šalčiai

Kai virš galvos neturi savo stogo, laikinais namais gali būti apleista pašiūrė, o guoliu – kad ir skudurų krūva ant žemės. Tačiau tvyrant šalčiams tokie „patogumai“ – tiesiausias kelias į mirtį. Išsigelbėjimu benamiams tuomet tampa gydymo, policijos įstaigos... Jokio būsto neturinčius žmones prieglobstis po atviru dangum dabar nevilioja. Šilumos benamiai ieško namų laiptinėse, rūsiuose, apleistuose garažuose, sodo nameliuose. Kai kuriems norisi dar kitokios draugijos.

Neįtikėtinai šalti orai šiaurinėje Indijos dalyje sukėlė didelį chaosą. Spėjama, kad dėl šalčio žuvo daugiau nei dvi dešimtys žmonių, pranešė BBC. Labiausiai nuo šalčio nukentėjo Indijos sostinė Naujasis Delis, Indijos administruojama Kašmyro dalis, Harjanos, Pandžabo ir Utar Pradešo valstijos. Kašmyre temperatūra nukrito iki minus 23,6 laipsnio Celsijaus. Meteorologai tvirtina, kad tai žemiausia užfiksuota žiemos temperatūra regione.

Į Lietuvą atkeliavęs šaltis jau pareikalavo žmonių aukų Klaipėdoje ir Marijampolėje. Medikų teigimu, žmonės mirė dėl bendro kūno atšalimo sustojus širdžiai. Skubias socialines paslaugas teikiančios įstaigos tikina, kad sulaukia vis daugiau sušalusių klientų. Prašo šiltesnių drabužių ir karštos arbatos „Kur čia nepajusi nelaimėlių antplūdžio. Tuntais ateina prašyti pirštinių, avalynės, kepurių, karštos arbatos.

Šiąnakt pablogėjus oro sąlygoms net šeši lėktuvai, turėję leistis Gatwicko oro uoste buvo nukreipti į Lutoną, rašo „dailymail.co.uk“. „Čia labai labai šalta, tačiau veikiame visu pajėgumu“, - pareiškė Lutono oro uostą administruojančios kompanijos atstovas. Heathrow oro uostas vis dar veikia, nors galimi vėlavimai bei skrydžių atidėjimas. Edinburgo oro uostas bus atidarytas bent jau iki aštuonioliktos valandos.

Prasidėjus šalčiams neabejingi žmonės pranešė, kad Smilgių kaime, Šiaulių rajone, šaltyje, nešerti ir negirdyti lauke palikti arklys ir ožys. Arklio laukia tik gyvulių supirkėjai, ožiui gali tekti geresnė dalia.

Stipriai atšalus orams ir gyventojams ėmus šildyti būstus visomis įmanomomis priemonėmis draudikai prognozuoja vis daugiau nuostolių gyventojų turtui dėl gaisrų. Šalies draudimo rinkos lyderio „Lietuvos draudimo“ duomenimis, šaltąjį metų sezoną gaisrų skaičius išauga du kartus, lyginant su pavasario – vasaros laikotarpiu, o gaisrų padarytas nuostolis yra didžiausias gyventojų turtui padaromas nuostolis.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, oro temperatūrai nukritus žemiau 15 laipsnių šalčio neužvedamų automobilių skaičius padidėja maždaug tris kartus. Su tokiomis problemomis dažniausiai susiduriama pirmųjų staigių šalčių metu, kai vairuotojai dar nėra tinkamai paruošę automobilių žiemos vairavimo sezonui. „Per šalčius dažniausiai su problemomis suduria didžiųjų miestų gyventojai, kurie automobilius laiko ne garažuose ar požeminėse aikštelėse, o kiemuose ar gatvėse prie namų.

Penktadienio naktį Vakarų ir Šiaurės Lietuvos rajonuose pasnigo, daugiau – Žemaitijoje. Prisnigta nuo 0,5 iki 3 centimetrų. Kur daugiau pasnigta – keliai su provėžomis, o kur mažiau – padengti šlapio sniego koše, pranešė Automobilių kelių direkcija. Vakariniuose ir šiauriniuose šalies rajonuose visi pagrindiniai keliai barstomi. Eismo sąlygos sudėtingos. Vidurio, Rytų bei Pietų Lietuvoje naktį pašalo, tiltai ir viadukai pasidarė slidūs.

Sinoptikai žada, kad lapkričiui neįprastai šilti orai mūsų greitai jau nelepins. Artėjanti žiema yra išbandymas ne tik mums, bet ir mūsų automobiliams. Geležis irgi bijo šalčio, tad, norint išvengti automobilio „išdavysčių“, jį reikia tinkamai paruošti žiemai. Tai senos tiesos, tačiau jas prisiminti verta prieš kiekvieną žiemą. Neretai manoma, kad automobilio paruošimas žiemai baigiasi uždėjus žieminių padangų komplektą.

Rugpjūtį vėtros nusiaubtuose regionuose dar nėra sutvarkyta apie 30 proc. valstybinių miškų. Švenčionėlių, Varėnos, Valkininkų miškų urėdijos vėtros padariniams likviduoti laukia didesnių šalčių. Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga atkreipia dėmesį, kad nesutvarkytuose miškuose žmonėms vis dar pavojinga vaikščioti. „Apie 30 proc. vietų dar yra pažeistos“, – sako G. Visalga.

Dažnai tik artėjant šalčiams susigriebiame, kad laikas paskubėti užtaisyti nesandariausias būsto ar namo vietas. Dažniausiai bėdų pridaro nesandarūs langai. Geriausia išeitis būtų senus langus pakeisti naujais. Nors langų gamintojai siūlo vis patrauklesnes sąlygas langams įsigyti ir nuolaidas, vis dėlto daugybė šeimų papildomų išlaidų šiandien sau negali leisti.

Prasidėjus derliaus nuėmimo metui, sodininkai pradėjo skaičiuoti nuostolius, kuriuos padarė praėjusi šalta žiema. Verslinių sodų šeimininkai prašo valstybės bent iš dalies kompensuoti patirtus nuostolius, kurie siekia beveik septynis milijonus litų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Apžiūrėdama sodus jo vadovė rodo dabar matomus kelių ypač šaltų dienų padarinius – Luksnėnuose iššalo beveik šeštadalis verslinio sodo.

Pietų Ameriką sukausčiusi žiema jau dabar yra vadinama viena šalčiausių per pastaruosius metus. Skelbiama, kad šaltis šiame žemyne jau pasiglemžė mažiausiai 175 žmonių gyvybes. Dauguma aukų yra Peru gyventojai. Čia pietinėje šalies dalyje temperatūra neretai nukrenta net iki minus 23 laipsnių pagal Celsijų. Skelbiama, kad šaltis ir gyventojus užpuolęs gripas jau pareikalavo 112 gyvybių.

Uogomis prekiaujantys ūkininkai teigia, kad šių metų derlius trečdaliu mažesnis nei pernai. „Šalta žiema ir vėlyvas pavasaris turėjo didelės įtakos šių metų uogų derliui. Nors paskutinės liūtys uogų ir nesupūdė, bet šiais metais jų užauginome trečdaliu mažiau. Tačiau uogų gausa visada priklauso nuo oro sąlygų, todėl mes esame pripratę prie tokios rizikos“, – pasakojo braškėmis prekiaujantis ūkininkas Saulius Janulaitis.

Viena didžiausių Baltijos šalyse draudimo bendrovių „If“ įvertino praėjusios žiemos nuostolius. Didžiausias išmokų augimas žiemiškais šių metų sausio–kovo mėnesiais fiksuotas dėl gamtinių jėgų ir gaisro padarinių įmonių bei gyventojų turtui. Tokių išmokų suma, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiemet išaugo beveik 3 kartus nuo 0,42 iki 1,23 mln. litų. Pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis pirmą šių metų ketvirtį išmokėta 3,2 mln. litų, arba 50 proc.

Po šalčių prasidėjusios vandentiekio trasos avarijos vis dažnėja. Be vandens likusiems gyventojams bendrovė "Šiaulių vandenys" vežioja geriamą vandenį ir mašina, ir statinėse, ir kelių litrų talpomis. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad kiemuose paliktų statinių čiaupai užšąla, tad jie vis tiek lieka be vandens. Trečiadienį trūko magistralinė vandentiekio trasa Darbininkų gatvės atkarpoje, jungiančioje Vytauto ir Vilniaus gatves.

Storas ledas, surakinęs ežerus, grasina juose gyvenančioms žuvims – joms pradeda trūkti deguonies. Padėtis blogėja dar ir todėl, kad gausiai sningant ledą užverčia šviesos nepraleidžiantis sniego sluoksnis, dėl kurio deguonies sintezė vandenyje sumažėja. Marijampolės žvejai jau įspėjo aplinkosaugininkus, kad pragręžus eketes Amalvo ežere iš jų sklinda nemalonus kritusių žuvų kvapas.

Dvi naktis iš eilės Lietuvoje tvyrojo rekordinis speigas. Pasidžiaugti galime nebent tuo, jog žiema jau įpusėjo, o diena pailgėjo viena valanda. Šiąnakt žemiausia temperatūra užfiksuota pietinėje Lietuvos dalyje - Varėnoje termometro stulpelis rodė 30 laipsnių šalčio. 5 valandą ryto Lazdijų rajone buvo 28 laipsniai šalčio, Biržuose - 27, Šiauliuose ir Panevėžyje - 26, Vilniuje ir Kaune - 25 laipsniai šačio. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį buvo pasiekti šalčio rekordai.

Rekordiniai šios žiemos šalčiai iškrėtė nemalonų pokštą kai kuriems uostamiesčio gyventojams - dėl trūkusių vamzdžių jiems teko beveik parą laiko gyventi be vandens, praneša ve.lt. Šeštadienį ryte, apie 10 val., vamzdis trūko ties Statybininkų prospekto ir Šiaulių gatvės sankryža. Dėl šio incidento vandens neteko penki daugiabučiai, ant Statybininkų prospekto išsiliejęs vanduo greitai pavirto ledu ir apsunkino eismo sąlygas.

Dėl Sindzianą ir kitas Kinijos provincijas šalies šiaurės vakaruose sukausčiusio neįprasto speigo ir pūgų nutrūko elektros tiekimas, automagistralėse paralyžiuotas eismas, masiškai gaišta gyvuliai, praneša „China Daily“. Prognozuojama, kad šalčiai rytoj gali pasiekti – 43 laipsnius pagal Celsijų. Kai kuriuose Sindziano rajonuose sniego dangos storis viršijo 94 centimetrus.

Didžiąją Britaniją užklupę šalčiai šaliai gali kainuoti 14,5 milijardo svarų sterlingų, prognozuoja dienraščio „Metro“ cituojama draudimo kompanija. Jos teigimu, dėl blogo oro trečiadienį į darbą neišėjo beveik pusė darbuotojų, šimtai mokyklų buvo uždarytos, keliuose susidarė iki 50 mylių ilgio transporto kamščiai, ligoninės atšaukė ne pirmo svarbumo operacijas, buvo uždaryti oro uostai ir sutrikdytas traukinių eismas.

Dėl šalyje įsivyravusių neįprastų šalčių D. Britanijos nacionalinė energetinė sistema „National Grid“ kreipėsi į bendrovę „British Gas“ ir kitus gamtinių dujų tiekėjus, prašydama nutraukti dujų tiekimą kai kuriems stambiems vartotojams, praneša „The Guardian“. Taip siekiama užtikrinti nepertraukiamą gamtinių dujų tiekimą šalies gyventojams, kurie dėl nusistovėjusių šaltų orų vartoja daugiau dujų ir elektros.

Netikėtai Europą užklupę šalčiai jau nusinešė daugiau nei 80 žmonių gyvybes, skelbia BBC. 42 žmonės mirtinai sušalo Lenkijoje, o dar mažiausiai 27 – Ukrainoje. Daugumą aukų sudaro benamiai, žmonės, padauginę alkoholio, o taip pat eismo įvykiuose žuvę asmenys. 13 žmonių žuvo eismo nelaimėse Austrijoje, Suomijoje ir Vokietijoje, kur temperatūra nukrito iki -33 laipsnių pagal Celsijų. Gausus sniegas jau paralyžiavo transportą daugelyje valstybių.