antanas smetona
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „antanas smetona“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „antanas smetona“.
E. Mildažytė savo knyga kviečia į „Pasimatymą su Lietuva“
Ką mes patys žinome apie Lietuvą? Kokią ją pristatome svetimtaučiams? Kuo galime nustebinti pasaulį ir save? Į visus šiuos klausimus atsakymo savo knygoje ieškojo žinoma televizijos laidų vedėja, žurnalistė Edita Mildažytė, gruodžio 12-osios vakarą Vilniaus universitete pristačiusi knygą „Pasimatymas su Lietuva“ ir kompaktinę plokštelę „Taip skamba Lietuva“.
Leidyklos „Tyto Alba“ vadovė Lolita Varanavičienė knygos pristatymo spaudos konferencijoje sakė: „Šiandien mūsų leidykla pristato vieną s...
E. Mildažytė: parašiau tokią Lietuvą, kokią jaučiu
Žinomos žurnalistės Editos Mildažytės knyga „Pasimatymas su Lietuva“, kurią Kalėdoms išleido leidykla „Tyto alba“, pasakoja apie šiandieninę Lietuvą, žymius žmones, apie tai, kuo mūsų gimtinė įdomi ar net unikali. Autorė viliasi, kad ši knyga paskatins tęsti pažintį su Lietuvos istorija, kultūra ir čia gyvenančius, ir užsieniečius, kurie apie mus, deja, žino nedaug.
Kuriama naujo tipo lietuvių kalbos gramatika
Rokiškio rajone, Salose, į 8-ąją tarptautinę kalbotyros vasaros mokyklą suvažiavo žinomi šalies ir užsienio kalbininkai, aukštųjų mokyklų studentai.
Jie aptaria aktualiausias kalbotyros problemas. Jas esą nulemia laikmečio pasikeitimai ir mokslo plėtra, praneša LTV Naujienų tarnyba.
Vienas iš kalbotyros specialistų, šios stovyklos organizatorių, Varšuvos ir Vilniaus universitetų profesorius Axelis Holvoetas kartu su kolegomis kuria naujo tipo lietuvių kalbos gramatiką.
Paminklai Pilsudskiui: širdis Vilniuje, 1938 m. konstitucija Kaune
Paūmėjus lietuvių ir lenkų santykiams, Facebook'e (FB) susikūrė grupė „Intelektualai už lietuvių ir lenkų santarvę“. Šį blogo įrašą sukūriau, paredagavęs ir išplėtęs kai kuriuos savo pastebėjimus, paskelbtus tame FB sraute.
Iškart prie reikalo.
Prieš porą metų pasirodė istoriko Arūno Gumuliausko straipsnis „Dar kartą Vilniaus klausimu“. Tekste aptariamas 1939 m. rugpjūčio 22 dienos dokumentas, kurį pasirašė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.
Ar uždarysime lietuvių kalbą į Rumšiškes?
„Penkis šimtus metų lietuvių kalbai niekada nebuvo taip gerai, kaip yra šiandien“, - sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas, Lietuvių kalbos katedros docentas, dr. Antanas Smetona.
Kalba, nepasinaudojusi Johano Gutenbergo išradimu – spausdinimo mašina – pasmerkta rimtam pavojui išnykti. Raštas suteikia kalbai išlikimą, galimybę ateities kartoms perteikti tautos sukauptą patirtį, papročius, tradicijas ir istoriją.
„Smetonišką“ diktatą pakeitė naudos siekis
Lietuvos demokratijos patirtis skaičiuojama vos kelis dešimtmečiais, kai Vakarų valstybių – šimtmečiais. Artėjant savivaldybių tarybų rinkimams, apie Pirmosios Lietuvos Respublikos ir dabartinę šalies savivaldą – pokalbis su Jonu Sireija, Šiaulių universiteto istorijos mokslų daktaru, docentu.
– Jūs tyrinėjote tarpukario Lietuvos savivaldos bruožus. Apibūdinkite vadinamosios Pirmosios Lietuvos Respublikos savivaldos raidą.
– Lietuvos Respublikos savivalda kūrėsi 1918–1919 metais.
Ar Lietuvai reikalingi perversmai?
Autokratizmas, ypač politinės ir ekonominės krizės laikais, tampa vis veiksmingesne visuomenės procesų subalansavimo priemone. (cc) Wolfgang Wildner nuotrauka
Apie 1926-ųjų gruodžio 17 d. perversmą rašyta prirašyta. Bet istorikai šį svarbų Lietuvai etapą ir visą laikotarpį iki 1940 m. birželio 15-osios, kai šalis buvo sovietų okupuota, vertina labai jau skirtingai.
A. Smetonos dvare siūloma kurti patriotinį parką
Ar verta Lietuvoje įsteigti patriotinį parką, kuris būtų tarsi atsvara Grūto parkui, pagarsėjusiam sovietinėmis skulptūromis?
Grupė ukmergiškių mano, kad verta. Kurti istorinį-patriotinį parką-muziejų Lietuvos laisvės kovotojų atminimui jie siūlo pirmojo mūsų šalies prezidento Antano Smetonos tėviškėje Ukmergės rajone.
Čia, Užlėnyje ant Lėno ežero kranto, tebestūkso buvusio valstybės vadovo dvaras, kurį jam turtingi žmonės padovanojo 1934 metais 60-mečio proga.
Prezidentės garbės kaina
Lietuva kuria demokratiją du dešimtmečius, bet jos piliečių daugumai nepatinka nei rezultatai, nei pati kuriama demokratija. Kai kurie santvarkos bruožai netgi primena carų laikus.
Daugiau nei prieš šimtmetį, 1907 metų vasario 15 dieną, „Vilniaus žinios“ pranešė: „Peterburgo karės apskričio teismas pasmerkė kareivį Lianą visų tiesų atėmimui ir ištrėmimui už caro kaliojimą laiške namiškiems ir vieno atsišaukimo egzempliorio persiuntimą.
Tomas Venclova debesyse (I)
Tomo Venclovos tekstas „Aš dūstu“, kaip ir reikėjo tikėtis, sukėlė atsakomųjų tekstų bangą. Autorius – autoritetingas asmuo, tad ir atsako jam ne vien lengvasvoriai.
Tinkle aptikau Andriaus Bielskio, Romo Gudaičio, Aurimo Guogos, Vladimiro Laučiaus, Alvydo Medalinsko, Algirdo Patacko, Donato Petrošiaus, Nidos Vasiliauskaitės, Egidijaus Vareikio svarstymus.
Man knieti aptarti kiek galima daugiau T. Venclovos paliestų temų.
REKLAMA
REKLAMA
Dubingių tiltas
Tai pirmasis medinis 76,4 m. ilgio ir 6 m. pločio tiltas per ežerą Lietuvoje. 1933 m. Lietuvos prezidentas A. Smetona atvykęs į Dubingius negalėjo per ežerą persikelti į miestelį. Ta priežastis ir dubingiečių prašymas lėmė, kad būtų leista pastatyti tiltą. 1934 m. birželio 3 d. dalyvaujant Lietuvos prezidentui tiltas buvo iškilmingai atidarytas. Iki tilto pastatymo per Asvejos ežerą buvo įrengtas keltas ir keltininko namelis, pastatyti grafo Tiškevičiaus rūpesčiu.
„Lietuvos talentų“ prodiuseris Samas Vokietijoje tapo žvaigžde
Praeitą savaitę viešėjęs Vokietijoje Saulius Urbonavičius-Samas ne tik dairėsi po vokiečių ne vienerius metus kuriamo analogiško „Lietuvos talentams“ šou užkulisius, bet ir patyrė šlovės akimirką.
„Kelias dienas turėjome galimybę pamatyti, kaip „Talentų“ projektą kuria Vokietija. Jų techninės galimybės yra bene geriausios visoje Europoje. Slovakija, Turkija, Gruzija ir Lietuva – buvo tos naujokės šalys, kurios šiemet pradės savo talentų paieškas.
Kaune atšvęstas A. Smetonos gimtadienis
Pirmadienį istorinėje Prezidentūroje Kaune buvo paminėtos 135-osios Prezidento Antano Smetonos gimimo metinės.
Minėjimo dalyviai prie paminklo Prezidentui A. Smetonai padėjo gėlių. Renginyje dalyvavo ir Vyriausybės, Seimo bei Kauno miesto savivaldybės, šiemet mininčios Lietuvos laikinosios sostinės statuso Kaunui suteikimo 90-ąsias metines, atstovai.
Antanas Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime.
Michailas Saakašvilis kietesnis už Antaną Smetoną
Mūsų politikai mėgsta teoriją, kad Afganistane lietuvių karių kontingentas gina Lietuvą. Praėjus metams nuo Rusijos agresijos arčiau Lietuvos esančioje Gruzijoje, aukšti mūsų pareigūnai vis rečiau kalba, kad Lietuva pasidarytų saugesnė, jeigu kartu su kitomis NATO šalimis sužlugdytų Kremliaus planus nuversti Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį ir užkirsti jo vadovaujamai šaliai kelią į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.
Nušovė Ferdinandą, šitą storą, dievobaimingą...
Birželio 28-ją suėjo 95 metai nuo vieno lemtingo įvykio. ***
— Mūsų Ferdinandą nušovė, — pasakė Šveikui jo šeimininkė. Šveikas, prieš keletą metų medicinos komisijos pripažintas idiotu, buvo paleistas iš karo tarnybos ir dabar vertėsi pardavinėdamas šunis — nusususias baidykles, kurioms jis kurdavo suklastotas genealogijas. Be to, jis sirgo reumatu ir šiuo momentu tepė dešinįjį kelį apodeldoku. — Kurį Ferdinandą, ponia Miulerova? — pasidomėjo Šveikas, tebemasažuodamas savo kelius.
Senka lietuvybės užutėkis Amerikoje
Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedros darbuotojai baiminasi, kad šį vienintelį užatlantės akademinį lietuvių kultūros židinį gali ištikti Aušros Vartų bažnyčios Niujorke likimas. Taupydama lėšas universiteto vadovybė atsisako lietuviškų programų.
Čikagoje įsikūrusio Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedra mini dvidešimtpenkmetį. Tačiau švęsti nėra ko: dekanatas katedroje panaikino kelias programas ir magistro bei daktaro studijų pakopas.
Dalia Grybauskaitė švari kaip Antanas Smetona...
...ir Condoleezza Rice.
Aišku, po tokiu teiginiu šiandien reikia rašyti klaustuką. Daugelis Lietuvos piliečių norėtų, kad suktas klaustukas „?“ jau dabar virstų tiesiu kaip strypas šauktuku „!“
Klaustuko tiesinimas – D. Grybauskaitės ir jos štabo reikalas. Verta pasistengti atsižvelgiant į D. Grybauskaitės politines galimybes. Kol kas ji sulaukė palaikymo, koks nesisapnavo Rolandui Paksui. Į Paksą reikėjo daug investuoti, o D.Grybauskaitės pasiekė reitingų viršūnes, taip sakant, už dyką.
Vladas Genys: Prisitaikymas niekur neveda
Vladas Genys – aktyvus atgimimo veikėjas, Vydūno mokinys, Tautininkų sąjungos veteranas, Vietinės rinktinės karys, šiandien braižo tautos ir valstybės strategijos gaires. Lietuvos vardo tūkstantmečio proga šnekindami daugelio svarbiausių istorinių įvykių ir veiksmų dalyvį, drauge su lyg vakar išgyventais įspūdžiais, išgirstame šviežias idėjas dabarčiai ir ateičiai.
Dar Biržų gimnazijoje, apie 1937 metus, atvažiavęs Vydūnas išdėstė mums tautiškumo pagrindus.
Vasario 16-oji – genijaus gimtadienis
Galima dar kartą konstatuoti ir pasidžiaugti, kad 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje, Pilies g. 26, gimė genijus. Šiandien švenčiame Valstybės atkūrimo dieną. Nepraeis nė mėnuo ir reiks švęsti dar vieną. Atėjus liepos 6-ajai minėsime ir švęsime patį valstybės gimimą.
Tokia jau esame respublika – švenčianti ne savojo monarcho nukirsdinimą ar nušalinimą, o jo karūnavimą.
Sąjūdžio Lietuva – nevykęs smetonmečio atkūrimo projektas
Chaoso avatarai Castor&Pollux tyčiojasi iš Sąjūdžio, iš smetonmečio, tapusio neginčijamu dešiniųjų ideologijos fetišu ir iš dainuojančios revoliucijos, kuri buvo tik grįžimas penkiasdešimt metų atgal…
Castor: Tauta mini Sąjūdžio dvidešimtmetį. Ar tau nebaisu pagalvojus, kad Sąjūdžio utopija tapo profašistinis prieškario režimas, o pats Sąjūdis netrukus virto priešų paieškos ir raganų medžioklės būreliu. Juk tai buvo absoliutus regresas, penkiasdešimt žingsnių atgal?
Pollux: Taip, brolau.
Kazys Pakštas: per gyvenimą – lyg per tyrus
„Mūsų tautai teks nuolatos stovėti sargyboje. Negalėdami kiekybe susilyginti su savo gausingais kaimynais, mes privalome iškelti kiekvieno lietuvio kokybę“, – vos tik atgavus nepriklausomybę, dar 1922 m. straipsnyje „Baltijos pajūris – būsimasis civilizacijos centras“ rašė Kazys Pakštas (1893-1960), geografas, keliautojas, universiteto profesorius, visuomenės veikėjas, toli siekusių pranašingų įžvalgų autorius.
Erdvinis akiratis
„Ne toje jūroje Vytautas žirgą plukdė! – skelbė Kazys Pakštas.
„Ragutis“ per 3 mėnesius pardavė daugiau nei 400 tūkst. litrų giros
Lengvųjų alkoholinių gėrimų gamintojas AB „Ragutis“ pavasarį pradėjęs pardavinėti natūralią „Smetonišką duonos girą“ šiandien skaičiuoja rekordiškai sėkmingus pardavimus – per mažiau nei tris mėnesius giros parduota virš 400 tūkst. litrų. Remiantis statistiniais duomenimis, tai perkamiausia gira 0,5 l buteliuose.
„Vartotojai vis dažniau ieško natūralių, sveikų produktų, atkartojančių senovinius receptus ir skonį.
Seimas ėmėsi svarstyti Tautos namų idėjos įgyvendinimą
Seimas pirmadienį po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma Vyriausybei parengti ir patvirtinti Tautos namų projekto koncepciją ir jos įgyvendinimo programą, o 2009 metų biudžete numatyti šiam projektui reikalingų lėšų.
26 parlamentarams balsavus už, 1 prieš, ir 13 susilaikius Seimas pritarė opozicinių konservatorių, liberalsąjūdiečių bei „tvarkiečių“ frakcijų atstovų registruotam nutarimo projektui.
Siūloma spartinti Tautos namų įkūrimą
Grupė Seimo narių siūlo spartinti Tautos namų idėjos įgyvendinimą, numatant skirti lėšas jau kitų metų biudžete.
Seime opozicinių konservatorių, liberalsąjūdiečių bei „tvarkiečių“ frakcijų atstovų įregistruotame nutarimo projekte siūloma Vyriausybei parengti ir patvirtinti Tautos namų projekto koncepciją ir jos įgyvendinimo programą, o 2009 metų biudžete numatyti šiam projektui reikalingų lėšų.
Vyriausybės malonė dėstytojų nepaguodžia
Mėgindama sulaikyti iš aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų bėgančius dėstytojus bei mokslo darbuotojus Vyriausybė per trejus metus jų atlyginimus žada padidinti 70 procentų.
Palanga pažadino tautą švęsti
Vasaroti pradedantis kurortas lyg iš žiemos miego prikėlė apsnūdusius tautiečius - mieste jau nuo penktadienio knibždėte knibždėjo pramogų išsiilgusi liaudis, kurios, rodos, net vasaros įkarščiu tiek daug nepamatysi. Juolab ir gero oro savaitgalį nepagailėta.
Nors sezono pradžios šventės organizatoriai jau kelinti metai deklaruoja, jog renginiai orientuoti vyresnei kultūringai publikai - deja, tokios buvo mažuma.
Antano Smetonos biustas sulaukė Nepriklausomos Lietuvos
Biržų muziejuje yra labai įdomus eksponatas, ir dabar dar slepiantis daug paslapčių. Šį A.Smetonos biustą, tik pradėjusi dirbti 1979 m., fondų saugotoja J.Kriščiūnienė rado tuometinėse muziejaus patalpose buvusioje pravoslavų cerkvėje.
Tiesa, jis buvo paslėptas sunkiai prieinamoje vietoje - pastato bokštelyje. Skulptūra buvo apdaužyta, galva pramušta, žodžiu, buvo pasidarbavę dideli tarybinės santvarkos entuziastai. Kaip ir kada pateko į muziejų, niekas nežinojo, nebuvo kaip ir ko klausti.
Suosto kapinės – pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos ir ilgamečio Lietuvos premjero J. Tūbelio uošvių amžino poilsio vieta
Dažnas Lietuvos istoriškai susipratęs žmogus žino, kad Biržų rajono Suosto kapinėse yra palaidotas Knygnešių knygnešys, garsusis Jurgis Bielinis su žmona Ona. Jam pagerbti 1931 m. buvo pastatytas paminklas iš lauko akmenų. Paminklą statė šauliai, pavasarininkai, skautai, tautininkai, dirbo kalvis J.Korsakas.
Suosto kapinės labai įdomios, jos praktiškai yra Suosto bažnyčios šventoriuje, ją supa. Bet kapinės yra ne vien tik tuo įžymios. Suosto bažnyčios šventoriuje palaidoti kun.
Dauguma didmiesčių gyventojų V.Adamkų laiko geriausiu Lietuvos prezidentu
Lietuvos didmiesčių gyventojai patenkinti prezidento Valdo Adamkaus darbu antrąją kadenciją ir mano, jog jis yra geriausias visų laikų Lietuvos prezidentas.
Tai parodė savaitraščio „Veidas“ užsakymu atlikta didmiesčių gyventojų apklausa.
Pasak tyrimo, V.Adamkaus veiklą antrąją kadenciją palankiai teigiamai vertina 31,4 proc. apklaustųjų, 34,1 proc. mano, jog prezidentas dirbo vidutiniškai. 10,6 proc. apklaustųjų nuomone, V.Adamkus dirbo geriau pirmąją kadenciją.
Nacionalinio diktanto finale - 65 gyventojai
Paaiškėjo nacionalinio lietuvių diktanto finalininkai, patekę į antrą konkurso turą. Devyni pirmojo turo rašytojai nepadarė ne vienos klaidos.Iš 3 tūkst. dalyvių atrinkti 65 žmonės, kurie varžysis dėl raštingiausio žmogaus titulo. Dalyvių sąrašą galima rasti „Atgimimo“ svetainėje.Vertinimo komisijos narys, kalbininkas Antanas Smetona Lietuvos televizijai sakė, kad šiemet dalyviai diktantą parašė geriau nei pernai.„Devyni nepadarė ne vienos klaidos.
Sankt Peterburge pradėtas leisti lietuviškas laikraštis
Gilias lietuvybės šaknis turinčiame Sankt Peterburge po ilgo laiko vėl imtas leisti lietuviškas laikraštis.Lietuvių ir rusų kalbomis eisiantį laikraštį "Peterburgo lietuvis" ėmėsi leisti Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės iniciatyvinė grupė - filologės Vanda Kazanskienė ir Apolonija Kalnietė, publicistas Vitalijus Bručas ir kiti. Pirmasis leidinio numeris pasirodė prieš Kalėdas, nuo Naujųjų metų jį tikimasi leisti reguliariai.
Sankt Peterburge atgimsta lietuviškos spaudos tradicijos
Gilias lietuvybės šaknis turinčiame Sankt Peterburge po ilgo laiko vėl imtas leisti lietuviškas laikraštis.Lietuvių ir rusų kalbomis eisiantį laikraštį „Peterburgo lietuvis“ ėmėsi leisti Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės iniciatyvinė grupė – filologės Vanda Kazanskienė ir Apolonija Kalnietė, publicistas Vitalijus Bručas ir kiti. Pirmasis leidinio numeris pasirodė prieš Kalėdas, nuo Naujųjų metų jį tikimasi leisti reguliariai.
Antanas Smetona: Kas sieja kirčiavimą su vadyba?
Šalia garsų tarties problemų, lietuvių kalbai nė kiek ne mažiau aktualus ir kirčiavimas, nes turime dviejų tipų priegaidę ir nepastovų kirtį. Lietuvių kalbos kirčio šokinėjimas įvairiose žodžio formose yra susijęs su priegaide. Pvz.
Rusijoje - Maironiui skirta konferencija
Į mokslinę ir praktinę konferenciją Sankt Peterburge susirinkę lietuvių bei rusų atstovai nagrinėja vieno iškiliausių lietuvių poetų ir visuomenės veikėjų Maironio biografiją, aptaria poetinį jo palikimą.
Rugpjūčio 3-oji: nuolankumo kaina
Prieš 67 metus rugpjūčio 3 dieną Lietuva palaidojo paskutines nepriklausomybės viltis. Tokia buvo mūsų baimės, išdavysčių ir net paprasčiausio kvailumo kaina. „Išvykdami į šią kelionę mes, Liaudies Seimo atstovai, galime pasakyti: išvažiuojame parnešti naujajai Lietuvai Stalino konstitucijos saulės.
Miestiečiai idealizuoja tarpukario Lietuvą
Du trečdaliai apklaustų didmiesčių gyventojų mano, kad pirmasis ir paskutinis tarpukario Lietuvos vadovas Antanas Smetona istorijoje suvaidino teigiamą vaidmenį. Tuo tarpu dabartinės Lietuvos buvusį prezidentą Algirdą Brazauską ir parlamento vadovą Vytautą Landsbergį idealizuoja mažiau nei pusė respondentų. Kaip rodo savaitraščio "Veidas" atlikta apklausa, 65 proc. apklaustųjų mano, kad A.Smetona šalies istorijoje suvaidino teigiamą vaidmenį, 8,2 proc. - neigiamą, 12,8 proc. - neutralų.
Socialinis teisingumas 2007
Smagu žiūrėti, kaip 2006-ieji sutrupino kai kuriuos stereotipus. Antai dar prieš kokius penkerius metus vyravo toks oficialus vertinimas: Antanas Smetona – Lietuvos nepriklausomybės simbolis ir pasididžiavimas. Gruodį, minint 1926-ųjų perversmo 80-metį, dauguma komentatorių jau rašė, kad A. Smetona gėdingu perversmu paklojo pamatus vėlesniam Lietuvos žlugimui. Viena detalė: istorijos vadovėliai kol kas kupini prieš 15 metų prištampuotos apologetikos tautos vadui.
1926-ųjų perversmo sukakties paraštėje
Praėjusių metų pabaigoje – gruodžio 17-ąją – sukakto 80 metų nuo 1926 m. karinio perversmo, kurio metu buvo nušalinta legali prezidento Kazio Griniaus vadovaujama vyriausybė ir, paneigus konstitucinę tvarką bei teisės nuostatus, į prezidentus iškeltas Antanas Smetona.
Vasario 16-osios Aktas pabrėžė valstybės tęstinumą
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pareiškė, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Deklaracijos žodžiuose slypi daug prasmių: joje išreikštas ir santykis su praeities paveldu, ir ateities perspektyva.
"Klausimėlis": Ką žinote apie Antaną Smetoną?
Ko gero, vienintelis Lietuvos pilietis galėtų didžiuotis, kad iki šiol žmonės jo vardu vadina visą epochą. Antanas Smetona Lietuvos Respublikos prezidentu išbuvo 15 metų. Istorikai prirašė daugybę knygų apie šį mūsų valstybei nusipelniusį žmogų. Tačiau praeiviai… praeiviai pro tas knygas, matyt, praėjo.
Gargždiškė:- Prieš 400 metų ar kiek tai…- Smetona?- Nu.- O ką jis darė tada?- Prezidentu buvo.- Kokios šalies jis tada prezidentu buvo?- Rusijos.- Ką?- Rusijos prezidentas.
A. Brazauskas: Lietuva laimėjo pasaulinį karą
Pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinių išvakarėse įtakingi Vakarų politiniai veikėjai Vašingtone ir Briuselyje prabilo apie tai, dėl ko Amerikos ir Didžiosios Britanijos lyderiai prieš 60 metų tylėjo Jaltoje ir Potsdame.
JAV prezidentas George‘as W. Bushas, Europos Komisijos komisaras Guenteris Verheugenas paragino Rusiją pripažinti, kad Sovietų Sąjunga 1940-aisiais okupavo Baltijos kraštus, taip pat atsižadėti 1939-ųjų Molotovo-Ribbentropo pakto.
Gintaras Beresnevičius: Kur pradingo viešas reikalas?
Iš mūsų kalbinės apyvokos dingo žodis, nusakantis šalies esminį valdymosi principą - žodis “respublika”. Dabar “Respublika” - tai laikraštis. Viešojoje kalboje, plepaluose, žiniasklaidoje, televizijoje kaip “šalies”, “valstybės” sinonimas “respublika” nevartojama.
Tiesa, dar oficialiuose raštuose ar pristatymuose sakoma “Lietuvos Respublikos Prezidentas”, “Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas”, nors raštuose mielai trumpinama “LR”, - taigi, Lietuva - tai respublika, tik pranykusi.
Tomas Venclova: Ar reikia važiuoti į Maskvą
Klausimas, kuris šiandien bene labiausiai suskaldė Lietuvos viešąją nuomonę, iš pažiūros yra paprastas: ar prezidentas Valdas Adamkus (o gal kas kitas iš atsakingų krašto vadovų) turi važiuoti į Maskvą gegužės 9-ąją, kai ten bus minimos Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės?
Maskvoje ta proga apsilankys Europos ir Amerikos vadovai, pabrėždami, kad Rusija labai prisidėjo prie nacizmo sutriuškinimo.
Lietuvos parlamentarizmo istorija
STEIGIAMASIS SEIMAS (dalyvavo per 90 proc. rinkėjų).
Pirmas posėdis - 1920 05 15 /istorinė data/; daugumą sudarė Lietuvos krikščionių demokratų blokas; Pirmininkas - Aleksandras Stulginskis (ir valstybės vadovas) pamatiniai dokumentai - Nepriklausomybės deklaracija; Valstybės Konstitucija (1922 08 01). Pasiekė tarptautinio pripažinimo, pradėjo žemės ir švietimo reformą.Parlamentarai dalyvavo karo veiksmuose, trumpam sudarę Mažąjį Seimą.
Linas Eriksonas: Kuo pamatuoti tautiškumą?
Tautiškumas - ne kraujo grupė, kurią galima nustatyti laboratoriškai. Tačiau daugeliui komentuotojų, svarstančių apie lietuvybės ateitį Europos Sąjungoje, tautinis identitetas norom nenorom siejasi su prigimtinėmis vertybėmis.
Komentuodamas visuomenės apklausos duomenis, Virginijus Savukynas muša pavojaus varpą: “mes jau praradome tautiškumą. Šiandien su tėvyne Lietuva tapatinasi vos kas trečias jos gyventojas” (http://www.omni.
Politkaliniai bara P. Plechavičiaus nuopelnais abejojančiuosius
Prieškarinės Lietuvos generolo Povilo Plechavičiaus nuopelnais suabejoję istorikai sulaukė aštrios buvusių politinių kalinių reakcijos.
"Pseudorašytojai tyčiojasi iš žymiausių partizanų vadų, nevykėliai, bandantys vaizduoti politikus, juodina Antano Smetonos asmenį, apgailėtini istorikai, išsiskiriantys tik savo analfabetiškumu bei neribotomis pretenzijomis, pradėjo šmeižti generolo Povilo Plechavičiaus asmenybę", - teigiama pirmadienį paskelbtame visuomeninės Lietuvos politinių kalinių sąjung...
Linas Eriksonas: Kodėl norime būti vieninga tauta?
Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Rolando Pakso nuopuolis iškėlė į viešumą ne tik akį rėžiančius nešvarius mūsų politikos gyvenimo faktus, bet ir seniai neatsakytus klausimus apie tautą ir valstybę. Kas gi yra ta mūsų Tėvynė? Kodėl lietuviai jai abejingi? Kodėl nesame vieningi?
Nepaisant politinių nuomonių įvairovės, visuomenininkams ir politikams Lietuva iš esmės yra viena ir nedaloma - kaip ostija per Mišias.
Viktor Olžyč: Lietuvos prezidento apkaltos pamokos
Rusijos naujienų agentūra “Regnum” (www.regnum.ru) publikavo Viktoro Olžyčiaus prezidentinio skandalo Lietuvoje analizę. Manome, kad jo platesnis žvilgsnis į Rolando Pakso bėdas ir kitų pokomunistinių šalių patyrimo priminimas bus įdomus ir lietuviams. Maloniai sutikus “Regnum” (www.regnum.
Alternatyvi reklama (2)
Jums bjauru kas dieną matyti bakterijas ant savo unitazo? O įsivaizduokite, ką kiekvieną dieną mato jos!
Ar jums teko matyti dantų šepetuką, darantį ką nors neįprasto? Mano šepetukas dainuoja, vairuoja automobilį ir net sprendžia kryžiažodžius. O kad nereikėtų valyti man dantų, jis susiriečia!
"Feiris" geriausiai tirpdo riebalus. Užtenka išgerti po šaukštą per dieną ir nebereikės rūpintis dėl antsvorio!
Visapusei burnos priežiūrai vien dantų pastos ir šepetuko nepakanka.
Reklama
Naudokite mūsų baliklį spalvotiems audiniams ir po skalbimo visi jūsų margi skalbiniai bus akinamo baltumo.
Benzinas nuvalo dulkes ten, kur nepasiekia ranka. Užmiršk, ką reiškia nešvara. Degtuką brūkšt ir dulkių nebėra.
Gerkite pomidorų sultis! Sultys - tai sveikata. Sveikata - tai sportas. Sportas - tai pergalės. Pergalės - tai draugai. Draugai - tai išdaigos. Išdaigos - tai chuliganizmas. Chuliganizmas - tai kalėjimas.
