pensijų kaupimas

Naujieji metai dabartiniams pensininkams atneš kiek didesnes pensijas, o senatvei dar tik kaupiantiems – esminius pensijų kaupimo pokyčius. Nuo liepos 1 dienos visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą su galimybe atsisakyti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketvirtadienį žurnalistams pristatė nuo kitų metų įsigaliosiančius pensijų kaupimo pokyčius. Pensijos auga Nuo Naujųjų metų visiems šalies pensininkams dėl pensijų indeksavimo pensijos augs 7,63 proc.

Sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, turi priimti gyventojai. O „Sodra“ įdarbino išmanųjį patarėją, kuris patars, ką jie turės daryti, norėdami priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Kaip rašoma „Sodros“ pranešime spaudai, patarėjas (www.sodra.lt/patarejas) dirbs 24 valandas per parą be poilsio dienų ir susisiekti su juo bus galima internetu.  „Pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau gyventojų, besidominčių pensijų kaupimu.

Artėjant pensijų reformai, jaučiamas tam tikras gyventojų sujudimas: nepasirinkusieji bendrovės II pakopos pensijų draudimui, suka galvas, kurią rinktis. Kiti vis dar abejoja, ar apskritai verta kaupti pensijai, o treti – kaupia jau ne vienerius metus.

Artėjant pensijų kaupimo pertvarkai, kuri startuos nuo kitų metų sausio 1 dienos, Lietuvos gyventojai vis aktyviau domisi, kaip būsimos permainos paveiks būtent juos. Atsakyti į svarbiausius jiems kylančius klausimus paprašėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėjos Ingos Buškutės.

Kaupiant pensijai neretai apninka dvejonės: o jei pensijų fondas, kuriame kaupiu pinigus, ims ir bankrutuos? Senatvėje liksiu be pinigų? Bet ar tokios abejonės pagrįstos? Atsakymas - reportaže.

 Vyriausybė galiausiai pristatė mokesčių reformą. Ministrų kabinetas didžiuojasi, kad jau kitąmet reformos vaisiais džiaugsis net milijonas lietuvių, jų pajamos vidutiniškai didės apie pusšimtį eurų. Anot premjero Sauliaus Skvernelio žmonės tiesiogiai pajus naujos mokesčių reformos naudą. Darbuotojai galės realistiškai įvertinti, kiek kainuoja jų darbo vieta, o nauji pensijų kaupimo dalyviai gaus pensijas, siekiančias bent 50 proc. jų uždarbio.

Antradienį visi ministrai už uždarų durų diskutavo apie galimas struktūrines reformas, įskaitant mokesčių ir pensijų reformą. Tačiau kol kas su visuomene dalinamasi tik abstrakčiomis mintimis, o ne konkrečiais pasiūlymais.  Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad kaupimas antroje pensijų pakopoje turėtų būti toliau skatinamas. Kaip vieną būdų jis mini pačių darbuotojų bei darbdavių įnašus į šiuos fondus bei galimybę atgauti dalį pajamų mokesčio.

Vyriausybės planai pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą mažina šalies gyventojų norą kaupti lėšas senatvei, sako banko SEB atstovė. „Viešumoje kilusios diskusijos apie galimą antros pensijų pakopos reformą sustiprino žmonių skeptiškas nuotaikas. (...) Diskusijos daro neigiamą įtaką taupymo įpročiams“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo SEB gyvybės draudimo generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. SEB užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 2017 metų pabaigoje 73 proc.

Nuo kitų metų pradžios draudėjai turės apskaičiuoti papildomą 1 proc. įmoką darbuotojams, pensiją kaupiantiems pagal kaupimo formulę 2+1+1. Ši įmoka apskaičiuojama nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, išskaičiuojama iš apdraustojo lėšų ir pervedama į „Sodros“ biudžetą, nurodant tuos pačius įmokų kodus, kurie šiuo metu nurodomi mokant įmokas už atitinkamos kategorijos apdraustuosius.

Pensiją kaupti pasiryžusiems gyventojams neretai iškyla klausimas – kokiu gi būdu sulaukus pensijos jiems bus išmokėti visą gyvenimą kaupti pinigai? Atsako finansininkė, pensijų ir gyvybės draudimo specialistė Rita Nogė: – Kokiu būdu gyventojams išmokami sukaupti pinigai atėjus pensijai? – Visų pirma – jei pensijų fonde kaupęs žmogus miršta iki tol, kol sulaukia savo pensinio amžiaus, visą jo sukauptą sumą paveldi jo artimieji.

Susirūpinus būsima savo pensija ir pasiryžus atsakingai kaupti lėšas senatvei, gali iškilti gausybė klausimų – kaip gi veikia pensijų fondai, kur investuojami iš gyventojų gaunami pinigai ir kaip būti tikram, kad pasirinktas fondas tiesiog nebankrutuos ir viso gyvenimo santaupos nenueis šuniui ant uodegos? Į visus šiuos ir klausimus atsako finansininkė, pensijų ir gyvybės draudimo specialistė Rita Nogė:  – Kaip veikia II pakopos pensijų fondai? – Žmonės, nutarę kaupti antrosios pakopos pens...

Pasibaigus terminui, kuomet II pakopos pensijų fonduose įmokas kaupiantys šalies gyventojai galėjo pasirinkti, kaip toliau taupys senatvei, maždaug 135 tūkst. arba 31 proc. turėjusių galimybę rinktis „Swedbank“ klientų nusprendė kaupti prisidėdami savo lėšomis. 2 proc. klientų nusprendė grįžti prie „Sodros“ įmokų, likusi dalis kaupimo modelio nepakeitė.

Dalies lėšų pervedimas iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto į privačius pensijų kaupimo fondus yra tik žaidimas, kenkiantis viešiesiems finansams ir „Sodrai“; pensijų reformos perspektyvos – liūdnos, sako LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ kalbinti ekonomikos ekspertai. „Dabartinės pensijų reformos ir egzistuojančių trijų pakopų pensijų kaupimo būdų perspektyvos – liūdnos. Pasaulis nėra sugalvojęs nieko geriau už socialinio draudimo pensijas.

Šiandien buvo paskutinė diena, kai II-sios pakopos dalyviai turėjo pasirinkti, kokiu būdu toliau kaups pensiją savo senatvei. Gyventojai galėjo nekeisti situacijos, t.y. toliau kaupti „Sodroje“ ir pensijų fonde, grįžti vien tik į „Sodrą“ arba prie kaupimo fonde prisidėti dar ir savomis lėšomis, tokio pat papildomo indėlio sulaukiant ir iš valstybės. Nors šis sprendimas – atsakingas ir ilgalaikis, tūkstančiai gyventojų jį, kaip įprasta, atidėjo paskutinei minutei.

Apsispręsti dėl pensijos kaupimo būdo ateityje gyventojai turi iki lapkričio pabaigos. Kadangi paskutinė mėnesio diena šeštadienis yra nedarbo diena, pagal teisės aktus galutinis terminas apsisprendimui yra pirmadienis.

Gyventojams vis dar kyla nemažai klausimų apie pensijų kaupimą ateityje. Pateikiame klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda skambinantieji į „Sodros“ informacijos centrą numeriu 1883. Kas ir dėl ko turi apsispręsti? Iki lapkričio 30 d. gyventojai, sudarę pensijų kaupimo sutartis iki 2013 m. balandžio 1 d., gali rinktis: 1) sustabdyti kaupimą – nebepervedinėti dalies įmokų į pensijų fondą; 2) kaupti papildomai – į pensijų fondą kas mėnesį pervesti 1 proc. atlyginimo (nuo 2016 m. – 2 proc.

Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius. Seimas pratęsė terminą antros pakopos pensijų kaupimo dalyviams apsispręsti dėl tolimesnio kaupimo. Tai – teigiama žinia. Vasara nėra pats geriausias laikas versti žmones priimti svarbius asmeninius sprendimus. Iš principo nėra jokių argumentų, kodėl reikėtų laiku riboti šią galimybę rinktis. Juo labiau, jog iki šiol apsisprendusiųjų tėra apie dešimtadalis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad nuo balandžio 1-osios startavo periodas, per kurį žmonės turės apsispręsti, kaip kaups pensijai ateityje. Gyventojai tai turi padaryti iki rugsėjo 1-osios.

Teisės aktų pakeitimais numatoma atsisakyti apribojimo keisti pensijų kaupimo bendrovę asmenims, kuriems nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties sudarymo praėjo mažiau negu 3 metai - šie asmenys pensijų kaupimo bendrovę galėtų keisti, jei jų vardu į pensijų fondą yra pervesta bent viena kaupiamoji įmoka.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad valstybė, ekonominės krizės metu kaupiamųjų pensijų įmokas sumažinusi nuo 5,5 proc. iki 3 proc, Konstitucijos nepažeidė, tačiau patirtus nuostolius privalo kompensuoti. Įmokos sumažintos 2009-ųjų sausį.

Seime įregistruotos įstatymo pataisos steigti antros pakopos pensijų fondų valstybinę įmonę. Esą jie būtų patikimesni ir patrauklesni norintiems draustis senatvei. Privačių pensijų fondų atstovai sako, kad nėra jokio skirtumo, kas administruoja pensijų fondus, nes jie veiktų toje pačioje rinkoje. Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas teigia, kad valstybei priklausanti pensijų kaupimo įmonė, konkuruodama su privačiais fondais, į šią rinką galėtų įnešti naujų žaidimo taisyklių.

Žala, kurią šiai visuomenei, jos bendrumui padarė dvi paskutines savaites vykusios valdančios koalicijos diskusijos (prie kurių sėkmingai prisidėjo politinė opozicija), manding bus daug didesnė už premjero Andriaus Kubiliaus įkyriai peršamą grėsmę valstybės finansų sistemos stabilumui. Net jeigu ji iš grėsmės būtų virtusi apčiuopiama problema. Reikalas tas, kad protingiems žmonėms nekyla net klausimo, ar viešieji valstybės finansai turi būti subalansuoti.

Konstituciniame teisme (KT) netrukus veikiausiai bus  dar viena byla daugiau. Seimo narys Artūras Melianas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo nutarimo projektą, kuriame  Seimui siūloma kreiptis į KT su prašymu išaiškinti, ar pensijų įmokų sumažinimas asmenims, dalyvaujantiems pensijų kaupimo sistemoje, nepažeidžia Konstitucijos.

Daugiau nei pusė vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų galvoja, kad turtinga senatve jie pasirūpins patys. Tuo tarpu valstybinės socialinio draudimo sistemos (SoDra) galimybėmis padaryti tai tiki tik vienas iš aštuonių žmonių. 2011 m. lapkričio 7 d., Vilnius. Tik 12 proc.

Vyriausybės parengtas pensijų reformos projektas, svarbus 800 tūkst. žmonių nusprendusių savo pensijas kaupti ir privačiuose fonduose stringa Seime. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad įstatymas pagal kurį didesnių Sodros įmokų privačiuose pensijų fonduose gali tikėtis tik tie žmonės, kurie patys pervedinės į juos savo pinigus, gali prieštarauti Konstitucijai.

Papildomai antros pakopos pensijų fonduose pensiją kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems nuo šios sistemos veikimo pradžios 2004-aisiais iki šių metų birželio 30 d. daugiau kaip 14 tūkst. dalyvių iš viso išmokėta 48,2 mln. litų. Per metus, nuo 2010 m. birželio 30 dienos, ši suma išaugo 20,45 mln. litų arba 74 proc., o per dvejus metus – net  3,73 karto.

Ministrų Kabinetas iki pirmadienio nukėlė klausimo dėl pensijų kaupimo modelio svarstymą. „Iš esmės yra sutarta, ir aš tikiu, kad dar šitoje Seimo sesijoje bus pateikimas. Dėl pačių pensinių fondų veiklos įstatymų projektams buvo pritarta, o liko vieno puslapio įstatymas dėl pensijų sistemos reformos įstatymo pataisų, kuriame siūloma keisti pačią kaupimo formulę, kad 2 proc. būtų pervedami iš „Sodros“, vėliau 2 proc.

Kol Vyriausybė kantriai laukia darbo grupės siūlymų, kaip gelbėti į skolų liūną grimztančią „Sodrą“, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pateikė savo viziją, kokia turi būti Lietuvos pensijų sistema. Nė nepradėta svarstyti vizija jau sukiršino valdančiuosius. Prireiks papildomų lėšų Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio teigimu, reforma turi padaryti socialinio draudimo sistemą finansiškai tvarią ir užtikrinti solidarumo principo įgyvendinimą.

Kaip galvojate, kokią pensiją gausite? 700, 1000 ar 2000 litų? Kiek pinigų jums reikia šiandien, kad galėtumėte gyventi oriai? Į šiuos klausimus svarbu žinoti atsakymus jau dabar, net jeigu jums yra vos apie 30 metų. Smalsumą numalšins puslapio pensijusistema.lt skaičiuoklė. Tiesa, geriau atsisėskite ant kedės, nes pensijos dydis jus greičiausiai labai nemaloniai nustebins.

Daug diskusijų sukėlęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytos darbo grupės siūlymas, kad antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema turėtų būtu privaloma visiems tik pradėjus dirbti, kol kas yra tik rekomendacija, pabrėžia Premjeras Andrius Kubilius. Ministras Pirmininkas sako, kad antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemos pakeitimus siūlo ne ministerija, o sudaryta darbo grupė.