raminta bogušienė

Protarpinis badavimas dabar laikomas vienu iš populiariausių būdų sulieknėti, tačiau ar jis tikrai toks naudingus mūsų sveikatai? Specialistai įspėja, kad susiviliojus ekstremaliai ilgais nevalgymo tarpais ir neužtikrinant sveikos mitybos, svorio ne tik gali nepavykti numesti, bet jis grįžti su kaupu. Be to, kyla grėsmė susilaukti ir sveikatos problemų.

Garsus plastikos chirurgas Darius Radzevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalino reklama, kur, prisidengiant jo vardu, bandoma parduoti „odą jauninančius“ kremus. Reklamoje prisidengiama ne tik plastikos chirurgo, bet ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vardu. Ir ministerija, ir D. Radzevičius nuo reklamos atsiriboja.

Skandalai dėl vaikų maitinimo tęsiasi. Po to, kai vaikams liepta ruošti sveikesnį maistą, vieną verslininkės sudarytą knygą mokyklų maisto tiekėjai ir valgyklų darbuotojai pradėjo pirkti vos ne kaip privalomą. 100 eurų kainuojančioje knygoje ir ją reklamuojančioje svetainėje – Sveikatos apsaugos ministerijos logotipai ir raštai apie patvirtintus čia nurodomus receptus. Tačiau ministerija dabar aiškina, kad autorei savo vardu dangstytis neleido.

Žinia, jog ta pati maisto prekė užsienyje – natūralesnės sudėties nei gabenama į Lietuvą, sukėlė tautiečių pasipiktinimą. Tačiau ar širsti verta? Kokia sudėtis palankesnė sveikatai? Specialiai tv3.lt portalui maisto technologė Raminta Bogušienė atskleidžia, kaip užsienio ir Lietuvos rinkoje naudojami ingredientai paveikia mūsų sveikatą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paskelbto tyrimo duomenys surinkti palyginus Vilniuje ir Berlyne esančius tuos pačius maisto produktus.

Kartais sunku susigaudyti, kas kokiam maisto apdorojimui labiausiai tinka. Tačiau štai, pavyzdžiui, kepiniams maisto technologė Raminta Bogušienė kaip vieną geriausių pasirinkimų įvardija sviestą Ghi. Maisto technologė nurodo, jog pašalinus baltymus, angliavandenius ir kt.

Maistas, keptas grilyje, ypač populiarus vasarą. Tačiau maisto technologijos ekspertai įspėja, kad apkeptas, apskrudintas iki tamsios ar net juodos spalvos maistas nėra sveikatai palankus. Anot jų, tai – nesveikas maisto perkepimas, kada iškyla vėžinių susirgimų riziką ir prarandama jo maistinė vertė: mineralinės medžiagos bei vitaminai. Maisto technologė, organizacijos ,,Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė sako, jog kepant sveiką maistą grilyje iškyla grėsmė jį paversti nesveiku.

Nitratų sąvoka gąsdiną sveiko maisto mėgėjus. Mat nitratai organizme virsta į nitritus – kancerogenines medžiagas, skatinančias susirgimus vėžiu. Norėdami jų išvengti žmonės auginasi savo daržovės, stengiasi pirkti iš ūkininkų ir panašiai. Visgi organizacija ,,Sveikatai palankus“ išsiaiškino, jog nuo nitratų pabėgti ir ekologiški ūkiai nepadės. Šios medžiagos visiškai išvengti - neįmanoma.

Norėdami maistą gauti kuo greičiau ir patogiau, žmonės naudoja mikrobangų krosneles. Deja, jos skleidžiamų spindulių žala galėtų paraginti nustoti naudotis šiuo prietaisu. Thespiritscience.net nurodo priežastis, kodėl reikėtų atsikratyti mikrobangų krosnelės: Skatina vėžinių auglių vystymąsi Šildyti maistą, įvyniotą į plastiką ar patiektą plastikinėje lėkštėje, yra ypač pavojinga. Taip sukuriama palanki terpė atsirasti kancerogeninėms medžiagoms.

Uogų sezonui įsibėgėjus, prekeivius džiugina, jog lenkiškų uogų gretas vis labiau papildo lietuviškos. Tačiau maisto technologė Raminta bogušienė nepataria pasikliauti vien prekybininko žodžiu. Gali būti, kad už lenkiškas uogas mokėsime kaip už vietines.  Specialistės R. Bogušienės teigimu, nesvarbu, ar uogos perkamos turguje, ar prekybos centre, pardavėjas turi turėti kilmę įrodantį dokumentą: sąskaitą faktūrą, kokybės pažymėjimą ar atitikties deklaraciją.

Sveikatai palanki mityba nėra mada ar pomėgis, tai sąmoningas pasirinkimas būti sveikesniam. Šia mintimi „Sveikatai palankios mitybos“ iniciatyvos socialinio tinklo paskyroje buvo kviečiama atkreipti dėmesį į savo mitybą, dalintis sveikatai palankia informacija ir savo patirtimi. Prie iniciatyvos „Aš už sveikatai palankią mitybą!“ prisijungė ir žinomos lietuvaitės, atvirai dalindamosi, kaip puoselėja sveikos mitybos įpročius.

Apsilankę prekybos centruose tiesiate rankas pyrago, saldainių ar sausainių link? Atrodo, kartais palepinti save ar artimuosius – nieko blogo. Tačiau po dailiai supakuotais saldainiais ar gardžiai kvepiančiais pyragaičiais slypi didelę žalą mūsų sveikatai darantys transriebalai. Į ką turėtume atkreipti dėmesį, rinkdamiesi saldumynus, ir kuo juos pakeisti, pataria maisto technologė ir mitybos specialistė, iniciatyvos „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė.

 Birželio 3 dieną Lietuvos šeimos tradiciškai kviečiamos į didžiausią Šeimų šventę „Viena šeima - viena širdim!“. Tradiciškai - jau 6 kartą „Harmony parke“ organizuojamoje šventėje visų lauks nemokamos pramogos ir žinomų Lietuvos atlikėjų koncertas, kurį ves keliautojas, žurnalistas, muzikinio projekto „X faktorius“ vedėjas Martynas Starkus. Kaip ir kasmet, šventės organizatoriai pasirūpins, kad smagu būtų visoms kartoms – nuo mažiausių šeimos narių iki senjorų.

Greitėjantis gyvenimo tempas, deja – nori nenori – verčia rinktis greitą maistą. Tačiau „greitas maistas“ ir „nesveikas maistas“ daugeliui yra tapačios sąvokos. Tad ne vienam atrodo įtartini net ir išgirtieji avižų dribsniai, kurie yra vienas greičiausiai paruošiamų produktų. Ekspertai atkreipia dėmesį į keletą šių dribsnių savybių ir mitų. Pirmas mitas: „Tai yra greitas, termiškai apdorotas maistas, kuris negali būti vertingas“. Tai netiesa.

Vaikai nevalgys košės, jei tėvai ir toliau iš spintelių trauks bandeles ir sausainius. Vaikai nevalgys daržovių, kurias mokyklos valgyklose patiekia prie kotletų, jeigu pirmiau jiems dar duos sriubos su grietine ir duona, o iš kitų lentynų vilios bandelių gausa. Taip sako Mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė. „Daugelis iš suaugusiųjų šiai dienai jaučia didžiulę baimę, kad jų vaikas liks alkanas, todėl primygtinai jam siūlo suvalgyti visą lėkštės turinį.

Daugelis suaugusiųjų, duodami vaikui garuose virtą brokolį, galvoja, kad atžala jo nevalgys. Mitybos specialistė Raminta Bogušienė pritaria, žinoma, kad nevalgys ir sakys „nemėgstu“ ne tik dėl to, kad mes taip galvojame, bet ir todėl, kad žino gausiąs sausainį, baronką ar bandelę. Vis dar gaji suaugusiųjų baimė, kad mažametis liks alkanas. Tačiau šiais laikais sergama ne iš bado, bet nuo pertekliaus. Ne drausti, bet mokyti Pirmiausia, reikia įsisąmoninti, kad vaikai mūsų atspindys.

Pirkėjai turi žinoti, kad sveikatai palankiausi maisto produktai dažniausiai yra be ženklinimo etikečių arba vienkomponenčiai produktai t.y. susidedantys tik iš vienos sudedamosios dalies, sako maisto technologė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja Raminta Bogušienė. Tačiau kaip iš jų gausos prekybos centre išsirinkti sveikiausius? Specialistė griauna mitus, jog lietuviškos daržovės sveikesnės už atvežtines, o pieno produktus reikėtų rinktis liesus.

„Maistas – daugiau nei kuras. Kuras ir tas praturtinamas, kad būtų palankesnis automobiliui, kad variklis negestų, kad funkcionuotų ilgesnį laiką. Tenka apgailestauti, kad maisto pramonė dažnai žmonėms siūlo menkavertį perdirbtą maistą. Nors žaliavų kokybė turi atitikti privalomuosius reikalavimus, maisto technologai cukraus, druskos, riebalų kiekius gali dėti savo nuožiūra, gali net pašalinti skaidulines medžiagas, vitaminus.

Atidarius vasaros sezoną, pirkėjų krepšeliuose garbingą vietą išsikovoja lauko kepsniams ruošti skirta mėsa, įvairūs jos priedai ir užkandžiai. Nors dažniausiai didysis apsipirkimo procesas vyksta prieš pat išvyką į gamtą, laiko tarpas, per kurį nupirkta mėsa pradeda čirkšti ant grilio, gali trukti nuo pusvalandžio iki kelių valandų, kol pasiekiama mėgstama pikniko vieta.

Skelbimų portaluose ar turguje vis dar skelbiasi pardavėjai, siūlantys „ekologišką“ arba „natūralią“ vištieną. Jos kaina, palyginti su parduodama prekybos centre ar specializuotose parduotuvėse, gali būti net kelis kartus didesnė. Pirkėjai susivilioja, anot jų, sveikesniu produktu, todėl negaili pakloti ir kiek daugiau už tą patį mėsos kiekį. Vis dėlto, specialistų teigimu, nereikėtų apsigauti – ekologiškos vištienos Lietuvoje paprasčiausiai nėra.