psichologai

Lietuvoje nuo šiol vėžiu sergančius ligonius ir jų šeimos narius psichologai konsultuos, taikydami meno terapiją. Užsiėmimus pagal trejus metus truksiančią socialinę programą ves profesionalūs onkopsichologai, kurių Lietuvoje kol kas yra tik keletas, informuoja LRT televizijos laida „Panorama“. Pasak specialistų, šiuo metu Lietuvoje beveik 16 000 žmonių gyvena su onkologine liga. Kasdien tokią grėsmingą diagnozę sužino per 50 žmonių.

Prasidėjus tamsiajam metų laikui, kada į darbą žmonės keliauja dar neprašvitus, o grįžta jau sutemus, daugelis skundžiasi mieguistumu, galvos skausmais ar prasta dėmesio koncentracija. Gydytojas psichoterapeutas doc. Eugenijus Laurinaitis tikina, kad anksti temstant žmogaus organizmas rengiasi poilsiui, tačiau yra verčiamas dirbti. Tai žmogui sukelia pyktį, kuris užgniaužtas virsta depresija.

Incidentas įvyko spalio 2 dieną Šilutės rajone, Vilkyčių kaime, kai prie mokyklos buvusią 15-metę sumušė šešiolikmetė. Pasak policijos, vyresnė mergaitė smogė jaunesnei į dantis. Paauglė gydoma namuose. Konflikto priežastis nustatinėjama.

Kartais žodžiai kerta daug skaudžiau nei kumštis. Todėl psichologai siūlo daugybę psichologinės savigynos būdų bei metodų, kaip išsiugdyti emocinį tvirtumą, atlaikyti bet kokį psichologinį puolimą. Kritinėje situacijoje įsivaizduokite, kad tarp jūsų ir pašnekovo stovi galingas vėjo malūnas, tuojau pat nunešantis skaudžius žodžius į šoną.

Kuo labiau žmogus užimtas, kuo daugiau darbų per ribotą laiko tarpą turi atlikti, tuo stipresnis yra jo subjektyvus laimės pojūtis, nustatė JAV Pomonos koledžo mokslininkai. Tyrime, kuriuo buvo siekiama nustatyti laimės ir laiko pojūčio sąsajas, dalyvavo paskutinio koledžo kurso studentai.

Lietuvių emigracijos bangos ritasi viena po kitos. Tautiečiai, užspiesti į kampą nuolat augančių kainų ir didėjančių mokesčių, ieško geresnio gyvenimo užsienyje. Būtinybė išspręsti galvosūkį, kaip išgyventi, užgožia tikrąsias vertybes. Dėl pinigų žmonės ardo šeimas, palieka vaikus, dažnai nė nepasirūpindami tinkama jų globa. Apie emigrantų paliktas atžalas kalbama vis garsiau, o psichologai neabejoja, kad tokio elgesio pasekmės gali būti labai liūdnos.

Nuolatinis susierzinimas ar pyktis gali sukelti ne tik depresiją, bet ir tapti vėžio ar širdies ligų susirgimo priežastimi. Dažnai ir stipriai pykstantiems žmonėms reikia medicininės pagalbos, kitaip jiems gali kilti bendravimo problemų, susikonfliktuoti santykiai su aplinkiniais arba pykčio apimti jie gali imtis nusikalstomų veiksmų. Pyktis – viena iš natūralių žmogaus emocijų, kuri pasireiškia reakcija į nemalonią situaciją.

Nori, papasakosiu, ką veikei vakar? Minučių tikslumu! Viską apie Tave žinau, gali nieko neslėpti: ir kiek telefonu kalbėjai, ir kiek vonioje mirkai... Taip taip, apie tai, ką dabar pamanei, irgi žinau. Žinau, nes psichologai ir sociologai viską suskaičiavo. Miegi „Sėdi ant nugaros“ 8 valandas ir 31 minutę kiekvieną parą. Dirbi Kasdien darbui paaukoji 4 valandas ir 31 minutę.* *Įskaitant poilsio dienas ir bedarbius. Laisvalaikis Ilsiesi 5 valandas ir 29 minutes.

Po Vladislavo Čelacho, kaltinamo 14 Kazachstano pasieniečių nužudymu, apklausos vaizdo įrašo analizės psichologai padarė savo išvadas: tariamas nusikaltėlis meluoja, kad žudė. Pasak jų, jos kalboje yra daug prieštaringumų, praneša „Life News“. Abejoja parodymais Aukštos kvalifikacijos specialistai-psichologai abejoja 19-mečio V. Čelacho parodymais, kuris prisiėmė kaltę už 14 „Arkankergen“ pasienio posto pasieničių nužudymo.

Pirmadienio vakare Vidurio Kinijoje, Chubėjaus provincijoje, peiliu apsiginklavęs ir sprogmenų turėjęs vyras užgrobė autobusą, kuriuo važiavo aštuoni keleiviai. Tai pranešė naujienų agentūra "Xinhua”, remdamasi teisėsaugos institucijų atstovais. Policijai pavyko išlaisvinti įkaitus. Pareigūnai aiškinasi priežastis, paskatinusias užpuoliką padaryti šį nusikaltimą. Apie nukentėjusiuosius nepranešama.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius po Vyriausybės posėdžio žurnalistams išdėstė nuomonę, kad Drąsiaus Kedžio dukters situacijoje galima būtų rinktis trečią kelią arba trečios galimybės kelią. „Manyčiau, būtų verta atkreipti dėmesį į psichologų, žinomų specialistų siūlymą, kad galbūt geriausias sprendimas pačiai mergaitei šiuo metu būtų siekti, kad naudojantis teisėtomis ir teisinėmis priemonėmis, ji galėtų tam tikrą laiką pagyventi psichologiškai neutralioje aplinkoje“, – sakė premjeras.

Spaudos antraštėse ne kartą mirgėjo istorijos apie moteris, kurios patiria fizinį, psichologinį, ekonominį ir kitokį smurtą. Daugybę kartų viešai diskutuota ir kritikuota, kol galiausiai praėjusių metų gruodžio 15 d. įsigaliojo smurto artimoje aplinkoje prevencijos įstatymas.

Kur kreiptis, kam paskambinti, kai žmogaus sąmonę užvaldo sielvartas? Pokalbiai  Kaip nepalūžti, kai užklumpa visiška neviltis, ir norisi, kad ištiestų ranką nors ir svetimas, bet suprantantis žmogus? Į klausimus Lietuvos televizijos laidoje „Pulsas“ atsakys vienas iš iniciatyvos „Nebijok kalbėti“ autorių, muzikantas ir aktorius Andrius Mamontovas, Jaunimo psichologinės paramos centro (JPPC) įkūrėja Kristina Polukordienė, JPPC psichologai bei savanoriai.

„Vaikų linijos“ pradėta iniciatyva „Savaitė BE PATYČIŲ“ tampa tradicine ir šiais metais kovo 19-25 dienomis jau trečią kartą vaikus, paauglius ir suaugusiuosius mokys užkirsti kelią patyčioms ir kartu siekti, kad visuomenėje būtų daugiau pagarbaus ir draugiško bendravimo. Prie „Savaitės BE PATYČIŲ“ kviečiamos jungtis visos šalies ugdymo įstaigos ir kitos organizacijos.

Štai ir praūžė šventės... Vieniems liko smagūs atsiminimai, galvoje tebeskamba gražūs palinkėjimai ir šventinė muzika. Kitiems... bloga. Ne, ne vien nuo padauginto alkoholio ir maisto. Nemalonu prisiminti, kokie jie buvo, ką pasakė, o gal net padarė. Graužia gėda ir kyla noras pasislėpti nuo viso pasaulio, o visų pirma, nuo paties savęs. Bet nuo savęs nepasislėpsi, vidinis cenzorius, dideliu kumščiu negailestingai grūmoja ir neleidžia nusiraminti.

Antradienį, lydima būrio pareigūnų, Laimutė Stankūnaitė atvyko į Garliavą pasimatyti su savo dukra. Automobilį, kuriuo su apsauga atvyko L. Stankūnaitė, atlydėjo policija. Dar du ekipažai prie Venckų namų budėjo nuo anksčiau. Čia  besibūriuojantys protestuotojai antradienio popietę Klonio gatvėje išvydę L. Stankūnaitę reagavo ramiai, todėl incidentų išvengta. Likus valandai iki L. Stankūnaitės atvykimo, mergaitę aplankė dvi Vaiko teisių apsaugos darbuotojos.

Po gruodžio 16 d. teismo sprendimo, kad Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra turi būti sugrąžinta motinai, šoko ištiktai mergaitei prireikė medikų pagalbos.

Lietuva apmaudžiai pirmauja Europoje pagal savižudybių skaičių, bet šalies Vyriausybė gėdingai nesiima ryžtingų priemonių problemai spręsti. Sveikatos apsaugos ministerija  tvirtina finansiškai prisidėti prie psichologinės pagalbos telefonu veiklos gyvavimo  neturinti nei galimybių, nei... teisės, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet tam skiria keliasdešimt tūkstančių litų.

Priklausomybės ligomis sergantieji susiduria su daugybe tarsi užburtame rate besisukančių kliūčių. Jauna panevėžietė daugiau kaip prieš metus sugrįžo į normalų gyvenimą visiškai atsisakiusi į patį dugną ją nutempusio įpročio. Ji vėl turi darbą, šeimą ir viliasi, jog baisioji patirtis nepasikartos. Dabar viskas priklauso tik nuo jos pačios. Tačiau savarankiškai išsivaduoti iš priklausomybės moteris negalėjo – jos jėgoms tai buvo nepakeliama užduotis.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad  nūdienos žmogus nuolat susidūręs su įvairiomis situacijomis, patiria įtampą, jam dažniau tenka kentėti nei džiaugtis. Nesėkmių ir liūdesio priežasčių ieškoma ne savyje, o kituose – šeimoje, mokymo įstaigoje, darbe ar visuomenėje. Toks gyvenimo būdas neurotiškas, todėl nenuostabu, kad dauguma žmonių mūsų visuomenėje patiria stresą, nerimą, depresiją.

Ar poros ginčus geriau spręsti lovoje ar virtuvėje? Kol psichologai nesutaria, ar gerai, kai visą dieną besitęsusius ginčus pora apvainikuoja audringu pasimylėjimu, į šį klausimą pamėgins atsakyti pažinčių laidos „Būk mano meile!“ atsakys svajonių jaunikis - „Auksinio peilio“ savininkas ir „Kotrynos vyninės“ virtuvės šefas – Ruslanas Bolgovas ir trys labai skirtingos nuotakos. Šiuo metu kitame LNK projekte „Kviečiu šokti" dalyvaujantis Ruslanas studijoje tryško energija ir nuoširdumu.

Psichologai teigia, kad vaikų užimtumas yra gera prevencija prieš žalingus įpročius, todėl reikia suteikti galimybes jiems turėti vietą kur jie galėtų leisti laiką. Tačiau lygiai taip pat svarbu ir bendravimas su vaikais. Vietos, kur vaikai leistų savo laisvalaikį gali būti įvairūs būreliai, specialūs užimtumo centrai, vaikų žaidimo aikštelės. Mūsų šalyje trūksta tokių vietų, todėl kiekviena privati iniciatyva šioje srityje yra vertinga.

Į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją šeštadienį kreipėsi psichosomatinių susirgimų specialistai, pasiūlę savo pagalbą Norvegijos žmonėms, skelbiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai. Besikreipusieji teigė, kad darbas su potrauminiais sutrikimais, kurie dažnai pasireiškia psichosomatiniais susirgimais, po kruvinų įvykių yra specifinis ir reikalauja patirties, kurios Lietuvos specialistai turi po Sausio 13-osios įvykių.

Dažnai mėgstama pabrėžti, kad šių dienų visuomenės problemos – netinkamo auklėjimo šeimoje ir prasto ugdymo pasekmė. Lietuviams, kaip tautinis bruožas, priskiriamas perdėtas kuklumas ir prastas savivertės jausmas, o kalbai pasisukus apie jaunimo problemas, baksnojama į patyčių mokykloje statistiką ir kitus ne itin malonius faktus.

Seksas nuo dvylikos, alkoholizmas paauglystėje, bandymai nusižudyti, savęs žalojimas, nusikalstama veikla, bėgimas iš namų – tokios nevaikiškos patirties pasisėmę vaikai vis dažniau atsiduria psichiatrų rankose. Šiaulių moters ir vaiko klinikos Vaikų psichiatrijos skyriaus specialistai sako stebintys naują reiškinį – vis dažniau stacionare imami gydyti emigrantų tėvų vaikai.

L.Stankūnaitės teisių į dukrą apribojimo  bylą nagrinėjantis Kėdainių rajono apylinkės teismas paprašė papildomos mergaitės psichologinės konsultacijos. Apie tai pranešė LNK žinių tarnyba.  Psichologų išvados nuspręs, su kuo mergaitė turi gyventi.