pensijų fondai

Kol Vyriausybė kantriai laukia darbo grupės siūlymų, kaip gelbėti į skolų liūną grimztančią „Sodrą“, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pateikė savo viziją, kokia turi būti Lietuvos pensijų sistema. Nė nepradėta svarstyti vizija jau sukiršino valdančiuosius. Prireiks papildomų lėšų Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio teigimu, reforma turi padaryti socialinio draudimo sistemą finansiškai tvarią ir užtikrinti solidarumo principo įgyvendinimą.

Lietuvoje mokamos senatvės pensijos yra vienos iš mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje ir beveik dvigubai kuklesnės nei Lenkijoje, tačiau papildomu taupymu vis dar rūpinamasi per mažai. Mūsų šalies pensininkams tenkantis dirbančiųjų skaičius yra vienas iš didžiausių regione, t. y. vieną pensininką išlaiko 2,1 dirbančiojo, visgi lietuviški atlyginimai lenkia tik rumuniškus bei bulgariškus.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija pasigyrė, kad pernai pensininkais tapusiems žmonėms išmokėjo vidutiniškai po 4,47 tūkst. litų. Dėl šitos vienkartinės išmokos senjorai iki pat mirties gaus mažesnes senatvės pensijas. O „Sodra“ suskaičiavo, kad kai kurie jų gyventų sočiau, jei nebūtų susidėję su pensijų fondais.

Pensijų fondai papildomą pensiją kaupusiems dirbantiesiems arba jų artimiesiems 2010 metais išmokėjo beveik 17 mln. litų, o vidutinė išmoka vienam dalyviui siekė 3.892 litus. Iš viso nuo pensijų kaupimo sistemos starto dalyviams pervesti 36,15 mln. litų.

Zsa Zsa Gabor Amerikos menininkų pensijų fondai paskelbė mirusia. Jau nuo rugsėjo „Aftra“ nutraukė mėnesinį 6100 $ pensijos mokėjimą. Kaip praneša dienraštis „Bild“, ši organizacija išsiuntė vasarą 93 metų sulaukusiai kino legendai laišką, norėdama patvirtinti jos statusą. Kai laiškas buvo grąžintas kaip nepasiekęs adresato, aktorė, ilgai nesvarstant, buvo paskelbta mirusia. Jos sutuoktinis 66 metų Frédéric von Anhalt pareiškė: „Tai kiaulystė.

Šiandien dirbantis lietuvis privatiems pensijų fondams sumoka mažiausiai du kartus. Šitaip teigia socialinių mokslų daktaras profesorius Romas Lazutka. Skaičių ekvilibristika Baigiantis metams visu balsu prabilo Lietuvoje veikiantys privatūs pensijų fondai. Jie pasigyrė, kad nuo pensijų reformos 2003–iaisiais pradžios iki 2010 m. lapkričio mėn. pabaigos iš viso sukaupė 3,75 mlrd. Lt, o papildomus 32,01 mln.

Per septynerius metus pensijų fondai pasipildė tik 209 mln. litų, o „Sodros“ biudžeto deficitas per tą laiką šoktelėjo net iki 5,7 milijardo litų. Estijoje laikinai sustabdytas pensijų kaupimas privačiuose pensijų fonduose, Vengrijoje apskritai atsisakyta tokios praktikos, o Lietuvos pensijų fondai mėgina išsaugoti bent tuos 2 proc.

Pensijų fondams toliau pamažu susigrąžinant prarastas vertes, visai privataus kaupimo pensijų sistemai praėjusią savaitę buvo iškilusi grėsmė sulaukti dar vieno smūgio –  galimybės kaupiantiesiems fonduose sugrįžti į „Sodrą“, rašo „Verslo žinios“. Pasak Vertybinių popierių komisijos, neapgalvoti politikų siūlymai gali visai sugriauti sistemą.

Vengrijos forintas nukrito labiausiai per septynias savaites, o Vengrijos pagrindinis akcijų indeksas nukrito iki žemiausios ribos per penkis mėnesius. Šalies vyriausybė planuoja nukreipti lėšas iš privačių pensijų fondų, kad pakeltų investuotojų pasitikėjimą, rašo verslo naujienų portalas „Bloomberg“. Šiuo metu silpniausia pasaulio valiuta, Vengrijos forintas nukrito 1,2 proc. iki 280,6 už eurą. Šalies akcijos nukrito 3,5 proc., „OTP Bank Nyrt.

Pensijų fondų valdytojai šią savaitę paskelbė, kad nuo 2004-ųjų būsimiesiems pensininkams uždirbo vos 204 mln. litų pelno nuo „Sodros" pervestų daugiau nei 3,5 mlrd. litų. Savaime aišku, sau fondai užsidirbo gerokai daugiau. Rezultatai –apgailėtini Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija paskelbė, kad pensijų fondai per metus nuo praėjusio lapkričio iki dabar būsimiems pensininkams uždirbo 275 mln. litų. Šis skaičius pristatomas kaip puikus rezultatas.

Pensijų fondų dalyvių asociacija (PFDA) Vilniaus apygardos administraciniam teismui įteikė Asociacijos skundą, kuriuo prašoma įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodra“) pervesti į būsimųjų pensininkų sąskaitas ne mažiau kaip 5,5 proc. jų pajamų, kaip tai ir buvo numatyta startavus Pensijų kaupimo Sistemai 2004 metais.

Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad dauguma Lietuvos gyventojų, kaupiančių pensijai II pakopos pensijų fonde, pasitiki privačia pensijų kaupimo sistema: 61 proc. apklaustų pensijų fondų dalyvių atsakė, kad jie nenorėtų nutraukti turimos sutarties ir „sugrįžti“ į Sodrą, net jei jiems ir būtų suteikta tokia galimybė. 14 proc. apklaustų pensijų fondų dalyvių neturėjo nuomonės šiuo klausimu, o ketvirtadalis (25 proc.

Ketvirtadalis Europos Sąjungos (ES) dirbančiųjų ketina kaupti papildomą pensijos dalį. Tai paaiškėjo tarptautinei konsultacijų kompanijai „Aon Consulting“ atlikus specialų tyrimą, kurio metu buvo apklausti 7279 darbingo amžiaus žmonės iš 9 ES šalių, tarp kurių – Didžioji Britanija, Danija, Vokietija, Airija, Olandija ir kt. Iš apklausoje dalyvavusių šalių labiausiai už papildomos pensijos dalies kaupimą pasisakė vokiečiai. Papildomai kaupti pensiją ketina beveik pusė – 49 proc.

Šių metų kovas buvo labai palankus būsimiems pensininkams, kurių aprūpintai senatvei kaupiamos lėšos didėjo sparčiausiai nuo pat pensijų kaupimo sistemos veikimo pradžios, teigia Investicijų valdymo įmonių asociacija. Kovą, pasak asociacijos atstovų, būsimųjų pensininkų valdomas turto augimas siekė net 177 milijonus litų, o nuo metų pradžios – iš viso padidėjo 224 mln. litų. „Pavasaris jau antrus metus iš eilės yra investicinėms rinkoms labai palankus metas.

Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ prognozuoja, kad Lietuvoje 2060 m. bus 2,5 mln. gyventojų, o visuomenė bus viena seniausių Europos Sąjungoje. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad didžioji dalis lietuvių (38 proc.) idealiai senatvei pageidautų 1001-2000 litų mėnesinės pensijos. Kovą bendrovės „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu atlikto tyrimo duomenys atspindi, kad trečdalis likusiųjų respondentų pageidautų 2001-3000 litų mėnesinės pensijos.

Seimas priėmė Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis nustatė, kad nuo kitų metų įmokos į pensijų fondus privalės būti pervestos per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai draudėjai pateikia informaciją apie apdraustojo draudžiamąsias pajamas bei valstybines socialinio draudimo įmokas. Už tai balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 17. Pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas deklaruoja kas ketvirtį.

Per 2009 metus pasaulio pensijų fondų turtas ūgtelėjo vidutiniškai 15,1 proc. iki 23,29 trilijonų JAV dolerių (57,5 trilijonų litų), tai sudaro apie 70 proc. viso pasaulio sukuriamo bendro vidaus produkto (BVP). Tokius skaičiavimus pateikė didžiausia pasaulyje bendrovė „Towers Watson“, teikianti paslaugas darbuotojų atlyginimų, išmokų ir motyvavimo srityje.

Lenkijos Vyriausybė nusprendė atsisakyti planų mažinti įmokas į šalies pensijų fondus. Lenkijos premjero atstovas spaudai pareiškė, kad vietoj to nuspręsta ieškoma būdų sparčiau didinti būsimųjų pensininkų kaupiamą turtą, o pačiai sistemai suteikti stabilumo, praneša Europos informacijos apie pensijas portalas ipe.com.

Lietuvoje II pakopos pensijų fondai veikia jau septintus metus. Atėjo laikas įvertinti jų veiklos rezultatus. Deja, niekas nenori to daryti. Vieni fondai spūdingai pradėjo, bet rizikuodami prarado uždirbtus pinigus ir net patyrė nuostolių, kiti nutraukė veiklą ir prisijungė prie dirbusių efektyviau. Atsakingai irbo absoliuti mažuma. Jų rezultatai buvo teigiami net fi nansų krizės įkarštyje. Pinigai iš mūsų kišenės Lietuvoje II pakopos pensijų fondai veikia jau septintus metus.