rusijos prezidento rinkimai

Pagrindinė Rusijos sąjungininkė Kinija pirmadienį pasveikino Vladimirą Putiną su pergale prezidento rinkimuose. „Kinija reiškia savo sveikinimus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas, paklaustas apie rinkimus įprastinėje spaudos konferencijoje. „Kinija ir Rusija yra didžiausios viena kitos kaimynės ir visapusiškos strateginio bendradarbiavimo partnerės naujoje eroje“, – pridūrė jis. Gavus oficialius duomenis iš 99 proc.

Kelias 2022 m. savaites Vladimiro Putino pasaulis sparčiai griuvo. Rusijos kariuomenei nepavyko užimti Kyjivo, o Vakarai telkėsi aplink Volodymyrą Zelenskį, įšaldė Rusijos turtą užsienyje ir įvedė precedento neturinčias sankcijas.

Sekmadienį rinkimų apylinkėje Rusijos Permės mieste nugriaudėjo sprogimas. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi „Telegram“ kanalu „Baza“. „Rinkimų apylinkės pastate Permėje įvyko sprogimas. 64 metų amžiaus moteris į Soldatovo kultūros namus Komjaunimo prospekte įsinešė didelę petardą ir ją susprogdino tualete. Pirminiais duomenimis, jai nuplėšta ranka. Iš pastato buvo evakuota 50 žmonių“, – rašoma pranešime. Permės srities teritorinio saugumo ministerija jau patvirtino sprogimo faktą.

Per vadinamuosius Rusijos prezidento rinkimus Latvijoje gyvenantys Rusijos piliečiai galėjo balsuoti savo šalies ambasadoje Rygoje. Sekmadienį po 20 val. prie pastato dar driekėsi kelių dešimčių žmonių eilė. Vietoje dirbo policijos pajėgos ir pasieniečiai. Oficialiai balsavimas turėjo baigtis 20 val. Priešais ambasadą, esančią Ukrainos Nepriklausomybės gatvėje, neseniai neaiškiomis aplinkybėmis mirusio Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno atminimui degė žvakės.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas sekmadienį atmetė išankstinius balsavimo Rusijoje rezultatus, neva rodančius, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra perrinktas. „Ne taip atrodo laisvi ir sąžiningi rinkimai“, – socialiniame tinkle X parašė D. Cameronas ir pridūrė, kad balsavimas buvo neteisėtai surengtas okupuotoje Ukrainos teritorijoje ir rinkėjai neturėjo pasirinkimo.

Buvęs Rusijos lyderis Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pasveikino Vladimirą Putiną su pergale šalies prezidento rinkimuose, kuriuose Kremliaus lyderiui nebuvo tikros konkurencijos. „Sveikinu Vladimirą Putiną su nuostabia pergale rinkimuose“, – programėlėje „Telegram“ džiaugėsi D. Medvedevas, o Rusijos valstybinė televizija gyrė „kolosalią žmonių paramą prezidentui“ ir „neįtikėtiną šalies konsolidaciją“ už jos lyderio.

Rusijos prezidento rinkimuose Vladimiras Putinas surinko 88 procentus pirmųjų suskaičiuotų balsų, sekmadienį pranešė Rusijos rinkimų komisijos vadovė. Pirmieji rezultatai buvo gauti suskaičiavus balsus iš 24,4 procento rinkimų apygardų, per valstybinę televiziją sakė Rusijos rinkimų vadovė Ella Pamfilova.

Šimtai rusų nuo ryto skubėjo prie balsadėžių Rusijos ambasadoje Vilniuje. Kai kurie žmonės vardija, kad atėjo tam, jog sugadintų balsalapį arba balsuotų už bet ką, bet ne už trečią dešimtmetį Rusiją valdantį Putiną. Vis dėlto nemažai rusų Vilniuje rėžia, kad balsavo už Putiną – esą karo metu prezidento keisti nenorėtų. Tiek rusų Vilniuje balsuoti susirinko visai ne iš didelės meilės Putinui ar jo spektakliui.

Ukrainos aktyvistai Niujorke susirinko į mitingą, protestuodami prieš tarptautinę Rusijos propagandos įtaką. Taip rašo „BBC News Ukraine“, praneša „Ukrinform“. „Ukrainos aktyvistai Niujorko centre mitinguoja prieš Rusijos propagandą“, – rašoma „Instagram“ paskyroje. Mitingą-erformansą organizavo ne pelno organizacija Svitanok.nyc. „Tyla žudo ir sukuria erdvę manipuliacijoms, nežinojimui ir nuodingos Rusijos propagandos sklaidai. Ši propaganda yra tarp mūsų, ji jau yra čia, Amerikoje.

Sekmadienį vykstant vadinamiesiems Rusijos prezidento rinkimams, prie Rusijos ambasados Vilniuje nebuvo fiksuota jokių incidentų, praneša policija. „Viskas praėjo ramiai, nieko nebuvo fiksuota“, – Eltai sekmadienio vakarą sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Dešimtys žmonių, stovėjusių eilėse, kad galėtų dalyvauti paskutinę Rusijos prezidento rinkimų dieną surengtoje vidurdienio protesto akcijoje, buvo areštuoti, pranešė žmogaus teisių aktyvistai. Organizacija „OVD-Info“ iki ankstyvos popietės suskaičiavo apie 50 areštų, pusę iš jų – Kazanėje, mieste prie Volgos upės, esančiame maždaug už 700 km į rytus nuo Maskvos. Taip pat pranešta apie areštus Maskvoje ir Sankt Peterburge.

Sekmadienį, paskutinę prezidento rinkimų Rusijoje dieną, Ukraina į Rusiją paleido dešimtis dronų, be kita, ko, surengė ataką prieš rinkimų apylinkę okupuotame Zaporižios regione, o kiti dronai buvo pasiųsti į Maskvą, pranešė Rusijos pareigūnai. Per ataką užsidegė savivaldybės kultūros centras nedideliame Kamiankos-Dniprovskos miestelyje, savo „Telegram“ kanale rašė rusų politikas, judėjimo „Mes su Rusija“ pirmininkas Vladimiras Rogovas.

Rusija sekmadienį, paskutinę prezidento rinkimų dieną, paskelbė, kad praėjusią naktį šalį atakavo ukrainiečių dronai, o Kremliaus kritikai ragina masiškai protestuoti rinkimų apylinkėse. Rusai trečią dieną balsuoja rinkimuose, kurie beveik neabejotinai pratęs Vladimiro Putino valdymą dar šešeriems metams. Trijų dienų balsavimą jau temdė ukrainiečių oro atakos, proukrainietiškų sabotažo grupių įsiveržimai į Rusijos teritoriją ir vandalizmas rinkimų apylinkėse.

Sekmadienį, vykstant vadinamiesiems Rusijos prezidento rinkimams, Lietuvos policija skirs papildomas pajėgas, budės prie Rusijos ambasados Vilniuje, taip pat užtikrins viešąją tvarką mitinge, vyksiančiame netoli šios ambasados. „Pareigūnų bus tiek, kiek reikės. Dėl mitingo – priklausomai, kiek žmonių susirinks“, – Eltai sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Kai kurie Rusijos piliečiai į savo išmaniuosius telefonus gauna žinutes, raginančias juos nedalyvauti sekmadienį planuojamame proteste šalyje vykstant taip vadinamiems prezidento rinkimams, praneša dpa. Nepriklausomos žiniasklaidos portalas „Meduza“ ir kiti naujienų portalai sekmadienį išplatino telefonų ekranų vaizdo kopijas su žinutėmis, kurias gavo Maskvos gyventojai.

Kibernetinio saugumo specialistai iš Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) įsilaužė į Rusijos viešųjų paslaugų sistemą, kuri naudojama elektroniniam balsavimui Rusijos „prezidento rinkimuose“, skelbia „Ukrinform“. Apie tai „Ukrinform“ sužinojo iš šaltinio Ukrainos žvalgyboje. „Rusijos viešųjų paslaugų svetainė neveikia. Balsavimo sistema neveikia. HUR kibernetinio saugumo specialistai įveikė visas apsaugos sistemas.

Rusijoje prasidėjo prezidento rinkimai, kurie, beveik neabejotinai, pratęs Vladimiro Putino valdymą visą šį dešimtmetį ir iki 2030-ųjų. Didžioji dauguma balsų bus atiduota per tris dienas nuo kovo 15 d., nors išankstinis balsavimas ir balsavimas paštu jau prasidėjo, taip pat ir okupuotose Ukrainos dalyse, kur Rusijos pajėgos bando įvesti savo diktatą.

Penktadienį Rusijoje prasidėjo taip vadinami prezidento rinkimai, tačiau jų metu kyla incidentų rinkimų apylinkėse, nes dalis žmonių nusivylę politinių pasirinkimų stoka Vladimirui Putinui siekiant ir toliau valdyti šalį, praneša „Deutsche Welle“. Žmonės buvo sulaikyti po kelių incidentų penktadienį. Pavyzdžiui, į balsadėžes buvo pripilta dažų, taip primenant apie mirusį Kremliaus kritiką Aleksėjų Navalną, kurį patį 2017 m. užpuolė ir dažais apipylė V. Putino rėmėjai. Vasario mėn.

Rusijoje prasidėjus visą savaitgalį vyksiantiems prezidento rinkimams, regionų rinkimų apylinkėse pradėti naudoti rašikliai su dingstančiu rašalu. Apie tai Rusijos „Telegram“ kanalui „Sirena“ papasakojo skaitytojai. „Pakaitinus užrašą, rašalas dingsta, nors rašiklis atrodo įprastas. Liepė visiems tylėti ir [prie balsavimo kabinų] naudoti tik šituos tušinukus iš atneštų dėžučių“, – kanalui pasakojo Kursko gyventojas ir patvirtinimui atsiuntė vaizdo įrašą.

Nuo kovo 15 iki kovo 17 rusai turi galimybę balsuoti Rusijos prezidento rinkimuose, nepaisant to, kad dauguma žino, jog tai tėra iliuzija. Nors Rusijos rinkimų rezultatai gali būti lengvai nuspėjami, jie suteikia puikią galimybę pažvelgti į Kremliaus vidaus iššūkius karo Ukrainoje metu. Portalo „The Conversation“ Rusijos politikos ekspertas išskyrė tris pagrindinius įvykius, į kuriuos verta atkreipti dėmesį per rinkimus ir po jų.

Latvijos policija perspėjo, kad gali būti provokacijų per Rusijos prezidento „rinkimus“, ir patikino, kad neleis kelti riaušių ir griežtai reaguos į visus mėginimus šlovinti ir pateisinti Rusijos karą prieš Ukrainą. „Matome, kad didelė dalis Rusijos piliečių, kurie eis balsuoti, yra Putino šalininkai“, – sakė Latvijos policijos vadovas Armandas Rukas, kurį cituoja portalas LSM.

Karo Ukrainoje baigtis spręsis šį pavasarį ir vasarą, ketvirtadienį pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, rašo „Sky news“. Svarbiausi įvykiai: 23:52 | Rusija atakuoja Ukrainą dronais Rusijos pajėgos ketvirtadienio vakarą atakuoja Ukrainą dronais, rašo „Kanal 24“. Kiek anksčiau pranešta, kad dronas smogė Vinycioje esančiam gyvenamajam namui. Vėliau pasirodė pranešimų, kad dronai skrieja link Sumų srities, taip pat link Černihivo.

Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame šoka ir dainuoja dirbtinio intelekto sugeneruotas Vladimiras Putinas. Keistame vaizdo įraše jis vaizduojamas besišaipantis iš kitų pasaulio lyderių.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimasis į Federalinį Susirinkimą šiais metais bus rodomas ir Rusijos kino teatruose, skelbia „RIA Novosti“. Savo pareiškime V. Putinas ketina patikinti, kad visi agresorės Rusijos tikslai Ukrainoje bus pasiekti. V. Putino pareiškimas bus transliuojamas vasario 29 d., likus vos porai savaičių iki Rusijos prezidento rinkimų spektaklio. Planuojama, kad pranešimas bus transliuojamas 17-oje Rusijos miestų kino teatrų.

Pasak buvusio Kremliaus kalbų rašytojo Abaso Galiamovo, nepasitenkinimas Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu „auga“ visoje šalyje. Sumišimas tik dar labiau padidėjo, paskelbus apie Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtį. Kalbėdamas su CNN žurnaliste Erin Burnett, A. Galiamovas sakė, kad Kremliaus reakcija į Aleksejaus Navalno mirtį paskatins ir taip didėjantį piliečių nerimą prieš kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.

Rusijos opozicijos politikas Borisas Nadeždinas pareiškė skųsiantis teismo sprendimą atsisakyti nagrinėti jo ieškinį, kuriame užginčijamas Rinkimų komisijos sprendimas neregistruoti jo kandidatu kovą vyksiančiuose prezidento rinkimuose. „Per penkias dienas apskųsiu šį sprendimą“, – trečiadienio vakarą savo „Telegram“ kanale rašė žinomas karo kritikas.

Nuo opozicijos įkalinimo iki viešų renginių – taip Vladimiras Putinas ruošiasi kovą vyksiantiems Rusijos prezidento rinkimams. Nors jo pavardė yra ne vienintelė rinkiminiame lapelyje, tačiau daug kas net nesitiki kitokio rezultato – V. Putinas laimės. Rusijos piliečiai nori pokyčių, tačiau žino, kad jie dar kurį laiką neateis. Priešais Kremlių esančioje parodų salėje į sceną išeina Vladimiras Putinas. Netrukus pasigirsta audringi plojimai ir džiaugsmingi šūksniai.

Rusijos karinė vadovybė gavo naują terminą pasiekti bent keletą pergalių fronte Ukrainoje, neabejoja karinės-politinės grupės „Informacinis pasipriešinimas“ apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka.  Pasak jo, terminas susiaurėjo iki dviejų savaičių. Pagrindiniai Rusijos pajėgų tikslai dabar – Avdijivka ir kairiojo Chersono srities kranto išvalymas. O štai Kupjanskas ir Časiv Jaras įvardyti kaip antriniai tikslai, jų užėmimas atidėtas iki 2024 m. antrojo pusmečio.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pareiškė esanti nusivylusi, kad Rusija į kovo mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus nepakvietė jos stebėtojų. „Tai prieštarauja Rusijos įsipareigojimams ESBO ir kartu iš šalies rinkėjų bei institucijų atima galimybę sulaukti nešališko ir nepriklausomo rinkimų vertinimo“, – pareiškė ESBO Žmogaus teisių ir demokratinių institucijų biuro (ODIHR) vadovas Matteo Mecacci. Rusija kovo 17 d. rinks naują prezidentą.

Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, ore tvyro įtampa dėl absoliučios nežinios – ar Vladimiras Putinas bandys plėstis toliau? Pamačius reklaminį stendą su Rusijos režimo lyderio veidu ir užrašu: „Rusijos sienos niekur nesibaigia“ neleidžia baimei nuslūgti. Tokie reklaminiai stendai buvo pastebėti dviejose vietose – prie Estijos pasienio ir Maskvoje.

Praeitą mėnesį Vladimiras Putinas, pareiškęs, kad dalyvaus Rusijos prezidento rinkimuose, nenustebino nieko. Kas gali nustebinti dar mažiau – galimas rezultatas, kurį kiekvienas nujaučia. Tačiau klausimas, ko tikėtis iš pačių rinkimų kampanijos lieka atviras.

Pasaulyje nėra geriau ir dramatiškiau suorganizuoto spektaklio nei Rusijos Federacijos prezidento rinkimai. Pirma, Vladimiras Putinas niekada pats nesugalvoja kandidatuoti, jis visada yra to „prašomas“. Antra, net iki rinkimų likus daugiau nei pusmečiui, jo parankiniai žino, kokia persvara rinkimus laimės jų garbinamas Vladimiras Vladimirovičius. Taip, šį spektaklį jau esame matę. Nepaisant to, analitikai įžvelgia, kad ši V. Putino kadencija Rusijai atneš nemažai blogų permainų.

Okupacinė Zaporižios srities administracija pradėjo „prievarta rinkti parašus“, remiančius Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Nacionalinio pasipriešinimo centro spaudos tarnyba. Tarnybos duomenimis, šiuo metu renkami parašai, neva remiantys V. Putino iškėlimą kandidatu į prezidentus. Teigiama, kad okupuotose Ukrainos teritorijose parašai renkami jėga. Mat dauguma atvirų „balsavimo“ punktų yra be eilės.

Už taiką pasisakanti Rusijos politikė Jekaterina Duncova trečiadienį pažadėjo įkurti politinę partiją, valdžios institucijoms patvirtinus, kad ji negalės dalyvauti kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Manoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lengvai laimės penktąją kadenciją kovą vyksiančiuose rinkimuose, o kandidatuoti galės daugiausia Kremliui palankūs kandidatai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pažadėjo griežtai nubausti tuos, kurie kišis į kitais metais įvyksiančius prezidento rinkimus. „Bet koks kišimasis į Rusijos vidaus reikalus bus griežtai baudžiamas pagal Rusijos įstatymus“, – pareiškė V. Putinas per susitikimą su partijų lyderiais Dūmoje, Rusijos parlamento žemuosiuose rūmuose. „Mes giname savo žmonių laisvę, jų suverenitetą ir teisę pasirinkti savo ateitį.

Baltieji rūmai pašiepė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad jis 2024 m. sieks būti perrinktas, ir leido suprasti, kad šis rezultatas greičiausiai nekels abejonių. „Ką gi, tai bus nepakartojamos žirgų lenktynės, ar ne?“ – penktadienį žurnalistų paklaustas apie V. Putino siekį būti perrinktu sakė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby. „Tai viskas, ką galiu pasakyti šiuo klausimu“, – nedaugžodžiavo jis.

Rusijos aukštieji parlamento rūmai ketvirtadienį paskyrė kitų prezidento rinkimų datą – 2024 metų kovo 17 dieną. Per tiesiogiai televizijos transliuotą posėdį senatoriai ją patvirtino vienbalsiai. Šiuo sprendimu praktiškai pradedama prezidento rinkimų kampanija, sakė Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko. Vladimiras Putinas šį mėnesį turėtų paskelbti, kad dalyvaus prezidento rinkimuose, kurie veikiausiai pratęs jo buvimą valdžioje bent iki 2030-iųjų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar oficialiai nepaskelbė apie savo planus kitais metais siekti perrinkimo, tačiau jis jau turi netikėtą konkurentę – lapkritį apie savo siekį tapti prezidente paskelbė Tverės srities žurnalistė Jekaterina Duncova. „Kodėl aš priėmiau šį sprendimą? Myliu mūsų šalį, noriu, kad Rusija būtų klestinti demokratinė ir taiki valstybė. Tačiau dabar mūsų šalis juda visiškai kita kryptimi“, – lapkričio 23 d. socialiniuose tinkluose rašė J. Duncova.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį tarnaujančių kariuomenės karių skaičius šalyje padidės mžadaug 170 tūkst. žmonių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:38 | Estija nori deportuoti visus, kurie gauna Rusijos pilietybę   Estija ieško būdų, kaip deportuoti asmenis iš šalies, kurie gauna Rusijos pilietybę.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas tvirtina nesutinkantis su teiginiais, kad Ukrainos kontrpuolimas buvo nesėkmingas, o tam yra bent kelios priežastys, kodėl minėtas teiginys, pasak jo, neturi pagrindo.

Rusijoje įkalintas teroristas, 2014-aisiais vadovavęs rusų smogikams Ukrainoje ir FSB atsargos karininkas Igoris Strelkovas (Girkinas) pasiruošęs mesti iššūkį Vladimirui Putinui ir sieks dalyvauti 2024-ųjų prezidento rinkimuose, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje.

Buvęs Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Valerijus Kondratiukas mano, kad Vladimiras Putinas nekels savo kandidatūros 2024 metų Rusijos Federacijos prezidento rinkimuose. Apie tai jis papasakojo interviu žurnalistui Dmitrijui Gordonui. V. Kondratiuko nuomone, dabartinis Rusijos Federacijos prezidentas gali prarasti valdžią tik tuomet, kai Rusijos elitas pradės jį spausti.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad privačios karinės kompanijos „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas pasitelkia Rusijos žiniasklaidą, kad pateiktų save kaip būsimą kandidatą į Rusijos prezidentus. Pasak ISW analitikų, neseniai paskelbtas J. Prigožino interviu vizualiai panašus į įvairius interviu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Ankstesni vaizdo įrašai su J. Prigožinu atrodė kitaip – tai buvo dinamiški arba mūšio lauką primenantys kadrai.

Kitaip nei „Putino rinkimai“ 2018-ųjų Rusijos prezidento rinkimų Rusijoje faktiškai ir nevadina. Abejonių, kad dabartinis šios šalies prezidentas juose nugalės nėra, tačiau „įvykdyti gamybos planą“ regionų vadovams vis tiek reikia. Buvo imtasi įvairiausių priemonių, kad žmonės ateitų į rinkimus, taip pat ir įvairių falsifikacijų, tačiau apklausos Rusijoje rodo, jog rinkėjai dažnai savo noru balsuoja už V. Putiną.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinė kalba nuskambėjo kaip niekad karingai ir pasaulio lyderiai, ko gero, ištempė ausis. Ypač suklusti privertė kalbos apie neva pranašesnę nei Vakarų ginkluotę. Tačiau lietuvių analitikų teigimu, V. Putino kalba tėra agitacija prieš artėjančius rinkimus ir dar vienas bandymas įbauginti Vakarus. Praėjusią savaitę V. Putinas pateikė savo metinę ataskaitą Federalinei tarybai.

Rusijos televizijos žvaigždė Ksenija Sobčak oficialiai paskelbė apie savo ketinimus dalyvauti 2018-ųjų prezidento rinkimuose. Žurnalistės teigimu, balsavimas už ją faktiškai reikš pažymėti varnelę ant „balsuoju prieš visus“. Apie planus kandidatuoti K. Sobčak pranešė laiške, kurį publikavo leidinys „Vedomosti“. „Jau prieš daugelį metų valdžia, besielgianti su rinkimų teise priklausomai nuo jos taktinių poreikių kaip su pašluoste, atėmė iš mūsų šį instrumentą.