prekės ženklai

Unikalios idėjos ar tam tikros intelektinės nuosavybės sukūrimas reikalauja daug pastangų ir laiko, o jau girdėtą ar matytą idėją, prekės ženklą pasisavinti – lengva. Siekiant išvengti idėjos „pasisavinimo“ intelektinė nuosavybė gali būti apsaugoma teisiniais reglamentais ir teikiant paraišką išradimų patentavimui. Be abejonės, tai reikalauja ne tik specifinių žinių, tačiau ir nemažai lėšų, kas dažnam kūrėjui gali tapti rimtu iššūkiu.

Švedijos aprangos milžinė „Hennes and Mauritz“ (H&M) ketvirtadienį paskelbė ketinanti rinkoje pristatyti savo aštuntąjį mados prekės ženklą. Įmonė taip pat pranešė, kad jos ikimokestinis pelnas gruodžio–vasario mėnesiais – pirmąjį finansinių metų ketvirtį – smuko nuo 3,3 mlrd. kronų tuo pat laikotarpiu metais anksčiau iki 3,2 mlrd. kronų (335 mln. eurų) ir tai lėmė sudėtingos rinkos sąlygos JAV ir Vidurio Europoje.

„TNS Emor“ atlikta apklausa atskleidė, jog Lietuvoje labiausiai mėgstami globalūs prekės ženklai – „Google“ bei „Facebook“. Greta jų į mėgstamiausių prekės ženklų trejetuką patenka ir Baltijos šalyse veikiantis prekybos tinklas „Maxima“. Pastebima, kad 4 iš 10 į populiariausiųjų dešimtuką patekusių prekės ženklų Lietuvoje – išskirtinai internetinės bendrovės. Atlikta apklausa parodė, kad geriausiai vertinami prekės ženklai Lietuvoje, lyginant su praėjusiais metais, išlaikė savo populiarumą.

Kiekvienas ženklas, simbolis ar prekės ženklas turi savo šeimininkus. Ypač plintant garsių prekės ženklų klastotėms, pastebima, kad ši tendencija vis dažniau pasitaiko ir sporte. Padirbinėjami sportiniai bateliai, marškinėliai ir net treniruokliai. Sukčiai neteisėtai įsigudrina net panaudoti olimpinius žiedus.

 Tyrimų bendrovė „Millward Brown“ vėl skelbia brangiausių prekės ženklų pasaulyje šimtuką „BrandZ Top 100”. Per dešimtmetį sąrašo vertė išaugo 126 proc. ir siekia 3,3 trln. JAV dolerių. Autoriai pastebi, kad praėjusi finansinė krizė ne tik padalijo penkmečius į du skirtinga dinamika pasižyminčius laikmečius, bet ir išryškino technologijų rinkos spartą. Pirmoje vietoje atsidūrusios technologijų kompanijos „Apple“ vertė per paskutinius metus augo 67 proc. ir dabar siekia 247 mlrd.

Dažnas piniginėje turime įvairiausių kortelių, kurios nusako mūsų lojalumą tam tikriems prekės ženklams ar prekybos vietoms. Pateikti jas atsiskaitant jau tapo įprasta, tačiau ar tikrai išnaudojate visas prekybos tinklų teikiamas galimybes? Pavyzdžiui, prekybos tinklas „IKI“ savo pirkėjams šalia lojalumo kortelių siūlo ir daug įvairiausių privilegijų.

Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Ekspertai spėja, kad, vienodėjant konkurencingų ženklų prekėms ir paslaugoms, ateityje verslas turės skirti dar didesnį dėmesį klientų aptarnavimo kokybei ir norams. Šiandien verslas stengiasi ne tik suteikti konkurencingos kokybės paslaugas ir prekes vartotojams, bet ir savo klientą padaryti kaip įmanoma lojalesnį prekės ženklui. Viena tokių priemonių – grįžtamojo ryšio tarp kliento ir įmonės didinimas.

Detroitas savo finansinės nesėkmingos istorijos kulminaciją pasiekė kartu su savo bankrotu. Tačiau vis dar kai kurie prekės ženklai naudoja miesto pavadinimą kaip priemonę, skatinančią parduoti jų produktus, pastebi BBC.   Detroitas – buvęs ekonominis stipruolis toli gražu nebeprimena savo ankstesnės galybės. Čia įsivyrauja skurdas. Nors ir tokioje sudėtingoje situacijoje kompanijos rando būdus, kaip įžvelgti pliusų ir šioje situacijoje.

Sakome Billas Gatesas, turime galvoje „Microsoft“. Richard Branson – „Virgin“. Sergejus Brinas – „Google“. Markas Zuckerbergas – „Facebook“. Šį sąrašą galima tęsti iki begalybės. Kompanijų įkūrėjai dažniausiai ne tik nustato jos vystymosi strategiją, bet ir tampa korporatyvinio prekės ženklo ir jo įvaizdžio dalimi.

Sakome Billas Gatesas, turime galvoje „Microsoft“. Richard Branson – „Virgin“. Sergejus Brinas – „Google“. Markas Zuckerbergas – „Facebook“. Šį sąrašą galima tęsti iki begalybės. Kompanijų įkūrėjai dažniausiai ne tik nustato jos vystymosi strategiją, bet ir tampa korporatyvinio prekės ženklo ir jo įvaizdžio dalimi.

Nepaisant krentančių akcijų kainų bei abejonių dėl Timo Cooko sugebėjimų, „Apple“ ir vėl tapo pačiu vertingiausiu metų prekės ženklu. Kiekvienais metais „BrandZ“ ir „Millward Brown Optimator“ skaičiuoja ir vertina prekės ženklus, remiantis jų pasauline verte. Nors „Apple“ prekės ženklo vertės augimas smarkiai sumažėjo, vertė vis tiek nuo pernai paaugo vieną procentą ir pasiekė 185 mlrd. JAV dolerių. Nors „Apple“ krito investuotojų akyse, jos vertė tarp vartotojų liko aukšta.

Didžiųjų Lietuvos siuvyklų drabužiai kabo ant garsiausių ir brangiausių mados namų pakabų – nuo „Burberry“ Ukmergėje, iki „Hugo Boss“ eilučių, gimusių Biržuose. Nors seniausių mados namų drabužių dizaineriai Lietuvą rinkosi anaiptol ne dėl pigios darbo jėgos, vis daugiau jų suka į pigesnes, kad ir prastesnės kokybės rinkas – Kiniją, Bulgariją, Turkiją.

Nieko nenustebino, kad šiemet dėl brangiausio prekės ženklo titulo varžėsi „Coca-Cola“ ir „Apple“. Daugelis IT bendrovių gali didžiuotis, kad „Interbrand“ atlikto tyrimo metu buvo užfiksuotas ryškus jų prekės ženklo vertės pakilimas. Tuo tarpu kitoms pasaulinio masto bendrovėms tyrimo rezultatai nebuvo tokie džiuginantys. Lyginant 100 vertingiausių prekės ženklų tampa aišku, kad daliai iš jų per metus teko patirti nemenką nuosmukį.

Prekybos ir pramogų centras „Ozas“, atsidaręs pačiame sunkmečio įkarštyje – 2009 metų rudenį, ne tik sėkmingai įveikė krizės sukeltus padarinius, bet ir per trejus metus įsitvirtino tarp lyderių Lietuvos prekybos centrų sektoriuje. „Švęsdami trejų metų gimtadienį, galime konstatuoti, kad šis projektas yra sėkmingas ir turi puikias perspektyvas tapti lyderiu.  Pastaruoju metu tiek apyvartų, tiek lankytojų prasme augame daugiau nei pagrindiniai konkurentai.

„Coca-Cola“ sugebėjo atsilaikyti prieš „Apple“ ir liko pirmoje vertingiausių prekių ženklų sąrašo vietoje, pagal „Interband“ atliktą tyrimą. „Apple“ prekės ženklo vertė, į kurią įeina finansinis prekės ženklu pažymėtų produktų pasirodymas, prekės ženklo svarba perkant produktą bei prekės ženklo stiprumas, nuo praeitų metų išaugo 129 proc.

Po „Lehman Brothers“ žlugimo 2008 metais vos keletas verslo sektorių galėjo pasigirti nuolatiniu augimu, vienas jų – prabangos prekių rinka, rašo „Financial Times“. Paaiškėjo, kad nepaisant pasaulinės finansų krizės, prabangos prekių pirkėjų apetitas nė kiek nesumažėjo, tiesa, pasikeitė pirkėjų geografija. Prabangos prekių gamintojų žvilgsniai nukrypo į kylančias BRIC ekonomikas.

Stipraus prekės ženklo sukūrimas ir valdymas yra visų bendrovių prioritetas, nepriklausomai nuo bendrovės dydžio, rinkos ar sektoriaus. Galų gale, stiprus prekės ženklas užtikrina klientų lojalumą ir kompanijos pelningumą. Tvirto prekės ženklo nauda yra akivaizdi. Nedaugelis vadovų ryžtasi žengti žingsnį atgal ir objektyviai įvertinti savo prekės ženklo stiprybes bei silpnybes.

Lietuva, nors ir maža šalis, bet vis sugebanti pagarsėti įvairiose srityse, todėl nenuostabu, kad gražių moterų šalimi vadinama Lietuva gali pasigirti ne viena gražuole, tapusia pasaulinių prekinių ženklų veidu. I. Stasiulevičiūtė – „Elizabeth Arden“ kvepalų veidas Lietuvoje Modelis, elito atstovė, stilistė Asta Valentaitė tapo ta laimingąja, kuri turės šansą tapti „Martini“ kompanijos veidu.

Antradienio vakarą pristatyti du Lietuvos kosmetikos ir parfumerijos rinkoje nauji prekių ženklai: šveicariška kosmetika „Artemis“ ir vokiečių parfumerija „Toni Gard“. Naujos visame pasaulyje garsių produktų linijos buvo sukurtos specialiai „Douglas“ kosmetikos ir parfumerijos tinklui. Pristatyti išskirtinių produktų į Lietuvą iš Vokietijos atvyko „Douglas DE“ atstovas Thomas Grütters.

Lietuvos reklamos agentūra „Adell Taivas Ogilvy“ praėjusią savaitę Rygoje vykusiame tarptautiniame reklamos festivalyje „Golden Hammer“ laimėjo du aukso apdovanojimus, o lietuvių kurta naujo „Utenos“ alaus įvedimo į rinką kampanija įvertinta ir festivalio „Grand Prix“ prizu, kuris skiriamas patiems geriausiems reklamos darbams. Darbas „Utenos“ alui aukso apdovanojimą „Adell Taivas Ogilvy“ pelnė reklamos festivaliuose vienoje labiausiai vertinamų reklamos kampanijos kategorijoje.

Pastaruoju metu Kinija plečia savo ekonominės įtakos zoną. Kinai iš užsienio valstybių perka modernias technologijas, vilioja vadybos specialistus ir įsigyja tarptautinius prekės ženklus, rašo BBC. Kinijos bendrovėms nesiseka tarptautiniu mastu populiarinti savo prekės ženklų, todėl joms tenka rinktis vieną iš dviejų išeičių: įsigyti žinomą prekės ženklą arba gaminti „beveidę“ produkciją, kurią nusipirkusios žinomos korporacijos susišluos didžiąją dalį pridėtinės vertės.

Pasaulinė drabužių ir aksesuarų gamintoja Italijos kompanija „Benetton“ traukiasi iš biržos po 26 metus trukusios viešosios prekybos akcijomis, praneša laikraštis „Corriere della Sera“. Benetonų (Benetton) šeima paskelbė išpirksianti mažumos akcininkų turimą dalį. Apie „Benetton“ pasitraukimą iš biržos buvo paskelbta netrukus po pranešimų apie tai, kad Italijos kompanija svarsto galimybę susijungti su Ispanijos mažmenininke „Inditex“, kuriai priklauso „Zara“ prekės ženklas.

Daugiau nei trečdalis lankomiausių Lietuvos interneto svetainių savininkų nėra registravę to paties pavadinimo prekės ženklo. Teisininkai teigia, kad tai gali lemti ne tik subjektyvios, bet ir objektyvios priežastys: prekės ženklui, priešingai nei domenui, yra taikomas išskirtinumo ir skiriamojo požymio reikalavimas, todėl dažnai svetainės vardui tapatus prekių ženklas tiesiog negali būti registruojamas.

Kiekvienai įmonei ypač naudinga turtėti klientus, kurie jos prekes perka visą gyvenimą, nuo pat vaikystės. Tarptautinės tyrimų kompanijos SIS atlikto tyrimo duomenimis, 53 proc. suaugusiųjų ir 56 proc. paauglių perka tuos prekės ženklus, kuriuos pirkdavo ir vaikystėje, rašo „Businessinsider“. Todėl nenuostabu, kad įmonės skiria milijardus dolerių tam, kad jau nuo mažens prisijaukintų būsimus klientus.

Tarp visų krepšinio čempionato metu Lietuvoje vykusių akcijų, „Varom už Lietuvą“ renginius stebėjo ir į juos įsitraukė daugiausia gyventojų, rodo rinkos tyrimų bendrovės ,„Norstat“ atlikta apklausa. Nemažo dėmesio ir susidomėjimo sulaukė ir Eurobasket 2011 Kamuolių mušinėjimo rekordas, kita „Iki“ akcija ,„Oficiali Lietuvos krepšinio medalių kolekcija“ . Rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje atliktos apklausos duomenimis, „Varom už Lietuvą“ akciją pastebėjo 85 proc. apklaustųjų, 76 proc.

Tiriant vartotojų pasaulyje požiūrį į ekologiją, paaiškėjo, kad ekologiški verslo sprendimai turi tiesioginę įtaką vartotojų elgesiui. O klimato pokyčiai gyventojams yra svarbesni nei ekonominė krizė ar skurdas. Tai parodė pirmą kartą pasauliniu mastu vykdytas nuomonės tyrimas, nagrinėjęs, kaip vartotojų požiūris į klimato pokyčius lemia prekės ženklų pasirinkimą.

Jeigu kas ir žvelgia rimtai į akinių nuo saulės pasirinkimą, tai tikrai ne hiphopo žvaigždės ar jauni milijonų paveldėtojai. Tai, žinoma, tie, kuriuos priimta laikyti diktatoriais. Rodos, žengiant prieš savo tautiečius, jiems nereikia pridengti akių nuo saulės, tačiau diktatoriai retai kada akinius nusiima. Žurnalas „Forbes“ pasižvalgė, kokius akinius nuo saulės renkasi žymiausi pasaulyje diktatoriai.

Palyginus religingo žmogaus ir „Apple“ fanatiko smegenis magnetiniu rezonansu paaiškėjo, jog religija ir technologinių produktų fanatizmas yra panašūs biologiniai veiksniai. Mokslininkai tyrė, kaip veikia tikinčio žmogaus smegenys jam rodant religinius paveikslus, skaitant šventąjį raštą ar meldžiantis. Po to magnetinio rezonanso smegenų veiklos parodymai buvo palyginti su fanatiko „iPhone“ vartotojo smegenimis jam pamačius „Apple“ logotipą ar naudojant savo išmanųjį telefoną.

58-ajame tarptautiniame kūrybiškumo festivalyje „Kanų liūtai“ („Cannes Lions“) šį birželį savo patirtimi ir įžvalgomis dalinsis pasauliniu mastu pripažinti kūrybos guru bei komunikacijos lyderiai. Festivalio svečiai šiais metais galės apsilankyti net 57-iuose seminaruose, 20-yje kūrybinių dirbtuvių, meistriškumo pamokose, reklamos peržiūrose, parodose bei apdovanojimų ceremonijose.

Intelektinės nuosavybės apsaugos srityje Baltijos šalyse pirmaujanti advokatų kontora AAA Baltic Service Company apibendrindama 2010 metus išskyrė kelias prekių ženklų srities tendencijas. Lietuvos verslas ypač aktyviai siekė registruoti savo prekės ženklus ES, o taip pat Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje. Atitinkamai padaugėjo ir ginčų dėl lietuviškų prekių ženklų registravimo, o Lietuvoje išaugo dėl prekių ženklų pažeidimų sulaikomo importo apimtys.

Top 100 prekinių ženklų pasaulyje: Apple Soars, BP Slumps ir Coca Cola vis dar pirmauja. Konsultacinė firma „Interbrand“ paskelbė savo kasmetinį, 100 geriausių pasaulio prekinių ženklų sąrašą. „Coca-Cola“ jau vienuoliktus metus iš eilės neapleidžia pirmosios vietos, rašoma yahoo.com. „Jie pasižymi labai dideliu pastovumu pateikdami savo prekinį ženklą. – sako Jezas Framptonas, CEO grupės „Interbrand“ atstovas. – Jie yra fantastiškas pavyzdys, kaip daryti viską tinkamai.