sibiras

Sibiro tremties žiaurumus išgyvenusių žmonių likimo nevalia pamiršti vardan tautos ateities ir teisingumo, jie yra gyvas nesunaikinamo žmogiškumo liudijimas, pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį Rumšiškėse surengtame Didžiųjų netekčių minėjimo renginyje - tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ susitikime, skirtame 70-osioms Lietuvos gyventojų masinių trėmimų metinėms. „Tremtimi bandyta palaužti tautos stuburą, o likusius įbauginti ir padaryti paklusnius. Planas nepavyko.

Antradienį Rusija pranešė, kad miškuose yra kilę 234 gaisrai, išplitę tris kartus didesnėje teritorijoje nei praėjusiais metais. Anot šalies Federacinės miškų tarnybos, gaisrai yra išplitę 618 tūkst. hektarų atokiose Sibiro ir Uralo teritorijose. Daugiausia gaisrų yra Jakutijos Respublikoje, Amūro bei Irkutsko regione ir Krasnojarsko teritorijoje. Baiminamasi, kad nepasikartotų praėjusių metų katastrofa, kai sausra ir masiniai gaisrai nusinešė 62 gyvybes ir nuniokojo derlių.

Birželio 1-ąją, prasidėjus kalendorinei vasarai, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) skelbia į projekto „Misija Sibiras'11“ ekspedicijas patekusių asmenų pavardes. 24 asmenų, vyksiančių į Tadžikistano Respubliką ir Tomsko sritį Rusijos Federacijoje pavardes galima rasti projekto tinklalapyje www.misijasibiras.lt. „Šį savaitgalį įvykęs bandomasis žygis dar kartą subūrė ypatingus – patriotiškus, sąmoningus, smalsius, kūrybiškus jaunus žmones.

Marija Nurovska (Maria Nurowska, g. 1944) – viena žinomiausių šiuolaikinių lenkų rašytojų. Ji studijavo lenkų ir slavų  literatūrą Varšuvos universitete, parašė daugiau kaip 30 kritikų gerai įvertintų romanų. M. Nurowskos kūryba išversta į daugiau nei 10 kalbų. M. Nurowska savo romanuose moteriškąją sąmonę tyrinėja etniniu, istoriniu ir politiniu aspektu. Jos stiliui būdingas lengvumas neretai persipina su subtilia ironija. Pagrindines veikėjas moteris valdo prieštaringi jausmai.

Rusijoje vėl liepsnoja daugybė didelių miškų ir krūmynų gaisrų. Nuo jų kenčia Sibiras ir Tolimieji Rytai, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija, kuria remiasi agentūra AFP. Anot duomenų, vien tik sekmadienį užregistruota daugiau kaip 400 gaisrų 110 tūkst. hektarų plote. Nuo metų pradžios Rusijoje gaisrai nusiaubė daugiau kaip 290 tūkst. hektarų teritoriją, o tai yra dvigubai daigiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

„Šį vakarą mes esame čia, nes mums rūpi tie, kurie amžiams pasiliko Sibiro žemėse, tačiau yra gyvi mūsų širdyse“, – šeštadienio vakarą paramos akcijos–koncerto „Misija Sibiras'11“ metu į tiesioginės transliacijos žiūrovus kreipėsi renginio vedėjai Vytautas Juozapaitis ir Neringa Skrudupaitė. Porą valandų trukusio koncerto metu būsimoms projekto „Misija Sibiras'11“ ekspedicijoms Lietuvos televizijos žiūrovai paaukojo per 60 000 litų.

Pasibaigus pirmajam projekto „Misija Sibiras'11“ dalyvių atrankos etapui, organizatoriai skelbia sulaukę daugiau nei 1300 asmenų anketų. Iš jų 70 atrinktųjų bus pakviesti į gegužės 28-29 dienomis vyksiantį antrąjį atrankos etapą – bandomąjį žygį Aukštaitijos miškuose.

Projektas „Misija Sibiras“ kasmet, nuo 2006-ųjų, suburia saujelę patriotiškų jaunų žmonių, porai vasaros savaičių išvykstančių į tolimąjį Sibirą tvarkyti paliktus ir apleistus tautiečių kapus. Čia jie susitinka su vis dar ten gyvenančiais lietuviais, pasidalina savo patirtimis, istorijomis, išgyvenimais.

Projektas „Misija Sibiras“ kasmet, nuo 2006-ųjų, suburia saujelę patriotiškų jaunų žmonių, porai vasaros savaičių išvykstančių į tolimąjį Sibirą tvarkyti paliktus ir apleistus tautiečių kapus. Čia jie susitinka su vis dar ten gyvenančiais lietuviais, pasidalina savo patirtimis, istorijomis, išgyvenimais.

„Šių metų pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projekto „Misija Sibiras'11" dalyvių keliai nusidrieks iki tolimosios Tadžikistano Respublikos (Tadžikijos) ir Rusijos Federacijos, Tomsko srities," - informuoja organizatoriai Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT). „Skirtingos ekspedicijų vietovės leis geriau suvokti lietuvių tremties geografiją, bei primins, kad Sibiras – tai ir buvusių Tarybų Sąjungos respublikų teritorijas apimanti metafora“, - sako Šarūnas Frolenko, LiJOT Prezidentas.

Sibiro pareigūnai paskelbė apie planus atidaryti mokslo institutą, kuris užsiimtų sniego žmonių tyrimais, nors tam ir priešinasi akademikai. „Instituto ar mokslo centro kūrimas būtų logiška sniego žmogaus tyrimų tąsa“, – teigia Vakarų Sibiro Kemerovo srities administracija, kurią cituoja naujienų agentūra AFP.

Keliautojas, nusprendęs ryžtis nuotykių kelionei iki šio, užmiršto pasaulio krašto, pasijus tarsi įmestas į laukinį kraštovaizdį: statūs slėniai, garuojantys geizeriai, tarpekliai, ramstantys lašišų pilnas upes,  stebuklinga tundros žemė, šen bei ten slampinėjantis rudasis lokys ir viską  akylai stebintys didingų ugnikalnių šešėliai.

Rusijos pietinį Sibiro regioną supurtė 5,5 balo stiprumo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo už 70 kilometrų nuo didžiausios šalies hidroelektrinės. JAV geologijos tarnybos duomenimis, ketvirtadienio drebėjimo stiprumas buvo 5,5 balo, nors Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija, remdamasi Rusijos mokslo akademijos geofizikos tarnyba, pranešė, kad jis siekė 5,3 balo, informuoja naujienų agentūra AFP. Apie aukas ar didesnius sugriovimus nepranešama, teigia ministerija.

Kurie sugebėjo – tie pabėgo, o kurie liko – tie jaučiasi užmiršti ir vis dar nepraranda vilties palikti rūstaus klimato, bet išteklių turtingos Rusijos Tolimosios Šiaurės, rašo JAV dienraštis „The Washington Post“. Izoliacijos sinonimas Įsivaizduokite miestą, į kurį neveda keliai; kuris aštuonis mėnesius per metus yra sukaustytas sniego ir ledo; kur gyventojų neužteks net kino teatrui užpildyti; kur automobilių tiek mažai, kad nėra būtinybės ne tik šviesoforą, bet ir „Stop“ ženklą pastatyti.

Lietuva buvo pirmoji surengusi gražiausios kalinės rinkimus. Šis įvykis buvo plačiai nušviestas viso pasaulio žiniasklaidos ir lietuvaičių pėdomis pasekė ne viena kalinimo įstaiga. Šįkart – akimirkos iš gražiausios kalinės rinkimų Sibire, Rusijoje. Panevėžio moterų pataisos namuose organizuoti vienos lietuviškos televizijos rinkimai sukėlė ne tik kritikų bangą, bet ir kalinčių džiaugsmą.

Neginkime Dievo į medį – Lietuvos keliai yra tikrai neblogi. Netgi labai neblogi. Gal kiek prastesnė situacija su mūsų miestų gatvėmis, kiemais ir stovėjimo aikštelėmis. Ir ant mūsų šalies kelininkų, vos pirmajam ledui tiltus ir kalnelius padengus, paburnoti nevengiame. Tačiau kaip mūsų kelius, gatves ir juos prižiūrinčias tarnybas įvertintų vairuotojai, važinėjantys automagistrale M56 Maskva – Jakutskas.

Gimė jis 1935 m. Kaišiadorių r., prie Darsūniškio miestelio, gimtajame Astragų vienkiemyje, ūkininkų šeimoje. Turėjo dar brolį ir seserį. Tėvas buvo politinis kalinys, 1949 m. jį teisė karinis tribunolas. Nuteisė 35 metams ir išvežė į Karagandos Spasko lagerį. Ten buvo 12 tūkst. politinių kalinių. Lageryje tapo II gr. invalidu. 1951 m. spalio 2 d. penkiolikos metų J.V.Koklevičių ištrėmė su mama ir sesute.

Sibire tremtinių šeimoje gimusiam verslininkui Viktorui ir jo žmonai Olgai Dzindzeletoms atvykti į Lietuvą buvo didžiulis iššūkis. Tačiau čia išgyvenusi dešimtmetį šeima taip ir negrįžo į Rusiją. “Šiandien mes neketiname iš Lietuvos kelti sparnų, nes mums čia viskas gerai, čia yra mano Tėvynė. Aš tą jaučiu", – užtikrintai kalba Viktoras. Jo sesuo, įgijusi gydytojos išsilavinimą, šiuo metu gyvena Kaune, o brolis išvažiavo dirbti į Afriką.

Turizmas Sibire gali skambėti kaip oksimoronas, tačiau pastaruoju metu sąlygos jam regione pradeda „atitirpti“. Spalio 5-ąją duris čia atvėrė ir populiarios „Hilton“ grupės viešbutis. Jis įsikūrė Novosibirske – trečiame pagal dydį Rusijos mieste. Novosibirskas yra daug arčiau Pekino, negu kokios nors Vakarų Europos sostinės. Jis nuo Maskvos yra nutolęs net per 2800 kilometrų, aplinkui miestą supa beribė Sibiro stepė.

Vytautas pirmą kartą Stasę pamatė ne linksmoje jaunimo draugijoje, jo išrinktoji nevilkėjo dailia suknele su aukštakulniais bateliais. Intos lageryje ji kastuvu valė kelią. „Su geltonu "bušlatu", tokia suvargusi, susitraukusi, man jos pagailo kažkaip ir pradėjau rašyt“, — dabar pirmąjį susitikimą prisimena Vytautas. Tada abu šiaurės įsimylėjėliai nė nenutuokė, ar jiems bus lemta gyventi ir senti drauge. Lageryje užgimusi meilės istorija tęsiasi iki šiol.

Biržietės Joanos Balčiūnaitės-Vydžienės rankose – 1931 metais pasirašyto notarinio dokumento originalas. Tas aplankstytas, apdriskęs popierius yra daug daugiau nei dokumentas. Tai vienintelis išlikęs svetimųjų išdalintus, išparceliuotus ir sudegintus jos vaikystės namus menantis daiktas. Ir savotiškas paminklas sunkiai dirbusiam, kad tuos namus įsigytų, tačiau jų netekusiam ir amžino įšalo žemėje likusiam tėveliui bei daug kančių patyrusiai šeimai.

Lietuvos piligrimai Sibire tvarkė tremtinių ir lageriuose kalėjusiųjų kapines, taip norėdami ne tik gaivinti istorinį atminimą, bet ir skleisti bei atkreipti dėmesį į laisvės vertybę. Piligrimų iš viso buvo 15 – kunigas, dvi vienuolės, ekspedicijos vadovas Gintautas Alekna ir 20-30 metų katalikiškas jaunimas. Ši ekspedicija išsiskyrė iš žinomo projekto „Misija Sibiras“ tuo, kad tai buvo piligriminė kelionė – tremties, lagerių vietose buvo meldžiamasi, Sibiro platybėse aukojamos šventos mišios.

Prieš daugelį metų dabartinio Pajautiškių pradinio ugdymo skyriaus mokytoja Valentina Kurgonienė pakalbino mane apsilankyti pas tremtinius Žaslių geležinkelio Stoties gyventojus. Nuėjusios užrašėme jų atsiminimus apie sunkiausią gyvenimo laikotarpį –tremtį. Šiandien abu šie žmones Jau iškeliavę Anapilin, tad tik atsiminimai ir belikę... JUOZAS ODINAS – ŽMOGUS LABIAUSIAI MĖGĘS PASAKAS Juozas Odinas gimė 1917-11-25 d. Skuodo rajone Ylakių valsčiuje.

Rusijos valdančioji „Vieningosios Rusijos“ partija pirmadienį ieškojo žodžių, kaip pasiteisinti dėl netikėtai patirto reto pralaimėjimo vietos savivaldos rinkimuose Sibire. Komunistų partijos kandidatas Aleksandras Serovas buvo išrinktas naujuoju centrinėje Sibiro dalyje esančio Bracko miesto, kuriame yra didelė hidroelektrinė, meru. A. Serovas surinko kiek mažiau nei 40 proc. balsų.

Žuvusiųjų per sprogimus didžiausioje Sibiro anglių kasykloje skaičius išaugo iki 30, pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras Sergėjus Šoigu.„Pagal naujausius duomenis, 30 žmonių žuvo, dar 60 dingusiųjų įstrigę šachtoje. Vis dar vykdome paieškos darbus“, – teigė į nelaimės vietą atvykęs ministras.

Po beveik parą trukusios varginančios kelionės, pasiekėme Irkutsko miestą, įsikūrusį giliai Sibire. Irkutskas - tai vienas svarbiausių Sibiro miestų, esantis prie Transsibiro magistralės, srities centras prie Baikalo ežero ir Angaros upės, įkurtas 1661 metais. Irkutskas lietuviams daugiausiai asocijuojasi su vienu iš tragiškiausių XX a. vid. istorinių įvykių – trėmimais bei kalinimais.

Maxo Plancko instituto Leipcige (Vokietija) mokslininkai, ištyrę iš Sibire rastų maždaug 40 000 metų senumo žmogaus kaulo išskirtą DNR, pranešė apie atrastą iki šiol nežinomą žmonių rūšį. Pranešimas apie šį sensacingą atradimą paskelbtas žurnale „Nature“. Vokietijos mokslininkai 2008 m. Rusijos specialistų Sibire atrastų žmogaus piršto kaulo fragmento DNR lygino su neandartaliečių genetine medžiaga. Rusijos mokslininkai maždaug 40 tūkst.

Stabiliai tirpstantis Sibiro amžinojo įšalo sluoksnis atvėrė naujus mamutų „mumijų“ klodus. Pavienių radinių paieškos transformavosi į ištisą industriją - čia kasmet randama šimtai tonų kaulų, o jais prekiaudami išgvena ištisi kaimai. Šie didžiuliai gyvūnai, įkalinti Žemės sluoksniuose tūkstančiai metų prieš Kristų, ten gulėjo išnykę ir visų užmiršti ištisas epochas. Tačiau tirpstantis Sibiro (Rusija) amžinasis įšalas atidengia naujus gerai išsilaikiusių mamutų liekanų sluoksnius.

Irkutsko mieste paminklo Sovietų Sąjungos diktatoriui Josifui Stalinui nebus. Šio Rytų Sibire esančio miesto meras nepasidavė Antrojo pasaulinio karo veteranų ir Komunistų partijos atstovų spaudimui pagerbti milijonus žmonių pražudžiusį diktatorių. Irkustsko meras Jurijus Zabolijevas teigia, kad Komunistų partijos atstovai jį itin spaudė ir net kaltino spjaudant ant Rusijos istorijos.

Aukščiausiojo laipsnio būdvardžius globalizacijos laikais taip pat kamuoja infliacija, tačiau šis Rusijoje, Užbaikalėje, esantis tiltas per Vitimos upę tikrai atrodo labai pavojingas. Gal ir ne pats pavojingiausias pasaulyje, kaip tvirtinama, bet įveikti 15 metrų aukštyje virš upės pastatytą 570 metrų seną geležinkelio tiltą be atramų net ir šaltakraujiškiems vairuotojams nelengva.

Obės upėje žvejys pagavo piraniją, praneša „turist.ru“. Sergejaus Kolmakovo pagauta žuvis svėrė 634 gramus ir nepaisant to, jog gyveno šaltoje Sibiro upėje išlaikė visas savo rūšiai būdingas savybes: didelius dantis ir stiprius pelekus. Specialistai patvirtino, jog sugauta tikra juodoji piranija. Tačiau niekas nesugebėjo paaiškinti kaip ji išgyveno žiemą. Jau 2008-aisiais Obėje buvo sugauta piranijų, tačiau tai buvo smulkios, tam tikros rūšies žuvelės, prisitaikiusios ištverti šaltį.

Kai kurie keliautojai įveikia visą populiarųjį Trans-Sibiro maršrutą tam, kad patogiai stebėtų besikeičiančius vaizdus pro traukinio langą. Nebūk vienas iš jų. Nuosekliai ir kūrybingai planuojant maršrutą pakeliui galima rasti daug daugiau įdomių ir unikalių vietų nei nurodoma turistams brukamame populiarojo maršruto variante. Alternatyvus kelionių tinklalapis „The Brave New Traveler“ pateikia kelias iš jų. Kižai Kižus galima įvardyti kaip medinės architektūros muziejų po atviru dangumi.

Tipiška vasaros situacija: filmų nemažai, bet dažniausiai negali jų nei ramia sąžine rekomenduoti, nei atsipalaidavęs išsikeikti. Šiaip, vidutiniokai... Šeštadienis Net trys šios dienos filmai patraukia (o gal ką nors ir atstumia) amerikiečio Kevino Costnerio pavarde. O ten, kur Costneris – lauk romantizmo. Gal plačiausiai iš tų juostų išpopuliarėjo vesternas „Silverado“ (LNK, 19.05 val.