie kurių gyveno Lietuva. „Gyvenu už tuos, kur atgulė prie Varšuvos“ 87 metų sulaukęs Juozas Urbonas – dar visiškai žvalus ir energingas.

Jo­nas Mi­ke­lins­kas, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tas, įsi­ti­ki­nęs, jog vi­sos da­bar­ti­nės Lie­tu­vos pro­ble­mos – dėl Niurn­ber­go pro­ce­so, ku­ria­me ne­bu­vo pa­smerk­ti so­vie­tų nu­si­kal­ti­mai. De­vy­nias­de­šimt­me­tį pa­va­sa­rį at­šven­tęs J. Mi­ke­lins­kas „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė, jog jam ge­riau­sia bu­vo gy­ven­ti tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je, kai ša­lies gy­ven­to­jai ger­bė sa­vo ša­lį.

Iki Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metinių 2018-aisiais sostinėje turėtų būti įkurti Tautos namai. Tai numatyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rezoliucijoje, kuri trečiadienį bus perskaityta iškilmingame tarybos posėdyje. „Norime, kad Tautos namai būtų atgaivinti minint Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metines, taigi dar turime šešerius metus pagaliau įgyvendinti šį projektą.

Nors laiko mašinos kol kas niekas neišrado, bet šiek tiek fantazijos tikrai nebus per daug. Nusikelkime devyniasdešimt metų atgalios. Šalta. Drėgna. Tamsu (ir todėl baisu). Kitaip sakant, ankstyvas ir žvarbus 1922 metų sausio pradžios rytas. Krosnis užgesusi, nes jau sukūrenti paskutiniai „Vairo“ žurnalo numeriai. Smulkutis Antanas jau būtų sušalęs į ragą, jei ne prašmatnus žmonos, neva „atlietuvėjusios“ bajoraitės Sofijos kūnas.

Šiemet Lietuva mini ir netekčių, ir savo nešlovingo dalyvavimo holokauste, ir nesėkmingo 1941-ųjų metų birželio sukilimo jubiliejus. Nieko labai naujo šiomis temomis nepasakyta. Juodi kaspinai, paradai, minėjimai ir tylos minutės. Kas matė vieną tokį jubiliejų – matė visus. Jei nuobodu -  įdomiau prisiminti Suomiją. Sukilimai ir jubiliejai Sovietų 1941-aisiais organizuotų trėmimų, Rainių ir Pravėniškių žudynių sukaktys ginčų nekelia.

Valdančiųjų dinastijos būdingos ne tik Azijos despotijoms, bet ir ten, kur dėl postų konkuruojama demokratiškai. Lietuva šiuo klausimu dar tik plunksnuojasi. Sostą sūnui perduodantis valdovas – įprasta viduramžių feodalinė praktika. Ji įvairiomis formomis gyva iki šių dienų net ir tose šalyse, kur deklaruotos demokratinės respublikos arba komunistiniai režimai. Rytai – Vakarai Šiaurės Korėjos, Kubos, Indijos valdančiosios šeimos gerai žinomos. Sakai šalies pavadinimą – prisimeni dinastiją.