pilietinė visuomenė

„Solidarumo“ įkūrėjas Lechas Walesa (Lechas Valensa) įteikė 100 tūkst. dolerių žmogaus teisių premiją kalinamo Rusijos magnato Michailo Chodorkovskio sūnui. Premija buvusiam Rusijos naftos magnatui ir Kremliaus kritikui M.Chodorkovskiui buvo skirta pripažįstant jo pastangas dėl laisvos ekonomikos ir pilietinės visuomenės kūrimo. Per sekmadienio ceremoniją ją tėvo vardu atsiėmė jo sūnus Pavelas.

Seimo pakartotinių rinkimų antrajame ture trijose apygardose, kur sekmadienį renkami trys parlamentarai, budi mobilios pilietinė iniciatyvos "Baltosios pirštinės" savanorių komandos, visą dieną veiks ir "Baltųjų pirštinių" telefono linija. Sekmadienį ryte, be balsavimo biuletenių, apylinkes pasiekė ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) platinami "Baltųjų pirštinių" informaciniai plakatai apie tai, kaip elgtis ir ką informuoti pastebėjus nusižengimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį patvirtino naują Kremliui žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės plėtros klausimais patariančios tarybos sudėtį, skelbia „RIA Novosti“. Pertvarkymai valdžioje prasidėjo nuo praėjusį gruodį įvykusių parlamento rinkimų ir tęsiasi į valdžią grįžus V. Putinui. „Mes turime atkreipti dėmesį į visus gyvenimo aspektus – politinius, visuomenės organizacijų ir socialinius klausimus“, – tarybai sakė V. Putinas.

Šią studiją, o gal tik įvadą į ją pateikti paskatino įžvalga, vėliau tapusi atradimu, bežiūrint per televiziją Rūtos Janutienės „Paskutines instancijas“. Atradimo formulė, regis, paprasta: ne didžių darbų padarymas, o nusiteikimas juos padaryti yra nepaprastai reikšmingi ir duoda apčiuopiamą, materialiai išreikštą didžiulę naudą. Jei kas bandytų su atradimo autoriumi nesutikti, jis, pasitelkęs į pagalbą simpatiškąją Rūtą, pasirengęs oponentą sumalti į miltus.

Kuo tema karštesnė, tuo sunkiau įsiterpti į pokalbį. Apie Garliavos mergaitę dabar šneka visi, tačiau 99,9 proc. kalbančiųjų rūpi praeitis. Vaikai suauga greitai Vienas būdų būti išgirstam – kalbėti apie D. K. ateitį. Ne tokią ir tolimą – dešimtmetis prabėgs kaipmat. Dokumentuose ji dabar įvardijama kaip „mažametė D. K.“, tačiau po 10 metų mergaitė bus pilnametė. Gal jau ištekėjusi.

Valdžios ir verslo santykiai nėra aiškūs, nes tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės dar yra daug baimių, surengtoje diskusijoje konstatavo verslo ir valdžios atstovai.  Verslas dažnai siejamas su oligarchais ir šešėline ekonomika, valdžia kaltinama „įstatymų nuleidimu“ iš viršaus. Diskusijos dalyviai svarstė, kaip būtų galima kurti pilietinę visuomenę ir bandyti suvesti valdžią su verslu į bendrą dialogą.

Nuo vasaros pradžios judėjimas „Revoliucija per socialinius tinklus“ ragino rengti tyliuosius protestus. Pastarieji į gatves iš pradžių sutraukė kelis šimtus, vėliau porą tūkstančių nepatenkintų prezidento Aleksandro Lukašenkos režimu, tačiau neišaugo į mases vienijantį judėjimą. Politikos analitikas Vytis Jurkonis sako, kad bent kuriam laikui protestai išsikvėpė.

Birželio 28 dieną JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse paskelbė apie Hillary Clinton vizito Lietuvoje tikslą, atskleidė esminius klausimus, kurie bus aptariami jos vizito metu, tačiau nenurodė nei konkretaus laiko, kada atvyks JAV valstybės sekretorė, nei dienotvarkės, kurios ji laikysis Lietuvoje. Pasak A. E. Darse, JAV pagrindinis tikslas yra santykių su pilietine visuomene stiprinimas bei besivystančių demokratinių šalių rėmimas.

Politinės partijos per visus rinkimus rinkėjams žada pakeisti Konstituciją ir suteikti žmonėms galimybę patiems rinkti merus, tačiau ši idėja kaskart užgniaužiama, kai tik atsiranda reali galimybė tai pagaliau įteisinti. Jau 15 metų politikams nepakanka politinės valios įteisinti tiesioginius mero rinkimus.

Ne, šito daryti Povilas Gylys kol kas nesiūlo. Jis dar neragina tautiečių įsiveržti į Seimą ir fiziškai susidoroti su Arūnu Valinsku, jis „tik“ rodo pirštu į Tautos prisikėlimo partijos lyderį ir skelbia jį esantį visų Lietuvos nelaimių priežastimi. Būtent tai pranešta tautai socdemais persivadinusių buvusių (?) komunistų veikėjo P.Gylio rašiniu „A.Valinskas kaip viešoji blogybė“, kuris prieš kelias dienas pasirodė „Delfyje.

Jau greitai bus daugiau nei šeši šimtai metų, kai Lietuva kaip šalis, esanti ties Europos geografiniu centru, yra daloma, skaldoma ir plėšoma į gabalus trinant ją iš žemėlapių, naikinant kitų tautų ir net pačios Lietuvos gyventojų sąmonėje.

Lietuva, kitąmet pirmininkaudama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), sieks, kad būtų labiau įsiklausoma į pilietinės visuomenės atstovų teikiamas rekomendacijas žmogaus teisių srityje, sakė Lietuvos nuolatinis atstovas prie ESBO Renatas Norkus penktadienį Pilietinės visuomenės forumo atidaryme ESBO Peržiūros konferencijoje Astanoje.

Apie pilietinę visuomenę tiek daug kalbėta ir rašyta, kad, atrodo, Lietuva tikrai turėtų turėti brandžią pilietinę visuomenę. Deja, kalbos sau, o realybė sau. Kodėl taip yra? Viena priežasčių pastaruoju metu, atrodo, prasiskleidė. Ir ją praskleidė Garliavos įvykiai. Tereikėjo žmonėms patiems parodyti iniciatyvą, susiburti ir jų adresu pasipylė kaltinimai, pagieža, neapykanta. Pasirodo, kad visuomenės aktyvumas, pilietiškumas kai kam nėra laukiamas ir pageidaujamas dalykas.

Žmonėse štai kalbama, kad Lietuviai - pikta tauta. Visiems visko pavydi, kenkia, siekia apkalbėti, apkaltinti, apvogti, o štai emigravę tautiečiai šalinasi vieni kitų. Neduok Dieve sutiksi lietuvį, tai gali bėgti neatsisukdamas. Nežinai, kokią armatūrą iš užančio išsitrauks. Tačiau mes, iš tikrųjų, ne kokie tai hunai, o verksniai ir bailiai. Aš irgi prie jų. Už grubius žodžius dar gali nubausti.

Atrodo kultūros ministro postas, o kartu ir Kultūra,  dalies partijų ir politikų suvokiama tik kaip jiems atitekęs karo grobis ar sumedžioto šerno gabalas, lyg gyventume baudžiavos laikais,  o ne 21 amžiaus bendruomenėje, esančioje, kaip teigiame patys sau,  Europos centre. Kultūros žmonėms labai aišku -  tam , kad vadovauti Kultūros Ministerijai, neužtenka, kad partija turėtų tik tam tikrą skaičių Seimo narių.

Vyriausybė pritarė teisingumo ministro pateiktai naujo Peticijų įstatymo koncepcijai, pagal kurią bet kuris asmenų kreipimasis, kuriame aiškiai suformuluotas siūlymas keisti teisinį reguliavimą, beveik automatiškai turėtų būti pripažintas peticija, iškart pradedant nagrinėjimą kompetentingoje institucijoje.

Demokratijos garbintojas Ž. Ž. Ruso tikėjo žmogaus prigimties natūraliu gerumu, manė, kad jis atsiskleis visa esme, kai bus įgyvendinta liaudies valdžios forma. Kaip nugalėti blogį, kurti aukštesnį žmogaus tipą – tokio uždavinio Ž. Ž. Ruso nesprendė. Manyta, kad tereikia liaudžiai nuimti grandines, duoti valią, pagal ją sukurti visuomenę, o tada ir ateisianti tobula, gera natūrali būsena. Šį teiginį paneigė gyvenimas, istorinė patirtis ir gilesnė mintis.

Skaitau spaudą – daugiausia lietuvišką, anglakalbėje apie tai nerašo – ir akimis netikiu, pasirodo, anot pono premjero, Lietuva yra klestinti valstybė! Galvoju, gal tas ponas gyvena kokioje nors kitoje realybėje? Ir ūmai suprantu – taip! Jo pasaulyje bankai neatiminėja iš žmonių butų, antstoliai neaprašo turto, netrūksta pinigų būtiniausiems produktams, neskaičiuojami centai, stovint prie parduotuvės lentynos, kurioje sudėta duona – žmonės jau kuris laikas skaičiuoja – o kuro užtenka ne tik auto...

Apie specialiųjų tarnybų veiklą psichotroninio ginklo kūrime daug buvo rašoma M. Gorbačiovo „perestroikos“ laikais. Vėliau po truputį ši tema užgeso. O gal buvo sąmoningai numarinta? Tikėtina pastarąja versija. Tai kaip? Tikrai nesidomima, negaminama, ar tik apie tai nerašoma? Tikėtina, kad nerašo.  O nerašo todėl, kad masiniame smegenų plovime labai aktyviai dalyvauja žiniasklaida.

Ekonominė krizė, žemi Seimo reitingai, nesibaigiantys skandalai skatina neapykantą atstovaujamąja demokratija grįstai santvarkai, kurioje parlamentui skirtas didelis politinis vaidmuo. Vėl pasigirdo šūkiai, raginantys įvesti daugiau tiesioginės demokratijos, suteikti galimybę piliečiams paleisti Seimą, pertvarkyti konstitucinę sąrangą ir suteikti daugiau galių prezidentui. Tokie lozungai – ne naujiena.

Jei kas paklaustų mūsų Seimo narių, diplomatų, valstybės pareigūnų bei kitų asmenų save laikančių politikais, kas yra tauta, valstybė, politika, demokratija, pilietinė visuomenė, kuo skiriasi politinė veikla nuo partinės veiklos, sulauktume įvairiausių atsakymų, tarp jų – ir televizijos „Klausimėlio“ laidos vertų.

Lietuvos piliečiai pernai dažniau protestavo, užsiėmė bendruomenine veikla, prisidėjo prie aplinkos tvarkymo, bet mažiau aukojo ir atsakingoms institucijoms rečiau pranešė apie galimus įstatymų pažeidimus, rodo Pilietinės visuomenės instituto atlikto šalies visuomenės ir mokytojų pilietinės galios indekso rezultatai. Be to, lietuviai pernai daug labiau nei 2008 m. tikėjo prezidento galiomis.

Periodiškai skelbiamas valstybės vadovų bei institucijų populiarumas pastaruoju metu smunka, įvairūs protesto piketai ir mitingai prieš priimamus sprendimus padažnėjo, liaudis savo aktyvumą prieš „ponų“ valdžią kartais išreiškia jau nepriimtinais būdais.

Prognozuojama, kad antroje vasario pusėje įtampa augs ne dienomis, bet valandomis, todėl profesinių sąjungų vadovų galvose krebžda mintis įžiebti visuotinio streiko kibirkštį.Profesinių sąjungų lyderiai iki kitų metų vasario atidėjo planus pirmą kartą šalyje surengti visuotinį streiką.Užsimota 24 ar 48 valandoms paralyžiuoti transportą didžiuosiuose miestuose, geležinkelių eismą, oro uostus. Miestuose nedirbtų atliekų surinkėjai, pašto darbuotojai ir net kai kurie prekybos centrai.

Kasdien keliaudamas Europos kultūros sostinės gatvėmis ir šaligatviais matau vis mažiau žmonių. Autobuse nugirstas pokalbis, radijo laida ar pakelėje stovinti reklama skatina suvokti kokiose modernumo aukštumose esti mūsų visuomenė. Turiu omenyje jaunąją visuomenės dalį. Kai mūsų valstybės galvos paslėptos skolų lapelių šūsnyse, o "brandžioji" visuomenė susirūpinusi paskolų atidavimo terminais lieka tik modernumas. Klausiate, kas tas modernumas? Ogi visų per prievartą brukamų vertybių visuma.

Gruodžio 11 dieną pirmą kartą JAV valstybės sekretorės pavaduotoja viešajai diplomatijai ir ryšiams su visuomene Judith A. McHale aplankė Lietuvą. Vizito  metu viešnia susitiko su Vilniaus akademine bendruomene ir Vilniaus universitete skaitė paskaitą „Citizen Journalism and Multiplatform Media“ (piliečių žurnalistika ir daugialypė žiniasklaida). Judith A. McHale – politikė ir vadovė, įkūrusi vieną iš garsiausių pasaulio žiniasklaidos bendrovių „Discovery Communications“ (antrinė įmonė - ...

Atsimenu, kai nežinodavau, kodėl sunku būti paaugliu ir kodėl viskas atrodo taip velniškai sudėtinga. Pyktis ir užsidarymas buvo tarsi atsakymas į visus klausimus. Tiek aš, tiek mano bendraminčiai turėjome sukaupto įniršio, kurio tiesiog nebuvo kur "padėti". Gerai, kad bent jau apleistų gamyklų langai išklausydavo mūsų bėdas ir užjausdavo. Tėvai taip pat mus išklausė, tiesiog požiūrio į pasaulį skirtumas tarp mūsų ir jų priminė bedugnę. Socialiniai pedagogai visada kėlė juoką.