saulius racevičius

Lietuvos pensijų fondų valdytojai toliau didina investicijas Lietuvoje – jos jau pasiekė 969 mln. litų arba 40 proc. daugiau nei metų pradžioje, kuomet investicijos siekė 694 mln. litų. Ir toliau didžiausia dalis investicijų skiriama Lietuvos Vyriausybės vertybiniams popieriams pirkti – 644 mln. litų arba 93 proc. daugiau nei metų pradžioje, kai ši suma siekė 334 mln. litų.

Didėjant pensininkų skaičiui, sumažintos įmokos į būsimųjų pensininkų sąskaitas užkerta kelią apsaugoti šalį nuo galimos socialinės sistemos krizės, teigia specialistai. 2009 metų rugsėjį pensijų fonduose papildomą pensiją kaupiančių dirbančiųjų sąskaitos pasipildė dar 41 mln. litų, uždirbtų iš investicijų. Bendras prieaugis nuo metų pradžios jau pasiekė 330 mln. litų arba maždaug 14,6 proc.

Šią savaitę „Balsas.lt savaitėje“ - duoklę „Sodrai“ moka vis naujos žmonių kategorijos, didinami tarifai, bet niekas nesijaučia socialiai saugesnis. Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Lietuvą krėtusi ekonomikos krizė, atslinkusi iš Rusijos, palietė ir pensijas – jos vėlavo. Pikti tautiečiai tuomet sukūrė anekdotą, kaip reikia išgelbėti Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) sistemą.

2009 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais būsimieji pensininkai vien iš investicijų uždirbo 289 mln. litų. Sėkmingas rugpjūtis būsimųjų pensininkų sąskaitas padidino 48,5 mln. litų – tokia suma per mėnesį išaugo visų antros pakopos pensijų fondų valdomas turtas, kuris dabar siekia 2,93 mlrd. litų. „Šie metai būsimiems pensininkams finansiniu atžvilgiu yra labai sėkmingi, ypač prisiminus sunkius praėjusius metus.

Lietuvos būsimųjų pensininkų atlyginimai sparčiai mažėja, tačiau didėja gaunančiųjų minimalius atlyginimus arba visai pajamų negaunančiųjų skaičius. Tokius skaičius gavo Lietuvos pensijų fondų valdytojai, Ūkio ministerijos prašymu išanalizavę bei palyginę 2009-ųjų ir 2008 metų pirmųjų ketvirčių būsimųjų pensininkų gaunamų darbo užmokesčio dydžius. „Nuo 2004-ųjų startavusi pensijų kaupimo sistema didžia dalimi prisidėjo ir prie šešėlinės ekonomikos dalies Lietuvoje mažinimo.

Lietuvos būsimųjų pensininkų sąskaitose kaupiamos lėšos senatvei per pirmuosius septynis 2009 metų mėnesius iš investicijų uždirbo maždaug 239 mln. litų. O bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė liepos 31 dieną išaugo iki 2,88 mlrd. litų, rašoma Investicijų valdymo įmonių asociacijos pranešime.

Per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį Lietuvos pensijų fondų valdytoją pakeitusiųjų būsimųjų pensininkų yra daugiau nei per pirmuosius penkerius metus – 2004-2008 m. Laikotarpį, rašoma Investicijų valdymo įmonių asociacijos pranešime. Pensijų fondų valdytojų duomenimis, nuo pat pensijų kaupimo sistemos starto 2004 m. pradžioje iki šių metų liepos 1 dienos pensijų kaupimo bendrovę nusprendė pakeisti 30,3 tūkst. dirbančiųjų, iš jų 15,7 tūkst. tai padarė per pirmuosius šešis 2009 metų mėnesius.

Lietuvos pensijų fondų valdytojai praneša, kad šių metų gegužės mėnuo, kaip ir balandis, antros pakopos pensijų fondams buvo itin sėkmingas, tad per pirmuosius penkis metų mėnesius būsimųjų pensininkų sąskaitose esančios lėšos padidėjo net 147,6 milijonus litų. Gegužės 29 d. duomenimis, antros pakopos pensijų fondų bendra sukaupto turto vertė pasiekė 2,657 mlrd. litų. „Pastarieji mėnesiai buvo itin palankūs viso pasaulio akcijų rinkoms, taip pat ir būsimiesiems Lietuvos pensininkams.

Estija nusprendė šalies gyventojams visiškai kompensuoti šiuo metu sumažintas įmokas į privačius pensijų fondus. Atitinkamos įstatymo pataisos jau yra parengtos, jas Estijos parlamentas planuoja priimti kitą savaitę. Tuo tarpu Lietuvos Vyriausybė sutiko kompensuoti tik maždaug trečdalį būsimųjų pensininkų nuostolių.

Pensijų fondų valdytojai tikina, kad mažindama įmokas į pensijų fondus valstybė finansines problemas sprendžia tik savarankiškai kaupiančių būsimų pensininkų sąskaita. Vyriausybė užsimojo dar kartą - iki 2 proc. - sumažinti į antros pakopos pensijos fondus pervedamą "Sodros" įmoką. Pensijų fondų valdytojai pabrėžia, kad tokių skubiai priimamų sprendimų neigiamas pasekmes pirmiausia pajus gyventojai, mat kiekvienas būsimas pensininkas praras iš viso po beveik 1810 litų dar prieš investicijas.

Tiek investicijų valdymo įmonės, tiek ir Vertybinių popierių komisija (VPK) sutaria, kad Vyriausybės sprendimas antrą kartą mažinti "Sodros" atskaitymus į privačius pensijų fondus labiausiai nuskriaudžia dabar dirbančią kartą. Tačiau VPK akcentuoja, kad dabar ašaras liejantys pensijų fondų valdytojai dar turi galimybių pasispausti, o ir pati sistema dar yra tobulintina.

Nueinančios valdžios palikimas - milijardinė „Sodros“ biudžeto skylė, - atrodo, dar ilgai bus ateinančios valdžios galvos skausmu - pinigų deficitui padengti nėra, o siūlomi sprendimai yra gana radikalūs. Siūlymai lopyti „Sodros“ biudžeto deficitą gali kirstis ir su valstybės įsipareigojimais, ir su teisinėmis normomis, rašo „Respublika“. Vyriausybei neturint užtektinai lėšų „Sodros“ biudžeto deficitui padengti (pažadėta 600 mln.

Prieš atostogas Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas prie trylikos jį konsultavusių pasitelkė dar tris neatlyginamus konsultantus. Kūno kultūros ir sporto bei žinių visuomenės klausimais patarinės politikas ir verslininkas, radijo stoties „Radijo centras“ steigėjas Gintautas Babravičius. Saugaus eismo klausimais – Automobilių klubo prezidentas, žinomas lenktynininkas Stasys Brunza.

Prognozuojama, kad šiemet pensijų kaupimo sutartis pasirašys dar 350 tūkst. gyventojų ir metų pabaigoje pensijas fonduose kaups 66,2 proc. visų darbuotojų. Laukiama, jog per 2005 metus į pensijų fondus per pervesta 250-300 mln. litų. "Šiais metais sieksime pritraukti iki 50 procentų, arba apie 175 tūkst. rinkos dalyvių", - ambicingų tikslų neslepia "Hansabanko" Rinkodaros ir ryšių su visuomene departamento vadovas Darius Gudačiauskas. 2003 metais sutartis sudarė 441 tūkst.

Dar kartą apie pensijų reformą - ar pensiją kaupti tradicinėje “Sodroje”, nedidelėse pensijų fondų valdymo įmonėse ar didžiuosiuose bankuose? Antradienį (10.28) 28 d. 11.05 val.

Likus mažiau nei mėnesiui iki galimybės dar šiemet apsispręsti dėl dalyvavimo naujoje pensijų kaupimo sistemoje, Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas ragina aktyviau diskutuoti apie pensijų kaupimo privalumus ir trūkumus. "Man patinka, kad pastaruoju metu plačiai ir daug kalbama apie kaupiamuosius fondus, tačiau informacijos niekada nebus per daug. Ir aš palaikyčiau iniciatyvas, jeigu būtų siūloma išplėsti informacijos kampaniją", - pabrėžė “Eltai” Vyriausybės vadovas.