pervedimai

Juokauti ne tik smagu, bet ir sveika, tačiau tai daryti derėtų laiku ir vietoje. Kitu atveju, galima mažų mažiausiai susilaukti nepelnyto dėmesio. Tai gali nutikti ir atliekant pervedimą banke draugui ar giminaičiams, mat, kaip pasakoja socialinių tinklų vartotojai, ne vienam norisi pašmaikštauti ir pinigus išsiųsti nurodžius su pirkiniu nesusijusią pervedimo paskirtį.

Jau per pirmąją liepos savaitę policija Lietuvoje užfiksavo mažiausiai 5 elektroninio sukčiavimo atvejus. Nuo sukčių kenčia ne tik pavieniai gyventojai, bet ir įmonės. Tiesa, kai kuriuos sukčių atliekamus pervedimus pavyksta sustabdyti, tačiau daugeliu atveju žmonių sąskaitos yra ištuštinamos jiems taip ir nespėjus laiku sureaguoti. Policijos duomenimis, vien liepos 8 dieną Lietuvoje fiksuoti 3 elektroninio sukčiavimo atvejai, dar 2 fiksuoti liepos 7-ąją.

Patikėjusi sukčiumi, žadėjusiu uždarbį akcijų biržoje, Utenos rajono gyventoja neteko 9 tūkst. eurų. Kaip penktadienį pranešė Utenos apskrities policija, nepažįstamas vyras 1972 metais gimusiai Jasonių kaimo gyventojai pažadėjęs uždarbį išviliojo iš jos pinigus, kuriuos moteris pervedė į skirtingas užsienio šalių banko sąskaitas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų praneša apie naujus sukčių laiškus, kuriais platinama melaginga formacija ir „žvejojami“ nieko neįtariantys klientai. „Banką pasiekė informacija, kad „Swedbank“ klientai gauna el. pašto pranešimus, turinčius sukčiavimo požymių. Laiške nurodoma, jog mokėjimo pavedimas nebuvo įvykdytas ir prašoma atidaryti prisegtas bylas.

SEB bankas sulaukė pranešimų apie tariamai banko vardu siunčiamas trumpąsias žinutes. Jose sukčiai informuoja žmones apie neva iš banko gautą pranešimą, kuris yra atsiųstoje nuorodoje, vedančioje į netikrą interneto banko svetainę. Taip sukčiai bando išvilioti prisijungimo prie interneto banko duomenis ir pasisavinti svetimas lėšas. „Sukčiavimas, kai siunčiami SMS pranešimai neva iš banko, yra gana naujas sukčiavimo būdas Lietuvoje, nors Europoje jis jau paplitęs.

 Lietuvoje bus teikiama nauja paslauga, užtikrinsianti paprastesnius ir greitesnius mokėjimus tarp bankų – pinigus bus galima pervesti žinant tik gavėjo telefono numerį ar elektroninį paštą. Naujovę klientai galės išbandyti kitais metais, pranešė Lietuvos bankas. Pasak jo, paslaugą ketina teikti trys bankai, per kuriuos vykdoma pusė visų mokėjimų Lietuvoje.

„Swedbank“ klientai antradienį galėjo tikrai nudžiugti – vietoje turėtos gauti sumos, juos pasiekė dvigubi pervedimai. Vis dėlto, džiaugsmas ilgai nesitęsė. Sutrikimas jau taisomas. „Swedbank Lietuvoje“ atstovas Saulius Abraškevičius komentuoja, kad gedimai įvyko vakar, vasario 6 dieną. Kaip jis nurodo, dėl techninių trikdžių į kai kurių „Swedbank“ klientų sąskaitas vykdyti mokėjimai buvo įskaityti du kartus. Tačiau tai nereiškia, kad nuo kai kurių lėšos buvo nuskaitytos du kartus.

Kaip jau žinoma, pinigų pervedimai tarp skirtingų bankų vyksta tik darbo dienomis, darbo laiku, tad verta priminti, kad šių metų pabaigoje dėl švenčių – taip jau kalendoriškai sutapo – šių dienų sumažėja.

Nedarbo išmokos teisėtai pervedamos į juos gaunančių asmenų sąskaitas bankuose, penktadienį nutarė Konstitucinis Teismas. Pasak nutarimo, Vyriausybė turi įgaliojimus nustatyti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo tvarką ir būdą. „Vyriausybė, nustatydama vienintelį nedarbo draudimo išmokos mokėjimo būdą, įgyvendino jai įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus nustatyti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo tvarką“, - teigiama Konstitucinio Teismo nutarime.

Daugiau nei 2,5 tūkst. į Didžiąją Britaniją emigravusių lietuvių gruodį į Lietuvą pervedė 4,4 mln. litų, arba vidutiniškai po 1,7 tūkst. litų, rodo Lietuvos kapitalo tarptautinių pinigų pervedimų bendrovės „TransferGo“ duomenys. „Švenčių išvakarėse buvo pasiektas gruodžio mėnesio pervedimų pikas.

„Swedbank“ duomenimis, 19 iš 20 pervedimų ir mokėjimų šiuo metu yra atliekama interneto banke. Lietuviai jau įgudo internetu ne tik atlikti paprasčiausias operacijas, bet ir kaupti finansinį rezervą, nustatyti automatinį sąskaitų apmokėjimą, aukoti paramos prašantiems. Elektroninė erdvė taip pat tampa platforma, kurioje pinigų srautai keliauja tarp skirtingose šalyse gyvenančių artimųjų.

 Bene netikėčiausia reakcija į Kipro krizę tapo internetinės valiutos „Bitcoin“ vertės augimas. Paslaptingą valiutą liaupsina internetas, žiniasklaida ir anarchistiškai nusiteikusi visuomenės dalis, rašo „Businessweek“. „Bitcoin“ vertė pakilo iki 90 JAV dolerių už vienetą. Pastarosiomis dienomis šios valiutos vertė auga valandomis. Internete pasirodė gandai apie planus įkurti „Bitcoin“ bankomatus Kipre, o Kanados pilietis pareiškė parduodantis savo būst1 už 395 tūkst.

 Po Ūkio banko žlugimo įtarimai mesti ir Lietuvos bankui. Paaiškėjo, kad likus valandai iki sprendimo stabdyti banko veiklą į skęstantį Vladimiro Romanovo laivą vis dar buvo pumpuojami valstybės pinigai.

Tik deklaruodamas pajamas mokesčių mokėtojas sužinojo apie į jo sąskaitą pervestus ir iš jos išimtus beveik 100 tūkst. litų. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, kad atlikusi operatyvų patikrinimą Kaune registruotoje uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB), nustatė, jog įmonė pervedė beveik 100 tūkst. litų gyventojui už darbus, kurių jis neatliko.

Nuo kitų metų Lietuvos bankas savo tinklalapyje ketina skelbti daugiau informacijos vartotojams apie mokėjimo paslaugas teikiančių subjektų taikomus įkainius. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, planuojama parodyti, kaip istoriškai keitėsi tie įkainiai. „Šiandien mūsų tinklalapyje galima rasti kiekvienos mokėjimo įstaigos taikomus įkainius mokėjimo paslaugoms, be abejo, vartotojas gali palyginti.

Dideliems bankų paslaugų įkainiams jau kyla grėsmė: Lietuvoje atsirado tarpininkų, kurie siūlo pervedimus atlikti dešimtis kartų pigiau, rašo „Lietuvos rytas“. Bankų taikomos pervedimų kainos stebina visus, tik ne pačius bankininkus. Pavyzdžiui, pervedant pinigus į sąskaitą užsienyje tokia paslauga kainuoja 40-50 litų.

Estijoje nuo gruodžio pirmos dienos „Swedbank“ klientams įsigalios nauji tam tikrų bankinių paslaugų tarifai. Brangs pinigų išgryninimas iš bankomatų (nuo 0,4 proc. iki 0,5 proc. nuo išgryninamos sumos). Taip pat bus keliami eurais atliekamų operacijų įkainiai. Iki šiol 0,96 euro kainavusios eurų pervedimo operacijos tarp vietos ir užsienio bankų branginamos iki 1,25-1,50 euro. Norintiems gauti banko sąskaitos išrašą, ši paslauga „Swedbank“ padaliniuose kainuos nebe 1,60 euro, o 2 eurus.

Pervedimai į Lietuvą iš Europos Sąjungos paramos fondų 2012 m. gegužės mėnesį sudarė 528 mln., o privačių asmenų pervedimai iš užsienio - 321,9 mln. litų, pranešė Lietuvos bankas. Palyginti su balandžio mėnesiu, pervedimai iš ES paramos fondų padidėjo 19,6, o privačių asmenų pervedimai - 16,4 proc. 2012 m. sausio-gegužės mėnesiais pervedimai iš ES paramos fondų sudarė 1,7 mlrd., o privačių asmenų pervedimai iš užsienio - 1,3 mlrd. litų.

AB banko „Snoras“ prieš mėnesį Lietuvoje pradėta teikti paslauga – tarptautiniai grynųjų pinigų pervedimai „Western Union“ – sulaukė didelio susidomėjimo. Vos per vieną mėnesį banko padaliniuose buvo atlikta 890 šios paslaugos operacijų, o bendra perlaidų suma siekia beveik 1,2 mln. litų. Didžiąją šios sumos dalį, t.y. 858 tūkst. litų, sudaro pervedimai, kuriuos Lietuvos gyventojai gavo iš užsienio  šalių.