skolinimasis

Savaitraštis „Ekonomika.lt“ nusprendė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ar sunku priėmus atsakingo skolinimosi taisykles 2000 litų atlyginimą (atskaičius mokesčius) gaunančiam lietuviui pasiskolinti pinigų naujam būstui. Apie banką „Snoras“ skaitykite čia Apie banką „Danske“ skaitykite čia Apie „Nordea“ skaitykite čia Apie DNB skaitykite čia „Swedbank“ atstovės laukiu gerdamas kavos puodelį – atsigerti pasiūlo prie durų priėmęs vaikinas.

Naujausi antradienį paskelbti ūkio augimo duomenys rodo, kad euro zona grimzta į recesiją, teigia analitikai. To priežastis – užburtas vyriausybių išlaidų karpymo ir kritusio namų ūkių vartojimo bei mažėjančio bankų skolinimo ratas, praneša naujienų agentūra AFP. Europos Sąjungos duomenimis, skolų prislėgtos 17 šalių vienijančios euro zonos ekonomikos augimas liepos-rugsėjo mėnesį siekė vos 0,2 proc. Šiems rodikliams nemenkos įtakos turėjo vasarą šoktelėję Vokietijos vartotojų išlaidos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigiamai įvertino tai, jog Lietuva antradienį tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 750 mln. JAV dolerių (apie 1,9 mlrd. Lt) beveik už 6 proc. metų palūkanas. „Čia labai įdomus klausimas profesionalams. O tiesiog galbūt ne profesionalams, pasakysiu, kad pasiskolinimas labai sėkmingas.

Trečiadienį Europos akcijų rinka prekybą baigė smukimu, nes Italijos skolinimosi kaina pasiekė naują rekordą. Italijos 10 metų trukmės obligacijų pelningumo rodiklis pasiekė 7 proc. – aukščiausią lygį nuo 1999-ųjų, kai buvo įvestas euras. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ į prekybos pabaigą smuko 1,72 proc. iki 966,92 punkto. Didžiosios Britanijos indeksas FTSE 100 sumažėjo 1,92 proc. iki 5460,38 punkto. Vokietijos indeksas DAX nukrito 2,21 proc.

„Netrukus ketinu įsigyti butą ir teks kreiptis į kurį nors banką paskolos. Todėl nusprendžiau pasidomėti, kokie mano šansai ją gauti. Tačiau mane gerokai nustebino kriterijai, kuriais remdamasi UAB „Creditinfo Lietuva“ skaičiuoja vadinamąjį asmeninį kredito reitingą“, – „Balsas.lt“ rašo vilnietis Mindaugas. Vyriškio teigimu, kreditų biuras domėjosi, ar jis neskolingas telekomunikacijų bendrovei, bet visai nesidomėjo, koks jo atlyginimas.

Europos centriniam bankui sumažinus bazinę palūkanų normą iki itin žemos, analitikai didelio poveikio nei Lietuvoje, nei euro zonoje nesitiki. Esą pigių paskolų era – jau praeityje, praneša LTV „Šiandien“. Mažėjančias palūkanų normas Lietuvos specialistai vadina trumpalaikiu džiaugsmu. Vienos mažiausių istorijoje bazinės palūkanos, prognozuojama, išsilaikys iki 2013 metų vidurio. Dabar jos yra 1,25 proc., gruodį, spėjama, jos gali būti dar sumažintos iki 1 proc.

Skolindamiesi iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) parodytume, jog nesugebame susitvarkyti šalies viduje, todėl planuojant išlaidas reikėtų elgtis atsakingai, kad išvengtume paskolų nepalankiomis sąlygomis, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Kai šalis turi kreiptis į tarptautines organizacijas, tai rodo, jog valstybė nepajėgia susitvarkyti pati. Nemokamų pietų nebūna, už viską reikia mokėti. Vienokiu ar kitokiu būdu“, - penktadienį parodų rūmuose „Litexpo“ žurnalistams sakė šalies vadovė.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį netikėtai sumažino bazinę palūkanų normą nuo 1,50 iki 1,25 proc., informuoja BBC. Kadangi mažos bazinės palūkanos skatina skolinimąsi, tokiu būdui tikimasi  paskatinti ekonomikos atsigavimą. Dauguma analitikų prognozavo, kad galiojanti 1,50 proc. bazinė palūkanų norma nebus keičiama. Papildyta 17.15 val.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius neatmeta galimybės aktyviau skolintis vidaus rinkoje, ypač jeigu padėtis užsienyje komplikuotųsi, tačiau pabrėžia, kad tarptautinėse rinkose skolinimosi sąlygos yra palankesnės, todėl didžiąją dalį lėšų tenka skolintis būtent iš tarptautinių finansų institucijų. Paklaustas, ar Lietuva iki galo išnaudoja skolinimosi vidaus rinkoje galimybes, Premjeras teigė, jog iš Lietuvos finansų įstaigų skolinamasi tiek, kiek leidžia vidaus rinkos galimybės.

Graikijos skolinimosi reitingas, kurį tarptautinė agentūra „Fitch“ šiuo metu vertina CCC lygiu, išliks žemas, nors ir pasiektas susitarimas dėl 50 proc. valstybės skolos nurašymo, teigiama „Fitch Ratings“ pranešime spaudai. Agentūra pastebi, kad pagrindinių šalies problemų ši programa neišspręs: šalį ir toliau slėgs didelė valstybės skola, o Graikijos galimybės ją sumažinti bus ribotos dėl silpno ekonomikos augimo.

Reikia žiūrėti į ateitį, o ne žvalgytis į praeitį, tokiais žodžiais Seime vykusioje spaudos konferencijoje socialdemokratų lyderis, frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius atmetė valdančiosios daugumos kaltinimus, neva socialdemokratai kalti dėl išaugusių valstybės skolos tvarkymo išlaidų. Jo teigimu, jeigu konservatoriai būtų skolinęsi ne už 9 proc.

Reitingų agentūra „Moody's“ gali peržiūrėti Prancūzijos skolinimosi reitingą, šiuo metu siekiantį aukščiausiąjį AAA lygį, jeigu šalies vyriausybei nepavyktų sėkmingai įgyvendinti finansinių ir ekonominių reformų. Apie tai teigiama metinėje agentūros ataskaitoje, skirtoje Prancūzijos ekonomikai. Dokumente pabrėžiama, kad finansinis Prancūzijos stabilumas pastebimai nusilpo, kaip ir kitų euro zonos šalių, išgyvenančių ekonominės krizės padarinius. Dėl to pablogėjo Prancūzijos skolos parametrai.

Valdžios atstovams svarstant kitų metų valstybės biudžetą, netyla diskusijos ir dėl vis didėjančių valstybės skolos aptarnavimo išlaidų. Kaip planas „B“ karts nuo karto pasigirsta siūlymas pagalbos kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). „Nežinau, ar planas „B“ reiškia, kad mums reikia TVF pagalbos. Drįstu abejoti, ar Latvija būtų kreipųsis į TVF, jei ne jų bankinė problema.

Reitingų agentūra „Moody's“ sumažino dvylikos finansinių Didžiosios Britanijos organizacijų - tarp jų, „Lloyds TSB“, RBS, „Nationwide“ ir „Santander UK“ - skolinimosi reitingus. „Moody's“ teigimu, dabar JAV valdžia vargu ar parems kai kurias finansines organizacijas, jeigu jos patektų į bėdą.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) sumažino Italijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu nuo „A+“ iki „A“ ir išsaugojo neigiamą perspektyvą dėl pablogėjusios ekonominės šalies perspektyvos. Toks agentūros sprendimas buvo netikėtas ir gali sustiprinti rinkų susirūpinimą dėl euro zonos skolų krizės plitimo.

Vieni automobilį perka susitaupę pinigų, kai kurie parduoda turimą ir kitą renkasi už gautus pinigus, dar kiti – skolinasi. Tačiau dauguma lietuvių tvirtai apsisprendę – automobilis turi būti perkamas iš santaupų, o ne skolinantis. Du iš trijų asmenų mano, kad automobilis – ne ta prekė, kuriai reikėtų skolintis, kad jei nėra pinigų, nereikia ir automobilio, rodo autotransporto portalo „Autogidas.lt“ atlikta apklausa.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino Japonijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu - nuo Aa2 iki Aa3, palikdama stabilią perspektyvą. Toks sprendimas, anot agentūros, susijęs su didžiuliu biudžeto deficitu ir smarkiai išaugusia valstybės skola nuo 2009 metų, kai prasidėjo pasaulinė recesija.

JAV žiniasklaidos reakcija į tai, kad agentūra „Standard & Poor’s“ sumažino šalies kredito reitingą, primena dvejetą gavusio pirmūno rypavimą. Beveik šimtą metų Amerikos reitingas buvo aukščiausias – vadinasi, ji buvo patikima ir galinga, o dabar ją skelbia esant abejotiną, apsilpusią. Aukso medalis nesišviečia – kad tik neatimtų sidabro. Lietuviai gali prisiminti, kaip buvo griežiami dantys, kai šalis neatitiko euro įvedimo kriterijų.

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad dėl sudėtingos situacijos pasaulio finansų rinkose ateityje Lietuvai gali tekti skolintis brangiau. Ketvirtadienio rytą „Žinių radijui“ Ministras Pirmininkas sakė, kad dėl pirmą kartą istorijoje sumažinto Jungtinių Valstijų skolinimosi reitingo ir Pietų Europos valstybių finansinių problemų tarptautinės rinkos kol kas dar negrįžta į stabilesnę būseną. „Todėl, be abejo, gali būti įvairių scenarijų.

Kai pasaulyje smunka akcijų indeksai, o neseniai dar ir sumažintas JAV skolinimosi reitingas, tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ padidino Estijos skolinimosi reitingą, teigiama agentūros pareiškime.

Amerikoje ir Europoje įsiplieskė tokie gaisrai, kad net savaitgalį valstybių ir bankų vadovai neturėjo poilsio. Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's" žengė istorinį žingsnį – pirmoji sumažino JAV skolinimosi reitingą. Tuo tarpu dviejų didžiulių Europos valstybių – Italijos ir Ispanijos vertybinių popierių palūkanos sparčiai artėja iki iš esmės bankrutavusios Graikijos lygio.

Vyrai dažniau kreipiasi į banką norėdami pasiskolinti pinigų, o moterys – juos taupyti. Šiuo metu vyrai dažniau nei moterys išsiima kreditinę kortelę, ima vartojimo paskolą ir sudaro lizingo sutartį. Tuo tarpu moterys dažniau nei vyrai banke laiko indėlius. Tai rodo „Danske“ banko klientų paslaugų pasirinkimo duomenys. Pastaraisiais metais šiek tiek keitėsi vyrų ir moterų paslaugų pasirinkimo įpročiai.

Viena iš Lietuvos finansinės krizės priežasčių yra ta, kad buvęs ilgametis Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas per daug pasitikėjo šalyje didžiąją rinkos dalį užėmusiais švedų bankais ir nevaldė išorės kreditų srautų, mano ekonomistas Stasys Jakeliūnas. Dėl to naujajam centrinio šalies banko vadovui Vitui Vasiliauskui keliamas uždavinys nekartoti pirmtako klaidų ir prižiūrėti bankų sistemą.

Dėl nuosavo būsto lietuviai pasiryžę aukoti labai daug. Nors bankų specialistai rekomenduoja būsto paskolos įmokoms skirti iki 30 proc.  savo pajamų, o daugiau nei 4 tūkst. litų uždirbantiems iki 40 proc., retas lietuvis atidžiai klausosi šių patarimų. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliktas tyrimas, būsto paskolą paėmusių žmonių gyvenimas keičiasi iš esmės – atsisakoma ne tik skanesnio kąsnio, bet ir pramogų bei kelionių.

Birželį britų finansai sumažėjo labiausiai nuo recesijos laikų, nes žmonės vis daugiau skolinosi norėdami padengti augančias išlaidas, informuoja „telegraph.co.uk“. Kas mėnesį „Markit“ sudaromas namų ūkių finansų indeksas parodė, kad birželį, palyginti su geguže, šešis kartus daugiau (36 proc.) namų ūkių skundėsi pablogėjusia finansine padėtimi nei džiaugėsi jos pagerėjimu (6 proc.). Duomenys buvo surinkti birželio 8-14 dienomis.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ sumažino ilgalaikį Graikijos vyriausybės skolinimosi reitingą trimis padalomis nuo B iki CCC. Trumpalaikis šalies skolinimosi reitingas patvirtintas ties C lygiu. Agentūra prognozuoja, kad šalies ilgalaikis skolinimosi reitingas per artimiausius 12-18 mėnesių gali būti toliau mažinamas. Taigi Graikija pasauliniame „S&P“ reitinge užima žemesnes pozicijas nei Ekvadoras, Jamaika, Pakistanas ir Grenada, skelbia naujienų tarnyba RBC.

Lietuvos ekonominė padėtis šiandien blogesnė nei kaimyninės Baltarusijos. Tai rodo naujausia įtakingo tarptautinio verslo naujienų portalo „Business Insider“ sudarytas reitingas, kuriame šalys vertinamos pagal jų galimybes artimiausiu metu bankrutuoti, rašo „Respublika“. Kuo aukštesnė valstybės užimta vieta - tuo rizikingesnė jos ūkio padėtis, tuo didesnė tikimybė, kad per artimiausius 5 metus ji taps nemoki.

Šalies bankai tikisi spartaus skolinimosi paklausos augimo, o įmonės didžiąją dalį veiklos išlaidų toliau ketina finansuoti vidiniais ištekliais. Atotrūkį tarp bankų ir įmonių prognozuojamos skolinimosi paklausos atskleidė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento atliktų naujausių bankų ir įmonių apklausų rezultatai Apklausos duomenimis, pastarąjį pusmetį bankai pirmą kartą nuo 2006 metų pradžios sušvelnino skolinimo sąlygas.

Didžiosios Britanijos iždo kancleris George'as Osborne'as teigia nenorintis, kad Didžioji Britanija prisidėtų prie tolesnio finansinio Graikijos gelbėjimo.Taip kancleris kalbėjo po penktadienį vykusio Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Graikijos ministrų neoficialaus susitikimo Liuksemburge, skirto aptarti Graikijos, Portugalijos ir Airijos finansinę padėtį. Prieš metus Graikijai buvo suteikta 110 mlrd. eurų (380 mlrd.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ padidino Estijos skolinimosi reitingo perspektyvą nuo stabilios iki teigiamos ir patvirtino A reitingą. Perspektyvos padidinimas reiškia didesnę tikimybę, kad ateityje reitingas bus didinamas. Agentūros teigimu, Estijos eksporto ir ekonomikos atsigavimas buvo įspūdingas. Tai rodo, kad šalis yra konkurencinga.

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas padidinti euro zonos palūkanų normą būsto paskolas eurais paėmusių ir kintamąsias palūkanas pasirinkusių lietuvių mėnesio išlaidas netrukus gali padidinti keliomis dešimtimis litų. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai pataria jau dabar įvertinti šių pokyčių reikšmę namų ūkio biudžetui ir paskolos įmokų kitimui pradėti ruoštis iš anksto. Bazinė euro zonos palūkanų norma padidinta nuo rekordiškai žemos 1 proc. iki 1,25 proc. ribos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Vartojimo kredito įstatymą, kuriuo sugriežtinta greitųjų kreditų teikimo tvarka, įtvirtinamas atsakingo skolinimo principas ir numatomas geresnis žmonių informavimas apie kredito sutarties sąlygas. Ginant vartotojų interesus įstatyme ribojamas maksimalus delspinigių dydis – 0,05 proc. nuo nesumokėtos sumos. Jokios kitos piniginės sankcijos kredito gavėjui už sutarties nevykdymą negalės būti taikomos.

Per 2010 m. sausio-lapkričio mėn. „Ūkio bankas“ žemės ūkio subjektams suteikė 8 kartus daugiau paskolų negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Su ūkininkais pasirašytų naujų sutarčių suma per pirmuosius vienuolika šių metų mėnesių sudarė 24,2 mln. litų ir beveik penkis kartus viršijo per tą patį 2009 m. laikotarpį sudarytų sutarčių sumą. „Šiemet žemdirbiai ir ūkininkai skolinosi aktyviau nei praėjusiais metais.

Rugsėjį atlikto „BigBank“ tyrimo rezultatai parodė, jog daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) banko  klientų skolinasi automobiliui ar būstui remontuoti. Panašus skaičius apklaustųjų (21 proc.) paskolą sakėsi imą įvairioms problemoms spręsti, tarp kurių minimos ir finansinės. Studijoms skolinosi 16 proc. apklaustųjų, automobilio ar buitinės technikos įsigijimui – 14 proc. Rečiausiai tarp skolinimosi priežasčių buvo minimos išlaidos sveikatos priežiūrai (7 proc.

Statistikos departamentas atliko apdirbamosios gamybos, statybos ir paslaugų įmonių vadovų apklausą apie veiklos finansavimo galimybes. Tyrimo duomenimis, dažniausias verslo plėtros finansavimo šaltinis – skolinimasis. Plėsti verslą skolindamiesi 2010 m. ketino 28,2%  apklaustųjų. Šis procentas lyginant 2010 m.  su 2007 m., sumažėjo 7,5 procentinio punkto.

Švedai visam pasauliui džiaugsmingai ištrimitavo, kad ekonominis sunkmetis jiems išėjo į naudą. Giriamasi, kad vien iš bankų krizės kiekvienas Švedijos gyventojas pelnė po 730 litų. Ekonomikos ekspertas akademikas Antanas Buračas sako, kad dalį šių pinigų kitoje Baltijos jūros pusėje gyvenantiems kaimynams uždirbome ir mes, lietuviai. Švedai uždirba, lietuviai skolinasi Prieš kurį laiką Švedijos žiniasklaida sumirgėjo savigyra. Didžiausią dėmesį į save atkreipė vietos bankinis sektorius.

CNBC duomenimis, Europos Centrinis Bankas 3 mėnesiams paskolino 131,9 mlrd. eurų su 1 proc. palūkanomis 171 iš visų Europos bankų, kurie rytoj, liepos 1 d., turės grąžinti prieš 12 mėnesių paimtą paskolą - 442 mlrd. eurų - didžiausią iš visų ECB išduotų paskolų, skirtą užkirsti kelią finansinei krizei. Paskolų suma atskleidžia Europos bankų situaciją, nes buvo prognozuojama, kad skolinsis tik bankai, turintys likvidumo problemų.

„Swedbank“ laimėjo „Sodros“ skelbtą 500 mln. litų bendros vertės kredito linijos konkursą. Finansavimo sutartys pasirašytos trečiadienį, birželio 23 dieną. Kredito linijos sutartis tarp banko ir „Sodros“ sudaroma vienerių metų laikotarpiui, su galimybe ją pratęsti dar metams – iki kitų metų birželio pabaigos. Suteiktas finansavimas bus skirtas valstybinio socialinio draudimo fondo lėšoms subalansuoti.

Jau nuo rytojaus gyventojai galės valstybei skolinti patogesnėmis sąlygomis. Vyriausybės vertybinius popierius platins ir trys šalies bankai, padaugės juridinių asmenų, galinčių įsigyti taupymo lakštus. Tačiau lieka neaišku, ar patogesnės sąlygos lems gyventojų apsisprendimą skolinti.

Pablogėjus šalies ekonominei situacijai žmonių, negalinčių grąžinti savo skolų, vis daugėja, kaip ir atidėjimų bankuose. Nagrinėjant nelaimingas įsiskolinusių žmonių situacijas dažniausiai pamirštama, kokia buvo skolinimosi nauda. Tūkstančiai žmonių naudojasi daiktais, kurių įsigyti be skolinimosi tiesiog būtų neturėję galimybės. Šios naudos kaina yra akivaizdi, ir nors ji nėra maža (tiek palūkanų, tiek rizikos prasme), tačiau buvo aiški ir sutarta iš anksto.

Vilnius siūlo Talinui ir Rygai skolintis kartu steigiant Baltijos savivaldos plėtros fondą. Tikimasi, kad suvienijus trijų miestų jėgas būtų galima gauti geresnes kreditavimo sąlygas, tapti mažiau priklausomiems nuo vietos komercinių bankų. Vėliau fondo veikloje galėtų dalyvauti daugelis smulkesnių trijų Baltijos šalių savivaldybių. Vilniaus miesto mero Viliaus Navicko teigimu, naujasis fondas įgalintų savivaldybes skolintis tiesiogiai tarptautinėse finansų rinkose.