santakos

Viešbutyje „Vilnius Grand Resort“ Lietuvos paralimpinio komiteto surengtus Lietuvos geriausių neįgaliųjų sportininkų apdovanojimus šįkart lydėjo intriga – jie vyko pagal visiškai naują scenarijų. Daugelį metų rinktą geriausiųjų 10-uką pakeitė 5-ukas, paskelbti „Metų proveržio“ ir „Metų trenerio“ nominacijų nugalėtojai, pagerbti geriausių rezultatų 2018 m. pasiekę sporto klubai.

Rankų drebulį mažinantis kamuoliukas, anglies juosta šildomos pirštinės, prietaisas, padedantis akliesiems orientuotis aplinkoje, virtualios realybės terapija scenos baimei nugalėti, „mandagusis robotas“ – tai tik keletas inovatyvių produktų ir prototipų, kurie KTU „Santakos“ slėnyje pristatyti jau septynioliktą kartą vykusiame jaunųjų išradėjų ir mokslininkų konkurse-parodoje „Technorama 2018“. Šiais metais kūrybingi jaunuoliai savo darbus pristatė cheminių technologijų, energetikos ir elek...

Šalia „greitosios mados“ tendencijų, demonstruojamų aprangos ir įvaizdžio šablonų, tobulų modelių formų privalo atsirasti vietos ir nediskriminacinei madai, kuri suteiktų galimybę be jokių apribojimų dėl dydžio, amžiaus ar kitų kriterijų mėgautis moderniais aukštos kokybės drabužiais.

„Neparsiduokite už pinigus. Jeigu ateityje tektų rinktis tarp gero, įdomaus, bet šiek tiek prasčiau apmokamo ir ne tokio įdomus, bet geriau apmokamo darbo, rinkitės pirmąjį variantą, nes galutiniame rezultate turėsite ir įdomų, ir labiau jūsų finansinius lūkesčius pateisinantį darbą“, – penktadienį Kauno technologijos universitetą (KTU) baigusiems absolventams linkėjo finansų analitikas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas, jo prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Buvo laikai, kai mokytojas, kaip ir kunigas bei gydytojas, buvo didžiausią autoritetą turintys, labiausiai gerbiami šviesuoliai. Net pagalvoti apie juos bloguoju atrodė kaip didžiausia nuodėmė. Taip pasakoja dabartiniai garbaus amžiaus pensininkai. O jau jų vaikai, vaikaičiai ir proanūkiai, dabarties karta, atrodo, dega vis mažesne meile ir pagarba mokytojui. Antraip teisėsaugos institucijose nebūtų taip dažnai linksniuojama ši šviesuolių profesija.

Siekiant didinti mokinių susidomėjimą mokslu, Lietuvoje steigiami dešimt STEAM – gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo ugdymo – centrų. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė paskelbė centrų kūrimo vietas. Savivaldybių – regionų centrų – merams įteikti simboliniai sertifikatai, patvirtinantys STEAM centro steigimą savivaldybėje.

Pasak JAV mokslininko, jau trejus metus dirbančio Nacionaliniame Japonijos medžiagų mokslo institute (NJMMI) Joelio Henzie, šiandien mokslininkai mokosi kontroliuoti ir panaudoti šviesą tokiais būdais, kurie iki šiol niekada nebuvo išmėginti. „Gali būti, kad po 20 metų nematomumo drabužiai bus ne tik filmų kūrėjų fantazijos vaisius, bet ir tikrovė”, – mano J. Henzie.

 Jau kelerius metus informacinių technologijų (IT) specialistai yra itin paklausūs darbo rinkoje. Lietuvoje parengtus specialistus samdo ne tik vietinės, bet ir užsienio bendrovės, Lietuvoje atidarančios savo filialus. Vilniuje jau įsikūrė ir IT specialistus pritraukė tokios bendrovės kaip „Barclays“, „Western Union“, „Danske bank“. Specialistų pasiūlai mažėjant, bendrovių dėmesys krypsta ir į kitus miestus.

Penktadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centro bei Technologinio verslo inkubatoriaus atidaryme. Sveikindamas į renginį susirinkusius svečius, premjeras pabrėžė, kad tinkamai į mokslą ir technologijas investuotos lėšos atneša didžiulę grąžą, skelbiama pranešime spaudai.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto (MMI) mokslininkai, kuria priemones, kurios padėtų medikams greičiau atlikti tyrimus. Taikant šią inovaciją, sutrumpėtų kankinamai ilgos valandos, kurias ligonis turi ištverti, laukdamas, kol paaiškės jo tyrimų rezultatai. „Mūsų naudojama technologija padeda stebėti, kas vyksta ląstelėse, jas paveikus antibiotikais ar kitomis antimikrobinėmis medžiagomis.

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, Sveikatos telematikos mokslo instituto vadovas Arminas Ragauskas įsitikinęs – Lietuvos laukia inovacijų proveržis. Tačiau tam reikia stiprinti inovacijų ekosistemą – turi būti pakankamai moderni tyrimų infrastruktūra, kad ji leistų generuoti pasaulyje konkurencingas mokslo žinias, yra reikalingas ir lengvai prieinamas rizikos kapitalas, o universitetuose privalo būti dėstomi dalykai, kurie skatintų kūrybingumo ir inovatyvumo ugdymą.

Ankstų rytą Kauno Laisvės alėjoje nusidriekė 2 tūkst. pakabų su plakatais, raginančiais „padžiauti uniformas“ ir gegužės 21 d. apsilankyti renginyje „Nuotykių diena su KTU“. „Santakos“ slėnyje vyksiančiame renginyje bus pasiūlytas išskirtinių intelektualių pramogų kompleksas, o moksleiviai, kuriems ne tik pramogos, bet ir mokslas rūpi - galės artimiau susipažinti su Kauno technologijos universiteto (KTU) fakultetais.

Kas yra integruotas mokslo ir verslo slėnis? Daugelis yra girdėję apie Silicio slėnį Kalifornijoje, bet šiandien tokius modernius mokslo, aukštųjų technologijų ir verslo parkus turi kone kiekviena Europos šalis. Jie dažnai kuriasi šalia universitetų ir tampa mokslininkų bei verslininkų bendradarbiavimo branduoliu, vienoje vietoje sutelkiančiu didžiulį mokslinį potencialą.

Beveik 200 sėkmingai veikiančių įmonių, 1100 sukurtų darbo vietų, 40 mln. litų į valstybės biudžetą sumokėtų mokesčių. Tokia įspūdinga statistika gali pasigirti prieš 15 metų Kaune įkurtas pirmasis šalyje verslo inkubatorius KTU regioninis mokslo parkas (RMP). Solidžią sukaktį KTU RMP pažymės birželio 18 d., antradienį, „Žalgirio“ arenoje rengiamoje konferencijoje „Mokslo ir verslo bendradarbiavimas: 15 metų rezultatai“. „Svarbiausias KTU regioninio mokslo parko pasiekimas per 15 veiklos metų – ...

Gruodžio mėnesį kai kurios statybų bendrovės pakėlė prestižinių naujų būstų kainas. Viena kainų pasikeitimo priežasčių – kylančios statybos medžiagų ir darbų kainos. Tai pirmasis ryškus prestižinių butų kainos šuolis Kaune nuo 2007 metų, kuomet sprogus „burbului“ NT sektoriuje kainos nukrito 40 proc. ir su menkais svyravimais laikėsi panašiame lygyje net ketverius metus. „Kainų pakėlimas atspindi nekilnojamojo turto rinkos realijas, bet manome, kad potencialių pirkėjų tai neišgąsdins.

Šiandien Švietimo ir mokslo ministerija pristatė mokslo ir verslo projektus, kuriems iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto artimiausias metais bus skirta virš 1 mlrd. Lt. Pirmosios lėšos projektus pasieks jau šiemet, o didžiąją dalį investicijų tikimasi sutelkti keturiuose perspektyviausiuose mokslo sektoriuose, teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime.

„Muziejų naktis“ – bręstanti visos Europos akcija. Šiemet „Muziejų naktis“ Lietuvos muziejuose surengta gegužės 16-ąją, šeštadienį. Tačiau Tauragės muziejų durys „tradiciškai“ lankytojams taip ir nebuvo atvertos. Pasiteiravus, kas dėl to kaltas, kultūros „mohikanai“ ėmė baksnoti vienas į kitą pirštu.      Niekas nepalaikė  Nuo 2005 metų Tarptautinės muziejų dienos proga Europoje vyksta akcija „Muziejų naktis“, į kurią įsijungė ir Lietuvos muziejai.

Alzheimerio liga tam tikrą dalį žmonių pasiglemžia jau po 60-65 gyvenimo metų. Dr. Gintaro Valinčiaus vadovaujami septynių Lietuvos mokslo institucijų tyrėjai tikisi suprasti neurodegeneracinių ligų molekulinį mechanizmą, detektuoti ir įsiterpti į nepageidautinus biocheminius procesus. Sprendžiant sudėtingus šiuolaikinius mokslo uždavinius negalima sėkmingai veikti nesubūrus daugiadisciplinės mokslininkų grupės.

Penki mokslo ir verslo slėniai Lietuvoje - esminis kadenciją baigiančios Vyriausybės darbas. Tai penktadienį mokslų ir verslo slėnių pristatyme tvirtino laikinasis premjeras Gediminas Kirkilas. „Šis mokslo konsolidavimo projektas yra pagrindinis Vyriausybės darbas. Džiugu, kad laiku startuojame, nes kai pasaulinė finansų krizė, akivaizdu, kad ekonomika į kitą stadiją įžengė“ , - sakė G. Kirkilas.

Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų įgaliotos Slėnių plėtros komisijos teikimu LR Vyriausybė patvirtino dviejų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų – „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slėnių – plėtros programas. „Santaros“ slėnyje numatomos plėtoti mokslinių tyrimų kryptys: biotechnologija; inovatyvios medicinos technologijos, molekulinė medicina ir biofarmacija; ekosistemos ir darnus vystymasis; informatika ir komunikacijų technologijos.

Laikinai pareigas einantis ministrų kabinetas pirmadienį patvirtinto dviejų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų plėtros programas, tačiau sulaukęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime pareiškimo, pažadėjo prašyti Valstybės saugumo departamento (VSD), kad šis patikrintų mestas abejones.

Skambiai - vienu sėkmingiausių Gedimino Kirkilo Vyriausybės projektu - įvardijamas mokslo ir verslo slėnių kūrimas, atrodo, tėra tik dar vienas išpūstas burbulas, iš kurio daugiausiai naudos gaus statybininkai ir valdininkai, o mokslui nuo 2 milijardų litų atiteks trupiniai, rašo „Lietuvos žinios“. Lietuvai, kurios aukštojo mokslo įstaigos nepatenka net į geriausių pasaulio universitetų 500-tuką, nušvito galimybė pasivyti sparčiai tobulėjančias kaimynes.

Kaune, K.Baršausko gatvėje, ketinamam steigti integruotam mokslo, studijų ir verslo centrui Vyriausybė gali skirti apie 400 mln. litų, rašo "Lietuvos rytas".Vakar apie tai miesto tarybos nariams pranešęs Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Raimundas Šiaučiūnas prašė pritarimo įsteigti „Santakos“ slėnį, kuriame būtų sutelktos miesto verslo ir intelekto pajėgos.