sibiras

Šiandien panevėžietis Valdemaras Jakštas pirmą kartą sutiko Vėlines prie pernai mirusios mamos kapo. Bet ši šventė vyrui ypatinga ne vien dėl to. Lankydamas kapines jis jaučiasi ramesnis ir labiau suprantantis savo a. a. tėvų gyvenimą, nes neseniai grįžo iš vietos, kurioje įvyko didžiausi jų gyvenimo įvykiai: iš Sujetichos kaimelio Sibiro viduryje. „Mes, keli panevėžiečiai, nuvykome lankyti Sibiro lietuvių ir padėti jiems tvarkyti tremtinių kapų, statyti kryžių.

Rytų Sibire deimantų kasykloje „Mir“ šeštadienį tebebuvo ieškoma aštuonių kalnakasių, dingusių ankstesnę dieną per incidentą, kai vieną iš šachtų staiga užliejo vanduo, pranešė šio Rusijos regiono gubernatorius. Sachos respublikos gubernatorius Jegoras Borisovas nurodė, kad dalis iš 143 kalnakasių, penktadienį iškeltų į paviršių po avarijos, grįžo į šachtą ieškoti dingusių bendradarbių. „Šiandien prisidėjo likusiųjų apačioje kolegos. Tie patys vaikinai, kurie vakar išėjo iš po žemės.

Į Vilniaus geležinkelio stotį antradienio rytą iš Rusijos grįžta 16-oji „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyviai, juo priims prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiemet šešiolika „Misija Sibiras“ komandos narių lankėsi Irkutkse, kur tvarkė Tuluno ir Nižneudinsko rajonuose esančias tremtinių kapines, bendravo su Sibire likusiais tremtiniais iš Lietuvos. Šios misijos ekspedicijos rengiamos jau dvyliktus metus, per ekspedicijas sutvarkyta per 100 lietuviškų kapinių.

Kol po keliasdešimt tūkstančių lietuvių kasmet emigruoja, kažkur Sibiro platybėse yra tokių, kurių vienintelė svajonė – lietuviškos klumpės ir tautinis kostiumas. Prie Irkutsko gyvenantis garsaus partizano sūnus sako, kad dabar jo tikslas – aplankyti Lietuvą ir atrasti čia dvi jaunystės simpatijas bei įsigyti lietuviškos atributikos, kurią galėtų demonstruoti Sibiro gyventojams. Kaunietis Arnoldas Fokas kompiuteryje laiko prisimimus iš paskutinės kelionės į Sibirą.

Sibire esantis Batagaikos krateris, vietinių švelniai vadinamas vartais į požemių karalystę, toliau plečiasi dideliu greičiu. Šį procesą skatina klimato kaita. Didėjanti temperatūra tirpdo amžinojo įšalo žemes, kurios paskui ir prasmenga. Batagaikos krateris yra laikomas vienu iš didžiausių kraterių regione, jis vadinamas mega krateriu. Jo ilgis siekia 1 km, o gylis 86 metrus. Tačiau, dėl spartaus plėtimosi, jo išmatavimai tikrai padidės.

Globalus atšilimas grasina amžino įšalo žemėms Sibire, kur yra įsikūrę ir Tolimųjų Rytų miestai. Šis reiškinys taps masiniu jau po 35 metų, o kai kurioms teritorijoms ši problema taps aktuali jau artimiausią dešimtmetį, rašoma „Le Figaro“. Vienas po kito buvo atlikti tyrimai, susiję su amžinojo įšalo – įšalusio grunto ir tokiomis sąlygomis išbuvusio ilgą laiką – tirpimo grėsme Grenlandijoje ir Aliaskoje, Rusijos ir Kanados tolimuosiuose rytuose.

Kaip praneša Weather Chanel, Sibiro gyventojai susidūrė su grėsmingu reiškiniu – nuolat augančiu krateriu. Vietiniai jau ir pavadinimą šiai paslaptingai įgriuvai sugalvojo, tai „vartai į požemių karalystę”. Mokslininkai pripažįsta, kad ši duobė susidarė ir nuolat auga dėl sparčios klimato kaitos. Batagaikos krateris dabar siekia beveik 122 metrų gylį. Jis augo itin greitai, prasikasdamas vidutiniškai 18 metrų per metus.

Įspūdingas elnių bandas vienoje šalčiausių pasaulio vietų panoręs užfiksuoti „Reuters“ fotografas Sergejus Karpukhinas pasiryžo įspūdingam išbandymui. 40 laipsnių minusinė temperatūra ir nuolatiniai pavojai – šio fotografo kasdienybė. Atokiuose Rusijos Arkties regionuose elnių bandos šimtmečiais padeda išgyventi čia apsistojusiems ar gyvenantiems žmonėms. Ši gyvenvietė – Nencų autonominė apygarda. Ji yra šiaurės vakarų Rusijoje, Archangelsko srityje.

Vakar 13:37 Lietuvos laiku Chakasijos teritorijoje nukrito meteoritas. Pasak ekspertų, jis kelis kartus mažesnis už Čeliabinsko meteoroidą. Dangaus kūno kritimas užfiksuotas liudininkų vaizdo kameromis ir vaizdo registratoriais. Chakasijos Respublika – Rusijos Federacijos respublika Rytų Sibiro pietuose, Jenisiejaus kairiajame krante. Spėjama, danagaus kūnas nukrito Babik lygumoje, netoli nuo Sajanogorsko.

Kaip praneša BBC, šį penktadienį šiaurinėje Sibiro dalyje, Obės įlankoje, nutiko itin retas ir įdomus gamtos reiškinys, tūkstančiai vietos gyventojų išvydo didžiules sniego gniūžtes nusidriekusias per visą paplūdimį. Šių keistų sniego gniūžčių dydis bei forma svyruoja nuo teniso kamuoliuko dydžio iki beveik metro skersmens. Retas sniego rutulių reginys driekėsi net 18 kilometrų.

Už pusšešto tūkstančio kilometrų nuo Vilniaus įsikūrusi Igarka tapo vienu didžiausių lietuvių tremties taškų sovietinės okupacijos pradžioje. Atgimimo metais į šį nedidelį miestą parvežti mirusių lietuvių palaikų vyko nedidelė Lietuvos entuziastų grupė, o jų pėdomis sutvarkyti didžiausių Lietuvos tremtinių kapinių į Igarką šiemet atvažiavo „Misijos Sibiras“ dalyviai. Šią savaitę visi jie pirmą kartą susitiko Užsienio reikalų ministerijoje.

Pirmadienio rytą į Vilniaus geležinkelio stotį grįžę šių metų ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai pasitikti tremtinių dainomis. Ankstų pirmadienio rytą traukiniu iš Rusijos parvažiavusius jaunuolius, kurie nuo liepos vidurio Sibire tvarkė tremtinių kapus, stotyje pasitikino dešimtys žmonių. Tarp pasitinkančių - ir buvę tremtiniai, kurie tremties takais keliavusius ekspedicijos dalyvius sutiko dainuodami.

Pirmadienio rytą į Vilnių grįžta šių metų ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai. Liepos viduryje į Igarką už Šiaurinio poliarinio rato išvykę jaunuoliai ten tvarkė lietuvių tremtinių kapus. Ekspedicijos „Misija Sibiras“ vyksta jau vienuoliktus metus. Organizatorių teigimu, norinčiųjų dalyvauti ekspedicijoje kasmet daugėja.

Nors įstatymai nenumato Seimo narių atostogų, tautos išrinktieji neslepia, jog ne visada lindi savo kabinetuose ar nuolat susitikinėja su rinkėjais. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kuo šiuo metu užsiima parlamentarai. O veiklos jie turi tikrai įvairios – vieni keliauja prie jūros, kiti kraunasi lagaminus net į Sibirą, lankosi muzikos festivaliuose, treti – grybauja ar tiesiog naudojasi proga išsimiegoti.

Švietimo ir mokslo ministrė trečiadienį lankys Molėtų rajone, Alantoje, stovyklaujančius lietuvių kilmės vaikus ir jaunuolius iš Rusijos šiaurės ir Sibiro. Į šią lietuvių kalbos ir kultūros stovyklą yra atvykę per 30 lietuvių kilmės vaikų ir jaunuolių iš Sankt-Peterburgo, Maskvos, Petrozavodsko, Ulan-Udės lietuvių bendruomenių ir lituanistinių mokyklų.

Artėjant žiemai kelionių agentūros reklamuoja dvejų tipų keliones: į kalnus paslidinėti bei į tolimas šalis pasimėgauti saule. Tačiau ne visi nori nuo ryto iki vakaro „darbuotis“ ant slidžių ar ieško karštos saulės. Ką dar verta išvysti žiemą? Ne paslaptis jog baltas sniegas bei ledas itin pakeičia didžiuosius miestus. Kalėdinės švieselės pagyvina tamsą, išryškina pastatus bei medžius, o kavinės, priglaudžiančios nuo šalčio bėgančius žmones pasistengia juo pasitikti itin jaukiu interjeru.

Lapkričio 1-osios vakarą Lietuvos kapinės švies, bet tik ant vieno kito žuvusio Sibire ir ten palaidoto tremtinio kapo plevens žvakelės šviesa. Yra kaip yra – istorijos puslapių neperrašysi. Tačiau prisiminti ir išgirsti pasakojimus apie skaudžius tėvynainių išgyvenimus visada galime – prisiminimais dalinasi Seimo narė Vilija Filipovičienė ir visiems puikiai žinomas visuomenės veikėjas Algirdas Kaušpėdas.

Šiandien, liepos 17-ąją, Pasaulio lietuvių vienybės dieną, iš Vilniaus geležinkelio stoties, į tolimą kelionę išvyko dešimtmečio „Misija Sibiras‘15“ komanda. Daugiau nei 5 tūkst. kilometrų nuo Lietuvos nutolusiame krašte 16 pilietiškų jaunuolių jau 14 kartą ieškos apleistų ir niekieno nelankomų, kadaise į Sibirą ištremtų tautiečių kapinių, susitiks su dar ten tebegyvenančiais lietuviais.

 Sibire mažiausiai šešiolika žmonių žuvo susidūrus autobusui ir „Kamazui“. Pranešama, kad nevaldomas autobusas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Iš sunkvežimio „Kamaz“, į kurį rėžėsi autobusas, neliko praktiškai nieko, o autobuso priekis taip pat visiškai sumaitotas. Kadangi sunkvežimis buvo prikrautas plytų, svoris dar sustiprino smūgį. Pranešama, kad keleiviai nuo smūgio išlėkė iš autobuso, o jų kūnai po avarijos gulėjo ant plytų kalnų.

Praėjo 74-eri metai nuo tos nakties, kai žmonės grūsti į vagonus ir vežti į atšiaurų Sibirą, tačiau išgyvenusieji trėmimus vis dar mena, ką jautė tomis siaubingomis akimirkomis. Danutei Vaičiulienei tada buvo 7-eri. Sibire ji praleido 9-erius metus. Būsimas muzikas Algimantas į tremtį pateko būdamas studentas. Skaudžią lemtį jis vis dar prisimena su ašaromis. To pasekmės – žodžiais nenusakomos.

Rusijos raketa nešėja „Proton M“, turėjusi iškelti į orbitą Meksikos palydovą, šeštadienį sugedo ir sudužo Sibire tuojau po starto; šis incidentas – naujausia iš virtinės nesėkmių Maskvos kosminėje programoje. Raketos, skraidinusios ryšių palydovą „MexSat 1“, trečioji pakopa sugedo praėjus apie 500 sekundžių nuo starto iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane, Rusijos žiniasklaida citavo šalies kosminės programos pareigūnus. Gedimo, dėl kurio palydovas nepasiekė orbitos, priežastis kol kas nežinoma.

Pietų Sibire dėl šilumos ir smarkaus vėjo įsiplieskę didžiuliai gaisrai pareikalavo 15 gyvybių, o dar daugiau nei 460 žmonių teko kreiptis pagalbos į medikus, pirmadienį pranešė pareigūnai. Sibiro pietryčiuose esančioje Chakasijoje per gaisrus, kurie siautėjo sekmadienį, iš viso nukentėjo 468 žmonės, iš kurių 77 buvo paguldyti į ligoninę, nurodė vietos administracijos atstovė spaudai.

Užbaikalės krašte vyraujantys sausi orai ir stiprus vėjas, šį savaitgalį sukėlę masinius gaisrus Rusijos rytuose, sudegino ne tik ištisas gyvenvietes, tačiau kelia katastrofos pavojų Lesnoj miestelio gyventojams – šalia jo užsidegė karinis sprogmenų sandėlys. Pasak vietos žiniasklaidos, užsidegė granatų ir šaudmenų sandėlys. Maža to, gaisro gesinimui trukdo stiprus vėjas. „Gaisras (karinės, - red. past.) bazės teritorijoje tikrai yra. Gyventojai išsigandę, panikuoja.

Kauno miesto savivaldybė šiemet planuoja savo lėšomis įrengti šešias atminimo lentas, skirtas įsimintiniems įvykiams ir nusipelniusiems Kaune gyvenusiems asmenims. Sprendimo projekte, kuriam dar turės pritarti miesto savivaldybės taryba, siūloma Vilniaus gatvėje įrengti atminimo lentą dailininkui ir kompozitoriui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui.

Neoficialioje Sibiro sostinėje Novosibirske sekmadienį vietoje planuoto „Maršo už federalizaciją“ įvyko tik piketas. Nors Rusija – federacinė valstybė, kaip teigiama piketo dalyvių plakatuose, „Rusijos Federacija nusprendė, kad tai ekstremistinis renginys“, „į jau anksčiau valdžios uždraustą akciją atėjo vos kelios dešimtys žmonių, kurie ragino sukurti Sibiro respubliką suteikiant jai plačią autonomiją nuo Maskvos“. Tai praneša Laisvės radijas ir censor.

Ketverių metų mergaitė, kuri su savo jaunu šunimi beveik dvi savaites buvo pasiklydusi lokių knibždančiame Šiaurės Sibiro miške, trečiadienį sveiko ligoninėje. Savaitgalį Karina Čikitova buvo rasta išsekusi, bet gyva, ištvėrusi 11 dienų laukinėje Sibiro gamtoje, kur oro temperatūra naktį nukrinta žemiau nulio ir kur ji galėjo maitintis tik uogomis. Gelbėtojai sako, kad jos išgyvenimas prilygsta stebuklui.

Praėjusiame „Akistatos“ numeryje rašėme apie dar prieš karą rusų virš Baltijos jūros numuštą keleivinį lėktuvą. Dar du lėktuvai, tiesa, kariniai, virš Baltijos jūros buvo numušti jau po karo. Šių įvykių pėdsakai irgi pradingo sovietiniuose archyvuose. Žvalgymo misijos Apsilankius Liepojoje, dėmesį patraukia paminklas prie jūros. Jis skirtas negrįžusiems iš jūros žvejams ir virš Baltijos jūros žuvusiems amerikiečių lakūnams.

Atokiame šiaurinėje Sibiro dalyje esančiame Jamalo pusiasalyje (Tiumenės sritis, Rusija) mokslininkai netikėtai aptiko gluminantį futbolo aikštės skersmens apskritą kraterį, kurio kilmės mokslininkai kol kas negali paaiškinti, rašo theguardian.co.uk. Maždaug 100 metrų skersmens apskritos formos praraja (jos gylis neidentifikuotas) atrasta gamtinių dujų turtingame Rusijos regione, kuris vietos gyventojų nencų kalba vadinamas Jamalu (Yamal – liet.

Šeštadienį, gegužės 31 dieną, daugiau nei septynios dešimtys jaunuoliu patrauks savojo tikslo link. Maršrutu, vingiuojančiu vaiskia žaluma pasidabinusiais Dzūkijos miškais, neaplenkiančiu laisvės kovas menančių vietovių ir čia tebegyvenančių gyvų tragiškų Lietuvos istorijos įvykių liudininkų.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš 65-erius metus Baltijos šalys išgyveno didžiausią Sovietų Sąjungos vykdytą trėmimų operaciją. Iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos į tremtį Sibire išvežta per 90 tūkst. žmonių, dalis jų ten ir mirė arba buvo nužudyti. 1949-ųjų kovo pabaiga. Tūkstančiai žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos laipinami į gyvulinius vagonus. ešelonai, kuriuose daugiausiai moterys ir vaikai, pajuda į Irkutsko sritį bei Krasnojarsko kraštą.

Smalsus ir jaunas, ištroškęs nuotykių, pasiryžęs tapti savo šalies istorijos dalimi, svajojantis apie prieš akis atsiveriančias bekraštes galimybes, o krūtinę užliejančią gerumo ir kilnumo bangą. Taip, kiekvienas jaunas žmogus šią vasarą gali savo šaliai padovanoti kilnų žygdarbį.

„Misija Sibiras“, LRT.lt Kovo 11-ąją 14:30 val. LRT televizijos eteryje įvyks didžioji projekto „Misija Sibiras`13” dokumentinio filmo premjera. Ji įrodys, kad augti pilietišku žmogumi nėra nuobodu. Tai smagu ir paprasta. Tai žada ir šio filmo autorius, ekspedicijos į lietuvių tremties ir kalinimo vietas Tiumenėje dalyvis Donatas Žvirblis. Apie pagrindinę šios juostos mintį, lūkesčius, nuotykius ir tikslus bei tai, kas liko už kadro, pokalbis su „Misija Sibiras`13 dalyviu D. Žvirbliu.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija (NSM) ruošiasi spręsti dėl nutrūkusio šiaurės tiekimo kilusią krizę Jakutijoje. Bent trys jos rajonai susiduria ne tik su kuro, tačiau ir su maisto produktų stygiumi. Į regioną jau išsiųstas krovinys, su daugiau nei 80 tonų produktų, tačiau NSM ministras Vladimiras Pučkovas yra priverstas konstatuoti, kad ateinančiai žiemai Jakutijoje atsargų prikaupta tik 50% reikiamo kiekio, praneša newsru.com.

80-metis Elbruso kaimo Kabardino-Balkarijoje (Rusija) gyventojas liko gyvas po išlikimo kovos su milžiniška meška, praneša „ITAR-TASS“. Šleivakojį Jusufas Alčagirovas sutiko Irik-Čat vietovėje, kai ginė iš ten jo šeimai priklausančias avis. Meška, manoma, atėjo uogų į avietyną. „Nelabai buvo kur man dėtis: atgal bėgsiu – vistiek pasivys, - pasakojo J. Alčagirovas žurnalistams.

Po to, kai apie 100 tūkst. eurų per metus uždirbantis „Ryanair“ pilotas buvo perkeltas į atokią Rytų Europoje esančią bazę – Kauną – jis teigia, kad su juo pasielgta „neteisingai ir nepagrįstai“, informuoja independent.ie. Patrickas Burnsas, kuris kompanijai dirbo nuo 1997 metų, aiškina, kad sprendimas jį perkelti iš Marselio (Prancūzija) į Kauną (Lietuva) yra bausmė už tai, kad jis neužpildė perkėlimo prašymo formos kai aviakompanija pranešė apie bazės Prancūzijoje uždarymą.

Rugpjūčio 1-osios popietę traukiniu į Lietuvą sugrįžo „Misija Sibiras‘13“ jaunimo ekspedicijos dalyviai, per dvi savaites 3 tūkst. km nuo Lietuvos nutolusioje Tiumenės srityje, Vakarų Sibire, sutvarkę penkias lietuvių tremtinių kapinaites bei aplankę tris ten tebegyvenančius lietuvius. Pasak į šią misiją besileidusio tauragiškio Donato Žvirblio, išgirstos tremtinių istorijos graudino, o nuveikti darbai gniaužė kvapą.

4 žmonės žuvo ir 46 sužeisti pietvakarių Sibire, kai keleivinis laivas susidūrė su barža, rašo rt.com. Kaip teigia policija, per susidūrimą Irtyšiaus upėje 4 žmonės žuvo, 46 sužeisti, tarp kurių 14 yra kritinės būklės, įskaitant ir du vaikus. Laive buvo 52 keleiviai ir 4 įgulos nariai. Žmonės, kurie rimčiau nenukentėjo, buvo po medikų apžiūros paleisti namo.

Alinantis karštis, grėsmingos gamtos stichijos, spiečiai mašalų ir uodų buvo menkniekis, palyginti su tuo, ką patyrė liepos 17-ąją į ekspediciją „Misija Sibiras 13“ išsiruošę jaunuoliai. Su kokiais įspūdžiais ir išgyvenimais iš Sibiro grįžo vienas iš ekspedicijos dalyvių panevėžietis Karolis Kavoliūnas, domėjosi Lina DRANSEIKAITĖ.

Misijos „Sibiras“ dalyviai išvyko tvarkyti tremtinių kapų. Kelmės rajone, Pluskių kaime gyvenančios tremtinės Birutės Pabrėžienės misija Sibire tęsėsi 17 metų. Ištremta devynerių Lietuvon grįžo ištekėjusi moteris su trimis vaikais. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Birutė atliko dar vieną misiją – tėvynėn parvežė Sibire mirusios močiutės palaikus. Išvežė vaikus ir aštuoniasdešimtmetę močiutę Birutės Pabrėžienės šeimą ištrėmė 1949 – aisiais.

Šiemet Rusijos Federacijos Tiumenės srityje išlikusius lietuvių tremties ir kalinimo vietų atminties ženklus lankys 16 žmonių ekspedicija. Jos laukia ypač atsakinga misija, tad ekspedicijos komanda atrinkta itin kruopščiai.   Pasaulio lietuvių vienybės dieną – liepos 17-ąją – iš Vilniaus geležinkelio stoties pajudės traukinys, į kurį bus palydėti dvyliktosios jaunimo pilietiškumą ir patriotiškumą skatinančio projekto „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyviai.

Gabija Narušytė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Minint didžiausių Lietuvoje vykdytų trėmimų 65 metų sukaktį, Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas pasakoja, kad, pagal vidines NKVD saugumo instrukcijas, iš Baltijos šalių iškeldintiems asmenims Sibire buvo numatomi sunkiausi darbai. Trečiadienį sukanka 65 metai nuo didžiausių Lietuvoje vykdytų trėmimų. Operacija, kodiniu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“), buvo surengta 1948 m. gegužės 22–23 d. Į Sibirą buvo ištremta 40 tūkst.

Trečiadienį sukanka 65 metai, kai 1948 metų gegužės 22 d. rytą iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių. Tai buvo didžiausias lietuvių trėmimas. 1948 m. gegužę per operaciją „VesnA“ (liet. „Pavasaris“) iš Lietuvos okupantai į Sibirą išvežė daugiau nei 40 tūkst. žmonių, iš kurių 11 tūkst. buvo vaikai. Trėmimo operacijai pasitelkta apie 30 tūkst. represinių institucijų darbuotojų.

Šiandien baigiasi daugiau nei mėnesį trukęs pirmasis „Misija Sibiras'13” dalyvių atrankos etapas. Projekto organizatoriai džiaugiasi, kad šių metų atranka pasižymi kaip niekad gausiu ypač motyvuotų jaunų žmonių skaičiumi.

  Lietuvos gyventojų trėmimu į Sibirą pokario metais kaltinamas buvęs milicijos tardytojas Levas Leščičinas trečiadienį Vilniaus apygardos teisme tikino nedalyvavęs tremiant civilius ir nežinojęs apie trėmimus. „Į trėmimus nebuvau įtrauktas, tik pildžiau daug visokių popierių (...) Apie trėmimo procesą nežinojau“, – sakė dabar Trakuose gyvenantis 86 metų vyras.

Startuoja dalyvių atranka į istorinę atmintį ir jaunimo patriotiškumą bei pilietiškumą puoselėjantį projektą „Misija Sibiras'13”. Dvyliktosios projekto ekspedicijos tikslas – Tiumenė. Tai Vakarų Sibiro regiono dalis, kur prie tremtinių amžino poilsio vietų žmogaus ranka neprisilietė daugiau kaip dešimtmetį. Į vieną seniausių Vakarų Sibiro miestų ir jo apylinkes pokario represijos nubloškė beveik šimtą lietuvių šeimų.

 Sibire prasidėjo atšiauri žiema: kelininkai nespėja valyti kelių, kai kurios magistralės uždarytos, o žmonės tapo pūgos įkaitais. Pranešama ir apie tragiškai pasibaigusius atvejus. Sibire gelbėtojai daro viską, kad eismas nebūtų suparalyžuotas bei iš sniego spąstų gelbėja įstrigusius žmonės. Vis tik Sibiro pūga nepasitenkino vien tik pagąsdinimu: keliose apskrityse žuvo mažiausiai septyni žmonės. Daugelis jų užduso užpustytuose automobiliuose.

Sibire esančiame kalnų slidinėjimo kurorte Šeregeše britų žurnalistus stebino neįprastas vaizdas – vietinės merginos leidosi snieglentėmis nuo kalno vien tik su bikiniu. Žiemą čia temperatūra kartais nukrenta net iki 30 laipsnių žemiau nulio, rašo „The Sun“. Tačiau tai netrukdo drąsioms rusų gražuolėms pasikinkius vėją leistis nuo kalno apsiginklavus akiniais nuo saulės ir bikiniu. Tiesa, vaizdo įrašas darytas tą dieną, kai oro temperatūra šoktelėjo net virš 20 laipsnių šilumos.

Kembridžo universiteto (D. Britanija) mokslininkai, tyrę Sibiro tautelių atstovų genų ypatumus, aptiko specifinį jų rinkinį, susijusį su išgyvenimu didelio šalčio sąlygomis. Apie tai pranešė „ScienceNow“. Tyrimo metu britų mokslininkai iš 200 žmonių, atstovaujančių 10 Sibire seniai gyvenančioms tautoms, paėmė DNR pavyzdžius ir pabandė nustatyti specifinį jų pasiskirstymą, kurį lėmė prisitaikymas gyventi stipraus šalčio sąlygomis.

Rusijoje, reiso „Maskva–Neriungris“ keleivis netyčia iškrito iš traukinio ant bėgių. Krisdamas jis jokių sužeidimų nepatyrė. Deja, vyriškiui atsidūrusiam Sibiro platybėse „taip, kaip yra“ – su sportinėmis kelnėmis, marškinėliais ir šlepetėmis, pėsčiomis iki artimiausios gyvenvietės teko kulniuoti 7 km, lauke stingdant -40 °C šalčiui, praneša kommersant.ru. 42-ų metų Bratsko miestelio gyventojas keliavo iš Maskvos į Neriungrį. Kelionės metu vyriškis išėjo į vagono prieangį parūkyti.