saudo arabija

Po šios dienos prekybos biržose naftos kaina gali būti užfiksuotas kritimas aštuntą savaitę paeiliui. Tai taps ilgiausiai trunkančiu naftos kainų kritimu nuo pat 1986-ųjų, rašoma rbc.ru. Penktadienį „Brent“ naftos kaina ir toliau krinta. Visą dieną išsilaikiusi ties 46 dolerių riba, naftos kaina popietę buvo pasiekusi ir 45,77 žymę, tačiau vėliau vėl kiek šoktelėjo į viršų.

Programišiai, įsilaužę į tarptautinį pažinčių portalą „Ashley Madison“, paviešino asmeninius duomenis apie milijonus jame užsiregistravusių žmonių, tarp jų ir įtakingų veikėjų, kurie galbūt buvo neištikimi savo partneriams. Žinutėje, kurią kompiuteriniai įsilaužėliai paskelbė kartu su didžiuliu duomenų paketu, „Ashley Madison“ savininkai kaltinami apgaule ir nekompetenciją, taip pat teigiama, kad ta bendrovė nepakluso programišių reikalavimams uždaryti savo svetainę.

Saudo Arabijoje įstatymo viršenybė neegzistuoja – visą žmonių gyvenimą reguliuoja Koranas ir jo interpretacijos, kurias kuria konservatyvūs teisėjai. Daugelis veiksmų, kurie laikomi nelegaliais iš tikrųjų nėra uždrausti – Korane apie juos net nekalbama. Tačiau situacijos tai nekeičia. Viskas, kas, įtariama, yra „haram” (uždrausta, galimai nesutampa su islamiškais nuostatais ar gali paskatinti žmones nutolti nuo religinio kelio), užtraukia bausmę.

Pasaulio bankas, paskelbus apie nutraukiamas sankcijas Iranui, prognozuoja naftos kainos kritimą dar 10 dolerių. Pasak ekspertų, labiausiai iš prekybos su Iranu išloš Didžioji Britanija, Kinija, Indija, Turkija ir Saudo Arabija, praneša rbc.ru. Nutraukus Iranui taikomas sankcijas naftos eksportui, šios šalies naftos tiekimas pasaulio rinkoje padidins dabartinį kiekį 1 mln. barelių per parą, teigiama Pasaulinio banko ataskaitoje.

Susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos, pristatomas kaip didelis Vakarų pasaulio diplomatinis laimėjimas, pradžiugino ne visas pasaulio valstybes. Teherano grįžimas į globalią rinką, kuris įvyks atšaukus sankcijas, yra svarbus geopolitinis veiksnys, tačiau ne visiems jis parankus. Aštri reakcija Didžiausias bet kokių derybų su Iranu kritikas buvo ir išlieka Izraelis. Šios šalies oficialūs pareigūnai ne kartą yra pareiškę, kad tartis su Iranu tolygu tartis su velniu.

Vakarų šalims atšaukus ekonomines sankcijas Iranui, į pasaulinę rinką plūstelės iranietiškos naftos srautas. Manoma, kad tai gali sukelti naują naftos kainų griūtį. Gali atpigti iki 25 dolerių Iranui pasiekus susitarimą su didžiosiomis Vakarų šalimis, Rusija bei Kinija dėl branduolinės programos įšaldymo, ekonominės sankcijos, atvedusios Irano ūkį prie liepto galo, bus atšauktos, o tai reiškia, kad Teheranui bus leista gerokai padidinti žalios naftos tiekimo apimtis.

Nors žinių apie neramumus Jemene netrūksta jau ne vieną dešimtmetį, šiais metais reportažų iš šios šalies padažnėjo, suintensyvėjus kariniams veiksmams regione. Ką čia veikia Saudo Arabija, kas tokie husių kovotojai, koks tariamas Irano vaidmuo konflikte ir kaip prie visos šios tragiškos sumaišties prisideda Vakarai? Klausimų apstu, o atsakymai į juos, deja, piešia niūrią šalies ateitį.

Saudo Arabija bus pasiruošusi atsisakyti naftos 2040-aisiais, pareiškė karalystės Naftos ir gamtos resursų ministras Ali al Naimi, rašoma „The Financial Times“. A. Al Naimi mano, kad ateityje šalis taps globaliu žaidėju saulės ir vėjo energijos rinkose. Todėl yra numatoma, kad vėliau šalis taps ne gamtos resursų, o elektros energijos eksportuotoja. Jis pažymėjo, kad daugiau nei milijardas planetos žmonių gyvena be elektros, todėl didžiulis iškastinio kuro poreikis išliks.

Rusija negalėjo sau leisti 4 proc. BVP karinio biudžeto ir daug geresniais laikais, o dabar – kai mažos naftos kainos, įvestos sankcijos, ekonomika ritasi į recesiją – tuo labiau, teigiama „Forbes“. Gegužės 9-ąją Rusija pravedė patį didžiausią karinį paradą nuo sovietinių laikų.

Saudo Arabijos vidaus reikalų ministras princas Mohammedas bin Nayefas (Mohamedas bin Najefas), artimas Jungtinių Valstijų draugas ir islamistų kovotojų rykštė, bus pirmasis šalies karalius iš valdančiosios dinastijos trečios kartos. Karalius Salmanas paskyrė Vašingtono labai vertinamą ilgametį Saudo Arabijos saugumo vadovą nauju sosto įpėdiniu, trečiadienį netikėtai perskirstęs aukščiausius postus valdančiojoje al Saudų dinastijoje.

 Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius balandžio 28 dieną antrame pagal dydį Saudo Arabijos mieste Džidoje atidarė Lietuvos garbės konsulatą, kuriam vadovaus verslininkas Mahfouzas Marei bin Mahfouzas. „Didžiuojuosi, kad garbės konsulu tapo vienos garsiausių ir labiausiai gerbiamų Saudo Arabijos šeimų narys. Neabejoju, kad platūs mūsų garbės konsulo verslo ryšiai padės Lietuvos verslininkams atrasti kelius į šią naują rinką.

Saudo Arabijos vadovaujama koalicija antradienį paskelbė užbaigusi keturias savaites trukusią oro smūgių kampaniją Jemene, nurodžiusi, kad pašalino grėsmę, kurią kėlė Irano remiami husių sukilėliai. Vašingtonas pasveikino šį žingsnį ir paragino derybų keliu užbaigti krizę.

Nesvarbu kuriame mieste gyvenate, Vilniuje, Berlyne ar Londone, visi šie miestai turi vien ir tą pačią problemą - stovėjimo vietų trūkumą. Daugelis pasaulio didmiesčių norėdami išspręsti automobilių perteklių, bando priversti vairuotojus persėsti į viešąjį transportą, apmokestina įvažiavimą į centrinę miesto dalį ir pan. Tačiau pats efektyviausias, bet ne pats pigiausias būdas išspręsti automobilių stovėjimo vietų trūkumo problemą - plėsti daugiaaukščių arba požeminių aikštelių tinklą.

Pernai Rusijos ir Kinijos karinės išlaidos smarkiai išaugo, o konfliktas Ukrainoje paskatino Rytų Europos šalis skirti daugiau lėšų savo gynybos programoms, sakoma Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) studijoje, kuri paskelbta pirmadienį. Jungtinės Valstijos tebepirmauja pasaulyje pagal išlaidas gynybai, tačiau pernai, palyginti su ankstesniais metais, jos šiam tikslui skyrė 6,4 proc. mažiau lėšų.

 Saudo Arabijai įsitraukus į karinį konfliktą Jemene, vėl pabrango nafta. Jau matyti požymių, kad Jungtinės Valstijos nebegali vienašališkai priiminėti sprendimų dėl juodojo aukso kainos. Nerimas dėl sąsiaurio „Konfliktas Jemene tampa panašus į dvigubą karą svetimomis rankomis: akivaizdu, kad Iranas ir Saudo Arabija bando įgyvendinti savo geopolitinius interesus, tačiau ir globalioje energijos šaltinių rinkoje prasidėjo lemiama dvikova.

Šimtai iraniečių penktadienį po vidurnakčio išėjo į Teherano gatves švęsti proveržio derybose su Vakarų šalimis dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos, kuris galbūt užbaigs jau 12 metų trunkančią krizę. Ilgiausioje sostinės gatvėje – Vali Asro prospekte – išsirikiavo daugybė automobilių, kurių vairuotojai spaudė garso signalus, reikšdami palaikymą preliminariam susitarimui, kuris iki birželio pabaigos turėtų atverti kelią išsamiai sutarčiai su pasaulio galybėmis.

 Karo lėktuvai visą naktį iš penktadienio į šeštadienį atakavo Jemeno sostinę Saną; antskrydžiai liovėsi išaušus, sakė naujienų agentūrai „Reuters“ vietiniai gyventojai šeštadienį. „Visą naktį (miestą) daužė lėktuvai ir liovėsi tik auštant“, – sakė vienas Sanos gyventojų, dar pridūręs, kad sprogimai aidėjo iš vakarinės miesto dalies, kur yra vyriausybės nacionalinės gvardijos bazė.

Jemenas, tai Arabijos pusiasalio pietvakarių valstybė, nuo praėjusių, 2014-ųjų, metų šalyje vyksta pilietinis karas tarp valdžios kariuomenės ir husių – taip vadina šalies mažumos šiitus sukilėlius, bei kitų pajėgų, jų tarpe ir teroristų. Jemenas – neturtinga dykumų valstybė (BPV vienam žmogui siekia 2,5 tūkst. dolerių), apdovanota nemažais dujų ir naftos ištekliais. Husiai – sukarinta šiitų zeiditų sektos grupuotė. Jie yra vienas iš labiausiai „nuosaikių“ šiitų islamo atšaka.

Internetinis leidinys „colta.ru“ publikavo žymaus Rusijos ekonomisto Sergejaus Gurijevo, šiuo metu gyvenančiu ir dirbančiu Prancūzijoje, pokalbį su žurnalistu Dmitrijumi Pašinskiu. Sergejus Gurijevas – ekonomikos mokslų daktaras, Paryžiaus ekonomikos aukštosios mokyklos profesorius. Prieš emigruodamas į Prancūziją dirbo rektoriumi Rusijos ekonomikos mokykloje.

 Šių metų sausio 23-iąją būdamas 90-ties metų mirė Saudo Arabijos karalius Abdula (Abdullah Bin Abdulaziz Al Saud), karalystę oficialiai valdęs nuo 2005-ųjų. De facto, prieš tai karaliavusį netikrą brolį Fahdą ištikus infarktui, Abdula Saudo Arabiją valdė jau nuo 1995-ųjų. Tad nenuostabu, jog neseniai mirusio monarcho palikimas aptariamas tarptautinėje spaudoje tiek valstybių vadovų, tiek politikos ekspertų.

Saudo Arabija evakavo savo diplomatinį personalą iš Jemeno, kuriame valdžią užgrobė šiitų musulmonų husių kovotojai; kiek anksčiau tą patį padarė Vakarų šalys, uždariusios savo ambasadas dėl gresiančio smurto. Šitokie sprendimai atspindi sunitų musulmonų daugumą turinčio Jemeno kaimynių priešiškumą Irano remiamiems husiams.

„The Moscow Times“ paprašė ekspertų pakomentuoti galimo JAV sprendimo tiekti ginklus Ukrainai pasekmes. Jų manymu, tai privestų prie konflikto „globalios eskalacijos“ ir, Maskvos požiūriu, reikštų „karo paskelbimą“. Rusijos Federacijos gynybos ministerijos visuomenės tarybos atstovas, su leidiniu kalbėti sutikęs tik išlaikant jo anonimiškumą, pareiškė, kad tuo atveju, jei Baltieji rūmai leis tiekti letalinę įrangą Kijevui, Rusija ne tik „didins apsukas Ukrainoje“, tačiau ir „smogs Vaš...

Praėjo nepastebimai, bet vertas dėmesio. Čia apie Rusijos gynybos ministro S. Šoigu vizitą į Teheraną. Per jį buvo pasirašyta karinio bendradarbiavimo sutartis (pirma tokia per visą šalių santykių istoriją), numatanti veiksmų koordinavimą kovojant su terorizmu bei narkotikų prekyba ir vykdant taikos palaikymo operacijas, bendrų štabų pratybų rengimą, karinių kadrų ruošimą.

Judėjimo „Islamo valstybė“ džihadistai tvirtina sudeginę gyvą Jordanijos karo lakūną, kurį pagrobė gruodį; tai rodoma vaizdo įraše. Jame matyti žmogus metaliniame narve, apimtame liepsnų; sakoma, kad tai Muaazas al-Kassasbeh (Maazas Kasasbė). Tuo tarpu naujienų agentūra „Reuters“ nurodo negalinti patvirtinti antradienį platinamo įrašo, kuriame rodomas gruodį į nelaisvę paimto Jordanijos lakūno nužudymas, tikrumo.

„Meduza.ru“ aiškinasi, kiek pagrindo turi plačiai informacinėje erdvėje išplatinta nuomonė, kad „JAV yra prasiskolinusi, o Rusija faktiškai neturi skolų“. Vienas iš pačių pagrindinių amerikiečių ekonomikos kritikų argumentų – milžiniška JAV valstybės skola. Iš tiesų, nominali Jungtinių Amerikos Valstijų skola auga, tačiau tai nesudaro grėsmės pasaulinei ekonomikai. Bent jau, artimiausiu metu.

 Arvydas Praninskas Skalūnų naftos revoliucija Jungtinėse Valstijose, tapusi viena iš svarbiausių pasaulinių naftos kainų smukimo priežasčių, gali bumerangu smogti JAV naftos gavybos pramonei. „Nematoma“ grėsmė Pasaulinės naftos kainos nuo praėjusio birželio nukrito beveik perpus. Praėjusių metų spalį Amerikos naftos pramonė pirmą kartą per beveik 25 praėjusius metus naftos išgavo daugiau, nei jos per mėnesį išpumpuojama iš visų Saudo Arabijos naftos laukų.

Mirus karaliui Abdullah bin Abdulazizui (Abdulai bin Abdulazizui), Saudo Arabijos naftos politika reikšmingai nesikeis, mano Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vyriausiasis ekonomistas. „Nemanau, kad mirus karaliui ir įvykus pokyčiams (vyriausybėje) Saudo Arabijos naftos politika reikšmingai pasikeistų. Tikiuosi ir viliuosi, kad jie ir toliau veiks kaip naftos rinkas stabilizuojantis veiksnys“, - pareiškė Pasaulio ekonomikos forume Davose dalyvaujantis Fatihas Birolis.

 Albinas Čaplikas Naftos kaina pasiekė seniai regėtas žemumas, o populiariausio benzino A95 kaina artėja prie 1 euro už litrą. Kiek dar džiaugsimės šia žinia? Saudo Arabijos princas Al-Validas ibn Talalas šią savaitę pareiškė, kad naftos kaina, tikėtina, jau niekada nepakils aukščiau 100 dolerių už barelį. „Bank of America Merrill Lynch“ prognozių duomenimis, „Brent“ rūšies naftos kaina jau artimiausiomis savaitėmis nusileis iki 40 dolerių už barelį.

Dėl smarkiai kritusių naftos kainų krizės ištiktos Venesuleos prezidentas Nikolas Maduro ketvirtadienį lankysis Maskvoje ir susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. N. Maduro jau lankėsi Saudo Arabijoje ir Alžyre bandydamas įkalbėti naftą eksportuojančias šalis, kad jos sumažintų gavybą ir taip pakeltų kainą, bet kol kas tai rezultatų nedavė.

Pagrindinei naftos eksportuotojai Saudo Arabijai pareiškus, kad laikai, kai nafta kainavo 100 ir daugiau dolerių, baigėsi, pasaulinės naftos kainos dar nukrito, ir tai daro vis daugiau problemų tokioms šalims kaip Rusija, Iranas bei Venesuela. Populistinio Venesuelos režimo lyderiui nepavyko įtikinti Saudo Arabijos karalystės vadovų, kad reikia mažinti naftos gavybą ir taip atstatyti daugiau kaip per pusę smukusias kainas.

Edgaras Savickas, LRT.lt Saudo Arabijos karalius Abdullah šių metų pradžioje paguldytas į ligoninę, kur jam diagnozuotas plaučių uždegimas ir įvestas kvėpavimo vamzdelis. Prasta devyniasdešimtmečio sveikata kelia klausimų dėl jo įpėdinio ir tolimesnės didžiausios naftos eksportuotojos politikos. Realiausiu kandidatu pakeisti dabartinį karalių laikomas jo 77 metų brolis Salmanas.

Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjęs vadinamasis skalūnų dujų ir naftos perversmas keičia situaciją visoje energijos išteklių gavyboje. Dar visai neseniai JAV importuodavo dujas, naftą ir jos produktus vos ne iš viso pasaulio. Gamtinės dujos būdavo importuojamos iš Kanados, nafta – iš Venesuelos ar Persijos įlankos valstybių, o benzinas – net iš Europos. Tačiau per pastaruosius dešimt metų situacija pasikeitė kardinaliai.

„Branduoliniai smūgiai Saudo Arabijai gali padėti subalansuoti naftos kainą pasaulyje“, „Kas jų išvis klauso, ką jie iš po savo paklodžių ten gargaliuoja“, „Ramzanui Achmatovyčiui (Kadyrovui, – red. past.) būtų pats laikas atsiųsti šitam gudruoliui porą giminaičių galvų“. Tokių ir panašių rusų interneto vartotojų prakeiksmų susilaukė Saudo Arabijos naftos ministro Ali Al-Naimi miglotomis aplinkybėmis dar praėjusių metų pabaigoje išplatinti žodžiai.

Saudo Arabijos naftos ministras Ali al Naimi patvirtino karalystės ryžtą išlaikyti savo naftos rinkos dalį. Jis taip pat neatmetė galimybės, kad teks išgauti dar daugiau naftos, jeigu rinkoje pasirodytų nauji vartotojai. Anksčiau jis atmetė kaltinimus dėl kainos dempingavimo, praneša rbc.ru. Saudo Arabijos naftos ministras Ali al Naimi pareiškė, kad karalystė išsaugos dabartinį 9,7 mln.

„Brent“ nafta atpigo nuo 115 dolerių už barelį šių metų birželį iki 71 dolerio gruodį, o tai reiškia, kad kritimas siekia jau 34 proc. Ekspertų teigimu, tai dar ne pabaiga, kiek dar kris naftos kaina, kol pasieks dugną, – galima tik nuspėti. Tačiau, anot „Bespoke Investment Group“ pateiktų duomenų, per pastaruosius penkerius metus naftos rinka nuosmukį patiria jau ketvirtą kartą. Nuo 2000-ųjų „meškos miego“ ciklų buvo jau keturiolika. Tačiau kiekvieną sykį naftos kaina sėkmingai atsigaudavo.

 Vienintelė Baltijos šalyse veikianti valstybės valdoma šovinių gamybos įmonė „Giraitės ginkluotės gamykla“, prieš kelerius metus pristačiusi pirmuosius lietuviškus graižtvinių šautuvų šovinius civilinei rinkai, tvirtina, kad plėtra ir investicijos į šį segmentą pasiteisino: produkto paklausa didėja ne tik vidaus, bet ir užsienio rinkose.

Išskirtinės Saudo Arabijos tradicijos, kuomet iki pat vestuvių sutuoktiniai nemato vienas kito veido – šįkart nepasiteisino, rašoma dailymail.co.uk. Fotografui paprašius porą nusifotografuoti – vyriškis išsigando ir net pasibjaurėjo. „Tu nesi ta mergina, kurią norėčiau vesti, atleisk, bet tu ne tokia, kokią tave įsivaizdavau, turime išsiskirti“, – pareiškė jaunavedys. Nenuostabu, nuotaka sustingo ir puolė į ašaras ir paniką. Kilo didžiulė sumaištis.

Šiaurės jūros naftos kaina „Brent“ lapkričio 12-ą nukrito žemiau 80-ies dolerių už barelį ribos. Prieš vidurnaktį „Brent“ prekiavo nafta po 79,95 dolerio už barelį (šiandien naftos kaina pasiekė 79,55 dolerio už barelį kainą - red. past.). Prieš pat uždarymą kainos kiek kilstelėjo nuo minimumo: 80,38 už barelį, tačiau tai vistiek sudarė 1,29 dolerio mažiau, nei išvakarėse. Niujorke „WTI“ nafta taip pat atpigo. Ateities kontraktai gruodžio mėnesiui sudaromi jau po 77,18 dolerio už barelį.

Per porą mėnesių pasaulinėse rinkose naftos kaina nukrito ketvirčiu. Kokios to priežastys ir kaip Saudo Arabija, Jungtinės valstijos ir Rusija yra susijusios su šiuo reiškiniu? Rusija nežaidžia, bet pralaimi Lietuvos socialiniuose tinkluose, besidalindami nuorodomis į tinklapius rašančius apie Rusijos priklausomybę nuo naftos dolerių ir mažėjančias šios žaliavos kainas, juodojo aukso kainų tendencijomis džiaugiasi Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje priešininkai.

Arabų šalys ir kiti sąjungininkai surengė apie 10 proc. iš maždaug 2 000 aviacijos reidų prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) Irake ir Sirijoje nuo rugpjūčio pradžios, pirmadienį pranešė JAV gynybos pareigūnai. JAV lėktuvai nuo rugpjūčio 8 dienos atliko iš viso 1 768 smūgius, o kitų koalicijos šalių aviacija surengė iš viso apie 195 reidus prieš IS taikinius, gynybos pareigūnai sakė naujienų agentūrai AFP, cituodami informaciją apie misijas, surengtas iki sekmadienio.

 „Koaliciją dabar sudaro daugiau nei 50 šalių. Saudo Arabija organizuos karines stovyklas Sirijos kovotojams, Jordanija dalinsis žvalgybos duomenimis, Vokietija tieks ginklus Irakui, o Prancūzija bombarduos taikinius“ – tokia trumputė JAV vadovaujamos koalicijos prieš ILIV („Irako ir Levanto islamo valstybę“) santrauka neatskleidžia svarbių niuansų, tačiau nusako vieną itin svarbų koalicijos bruožą – jos margumą.

 Prisidėdama prie kuriamos koalicijos prieš džihadistus Irake ir Sirijoje, Lietuva ketina siųsti medikamentus, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Tokią pagalbą Lietuva pasiūlė atsižvelgdama į Jungtinių Valstijų prašymus. „Atsižvelgdama į JAV atstovų prašymus, Lietuva planuoja prisidėti prie kuriamos koalicijos humanitarine parama. Konkrečiau šiuo metu dar tariamasi dėl galimybės siųsti medikamentus“, - BNS informavo ministerijos Visuomenės informavimo skyrius.

JAV vadovaujamų koalicinių pajėgų aviacijos ir raketų smūgiai Sirijoje nukovė bent 30 kovotojų, priklausiusių su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ susijusiai grupuotei „al Nusra Front“, taip pat aštuonis civilius, tarp kurių buvo vaikų, antradienį pranešė padėtį šalyje stebinti organizacija.

 Atrodo, geopolitinė situacija pasaulyje pastaruoju metu tik blogėja. Kol visų dėmesys buvo nukreiptas į Ukrainą, pavojuje atsidūrė Irakas. Ir, sprendžiant iš situacijos dinamikos, tai ne šiaip sau grėsmė, tai (lygiai kaip ir Ukrainos atveju) – valstybės išlikimo klausimas. Sunitiška „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL) paskelbė kalifatą, kuris vienija Irake ir Sirijoje užimtas teritorijas. Iš pradžių 2006 m. kaip „Al Qaeda“ atšaka atsirado „Irako islamo valstybės“ grupuotė.

14 val. 38 min. Irako ministro pirmininko atstovas kariuomenės klausimais ketvirtadienį paneigė, kad irakiečių pasienio apsaugos pajėgos pasitraukė iš Saudo Arabijos pasienio, kai šios šalies televizija pranešė, kad irakiečių pajėgos paliko savo postus. „Tai neteisingos naujienos, kuriomis siekiama paveikti mūsų žmonių ir mūsų didvyriškų kovotojų moralę“, – sakė generolas leitenantas Qassimas Atta (Kasimas Ata) žurnalistams Bagdade.

Susipažinkite su šalimis, kuriose emigravus būtų geriausia gyventi. 25. Tailandas Nors politinė situacija šalyje šiuo metu komplikuota ir susirasti darbą čia būtų tikras iššūkis, tai padarę jūs mėgausitės ypač pigiu pragyvenimu.     24. Airija Prieš krizę Airijos ekonomika buvo viena sparčiausiai augančių visoje Europoje. Tačiau nors ir patyrusi didesnį nei kitos šalys nuosmukį, Airija vis dar gali pateikti įvairiausių galimybių čia atvykusiems gyventi.

Seniai žinoma tiesa, kad Romoje reikia elgtis taip, kaip elgiasi romiečiai. Tačiau kai kuriose šalyse tampa dar aktualiau nesielgti taip, kaip nesielgia vietiniai. Pristatome 12 „šiukštu bau!“ dalykų, kurių nevertėtų daryti svetimuose kraštuose, jei norite išlikti sveikas ir laisvas. 1. Viešai peikti karališką šeimą Tailande Tailandas labai gerbia savo monarchiją, todėl nenuostabu, kad viešas jos įžeidimas gali užtraukti nemenką bausmę.

 Kai Rusija prisijungė Krymą, Vakarai turėjo kažkaip reaguoti. Jie sureagavo – sukūrė porą nepageidaujamų savo šalyse asmenų sąrašėlių ir pašalino Maskvą iš Didžiojo aštuoneto. Tačiau visa tai atrodo nerimtai. Kai prasidėjo kalbos apie ekonomines sankcijas, Amerikos ir Europos vienybė iš karto skilo. Ir tai suprantama, nes Jungtinėms Valstijoms lengva ekonomiškai bausti Rusiją, mat šalių sąsajos šioje srityje nėra glaudžios.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį išvyksta iš Europos žemyno ir nukreipia savo dėmesį nuo Rytų Europos galios žaidimo į sudėtingą religinę bei genčių politiką Artimuosiuose Rytuose.