piratavimas

Vis daugiau žmonių sulaukia baudų už nelegaliai parsisiųstus filmus. Per vieną dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija nubaudė apie trisdešimt žmonių, kurie siuntėsi filmus iš Linkomanijos. Už piratavimą tokiems filmų mėgėjams teks sumokėti po 140 eurų. Jei pričiups antrą kartą nelegaliai parsisiuntus filmą, gresia bauda iki 850 eurų. Andrius, galima sakyti, filmų piratų medžiotojas.

Šiais laikais skaitmeninėje erdvėje gausu platformų, kuriose legaliai bei patogiai galima klausytis muzikos, žiūrėti mėgstamus filmus ar serialus. Atrodytų, kad „piratavimo“ laikai – jau seniai pamiršti. Vis dėlto nelegalus turinio vartojimas išlieka itin opia problema, o vis garsiau apie tai ima kalbėti ir žymūs Lietuvos atlikėjai. Jei žmonės gali pasirinkti už kažką nemokėti, tai su mielu noru ir nemokės, savo ruožtu sako dainininkė Nombeko Augustė.

Šią savaitę pristatyta Lietuvos gyventojų nelegalaus turinio vartojimo lygio nustatymo metodika leis suskaičiuoti piratavimo indeksą. Pasak Kultūros ministerijos, kurios užsakymu ir sukurta naujoji metodika, šis indeksas – išvestinis rodiklis, apskaičiuotas iš dviejų grupių rodiklių: jie apibūdina nelegalaus turinio vartojimo įpročius ir nelegalaus turinio vartojimo priimtinumo bei pakantumo jam nuostatas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisoms, kurias siūloma priimti kovai su piratavimu. „Pataisos turėtų pagerinti sąlygas kultūros ir kūrybinėms industrijoms, o legalaus turinio vartojimas internete – sukurti inovacijoms ir kūrybai palankią ir saugesnę terpę. Kartu turėtų didėti legalių literatūros, mokslo ar meno kūrinių, gretutinių teisių objektų naudotojų skaičius“, – sako kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisas, skirtas kovai su piratavimu. Projektus inicijavusi Kultūros ministerija pažymi, kad Lietuva užima trečią vietą Europos Sąjungoje (ES) pagal piratavimo lygį, o dabartinė teisinė bazė dėl autorių teisių apsaugos nepritaikyta skaitmeninei aplinkai.

Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo penkerius metus trukusią vadinamąją „filmai.in“ bylą ir nuteisė vieną iš dviejų nelegalaus turinio svetainės administratorių. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA) pranešė, kad dėl piratinės svetainės administravimo asmeniui skirta 15 tūkst. eurų dydžio bauda. Dar beveik 8 tūkst. eurų jis privalės sumokėti advokatams. Taip pat iš jo priteisti 38 tūkst. eurų LATGA naudai ir per 11 tūkst.

Kauno apylinkės teismas praėjusią savaitę išnagrinėjo penkerius metus trukusią vadinamąją „Filmai.in“ bylą ir nuteisė vieną iš dviejų nelegalaus turinio svetainės administratorių. Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA), dėl piratinės svetainės administravimo asmeniui skirta 15 tūkst. eurų dydžio bauda. Taip pat iš jo priteisti 38 tūkst. eurų LATGA naudai ir per 11 tūkst. eurų „All Media Lithuania“ naudai pagal pateiktus civilinius ieškinius.

Praėjusiais metais pasaulyje piratavimo atvejų sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2008 metų, kai pirmą kartą buvo pradėti rinkti statistiniai duomenys, pirmadienį pranešė jūrų saugumo organizacija. Prancūzijos karinių jūrų pajėgų ir partnerių karinių laivynų valdomas Jūrų informacijos bendradarbiavimo ir informavimo centras (MICA) pranešė, kad pernai užregistruota 300 piratavimo ir apiplėšimo atvejų.

Kultūros ministerijos inicijuotą tyrimą dėl piratavimo lygio šalyje už 25 tūkst. eurų atliks „KOG institutas“. Jis sukurs nelegalaus turinio vartojimo lygio nustatymo metodiką ir ja remiantis atliks bandomąjį tyrimą. „Tyrimas yra dviejų dalių, dvipusis: visos Lietuvos gyventojų, bendrasis, ir atskirai jaunimo grupės“, – BNS sakė Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas.

Lietuviai mažiau lankosi piratinį turinį skelbiančiose svetainėse, rodo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) parengtas tyrimas. Pagal vidutinį vartotojų apsilankymų skaičių per metus interneto svetainėse, kuriose neteisėtai skelbiamas autorių teisių saugomas turinys, Lietuva 2018 metais Europos Sąjungoje buvo antroje vietoje, o 2021-aisiais – penktoje, pranešė Kultūros ministerija.

Šiuo metu skirtingos finansinės įstaigos negali priimti mokėjimų iš internetinių puslapių, platinančių piratinį turinį, tačiau visai neseniai įtarimų sukėlė Lietuvos mokėjimų bendrovė „Paysera“. Legalaus turinio aljansas „baLTAs“, siekiantis užkirsti kelią piratinių tinklapių veiklai, paskelbė žinią, kad „Paysera“ bendrovė galimai vykdo finansinius mokėjimus piratinių filmų puslapyje „Filmai.

Lapkričio mėnesį Lietuvoje surengtas DELTA1 hakatonas palietė naujovių stiprinimo kibernetinio saugumo, gynybos technologijų ir komunikacijos srityse svarbą, o kartu iškėlė ir turinio piratavimo problemą. Su pastarąja susiduria daugybė įvairių turinio kūrėjų ar distributorių, tarp kurių – ir TV3 žiniasklaidos grupė.

Nuo lapkričio 1-osios interneto piratams bus uždėtas dar vienas apynasris – Lietuvoje įsikūrę bankai ir mokėjimų platformos nebegalės leisti naudotis jų paslaugomis nelegalų turinį platinantiems puslapiams. Nors vieni džiaugiasi, kad tai leis efektyviau kovoti tiek prieš piratinį turinį skleidžiančius, tiek jį vartojančius asmenis, kiti tikina, kad nauja kovos priemonė realios naudos neduos.

Atsiskaitymų platforma „PayPal“ panaikino galimybę atsiskaityti už neteisėtai paskelbtą turinį, kurį Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) blokavo dėl autorių teisių pažeidimų. Komisija BNS informavo, jog kreipėsi į „PayPal“ prašydama nebesuteikti atsiskaitymo galimybės už tokį turinį visose LRTK blokuotose svetainėse ir šią savaitę sulaukė teigiamo finansinių paslaugų internete teikėjos atsakymo.

Seimo Kultūros komitetas vienbalsiai pritarė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimams ir sudavė dar vieną smūgį piratų verslui Lietuvoje. Netrukus Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) galės nurodyti bet kuriai šalies finansų įstaigai nutraukti mokėjimus vogto autorinio turinio internete platintojams. „Ši įstatymo pataisa – didelis žingsnis kovoje su piratavimu Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad kolegos Seime bei Prezidentas į tai pažiūrėjo rimtai ir vieningai.

Penktadienį minima pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena, todėl nusprendėme pasidomėti apie nelegalų knygų skenavimą, piratavimą ir patiriamus nuostolius. Per pandemiją dukart užsivėrus knygynų ir bibliotekų durims tapo sunkiau įsigyti norimą knygą. Bet ne visiems knygų mylėtojams tai tapo problema – ėmėsi kurtis „Facebook“ grupės, kuriose kaip ir piratinėse svetainėse, keičiasi nelegaliai skenuotomis PDF knygomis.

Pagal piratinio turinio vartojimą Lietuva užima 2 vietą tarp visų Europos Sąjungos šalių, skelbia intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ataskaita. Penktadienį, autorių teisių dienos proga, vyko pirmasis legalaus turinio aljanso „baLTAs“ virtualus renginys. Jo metu valstybės institucijos ir verslo bendrovės svarstė šiuo metu taikomas priemones ir galimus ateities pokyčius, kurie spręstų nelegalaus turinio ir piratų verslo problemą šalyje.

Kino teatrai koronaviruso pandemijos laikotarpiu išgyveno ne kokius laikus. Pirmiausia sumažėjo žiūrovų ir naujų filmų skaičius. Vėliau veiklą ribojo valdžios sprendimai. Tad galiausiai teko atleisti dalį darbuotojų. Kito teatro „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas teigė, kad kino teatrai išgyvena, ko gero, sunkiausius laikus. Vasarą lankytojų srautas susitraukė 4–5 kartus, tad įmonei teko atleisti 7 darbuotojus.

Karantino metu turinį vagiantys piratai nesnaudžia, o jų taikiniais tampa net nepasirodę serialai. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai pastebi, kad augantys piratavimo skaičiai rodo, kad valstybės pasiūlytas būdas kovoti su nelegaliu turinio platinimu neveikia. Kovoje su interneto piratais iniciatyvos imasi patys kūrėjai ir turinio transliuotojai, kurie teigia, kad galima pastebėti augantį žmonių sąmoningumą.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) įpareigojo interneto tiekėjus blokuoti dvi nelegaliai filmus ir kitus kūrinius parsisiųsti leidusias svetaines – filmai.in ir torrent.ai. LRTK panaikinti prieigą prie svetainių nusprendė praėjusią savaitę, išnagrinėjusi bendrovės „Internet Copyright Management LLC“ bei Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA prašymus. Sprendimą sankcionavo Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Besitęsianti kova dėl piratinių tinklapių naudojimo netyla. Nors vieni teigia, kad nustatyti nelegalaus turinio vartotojų mastą yra sudėtinga, kiti ir toliau fiksuoja šimtų tūkstančių vartotojų prisijungimus prie piratinių svetainių.

Naujosios įstatymo nuostatos turėjo palengvinti piratinių interneto puslapių, tokių kaip „Linkomanija“ ar „Filmai.in“, blokavimą. To tikėjosi ir prie įstatymo projekto dirbusios autorių teises ginančios organizacijos. Tačiau vienos iš jų atstovas dabar pastebėjo naują detalę, apie kurią su jais niekas nekalbėjo. Portalo tv3.lt pašnekovo teigimu, tai kovą su interneto piratais daro beprasme.

Metų pradžioje netikėtu dueto „Leon Somov ir Jazzu“ skyrybomis prasidėjęs perversmas Justės Arlauskaitės-Jazzu gyvenime, panašu, jog tik įsibėgėja. Visai neseniai kardinaliais išvaizdos pokyčiais nustebinusi atlikėja taip pat atostogavo Tailande bei Peru, laiką leidžia su savo mylimuoju Donatu bei ruošia naują albumą Londone.

Ar žinote, koks lietuviškas filmas ar daina yra labiausiai vagiama interneto piratų? Pasirodo, jog piratavimo mada Lietuvoje nė kiek neslūgsta. Tautiečiai masiškai nelegaliai siunčiasi ir muziką, ir filmus. Šia yda pasaulyje mus lenkia tik baltarusiai. Kūrėjų teisių gynėjai skaičiuoja, kad vien pernai dainas ir filmus vogę tautiečiai valstybei pridarė  žalos daugiau nei už du milijardus eurų, tad tokiems vagišiams gaudyti prašoma atskiros institucijos.

Blokuoti prieigą prie failų dalijimosi internetinės svetainės linkomanija.net įpareigoti didieji šalies interneto tiekėjai žada skųsti tokį teismo sprendimą. Jų manymu, teismo sprendimas gali tapti precedentu riboti informacijos sklaidą internete. „Teismo sprendimas mūsų nestebina, tai buvo viena iš galimų prielaidų.

Kova su turinio piratais Lietuvoje primena kovą su vėjo malūnais. Nelegaliai turinį vagiantys lietuviai lyderiauja pasaulyje, o aiškaus kelio, kaip valstybė galėtų prižiūrėti šią veiklą, nėra. O didžiausia problema, kad nelegaliai turinį gaunantys asmenis ne visada ir supranta, kad tai prilyginama fizinio daikto vagystei. Vakar Seime surengtoje diskusijoje „Interneto operatoriai ir kūrėjų atstovai vieningame paieškų kelyje“ buvo ieškoma būdų, kaip išspręsti šią problemą.

Lietuva ketina stipriai padidinti indėlį į Europos Sąjungos (ES) kovinę misiją prieš piratavimą ir ginkluotus apiplėšimus prie Somalio krantų „Atalanta“. „Šiais metais Lietuva į ES operaciją „Atalanta“ yra pasirengusi skirti autonominę laivo apsaugos grupę“, – BNS šią savaitę sakė krašto apsaugos ministro atstovė Vita Ramanauskaitė. Autonominę laivo apsaugos grupę sudarys apie 16 karių, dar du karius planuojama siųsti kaip logistinės paramos grupę.

Kavos puodelio neįsivaizduojame be interneto ir atvirkščiai – kavinės ir kitos populiarios įstaigos pilnos žmonių, kurie kompiuteriais ir telefonais bendrauja, naršo ar dirba. Neseniai priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimas įneš naujovių tiek į šių žmonių, tiek į verslininkų, siūlančių nemokamą bevielį internetą, gyvenimą. Kavinė su „Wi-Fi“ – ne „piratas“ ESTT priėmė sprendimą byloje, kurioje ginčas kilo tarp dviejų verslo įmonių.

Tikriausiai ne vienas jau pastebėjo naujų puslapių antplūdį socialiniame tinkle „Facebook“, kurie skelbiasi transliuojantys įvairius filmus. Jų puslapiuose vyksta balsavimai, kokį filmą rodytą, jo metu socialinio tinklo naudotojai susirašinėja. Vis dėlto, filmai rodomi nelegaliai o jų metų reklamuojamos prekės ar kiti internetiniai puslapiai. Kuriame ne tik specialūs puslapiai tam. Štai vienas viešbutis sumanė taip rinkti kuo daugiau „patinka“ savo puslapyje.

Į Lietuvą su trenksmu atėjusi filmų ir serialų transliavimo internetu platforma „Netflix“ didelių pokyčių rinkai nepadarė – ją naudoja absoliuti mažuma Lietuvos gyventojų. „Netflix“ nusileidžia populiariausių TV kanalų internetinėms platformoms, nelegaliam turiniui iš interneto ir tradiciniam lyderiui – kabelinei ar išmaniajai televizijai. Per pastarąją platformą dažniausiai video turinį žiūri kas antras lietuvis, rodo šalies gyventojų video turinio žiūrėjimo tyrimas.

Artėjant Tado Vidmanto juodosios komedijos „Gautas iškvietimas“ premjerai kūrybinė filmo grupė ne tik primena, kokią įtaką internetinis piratavimas daro filmų kūrėjams. Prodiuseriai ruošia prevencinius veiksmus prieš svetaines, talpinančias nelegalias filmo kopijas. Filmo „Gautas iškvietimas“ aktorės Inetos Stasiulytės nuomone, nelegalus filmų siuntimasis nėra vien įstatymų pažeidimas. „Mums, aktoriams didžiausias įvertinimas yra žiūrovų pilnos salės – tiek teatre, tiek kine.

 Kuomet kalbame apie intelektinę nuosavybę skaitmeninėje eroje, neišvengsime nepaminėję ir piratavimo – fenomeno, neatsiejamo nuo dalijimosi filmais, dainomis, knygomis ar kitais kūriniais. Piratų vertinimas nėra vienodas: vienose šalyse jie laikomi griovėjais, autorių skriaudėjais ar visuomenės atstumtaisiais, kitur – priešingai – drąsiais, nesavanaudiškais avantiūristais, kovojančiais su sistema.

Internetas sparčiai keičia pasaulį: vis daugiau paslaugų perkeliama į virtualią erdvę, o procesai, apie kuriuos iki šiol nė nesapnavome, tampa neatskiriama mūsų dienotvarkės dalimi – mokslininkai skaičiuoja, kad net 60 proc. šiandieninių vaikų dirbs darbo vietose, kurios šiuo metu net neegzistuoja.

 Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai atsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 metais Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai atsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 metais Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

„Baltic Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, nuolat įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje, tad nenuostabu, kad mūsų šalyje ši problema itin aktuali. Skelbiami duomenys rodo, kad kas antras kompiuterio turėtojas Lietuvoje naudojasi nelegalia programine įranga, todėl 2013 m. įrangos kūrėjai vien Lietuvoje jau buvo praradę apie 34 mln. eurų.

„Baltic Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, nuolat įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje, tad nenuostabu, kad mūsų šalyje ši problema itin aktuali. Skelbiami duomenys rodo, kad kas antras kompiuterio turėtojas Lietuvoje naudojasi nelegalia programine įranga, todėl 2013 m. įrangos kūrėjai vien Lietuvoje jau buvo praradę apie 34 mln. eurų.

Populiariausia pasaulyje piratinė svetainė „The Pirate Bay“ vėl atgimė, nepaisant įnirtingų Švedijos teisėsaugos pastangų ją uždaryti.Lietuvos teisėsaugai taip pat nepavyksta uždaryti garsiosios „Linkomanijos", o panašių piratinių svetainių lietuvių kalba suskaičiuojama apie 50. Tiesa, neseniai Kultūros ministerijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 40 proc.

Daugiau nei dešimtadalis lietuvių muziką, filmus, elektronines knygas ir kitą intelektinę nuosavybę dažniausiai įsigyja nelegaliai, rodo ketvirtadienį Kultūros ministerijoje pristatytas tyrimas. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos metu 3 proc. lietuvių pripažino, jog muziką ir filmus visada gauna tik nelegaliai, dar 9 proc. teigė, kad tai daro „dažniausiai“. Paprastai kūriniai parsisiunčiami iš interneto arba kopijuojami iš draugų. 40 proc.

Per praėjusius metus, pasaulio programinės įrangos gamintojus vienijančios asociacijos „BSA | The Software Alliance“ duomenimis, dėl neteisėto programinės įrangos (PĮ) naudojimo Lietuvos bendrovėms buvo iškelta 17 bylų bei, bendrai sudėjus, jos autorių teisių turėtojams sumokėjo apie 82,5 tūkst. eurų kompensacijų už autorių teisių pažeidimus. Dalis bendrovių nuostolių galėjo išvengti Dalis įmonių teisinės atsakomybės galėjo išvengti, jei būtų tinkamai inventorizavę naudojamą PĮ.

Kompanija „Google“ savo paieškos sistemoje testuoja naują instrumentą, kuris turėtų sumažinti piratinio turinio plitimą. Apie tai rašoma oficialiame bendrovės tinklalapyje.

D.Britanijos vyriausybė pakeitė teisės aktus, kurie numatė bausmes už nelegalių žaidimų, muzikos ir filmų kopijų siuntimąsi. Šalies valdžios institucijos atsisakė griežtų kovos su piratavimu priemonių, kadangi tokie veiksmai yra neefektyvūs, rašo svetainė VG247. Nuo 2015 m. tie D. Britanijos gyventojai, kurie nelegaliai siųsis žaidimus, filmus ir muziką, gaus pranešimą apie tai, kad jų veikla yra neteisėta. Antra vertus, jei piratai tokius pranešimus ignoruos, už tai jiems negrės jokios bausmės.

Organizacijos BSA atliktas tyrimas atskleidė, kad 2013 m. Lietuvoje 53 % kompiuterių vis dar buvo naudojama nelicencijuota programinė įranga. Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių naudojasi licencijuota programine įranga, vartotojai nurodo norą išvengti saugumo spragų, sukeliamų kenkėjiškų programų. Ypatingai akcentuojamas noras užkirti kelią įsilaužimui į asmeninius kompiuterius ir galimybei prarasti duomenis.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Nuo 90 iki 100 proc. lietuvių nelegaliai parsisiunčia filmus internetu, teigia Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) direktorė, advokatė Dina Adomavičiūtė. LRT radijo laidoje „60 minučių“ penktadienį kalbėjusi teisininkė priminė ir įspėjo, kad baudžiami gali būti ne tik nelegaliu filmų platinimu užsiimantys asmenys, bet ir jų paslaugomis besinaudojantys interneto vartotojai.

 Kinija yra daugiausia gyventojų (1,25 milijardo) pasaulyje turinti valstybė ir viena galingiausių ekonomikų. Tačiau ji turi paslapčių, kurias labai nori ir stengiasi nuslėpti nuo viso likusio pasaulio. Chacha.com nori pasidalyti keliomis iš jų. Vandens užterštumas Apytiksliai 700 milijonų Kinijoje gyvenančių žmonių (arba pusė populiacijos) kiekvieną dieną geria užterštą vandenį.

Tūrinio spausdinimo entuziastai jau keletą metų kalba, kad 3D spausdintuvų pasirodymas leis suklestėti 3D modelių piratavimui, kaip savo laiku Napster tapo muzikinių kūrinių piratavimo pradininku. Vis tik kompanijos Authentise specialistai tvirtina, jog jiems pavyko sukurti komercinį sprendimą, kuris 3D piratavimui įsigalėti neleis. Kompanijos specialistų programinė įranga leidžia pasiųsti modelį į 3D spausdintuvą tokiu būdu, kad jį būtų galima atspausdinti tik vieną kartą.

Vos prieš kelias savaites, „Fuel3D“, skenuojantis objektus 3D formatu, kainavo apie 1 tūkst. JAV dolerių, rašo qz.com. Šiuo metu „MakerBot“, t.y. pirmaujantis darbastalio 3D spausdintuvas, kainuoja jau tik 500 JAV dolerių. Spėjama, kad „MakerBot“ susijungus su daug didesne kompanija „Stratasys“, kuri gamina profesionalius 3D spausdintuvus, „MakerBot“pasiūlys pirkėjams savo 3D skenerį „Digitizer”, kuris taip pat kainuos vos 500 JAV dolerių.

Vienas dalykas aiškus – naujasis prieš piratavimą Rusijoje nukreiptas įstatymas yra kontroversiškas, rašo BBC. „Prieiga prie internetinio turinio turi būti globali ir laisva, nes žmonės turi teisę gauti ir naudotis informacija lygiai taip pat kaip apžiūrinėti meno kūrinius“, - sako Rusijos Piratų partijos atstovė Natalija Malyševa. Šio partijos atstovai sekmadienį susirinko protestuoti Maskvos centre dėl naujo prieš piratavimą nukreipto įstatymo.

Nuo šių metų pradžios bendrovė „Google“ gavo daugiau nei 100 milijonų prašymų pašalinti iš savo interneto paieškos sistemos duomenų bazės su autorių teisių pažeidimais susijusius tinklalapius. Skelbiama, kad absoliuti dauguma tokių prašymų buvo patenkinti. Šiuo metu „Google“ vidutiniškai išnagrinėja apie 15 milijonų panašių prašymų per mėnesį, teigia bendrovės atstovai.