pragyvenimo lygis

Daugiau nei pusės lietuvių finansinė situacija per šiuos metus išliko stabili, 14 proc. ji pablogėjo, dar beveik 10 proc. džiaugiasi pagerėjusiais pinigų valdymo įgūdžiais. Jei galėtų paprašyti finansinės dovanos Kalėdoms, daugelis lietuvių, kaip ir kiti europiečiai, pasirinktų algos pakėlimą o labiausiai gailisi, kad pavyko sutaupyti mažiau, nei norėjo arba nepavyko išmokti investavimo.

Infliacija per mėnesį šalyje vėl pakilo beveik procentu ir tebesiekia 20 procentų. Lietuvos bankas bandė išsiaiškinti maisto kainų kilimo priežastis, tačiau aiškaus kaltininko nerado. Ar tikrai labiausiai ją išpūtė žemės ūkio bendrovių pakeltos kainos ir kaip žmones paveiks tai, kad maisto kainos Lietuvoje jau beveik susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomistas Tadas Povilauskas.

Naujųjų metų išvakarėse mus gąsdina ir Kinija, dėl kurios Europai gali pritrūkti dujų, ir Austrija, kurios ministrė žada elektros tiekimo pertrūkius. Bet gal, nepaisant šių gąsdinimų, kitąmet gyvensime geriau nei šįmet?  Į šį klausimą TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Paslaugos Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus brango sparčiausiai Europoje. Ekonomistai pastebi, kad dabar, nuvykę atostogų į Graikiją, kavos galime išgerti už tokią pat kainą kaip prieš penkmetį. Kai mūsų šalyje kaina pakilo kone 40 procentų. Užsienyje gyvenantys tautiečiai tikina nebejaučiantys kainų skirtumo – ar užsuktų į kavinę Italijoje, ar gimtinėje.

Daugelyje Europos šalių rugpjūtis yra bene populiariausias atostogų mėnuo, o Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ suskaičiavo, kokia dalis skirtingų bendrijos šalių gyventojų negali sau leisti paatostogauti bent dvi savaites. Paaiškėjo, kad praėjusiais metais 28,3 proc. visų ES gyventojų, kurie yra vyresni nei 16 m., neturi galimybių bent savaitę per metus atostogauti ne namuose. Prieš penkerius metus, 2013 m. tokių gyventojų dalis siekė net 39,5 proc.

Darbuotojų mobilumas su metais tik didėja. Kur išvykti renkamasi ne tik pagal gero darbo galimybes, bet ir pagal tai, kokios būsto, produktų ir paslaugų kainos ten atvykus laukia. Amerikiečių konsultacijų kompanija „Mercer“ kasmet paskelbia daugiau nei 200 miestų reitingą, kuriame jie išrikiuojami nuo brangiausio iki pigiausio (pragyvenimo prasme). Šiemet įvertini 209 miestai pagal sudarytą krepšelį, kuriame daugiau nei 200 prekių ir paslaugų.

Galbūt perskaičius sakinį, kad Lietuvoje – itin pigu, suims juokas. Tačiau būtent taip atrodome Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste. Matant, kaip lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją, akivaizdu, ten kainos – dar mažesnės. Tačiau ne tik kainos ten mažesnės, bet ir atlyginimai didesni. Eurostatas įvertino 2016 metų kainas Europos Sąjungos šalyse pagal įvairius sektorius. Dažniausiai kainos Lietuvoje nurodomos mažesnės nei ES vidurkis.

Žurnalo „Forbes“ neseniai paskelbtame turtingiausių pasaulio žmonių sąraše – net 122 milijardieriai iš Kinijos. Daugiau milijardierių turi tik JAV. Tačiau nepaisant gausaus būrio turtuolių, net 13 proc. kinų gyvena už mažiau nei 1,25 dolerio per dieną (apie 3,15 Lt). Praraja tarp turto ir skurdo Kinijoje – stulbinanti. Svetainė Businessinsider.com atrinko 22 „Reuters“ fotografo Kim Kyung-Hoono nuotraukas, kuriose kontrastingos turčių ir skurdžių gyvenimo akimirkos atsiduria viena šalia kitos.

 Lietuvos įvaizdis pasaulyje korupcijos požiūriu pagerėjo, tačiau lietuviai pabrėžia, kad korupcijos židiniams yra geros sąlygos vešėti savivaldybėse ir kitose valstybės institucijose. Albinas Čaplikas VL žurnalistas Šią savaitę korupcijos problemas nagrinėjanti tarptautinė organizacija „Transparency International“, remdamasi įvairių šalių verslo atstovų apklausomis ir ekspertų tyrimais, paskelbė 177 pasaulio šalių korupcijos suvokimo indeksus.

Naujausi oficialūs statistikos duomenys rodo, kad skirtumas tarp turtingiausių ir skurdžiausių žmonių didžiojoje Britanijoje šiek tiek sumažėjo, tačiau abi pusės moka daugiau mokesčių. Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, gyventojų pajamų skirtumas mažėjo 2010–2012 metų laikotarpiu, tačiau nėra žinomas paskutinių pašalpų sistemos pakeitimų poveikis. Vidutinės vienos šeimos pajamos ėmė mažėti kartu su 2007–2008 metų ekonomikos nuosmukiu.

Praėjusį mėnesį užfiksuotas infliacijos lygis gerokai viršijo prognozes ir pasiekė 2,7 procento ribą, skelbia „London Evening Standard“. Kas kaltas dėl tokio kainų šuolio? Specialistai teigia, kad labiausiai bendram kainų augimui Britanijoje įtakos padarė pabrangusios kelionės lėktuvu. Gegužę užfiksuotas bendras infliacijos lygis – nuo balandžio išaugęs trimis dešimtosiomis procento – nustebino ekonomistus.

Bulgarijos nacionalistų partija "Attack" įgyja vis daugiau rinkėjų palaikymo, žadėdama nacionalizuoti bendroves ir padidinti atlyginimus bei dėl žemo pragyvenimo lygio kaltindama užsieniečius, pranešė "Reuters". Partijos "Attack" lyderis Volenas Siderovas kaltina "kolonijinius" Vakarus dėl mažų atlyginimų ir didelių kainų Bulgarijoje, kuri 2007 metais įstojo į Europos Sąjungą (ES) ir turėjo pradėti riboti biudžetą bei susieti savo valiutą su euru.

Šiaulių regione sparčiausiai mažėja gyventojų. Nuolat daugėja nedarbo. Šio regiono žmonėms atitenka tik apie 72 procentus vidutinio šalies gyventojo bendrojo vidaus produkto. Gyvenimo lygio rodiklis čia vienas mažiausių Lietuvoje. Vidutinis atlyginimas 54 procentais atsilieka nuo šalies vidurkio. Tokios realijos atskleistos vakar Kelmės rajono savivaldybėje vykusiame Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės susitikime su rajonų merais ir Vyriausybės atstovu Šiaulių apskrityje.

Islandijos ekonomika grįžta. Šalis, kurios BVP 10 ketvirčių iš eilės traukėsi, staiga grįžo į stabilias vėžes ir jos ūkis septynis ketvirčius auga po 2,5 proc. per metus, rašo BBC. Tuo gali pasigirti nedaug Europos šalių. Nedarbo lygis šalyje yra žemiau 5 proc., o pasitikėjimas grįžta. Šis atsigavimas liudija apie ištverminga islandų charakterį. Natūralios Arkties pakrašty įsikūrusios salos iššūkiai išaugino tautą, kuri yra stipri, atkakli, stropi bei labai sunkiai dirbanti.

Naujų Kinijos vadovų laukia rimtų iššūkių ir išbandymų dešimtmetis. Visas pasaulis įdėmiai stebės, kaip antra pagal dydį pasaulio ekonomika sugebės išlaikyti augimo tempus ir įgyvendinti svarbias reformas. Kinijos valdžios pasikeitimas oficialiai baigėsi. Kas dešimt metų rengiamas Kinijos komunistų partijos (KKP) suvažiavimas vainikuotas naujo vadovo išrinkimu. Ateinantį dešimtmetį šalį į priekį ves Xi Jinpingas – jis Kinijos prezidento poste pakeis iki šiol šaliai vadovavusį Hu Jintao.

Už skurdo ribos gyvena 49,6 mln. JAV piliečių, arba 16,1 proc. amerikiečių. Tokie duomenys skelbiami naujojoje JAV gyventojų surašymo biuro ataskaitoje. Šiame tyrime, kuriame išnagrinėti 2011 m. duomenys, pamėginta tiksliau nustatyti už skurdo ribos gyvenančių amerikiečių skaičių panaudojant naują skaičiavimo metodą; buvo atsižvelgta į įvairias valstybines paramos skurstančioms šeimoms ir vienišiems asmenims programas.

„Goldman Sachs“ neseniai paskelbė pasaulio BVP prognozes 2050 metams. Nors tokias prognozes daryti sunku ir jos gali labai keistis, „Goldman Sachs“ spėjimai iliustruoja kelias įdomias tendencijas, rašo „Business Insider“. BRIC valstybės (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) iki 2050 m. taps dominuojančia jėga bendro pasaulio produkto gamyboje. Šios keturios šalys per pastaruosius dešimt metų sukūrė beveik pusę pasaulio BVP.

Per praėjusius 25 metus viduriniosios klasės pragyvenimo lygis Jungtinėje Karalystėje sumažėjo labiau nei mažiausias ir didžiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų, rodo statistiniai duomenys. Labiausiai viduriniosios klasės gyvenimas pablogėjo po to, kai 1998 metais į valdžią atėjo Tonio Blero (Tony Blair) vyriausybė, nes turtingieji dar labiau praturtėjo, o vargingai gyvenančius valdžia rėmė didindama minimalų darbo užmokestį ir įvesdama naujas pašalpas.

Skaitydami spaudą ar akademinius straipsnius, galite susidaryti įspūdį, kad Afrika yra pasmerkta likti neišsivysčiusi. Problemų yra įvairių. Prastas klimatas lemia tropinių ligų paplitimą. Teigiama, kad „bloga geografija“ taip pat kliudo vystymuisi: pavyzdžiui, daugybė Afrikos šalių neturi išėjimo prie jūros ir yra apsuptos kitų vargingų ekonomikų, linkusių į smurtinius konfliktus. Ir Afrika stabdoma ne tik savo gamtinės ir geografinės padėties, bet taip pat savo istorijos.

Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių reikalų agentūra pranešė, kad Sirijos pabėgėlių, kurie paliko pilietinio karo kankinamą šalį ir atvyko į Egiptą, skaičius nuo 95 tūkst. praėjusį mėnesį išaugo iki 150 tūkst., skelbia AP. JT vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovas Kaire Mohamedas Dayri ketvirtadienį teigė, kad, nors Egipte užfiksuotas „didėjantis antplūdis“, tik 4 tūkst. 800 sirų yra užsiregistravę pabėgėlių agentūroje Kaire.

Paskelbus eilinį pasaulio valstybių, kuriose gyventi yra geriausia, sąrašą, britai stebisi ir piktinasi – jų šalis nukrito į 25 vietą, nusileisdama net Čekijai, Vengrijai ir... Lietuvai. Britanija nukrito į 25 vietą naujausiame valstybių, kuriose gyventi yra geriausia, reitinge, konstatuoja „The Daily Mail“: „Už tokių valstybių, kaip Čekija, Lietuva ir Urugvajus.

Per ateinantį dešimtmetį vienuolikoje naujausiai įstojusiose į ES šalyse, skirtingai nei senbuvėse, elektros energijos vartojimas didės, šios šalys turės investuoti milžiniškas sumas pinigų, o naujųjų šalių produkcija nėra konkurencinga pramonėje ir vartojime, todėl turime gerai pasverti, į kokias energijos rūšis investuosime, „Valstybės“ konferencijoje sakė bendrovės „Ernst and Young“  partneris Baltijos šalyse Jonas Akelis.

Beveik ketverius metus Gruzijoje gyvenanti lietuvė Rasa Kuzmaitė papasakojo ne tik apie svečioje šalyje pradėtą turizmo verslą, bet ir apie daugelį galintį nustebinti pačių gruzinų gyvenimo būdą bei kasdienybę.

Kinijos ekonomika yra viena sparčiausiai augančių pasaulyje, tačiau ekspertai šiai Azijos pasakai laimingos pabaigos neprognozuoja. Kol Vakarų pasaulis įnirtingai bando išsivaduoti iš finansų krizės pančių, Kinijos milžinas žengia į priekį tvirtu žingsniu. Ne vienas pasaulio ekonomistas mano, kad Kinijos valstybinis kapitalizmas yra tinkamiausias priešnuodis modernios pasaulinės ekonomikos iššūkiams. Nepaisant to, vis dažniau pasigirsta balsų, pranašaujančių niūrią Kinijos ekonomikos ateitį.

Indijos vyriausybė nusprendė nubrėžti naują skurdo ribą, rašo BBC. Indijos ekonominio planavimo komisija pateikė vyriausybei rekomendacijas, kuriomis remiantis gyvenančiais žemiau skurdo ribos būtų laikomi tik tie gyventojai, kurių pajamos per dieną neviršija 32 rupijų (1,5 lito). Toks sprendimas įžiebė karštus debatus vienoje iš didžiausių pasaulio ekonomikų. Du indų studentai nusprendė pabandyti, ar įmanoma išgyventi už tokius pinigus.

Nors piktai juokaujama, kad didžiausio pesimisto varžybose lietuviai pademonstruotų geresnius rezultatus nei „Eurovizjoje“ ar krepšinio čempionate, kartais žvilgtelėjus į kaimyno, nors ir ne paties artimiausio, kiemą, peršasi nuomonė, kad Lietuvoje gyventi nėra taip jau blogai.

Valdžia su darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis vėl nesusitarė dėl minimalaus darbo užmokesčio padidinimo. Trišalė taryba, kurią sudaro darbdaviai, profesinės sąjungos ir Vyriausybė, dar prieš metus kalbėjo, kad minimaliąją mėnesinę algą (MMA) būtų galima didinti 100 Lt nuo šių metų liepos. Mažųjų įmonių savininkai tam nepritarė, o Vyriausybė atėjus vasarai prakalbo, kad MMA didinimas biudžetui gali kainuoti 100 mln. Lt.

Penktadienio rytą, minint tarptautinę Oraus darbo dieną, sostinės V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės į protesto akciją susirinko kelios dešimtys šalies profesinių sąjungų atstovų. Protestuotojai reikalavo didinti minimalų pragyvenimo lygį ir visus su darbuotojais susijusius klausimus svarstyti Trišalėje taryboje.

Pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 670 tūkst. lietuvių – 20,2 proc. visų šalies gyventojų, praneša statistikai. Palyginus su 2009-aisiais, šis rodiklis, apskaičiuojamas remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis, sumažėjo 0,4 proc. punkto. Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 16,2 proc., kaime – 28,4 proc.gyventojų. Palyginti su 2009 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,5 proc. punkto, kaime – sumažėjo 4,3 proc. punkto.

Per praėjusius nacionalinės savi-absorbcijos periodus, įskaitant pilietinį karą ir dešimtmečius po Pirmojo pasaulinio karo, Amerikos kariuomenė ir karinės išlaidos gerokai sumažėjo. Bet ar ilgam: amerikiečiai siekia sumenkinti vyriausybės vaidmenį šalies viduje ir ypač svetur, o konfliktai dėl skolų, pasiekusių rekordines aukštumas, nerimsta.

Atlikus naujausius ekonominių tyrimų duomenis,  paskelbta tokia išvada:  duona Maskvoje tapo tris kartus brangesnė negu Londone – rašo portalas cnn.com. Apklausos duomenimis, duona Maskvoje šiuo metu kainuoja apie 7 dolerius, kai tuo tarpu Londone – 3. Tokijus visdar brangiausias miestas pasaulyje, Oslas ir Osaka patenka į brangiausiųjų penketuką, tačiau apklausa atskleidė ir dramatiškų pokyčių, įvykusių per pastaruosius metus.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2011 m. birželio mėn. buvo minus 16 ir, palyginti su gegužės mėn., išliko nepasikeitęs. Palyginti su geguže, gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertino savo namų ūkio finansinės padėties ir šalies ekonominės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn. Tačiau gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus pokyčius ir tikimybę bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. buvo šiek tiek pesimistiškesnė. Birželio mėn.

Kur ir kaip Aliaksandras Lukašenka ruošiasi išleisti paskolas ir pinigus, gautus už parduotą valstybės turtą? Baltarusiją apėmusi karšligė tęsiasi. Net skubios administracinio reguliavimo priemonės ir prekių eksporto draudimas nepadeda atkurti pasitikėjimo baltarusišku rubliu. Per penkis šių metų mėnesius visi valiutiniai depozitai sumažėjo 10,6 proc. (birželio 1 dieną jie siekė 6,59 mlrd.), o gyventojų valiutos indėliai sumažėjo 14,5 proc. — iki 3,55 mlrd. dolerių.

Didžioji Liuksemburgo kunigaikštystė yra turtingiausia Europos Sąjungos šalis pagal BVP vidutiniškai vienam gyventojui. Tokius duomenis savo ataskaitoje pateikia Europos statistikos agentūra „Eurostat“. Tyrėjų nuomone, Liuksemburgo turtingumą galima paaiškinti dideliu darbo migrantų iš kaimyninių Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos skaičiumi. Jie negyvena kunigaikštystėje, bet joje dirba ir papildo jos iždą mokesčiais. Nyderlandai užėmė antrąją vietą pagal gyvenimo lygį Europos Sąjungoje.

Baltarusija, ilgą laiką save vaizdavusi atsparia pasaulinei krizei, vis dėlto, tiesa, kiek pavėluotai, neria į jos akivarą. Žinoma, tai vyksta planinei centralizuotai ekonomikai būdingu stiliumi: brangsta būtiniausi produktai ir prekės, trūksta užsienio valiutos, krinta pragyvenimo lygis. Minskas karštligiškai ieško kreditorių ir todėl priverstas kreiptis pagalbos ir į Maskvą, ir į Vakarus.Kaip rašo Rusijos laikraštis „Viedomosti“, iki šiol Baltarusijoje valstybė kontroliuoja 75–80 proc.

Danijoje prasidėjo recesija, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėja du mėnesius iš eilės, teigiama Danijos statistikos tarnybos tinklalapyje. Pirmąjį 2011 m. ketvirtį Danijos BVP susitraukė 0,5 proc., o paskutinį 2010 m. ketvirtį nusmuko 0,2 procento. Gegužės 30 d. Danijos finansų ministerija paskelbė ataskaitą apie valstybės biudžeto būklę. Savo apžvalgoje šalies finansų ministerija, atvirkščiai, pagerino šalies BVP augimo prognozę 2011 metais nuo 1,7 iki 1,9 proc.

SEB banko atlikti skaičiavimai parodė, kad iš penkių Lietuvos didmiesčių pigiausia gyventi Šiauliuose. Reitinguojant miestus buvo vertinamos keturių asmenų šeimos pagrindinių išlaidų krepšelis: tai išlaidos maisto produktams, būsto išlaikymui (šildymui ir vandeniui) bei transporto paslaugoms. Šiauliečių keturių asmenų šeima per mėnesį šaltuoju metų laiku šioms reikmėms iš viso turėtų išleisti vidutiniškai apie 1 816 litus, tai yra 8 proc.

Lietuvos gyventojai priversti maistui skirti daugiau nei ketvirtadalį savo išlaidų, o senosios Europos gyventojai jam išleidžia vos dešimtadalį savo pajamų. Pagal išlaidas maistui mes lenkiam ir latvius, ir estus, antradienį rašo „Verslo žinios“. Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva, primena ekonomistų vertinimą: kuo aukštesnis šalies gyvenimo lygis, tuo mažiau jos gyventojai išleidžia maistui.

Lietuva – maža šalis, tačiau ir joje išryškėja skirtingos gyventojų galimybės, dažnai priklausančios nuo gyvenamosios vietos. Neabejotina, kad ekonominis nuosmukis turėjo įtakos visai šaliai, neišskiriant nė vienos savivaldybės. Tačiau skirtingų gyventojų pajamos priklauso nuo skirtingų ekonominės veiklos sektorių, o šie nukentėjo ne vienodai. Kadangi savivaldybėms pervedama gyventojų pajamų mokesčio dalis sudaro vidutiniškai 41 proc.

Valdžios pažadai, kad krizei išsikvepiant kitąmet skursime mažiau, kol kas pildosi nebent išrinktiesiems, ciniškai tvirtinantiems, kad šeimai įmanoma pragyventi ir iš 125 litų per mėnesį. Tačiau tokia demagogija atsimuša į kraupią realybę. Nepajėgdamos išlaikyti šeimų motinos jau atsisako net ką tik gimusių kūdikių. Gruodžio 3-iosios vakarą Jonavos rajono ligoninės akušerinio skyriaus darbuotojos išgirdo durų skambutį. Pravėrusios jas išvydo krepšį, o jame – naujagimį.

Vakar į Šiaulių miesto trišalės tarybos posėdį kviesti ne tik profesinių sąjungų atstovai, bet ir darbdaviai, ne tik politikai, bet ir politikų sprendimų vykdytojai. Bene pasyviausiai į kvietimą reagavo darbdaviai, nors jų balsas šiandien, kai žmonės jaučiasi nepagrįstai skurdinami ir alinami, labai svarbus.

Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje yra žemiausias pragyvenimo lygis tarp pirmaujančių Vakarų Europos šalių, skelbia Britanijos vartotojų rinkos tyrimus atliekanti kompanija uSwitch.com, kuria remiasi „Sky News“. Tyrimas atliktas dešimtyje stambiausių Vakarų Europos šalių. Buvo atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip pajamų lygis, mokesčių našta, infliacija, pensinis amžiaus ir gyvenimo trukmė, socialinis aprūpinimas ir net oro sąlygos. Lyderėmis sąraše vėl tapo Ispanija ir Prancūzija.

Sociologijos centro „Levada-Centra" visos Rusijos gyventojų apklausos duomenimis, 9 procentai šalies gyventojų vos suduria „galą su galu". Dar 27 procentai apklaustųjų pripažino, kad jiems užtenka pinigų tik maistui. Tuo tarpu lėšų aprangai jie negali skirti. Iki  16 procentų padidėjo galinčių be didesnio vargo įsigyti ilgalaikio naudojimo daiktų. Tačiau, kaip pažymi respondentai, brangius daiktus jiems įpirkti būtų sudėtinga.

Europos Komisija patvirtino dar vieną dokumentą, skirtą kovai su skurdu Europos Sąjungoje. Tačiau lietuviams nuo to nei šilta, nei šalta - vis daugiau jų atsiduria žemiau skurdo ribos. ES deklaracijos jų nepamaitins, nes Bendrija leidžia privalomas direktyvas kiaulių gerovei užtikrinti, kišasi į mokesčių politiką ir kitur, tik ne į ES šalių socialines, švietimo bei kitas jautriausias sritis. Briuselis tai palieka spręsti pačioms valstybėms.