šiaudai

Kupiškio rajone esančio nedidelio miestelio moterys pagrindinę eglę papuošė neišleisdamos nė cento. Tiesa, darbo ir kruopštumo prireikė – kone 5 metrų žaliaskarę moterys padabino šiaudiniais žaisliukais. Visi jie vienetiniai, rankų darbo. Papuošti beveik penkių metrų žaliaskarę po bažnyčios skliautais – nemenkas iššūkis: „Va, vieną kabini, kitas nukrenta.“ Salamiesčio moterims sumanumo netrūksta.

Iki Joninių likus kiek mažiau nei mėnesiui, šalia Šiaulių, Žaliūkių malūnininko sodyboje, kyla kone rekordinė – net šešių metrų aukščio gėlių ir žalumynų deivės Rasos skulptūra. Ir ne bet kokia, o kurta iš nendrių. Skulptūros autoriai sako skirtingai nei šiaudinė, ši deivė Joninių naktį nesuliepsnos, bet pagautą nuostabos paliks ne vieną.  Pundelį prie pundelio, detalę prie detalės jau daugiau nei dešimt dienų deda menininkai Arūnas ir Reda Uogintai.

Internete galima rasti daugybę patarimų, kaip originaliai nudažyti kiaušinius. Tačiau ar kada susimąstėte, kad kiaušinių marginimui galima naudoti ir šiaudus? Tautodailininkė iš Klaipėdos Kristina Stasė Mažukaitienė jau 10 metų taip puošia kiaušinius. Netikėtai kilusi idėja Kaip pasakojo K. Mažukaitienė, daug susidomėjimo susilaukė vos tik socialiniame tinkle ,,Facebook“ pasirodė jos margučių nuotraukos. Tačiau ne margučiai yra tikroji tautodailininkės aistra.

 500 tonų šiaudų – tiek žaliavos sunaikino didžiulis gaisras Ukmergės rajone. Ugnis Baleliuose įsisiautėjo apie 17-ą valandą. Atvažiavus ugniagesiams tūkstančio dviejų šimtų kvadratinių metrų buvusi ferma skendėjo liepsnose. Degė  4 tūkstančiai šiaudų ritinių. Iš šieno buvo gaminamos kuro granulės. Gesinti milžiniško gaisro atsiųsti ir ugniagesiai iš gretimo Anykščių rajono. Per gaisrą dūmais apsinuodijo vienas gamyklėlės darbuotojas.

 Šilutės rajono ūkininkas ne iš karto suprato, kad dega brangus įrenginys. Dirbant laukuose kilo dulkių debesys, todėl Pašyšių gyventojas ne iš karto pastebėjo dūmus. Tik stabtelėjęs iš preso  iškrauti šiaudų ritinio ūkininkas pamatė, kad įrenginys užsidegė – iš jo jau pliūptelėjo atvira liepsna. Ūkininkas paskambino ugniagesiams. Artimiausia Žemaičių Naumiesčio komanda už dešimties kilometrų  - ugniagesiai važiavo keliolika minučių.

Rugsėjo 18 d. apie 23 val. 15 min. Tauragės r., Kunigiškių k., bendrovės teritorijoje kilo gaisras, kurio metu sudegė presuoti šiaudai. Įtariamas padegimas. Nuostolis – 34 000 litų.

Anksčiau iš lietuviškų šiaudų pagamintas biokuras šildydavo kaimynus lenkus. Tačiau dėl biokuro krizės Lenkijoje šiaudų granulių eksportuotojai pasuko į kitas rinkas. Šiaudai kaip biokuras Lietuvoje nepopuliarūs. Šilumos vartotojams įprasta pleškinti medieną. Energetikų skaičiavimais, privačiame namų ūkyje be naudos sudeginama iki milijono kietmetrių malkinės medienos. Dėl pasenusių ir neekonomiškų krosnių pinigai ir biokuro ištekliai iššvaistomi pro kaminus.

Tauragės ir Rokiškio rajonuose baigiami montuoti pirmų dviejų biomasės granulių gamyklų įrenginiai, likusios keturios gamyklos Marijampolės, Molėtų, Šakių ir Šiaulių rajonuose pilnu pajėgumu pradės veikti jau liepą. Šešios Lietuvos įmonės planuoja gaminti biomasės granules iš šiaudų. Per metus planuojama pagaminti iki 42 tūkstančių tonų produkcijos, kuri bus eksportuojama į Europos Sąjungos šalis.

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, sekmadienį Prezidentūroje įsikurs kalėdinės dirbtuvės. Tautodailininkų padedami, vilniečiai ir miesto svečiai galės susikurti šiaudinius Kalėdų eglutės papuošalus. Kūrybinės popietės metu tautodailininkė Marija Liugienė pasakos apie Advento laikotarpio tradicijas.

Šiau­lie­tė Bro­nė Gri­cie­nė 30 me­tų ve­ria šiau­di­nius so­dus, šio ama­to mo­ko ki­tus, ren­gia pa­ro­das. Anot tau­to­dai­li­nin­kės, se­no­vė­je ti­kė­ta, jog so­dai at­bai­do pik­tą­sias dva­sias. Kad ap­sau­ga bū­tų už­tik­rin­ta, rei­kia nors ke­lis šiau­dus su­ver­ti sa­vo ran­ko­mis. Lūš šiau­das – lūš gy­ve­ni­mas B. Gri­cie­nės bu­to pa­lu­bė­je sklan­do šiau­di­niai įvai­riau­sių geo­met­ri­nių fi­gū­rų so­dai. Ant ne­ma­to­mų siū­lų ple­vė­suo­ja paukš­te­liai, an­ge­liu­kai.

Marijampolės ir Radviliškio rajonų bendrovės patyrė nemažų nuostolių – čia liepsnos pasiglemžė dviejų bendrovių šiaudus. Gaisras Marijampolės savivaldybės Užkirčių kaime kilo penktadienį, apie 9.25 val. Lauke sudegė bendrovės supresuoti šiaudai. Pasak Policijos departamento pranešimo, kiekis ir nuostolis nustatomi. Policija įtaria, kad šiaudai buvo padegti. Šiaudai liepsnojo ir Radviliškio rajono laukuose. Čia Gujėnų kaimo lauke apie 21 val. irgi sudegė bendrovei priklausanti šiaudų stirta.

Prieš daugiau nei šimtą metų JAV pradėti statyti namai iš šiaudų šiandien vietos atranda ir Lietuvoje. Jų statytojai tikina, kad tokie namai ne tik ekologiški bei šilti, bet ir patvarūs: šiaudinio namo savininkui negresia paršelio iš pasakos, kuriam vilkas nupūtė pasistatytą šiaudų namą, likimas. Šiaudinių namų statytojų asociacija teigia, kad tokių – itin ekologiškų ir lietuviams prieinamų – namų statyba užsiimti galėtų kiekvienas norintis.

Šalyje daugėja šiaudų granulių ir briketų gamintojų, tačiau šis biokuras kol kas labiau pildo kaimynų kišenes ir šildo jų būstus. Specialistai paskaičiavo, kad jei gamtinės dujos pastatams šildyti būtų pakeistos šiaudais, daugiau nei milijardas litų liktų vidaus rinkoje. Šiaudai galėtų būti ekonomiškas kuras, tačiau milijonai tonų jų didelės naudos nei mūsų šalies ūkininkams, nei šilumos vartotojams nesuteikia.

Praėjusią parą šalyje, kaip įtariama, padegtas užsieniečio automobilis ir bendrovei priklausantys šiaudai. Anot Policijos departamento pranešimo, praėjusią naktį į Klaipėdos vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi Italijos pilietis F. A. V. C. (g. 1958 m.), kuris pareiškė, kad tą pačią dieną Šilutės plente, būdamas namuose, išgirdo, kad suveikė namo kieme stovėjusio jo automobilio „BMW 325“ signalizacija.

Lengvos konstrukcijos namai iš šiaudų briketų tampa vis populiaresni ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir visame pasaulyje. Kiek ilgai mes alinsime mūsų motinėlę Žemę beatodairiškai naudodami resursus, kurių ištekliai taip sparčiai mažėja? Mastykime pozityviai ir gyvensime sveikai bei harmoningai su mus supančia aplinka. Sparčiai kylant pastatų apšildymo, vėdinimo kaštams, mažai energijos sąnaudų reikalaujantys pastatai tampa vis labiau populiaresni.

„100 milijonų litų šiemet neuždirbome, bet blogu pasaulio ir ekonomikai laiku 87,5 mln. litų pelno nėra blogiausias rezultatas“,– šiandien Vilniuje pristatydamas Koncerno „Achemos grupė“ 2010 metų veiklos rezultatus, teigė koncerno prezidentas Bronisolvas Lubys. Trąšoms striuka 2010 m.koncernas gavo 2,72 mlrd. litų pajamų. Tai šiek tiek daugiau negu 2006 metais, tačiau beveik perpus mažiau, negu sėkmingiausiais 2008-aisiais (5,042 mlrd.