skiepai

Lina ABROMAVIČIENĖ Prasidėjus gripo sezonui sveikatos specialistai skuba informuoti gyventojus apie galimus pavojus sveikatai. Kadangi pati efektyviausia priemonė, kuri saugo nuo gripo, yra skiepai, gyventojai yra raginami skiepytis ir taip apsaugoti save bei savo šeimą nuo gripo protrūkių. Tačiau šiemet situacija kiek sudėtingesnė, nes daugumai sveikatos centrų vėluojama pateikti nemokamas gripo vakcinas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad pirmosios gripo vakcinos, kuriomis nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, šiandien jau pasiekė dalį šalies gydymo įstaigų. Likusios vakcinos įstaigas pasieks spalio mėnesį. Taigi, šiais metais gerokai anksčiau nei įprastai Lietuva tinkamai pasirengė atremti kasmet užplūstančią gripo epidemiją.

Imunizavimas – dirbtinis imuniteto sukūrimas antigeninėmis medžiagomis. Vakcinos (skiepai) yra sudėtiniai imunobiologiniai preparatai, sudaryti iš susilpnintų arba užmuštų mikroorganizmų (bakterijų ar virusų) arba jų sudėtinių dalių (komponentų) bei pagalbinių cheminių medžiagų. Tai santykinai nebrangi ir veiksminga sunkių infekcinių ligų profilaktikos priemonė. Skiepijimas, siekiant suvaldyti užkrečiamąsias ligas, – vienas iš užkrečiamųjų ligų kontrolės būdų.

Padaugėjus susirgimų tymais, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad vienintelė efektyvi priemonė, galinti suvaldyti šią ligą – profilaktinis skiepijimas. Tačiau jau kelerius metus vaikų skiepijimo apimtys Lietuvoje mažėja. Kaip kitose Europos Sąjungos šalyse, vos sumažėjus skiepijimo apimtims, užkrečiamosios ligos sugrįžta: Vilniuje jau užregistruota 12 tymų atvejų.

Respublikinės Panevėžio ligoninės infekcinių ligų skyriuje gydomas erkiniu encefalitu užsikrėtęs pacientas, kuriam pavojinga liga patvirtinta tyrimais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Milda Žigutienė primena, kad gegužės mėnuo yra pats erkių aktyvumo pikas. Priklausomai nuo oro sąlygų, nuo kovo iki vėlyvo rudens, aukų tykančios erkės paskutinį pavasario mėnesį yra labiausiai išalkusios, tad puola labiausiai.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai, kasmet analizuodami sergamumo užkrečiamosiomis ligomis rodiklius, pastebi nerimą keliančią tendenciją – mažėjant paskiepytų vaikų nuo užkrečiamųjų ligų skaičiui, tolydžiai didėja sergamumas. Nuo 2009 m. užregistruojama vis mažiau vaikų, paskiepytų nuo oro lašeliniu keliu plintančių infekcijų, valdomų vakcinomis. Todėl sergamumas šiomis ligomis ėmė augti.

Aušra Jakubonytė, LRT.lt Lietuvos gyventojų sergamumas užkrečiamosiomis ligomis auga, skelbia Užkrečiamųjų ligų centras (ULAC). Ekspertai sako, kad tai lemia negatyvus ir kartais mokslu nepagrįstas požiūris į skiepus, tarptautinės kelionės ir prekyba bei silpnas žmonių imunitetas. Anot gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės, sergamumas užkrečiamomis ligomis pastaruoju metu didėja dėl to, jog nuo 2009 m. Lietuvoje susiformavo prastas požiūris į skiepus: žmonės ėmė abejoti skiepų reikalingumu.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) po atlikto tyrimo nustatė sukčiaujančią gyvūnų veisėją Prienų rajone, kuri gyventojams parduoda negrynaveislius arba sergančius gyvūnus, kurie po kelių dienų nugaišta. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įpareigojo šią veisėją įregistruoti veislyną ir nedelsiant suskiepyti šunis Lietuvos veterinarijos gydykloje, kaip to reikalauja Lietuvos įstatymai.

 Klimato pokyčiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai atsiranda dėl žmogaus veiklos, turi įtakos mūsų kasdienei veiklai ir savijautai. Didėjantis klimato sąlygų nepastovumas neleidžia pro pirštus žvelgti į mus supančią aplinką ir joje vykstančius pasikeitimus. Akivaizdu, jog geriausia, ką galime padaryti – tai nuolat domėtis esama situacija ir atitinkamai koreguoti savo veiksmus.

2013- ųjų - Sveikatingumo metų vasario mėnuo yra skiriamas grūdinimuisi – dvasiniam, psichiniam, fiziniam atsparumui. Dabar, esant dideliam sergamumui gripu, daugiausia valdžios institucijos kalba tik apie skiepus nuo gripo, o apie natūralų imunitetą arba užmirštama kalbėti, arba sąmoningai nutylima, kad kuo daugiau skiepytųsi, o ne grūdintųsi. Vienoje srityje „vaikšto“ pinigai ir tau nieko nereikia daryti, kitoje – pats turi įdėti pastangų.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje sparčiai didėja sergamumas kokliušu. Pernai iki gruodžio sirgusiųjų šia liga buvo 11 kartų daugiau nei užpernai per visus metus. Dažniausiai sirgo neskiepyti vaikai ir paaugliai, kuriems vakcina jau nebeveikia. Todėl medikai rekomenduoja skiepytis nuo kokliušo paauglius ir vyresnius žmones, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 47-ąją šių metų savaitę (lapkričio 19–25 d.) didesnis sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis, lyginant su prieš tai buvusia savaite, registruotas visose Lietuvos administracinėse teritorijose. Šalyje 51,2 susirgimo atvejų per savaitę teko 10 tūkst. gyventojų. Į gydymo įstaigas dėl gripo kreipėsi 14 pacientų, hospitalizuoti – 4 asmenys.

Šiais metais Lietuvoje stebimas didėjantis sergamumas virusiniu hepatitu A (VHA), Vilniuje jau kilo trys šios infekcinės ligos protrūkiai. Klaipėdoje šiemet užfiksuoti du hepatito A atvejai. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro atstovų teigimu, hepatitas A yra vienas sparčiausiai plintančių virusinių hepatitų, tačiau užkirsti kelią šiai ligai plisti įmanoma! Labiausiai žmones neraminantys klausimai apie hepatitą A  – Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro sudarytame klausimyne.

97 177 sezoninio gripo vakcinos dozės, nupirktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, jau pristatytos į 474 šalies sveikatos priežiūros įstaigas. Ši vakcina pasiekė poliklinikas, ligonines bei globos ir slaugos namus – visas įstaigas, pateikusias paraiškas šiai vakcinai gauti.

Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje mirga antraštės apie virusinio hepatito A (VHA) proveržį Lietuvoje šiais metais. Visiems tėvams turėtų būti neramu, nes infekcija daugiausiai palietė vaikus Grigiškių pradinėje mokykloje, Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose ir romų bendruomenėje, kaip praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Pavieniai VHA atvejai registruojami mokyklose, globos namuose, kitose įstaigose.

Iš sostinės pakraštyje esančio romų taboroplinta ne tik kvaišalai, bet ir užkrečiamos ligos. LNK pranešė, kad iš taboro plinta hepatitas A. Per devynis šių metų menesius hepatitu mieste užsikrėtė jau penkios dešimtys asmenų, nors per visus praėjusius metus susirgusių buvo vos 6. Infekcija plinta per nešvarias rankas ir užterštą aplinką.

Palyginti dar neseniai į bandymus su žmonėmis nebuvo žiūrima kaip į kažkokį nepaprastą įvykį, o kai kurie pamišę mokslininkai nematė nieko blogo, jeigu paeksperimentuos su savo vaikais... 1. Psichologas tyrinėja savo sūnaus reakciją į kutenimą Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje mokslininkai vis dar negalėjo suprasti, kokia dalis žmogaus intelekto paveldima, o kokia įgyjama auklėjant.

Vieni įsitikinę, kad skiepai – išsigelbėjimas, o kiti tvirtina, jog jie tik sargdina sveikus žmones. Kaip yra iš tikrųjų? Technologijoms sparčiai tobulėjant, keičiasi ir įvairių ligų gydymo metodai, atsiranda naujų vakcinų bei vaistų. Tai – šiuolaikinio pasaulio būtinybė. Todėl kai kuriems farmacija tapo itin geru pasipelnymo šaltiniu. Paprastų žmonių manymu, pasitikėjimas gydytojais „šlubuoja“, tačiau susirgus nėra pasirinkimo ir reikia kreiptis į juos.

Vėstant orams vis daugiau žmonių ima varginti peršalimo ligos. Peršalimas dažnai maišomas su rimtesne liga – gripu. Kokie gripo simptomai, kaip nuo jo apsiginti? Apie tai –  Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro sudarytame klausimyne. Kokie yra gripo požymiai? Gripas – tai virusinė kvėpavimo takų liga. Šis susirgimas atsiranda šaltuoju metu sezonu. Tačiau ne kiekvienas peršalimas ar virusinė kvėpavimo takų infekcija yra gripas.

Įsibėgėjus rudeniui pastebime, kad mūsų sveikata gerokai suprastėja – pradedame sloguoti, čiaudėti, jaučiamės pavargę ir ligoti. Kartais neatrandame tokios blogos savijautos priežasčių – rodos, gerai maitinamės, išsimiegame, stengiamės sportuoti.

Per atos­to­gas dau­gu­ma žmo­nių, lai­kan­čių įvai­rius gy­vū­nus, ke­liau­ja drau­ge su sa­vo au­gin­ti­niais. Ar gy­vū­nų sa­vi­nin­kai su­si­pa­ži­nę su tam tik­rais ve­te­ri­na­ri­nės sau­gos rei­ka­la­vi­mais, ku­rių bū­ti­na lai­ky­tis ke­liau­jant su au­gin­ti­niu? Anot Na­cio­na­li­nio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­to Vi­ru­so­lo­gi­nių ty­ri­mų sky­riaus ve­dė­jos In­gri­dos Ja­ce­vi­čie­nės, ke­lio­nei de­rė­tų ruoš­tis iš anks­to.

Atostogų metu dauguma žmonių, laikančių įvairius gyvūnus, keliauja drauge su savo augintiniais. Ar gyvūnų savininkai yra susipažinę su tam tikrais veterinarinės saugos reikalavimais, kurių būtina laikytis, keliaujant su augintiniu? Anot Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Virusologinių tyrimų skyriaus vedėjos Ingridos Jacevičienės, kelionei derėtų ruoštis iš anksto. Geriausia – ne vėliau kaip 4 mėnesius iki išvykimo.

Altajaus krašte esančiame Družbos miestelyje aptiktas  juodligės ( Sibiro opos) židinys. Rusijos valdžios institucijos praneša apie 12 šia mirtina liga apsikrėtusių  žmonių. Vieno susirgusiojo gyvybės medikai nepajėgė išsaugoti. „Galime teigti, jog vyras mirė dėl uždelsto kreipimosi į medikus. Pajutęs ligos požymius sergantysis į ligoninę pateko po savaitės. Ši priežastis lėmė nukentėjusiojo mirtį."– teigė vietinės valdžios atstovai. Pranešama, jog ligą galėjo sukelti nugaišusi karvė.

Keliaujant po kitas šalis, saugumas yra vienas iš dalykų, kuriais reikia pasirūpinti pirmiausia. Kelionių tinklalapis lonelyplanet.com sudarė eilę patarimų, į kuriuos vertėtų atsižvelgti keliautojams, net ir ne pirmą kartą išvykstantiems svetur. 1. Atsigręžkite atgal Kai iš vienos vietos einate į kitą išsiugdykite įprotį atsigręžti atgal ir apsižiūrėti ar nieko nepalikote.

Prieš atostogas vertėtų iš anksto pasirūpinti savo sveikata. Prieš vykdamas į kelionę kiekvienas turėtų sužinoti apie užkrečiamųjų ligų riziką ir galimas profilaktikos priemones. Skaitom ir įsidėmim, rašo kelionių tinklalapis makalius.lt. Keliaujant Lietuvoje bei vykstant į svečias šalis, kur kyla grėsmė užsikrėsti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, vertėtų pasiskiepyti. Iki kelionės likus 4-6 savaitėms, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju dėl reikalingų skiepų.

„Pinigai verčia pasaulį suktis“ – šios kultinės dainos, kurią prieš kelias dešimtis metų išgarsino legendinė amerikiečių aktorė Liza Minnelli, tekstą šiandien vertėtų šiek tiek pakoreguoti: pasaulis sukasi ne tik dėl pinigų, bet ir dėl sekso. Ir kas galėtų tai paneigti?! Ginekologai minėtąją frazę dar papildytų – seksas ne tik verčia pasaulį suktis, bet ir labai dažnai nerimauti.

Artėjant vasarai keliautojams pravartu iš anksto pasidomėti, kokie galimi pavojai sveikatai slypi šalyse, kurias žadama aplankyti. Kauno klinikinės ligoninės Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vyriausioji ordinatorė Vilija Petrulienė sako, kad tai ypač turėtų būti aktualu ketinantiems atostogauti egzotiškose šalyse.

Panevėžio visuomenės sveikatos centras š.m. balandžio 23 d. gavo skubų pranešimą iš VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ Infekcinių ligų suaugusiųjų skyriaus apie įtariamą susirgimą tymais. Susirgo 2 vienos šeimos Panevėžio miesto gyventojos, viešėję Sankt Peterburge pas gimines. 2012 m. balandžio 22 d. į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ Infekcinių ligų suaugusiųjų skyrių hospitalizuotos 33 metų amžiaus motina ir 11 metų jos dukra.

Puiku atostogas praleisti egzotiškuose kraštuose. Deja, tai yra ne tik galimybė pasigėrėti gamta, kultūra, bet ir susidurti su tame krašte plintančiomis infekcinėmis ligomis. Daugiau nei po penkerių metų pertraukos Vilniuje užregistruotas susirgimas vidurių šiltine. Susirgo 31 metų vilnietis, kuris mėnesį keliavo po Indiją. Pirmieji ligos simptomai atsirado dar būnant Indijoje: ligonis skundėsi staiga prasidėjusiu karščiavimu iki 38,9°C, galvos ir pilvo skausmais, bendru silpnumu.

7 iš 10 Lietuvos mamų pripažįsta, kad vėjaraupiai yra sunki infekcinė liga. Vis dėlto, bemaž pusė –  apie 47 proc. – motinų nežino, jog vėjaraupiai gali sukelti sunkias komplikacijas. Dauguma mamų, apie 81 proc., kliaujasi gydytojo patarimu, spręsdamos, kaip apsaugoti vaikus nuo šios ligos. Tačiau pusė (51 proc.) respondenčių remiasi mažiau patikimais šaltiniais: interneto forumais, artimųjų ir draugių ar pažįstamų patarimais.

Artėjant atostogų metui, vertėtų iš anksto pasirūpinti savo sveikata, kad poilsio nesugadintų įvairūs sveikatos sutrikimai. Prieš vykdamas į kelionę kiekvienas žmogus turėtų sužinoti apie užkrečiamųjų ligų riziką ir galimas profilaktikos priemones.

Nespėjus įsibėgėti pavasariui, du vilniečiai jau kreipėsi pagalbos į medikus dėl erkių įkandimų. Deja, abi aukos nebuvo pasiskiepijusios nuo erkinio encefalito. Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad susiklosčius tokiai situacijai, lieka tik neramiai laukti ir stebėti – ar nepasirodys pirmieji ligos simptomai. Mat įkandus erkei, jokių profilaktinių priemonių nei prieš Laimo ligą, nei prieš erkinį encefalitą nėra.

Evelina Anusauskaitė tiesiog pražydo, kai pradėjo svečiuotis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš pradžių, laimėjus muzikinį konkursą „Avon Voice“, mergina atrodė švytinti iš laimės. Dabar, svečioje šalyje užmezgusi profesinių ryšių ir ten besisvečiuojanti vis dažniau, Evelina spindi ne tik laime, bet ir sveiku grožiu. Pati dainininkė sako, kad visa tai dėl naudojamos (ir reklamuojamos) kosmetikos bei, žinoma, dėl sveiko gyvenimo būdo.

Socialinėje akcijoje, surengtoje pirmą kartą Lietuvoje minimos „Skiepų dienos“ proga ir skatinančios pasiskiepyti pasirodė tai padaryti pasiruošusios seksualios medicinos sesutės. Žaismingumas yra dalykas girtinas, kuris gali padėti sudėtingus ir rimtus dalykus pateikti kitaip, linksmai ir paprastai.

Atėjus pavasariui, žmonės vis dažniau būna gamtoje. Kad poilsis būtų ne tik smagus, bet ir saugus, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Serologinių tyrimų skyriaus vedėja Jūratė Buitkuvienė  informuoja  apie joje tykantį pavojų – erkes ir jų sukeliamas ligas. Erkių per paskutinįjį dešimtmetį pagausėjo 9,3% . Pasaulyje yra apie 850 erkių rūšių, o 8 rūšys yra įvairių ligų sukėlėjų pernešėjai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) statistiniais duomenimis, 2011 m. užfiksuota 23 proc. mažiau susirgimų erkiniu encefalitu nei 2010 m. Tačiau gydytojai infektologai šiems skaičiams neteikia per daug reikšmės – svyravimai priklauso nuo konkrečių metų klimato, kuris daro įtaką erkių aktyvumo periodo trukmei. Be to, registruojami tik tie atvejai, kai encefalitas būna paveikęs susirgusiųjų centrinę nervų sistemą.

2009 metais Švedijoje įgyvendinus didžiulę skiepijimo nuo kiaulių gripo kampaniją, buvo išgelbėtos šešios gyvybės, teigia Švedijos specialistai. Šalyje buvo panaudota 5,4 mln. vakcinų, o tai reiškia, kad buvo paskiepyta apie 60 proc. gyventojų. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), pasibaigus gripo pandemijai, suskaičiavo, kad Švedijoje 100 tūkstančių žmonių teko 0,31 mirties atvejo. Toks pat rodiklis buvo ir Vokietijoje, kur buvo paskiepyta tik 8 proc. gyventojų.

Nors gripo virusai į Lietuvą paprastai atkeliauja jau spalį, šiemet sergančiųjų gripu skaičius epidemijos masto dar nepasiekė. Neįprastai šilta žiema pristabdė viruso plitimą, tačiau atvėsus orams, anot kalbintų specialistų, netrukus galime sulaukti gripo atvejų pagausėjimo. Sergančiųjų skaičius svyruoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergančiųjų gripu skaičius pastaruoju metu svyravo nedaug – vieną savaitę jų šiek tiek padaugėdavo, kitą – sumažėdavo.

Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pamažu auga, bet epidemijos iki Naujųjų metų dar nesitikima. Pasakyti tiksliai, ar gripo epidemijos dar galime sulaukti šiemet, labai sunku. Daug kas priklausys ir nuo orų, bet vilčių, kad viruso šėlsmas nusikels į 2012-uosius, medikams teikia netrukus prasidėsiančios moksleivių žiemos atostogos. Paprastai būtent vaikų susibūrimo vietose – t. y. mokyklose ir fiksuojamas didžiausias sergamumas.

Vėlyvą šių metų rudenį nutiko keli tarsi visai tarpusavyje nesusiję įvykiai – Vilniuje piketavo skiepų priešininkai, teigiantys, neva vakcinos žudo imunitetą. O Lietuvos provincijoje nuo stabligės mirė moteris.  Stabligė –  sunki, daug kančių žmogui sukelianti liga – yra suvaldoma tik  skiepais. Vakcinavimo priešininkų judėjimų,  prieš kelis dešimtmečius atsiradusių Vakaruose, idėjos randa sekėjų ir Lietuvoje.

Vokietijoje kitą savaitę bus utilizuota 16 mln. dozių vakcinos nuo kiaulių gripo. Ji bus sunaikinta atliekomis kūrenamoje termofikacinėje elektrinėje Magdeburge. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2010 metais oficialiai paskelbė, kad kiaulių gripo pandemija pasaulyje baigėsi. Jau praėjusiais mėnesiais Vokietijoje sunaikinta šimtai tūkstančių dozių vakcinos. Jų galiojimo laikas baigėsi rugsėjį ir spalį.

Žmonės, praeitą savaitę nugirdę kelių britų diplomatų pokalbius, galėjo būti gerokai supainioti. Diplomatai aptarinėjo, ar jau buvo atlikti „skiepai kelionei į Lietuvą“, jiems buvo pateikiamas „saugumo Lietuvoje“ instruktažas. Vienas iš jų pasakojo, kad vadovas jam liepė nesivežti į šią Baltijos šalį savo mobilaus telefono. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad britai iš tiesų ruošėsi kelionei į visiškai kitą vietą. Lietuvos vardas buvo naudojamas kaip kodinis Afganistano pavadinimas.

Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą vyresni nei 26 m. amžiaus asmenys, nuo difterijos ir stabligės skiepijami valstybės lėšomis. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Lietuvoje suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės bet ir nuo difterijos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras praneša, kad šiemet iki lapkričio mėnesio jau užregistruoti du užsikrėtimo stablige atvejai (Prienų ir Anykščių rajonuose) iš jų vienas – mirties.

Kone kasmet nuo stabligės mirštantys žmonės neskatina panevėžiečių rimčiau pasirūpinti galimomis pasekmėmis ir nemokamai pasiskiepyti. Kasmet šalyje fiksuojama mirčių nuo stabligės. Pastarąjį kartą užregistruota praėjusią savaitę. Sekmadienį nuo šios ligos mirė 69 metų anykštėnė. Stablige ji užsikrėtė dirbdama šiltnamyje – nusibrozdino koją, ši netrukus supūliavo. Utenos visuomenės sveikatos centras skelbia, kad moteris į medikus kreipėsi tik po penkių dienų.

Gydytojai tvirtina, kad dabar vėjaraupiams ypač palankus metas – šios ligos virusas mėgsta vėstantį orą ir žaibiškai plinta žiemą. Dažnai nesunkia vaikiška liga laikomi vėjaraupiai gali kelti rimtą pavojų nepersirgusiems ar nepasiskiepijusiems nuo vėjaraupių suaugusiems žmonėms, ypač turintiems silpnesnę imuninę sistemą. Tam tikrais atvejais komplikacijos gali būti net mirties priežastimi.

Per vasarą sodų bendrijose globoti keturkojai draugai daugiabučiuose miestiečiams nebereikalingi. Gyvūnų globos namai vis labiau perpildomi atsikratomų augintinių. „Baigiasi darbai soduose, tad per vasarą ten laikyti šunys ar katės tampa nebereikalingi, į butus kai kurie šeimininkai jų vežtis nenori.

Paskutiniai paruošiamieji darbai ir automobiliai kuriami žygiui. Šešių lietuvių bičiulių kompanija trimis „Mercedes-Benz“ markės automobiliais per 20 dienų žada nuriedėti 10 tūkst. kilometrų. Pagrindinis ir galutinis kelionės tikslas – aplankyti Vakarų Afrikoje, Malyje, gyvenančią dogonų genį, kildinančią save iš Sirijaus dvinarės žvaigždės planetos. Kelionės, kuri prasidėjo naktį iš šeštadienio į sekmadienį, išlaidos, planuojama, sieks 10 tūkst. Lt.

Medicinos specialistai sako, kad skiepai yra viena veiksmingiausių priemonių gyventojų mirtingumui mažinti ir vidutiniam amžiui pailginti. Vis dėlto, Lietuvoje skiepijasi vos 6 proc. gyventojų, o tėvai vis dažniau atsisako skiepyti savo atžalas. Iš per pastaruosius 200 metų padarytų trijų didžiausių atradimų medicinos srityje būtent skiepai yra veiksmingiausia ir naudingiausia priemonė visuomenės sveikatai palaikyti.

Medikų tvirtinimu, geriausia apsauga nuo gripo ir ūmių kvėpavimo takų infekcijų yra skiepai. Bėda tik, kad kiekvienais metais susiduriame vis su kita gripo viruso atmaina. Štai kodėl vakcinavimą reikia kartoti kiekvieną sezoną, o ne tikėtis, kad pernykščiai skiepai suveiks. Saugokite imunitetą Visi mes nors kartą gyvenime esame turėję karščio. Šaltkrėtis, laužomi kaulai, galva plyšta nuo skausmo... Visa tai tipiški gripo simptomai. Gripas – lašeliniu oro būdu plintanti infekcija.