pensijų fondai

Daugelis darbuotojų antrosios pakopos pensijų fonduose kaupia turtą senatvei. Ne visi jos sulaukia, tad ir sukauptomis lėšomis nepasinaudoja. Užuot atitekęs gyventojams ar valstybei, turtas už nustatytą mokestį lieka fondų valdytojams, jeigu šiems niekas nepraneša apie kaupusiojo mirtį. Šių metų pradžioje buvo apie 1,37 mln. gyventojų, kurie kaupė pensiją antrosios pakopos fonduose – tai yra apie 80 proc.

Beveik 29,04 tūkst. Estijos gyventojų jau pateikė prašymus atsiimti pinigus iš antros pakopos pensijų fondų ir juose nebedalyvauti. Apie tai pranešęs Estijos pensijų centras pažymi, jog tokius prašymus jau pateikė apytikriai po lygiai vyrų ir moterų, o vidutinis pareiškėjų amžius – 38 metai. Nuo 2021 metų sausio 1 dienos, kai Estijoje įsigaliojo pensijų sistemos reformos įstatymas, prisijungimas prie antrosios pakopos pensijų sistemos ar išstojimas iš jos tapo visiems laisvas.

Besitęsianti koronaviruso pandemija pensijų fondų investicijų rezultatų nesumažino. Jie pasižymėjo stabilumu ir nuosaikiu augimu. Gyventojų pensijų fonduose sukaupto turto vertė augo ir pasiekė 4,496 mlrd. eurų. Ši suma yra didžiausia per visą Lietuvos II pakopos pensijų fondų veiklos laikotarpį.

Kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė sako, kad svarstymų dėl pokyčių antros pakopos pensijų kaupime tikriausiai nepavykti išvengti, tačiau abejoja, kad tie svarstymai paskatintų dar vieną pensijų kaupimo reformą. „Ką tik viena reforma įvyko. Per pastarąsias kelias kadencijas kiekvienoje jų turėjome po vieną reformą. Reikia išvengti, kad dar vienoje kadencijoje bus dar viena pensijų kaupimo antros pakopos reforma“, – ketvirtadienį Seimo socialdemokratų frakcijoje pareiškė I. Šimonytė.

Pasibaigus karantinui pensijų fonduose kaupiamo turto vertė vėl ėmė augti, tačiau pirmo šių metų pusmečio rezultatas lieka neigiamas. Būsimų pensininkų turto vertė susitraukė daugiau kaip 5 proc., praneša Lietuvos bankas. Lietuvoje veikiantys II pakopos pensijų fondai per 2020 m. antrąjį ketvirtį uždirbo teigiamas grąžas: bendras svertinis vieneto vertės pokytis balandžio–birželio mėn. sudarė +11,1 proc.

Užbaigus pensijų kaupimo reformą, „Sodra“ nuo liepos pradeda mokėti privačiuose pensijų fonduose sukauptų pensijų anuitetus.  Pensijų anuitetus iš „Sodros“ turės įsigyti tie antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai, kurie bus sukaupę 10 tūkst. ir daugiau eurų. Ši riba kas penkerius metus bus indeksuojama.

Nuo liepos 1 d. už pensijų fonduose sukauptą turtą nupirktus anuitetus gyventojams pradės mokėti „Sodra“. Šių išmokų dydis priklausys ne tik nuo to, kiek bus sukaupta fonde, bet ir nuo to, kiek žmogus gyvens išėjęs į pensiją. Trečiadienį „Sodra“ pristatė skaičiuoklę, kuri gyventojams turėtų padėti apsispręsti, kokį anuitetą pasirinkti. Nuo šio pasirinkimo priklausys galutinė pensija, galimas dalies sukaupto turto paveldėjimas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai (LIPFA) nuo birželio 1 d. vadovauja „Swedbank“ investicijų valdymo vadovas Tadas Gudaitis, kurį asociacijos valdybos nariai išrinko ir paskyrė naujuoju asociacijos direktoriumi, rašoma asociacijos pranešime. Pirmą kartą suformuotoje LIPFA valdyboje taip pat dirbs „INVL Asset Management“ vadovė Laura Križinauskienė, „Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė bei „SEB investicijų valdymo“ vadovas Tadas Peciukevičius.

Daugelis dalį savo atlyginimo kas mėnesį perveda į pensijų fondą. Šias lėšas draudžiama išleisti bet kaip – ką gali pirkti fondų valdytojai, nustato įstatymas. Jį siūloma keisti ir leisti investuoti, pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą (NT). Kai kurie specialistai įspėja, kad taip didės rizika prarasti gyventojų pinigus. Apie 1,3 mln. Lietuvos gyventojų dalyvauja antros pakopos pensijų fonduose. Kovo 31 d. juose sukaupto turto vertė buvo 3,38 mlrd. eurų – 13 proc. mažesnė nei metų pradžioje.

Antradienį Seimas galutinai priėmė Pensijų kaupimo ir kitų įstatymų pataisas, kuriomis įtvirtinama tvarka, pagal kurią išmokas iš privačiuose pensijų fonduose sukaupto turto mokės „Sodra“. Už įstatymo priėmimą balsavo 74 Seimo narių,11 buvo prieš, o 35 – susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas. Iki šiol sukauptą turtą skirtingomis išmokų rūšimis mokėjo gyvybės draudimo bendrovės.

Pernai atlikta pensijų sistemos pertvarka atnešė nemažai sumaišties. Lietuvos gyventojams kilo daugybė klausimų, kaip tinkamai pasirūpinti savo gyvenimu senatvėje. Šiemet susirūpinimui dėl pertvarkos nurimus daug klausimų kelia išskirtinė situacija dėl pandemijos. Pasaulio ekonomiką kaustančio koronaviruso poveikis neaplenkė pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų grąžų.

Per milijoną lietuvių pensiją kaupia antrosios pakopos fonduose, o dalis jų numiršta taip ir nesulaukę išmokų. Jų sukauptas turtas po mirties gali būti paveldėtas, tačiau keli milijonai eurų ir toliau tyliai guli pensijų fondų valdytojų užantyje. Norėdami prisivilioti naujų klientų bankai ar fondus valdančios bendrovės, regis, nesunkiai suranda kiekvieną. Tačiau jeigu klientas miršta, niekas neskuba rūpintis jo turtu.

Per tris šių metų ketvirčius antras pakopos pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 14 proc. grąžą, o trečios pakopos fondų vidutinė grąža siekė beveik 11 proc., skelbia Lietuvos bankas. Anot jo, daugiausia uždirbo tie fondai, kurių didžiąją investicinio krepšelio dalį sudaro akcijos. „Pradėjus taikyti gyvenimo ciklo investavimo strategiją, antros pakopos pensijų fondų valdytojai didesnę pensijų fondų turto dalį galėjo nukreipti į rizikingesnius aktyvus – akcijas.

Iki liepos pradžios gyventojai turėjo pasirinkti, kaip kaups pensiją ateityje. Daugelis nieko nedarė ir ilgainiui bus įtraukti į kaupimą. Tačiau nemažai žmonių nusprendė kaupimą stabdyti arba su sukauptomis lėšomis iš viso „grįžti“ į „Sodrą“. Daugiau kaip pusė į kaupimą įtraukiamų naujų dalyvių jo atsisako. Pensijų kaupimo reformos rezultatus ketvirtadienį pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Daugiau pinigų dabar ar viltis sukaupti turto senatvei – tokį sprendimą reikia priimti iki pirmadienio, liepos 1 d. vakaro. Jūsų sprendimas lems, iš kokių šaltinių ir kiek pajamų gausite. Naujienų portalas tv3.lt primena, kokie yra kiekvieno pasirinkimo privalumai ir trūkumai, ką reikia daryti pasirinkus vieną ar kitą sprendimą.

Apsispręsti, kaip kaupsite papildomą pensiją ir ar iš viso tai darysite, liko kiek daugiau nei dvi savaitės. Ką geriau rinktis – didesnį atlyginimą likusią darbinę karjerą ar papildomas pajamas sulaukus pensijos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje diskusija su Vilniaus universiteto profesoriumi Romu Lazutka ir Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentu Šarūnu Ruzgiu.

Beliko mažiau nei mėnuo apsispręsti, ar kaupsime papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonduose, ar stabdysime kaupimą juose, ar grįšime į „Sodrą“. Vienas iš klausimų, kylančių svarstantiems, kaip geriausia pasielgti, yra „Kaip bus mokamos išmokos, kai išeisiu į pensiją?“. Paaiškinti, kaip ir kokias išmokas gaus skirtingas sumas sukaupę II-os pakopos pensijų fondų dalyviai, paprašėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pensijų skyriaus vedėją Ingą Buškutę, o Lietuvos banko Ilgalaikių t...

Lietuvos gyventojams liko mėnuo nuspręsti, kaip kaupti ir ar iš viso kaupti pensiją antrosios pakopos pensijų fonduose. Bet kokiu atveju, daugelis dėl įvairių priežasčių visų sukauptų pinigų taip ir nepamatys. O štai estai planuoja visiškai kitokią pensijų reformą, po kurios kiekvienas žmogus bet kada galės išsiimti sukauptas lėšas. Jeigu kaupiate pensiją ir mirsite nesulaukę pensinio amžiaus, jūsų turtas bus paveldėtas.

Iki birželio pabaigos gyventojai dar turi galimybę nuspręsti, kaip pensiją kaups likusį gyvenimą, ar išmokas gaus tik iš „Sodros“, ar ir kitų šaltinių. Daugelis neapsisprendusių iki pensijos gaus mažesnį atlyginimą. Šiemet įsigaliojo įstatymas, pagal kurį visi nauji pilnamečiai darbuotojai iki 40 metų į pensijų kaupimą antrojoje pakopoje įtraukiami automatiškai. „Sodra“ tokiems darbuotojams parenka fondą ir informuoja apie kaupimo pradžią.

Jau po dvejų – trejų metų lietuviams bus pristatytas dar vienas būdas pensijai kaupti. Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys teigia, kad nors politikai apie tai beveik nešneka, bet jau greitai pensijų fondai privalės pasiūlyti naujovę, leisiančią žmonėms privačiai kaupti pensiją migruojant po visą Europos Sąjungą. Paneuropinis pensijų produktas, arba PEPP. Taip besivadinanti naujovė po truputį skinasi kelią Europoje.

II pensijų pakopa nėra patogi, o tie žmonės, kurie nori kaupti pensijai privačiai, daug laisviau gali jaustis naudodamiesi III–ąją pakopa. Tokios nuomonės laikosi kai kurie ekspertai, piktindamiesi ir tuo, esą nemažą dalį pensijų fondų prieaugio suvalgo jų administravimo mokesčiai. Patys pensijų fondų valdytojai tokią kritiką atmeta. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, II pensijų pakopa, žiūrint iš vartotojo perspektyvos, neturi perspektyvos.

Šiemet daugelio gyventojų, tiek kaupiančių papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose, tiek iki šiol nepradėjusių kaupti ar sustabdžiusių kaupimą prieš kelerius metus, laukia pokyčiai. Žmonės bus aktyviai skatinami dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, bet daliai jų iki birželio 30 d. teks apsispręsti, ar kaupti toliau, ar pasitraukti.

Visai neseniai startavus pensijų reformai, net ir papildomą kaupimą prieš kelerius metus sustabdę asmenys bus grąžinami į privačius pensijų fondus. 2013-aisiais pensijų fonduose asmenys kaupdavo po 2,5 proc. nuo savo draudžiamų pajamų. O nuo 2013-ųjų kaupimui pritaikytos naujos sąlygos: jei žmogus pasirinkdavo, įmokos į dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą mokėtos iš trijų šaltinių: iš „Sodrai“ sumokėtos įmokos, papildomos dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir valstybės biudžeto lėšų.

16,4 euro per mėnesį ir papildomos mokestinės lengvatos. Tokiomis priemonėmis šįmet valstybė rems papildomai pensijai II pakopos fonduose kaupiančius darbuotojus. Be to, susigrąžinti dalį mokesčių kaip ir seniau galės III pakopai savo pinigus patikintys dirbantieji. Tiesa, gyventojams primenama, kad susigrąžinti daugiau nei 300 eurų mokesčių iš valstybės už kaupimą privačiai nepavyks.

Pirmosiomis 2019 metų dienomis dalį II pensijų pakopoje kaupiančių gyventojų pasiekė laiškai, pranešantys apie svarbius pokyčius. Nuo šių metų visi minėtos pakopos dalyviai bus išskirstyti į skirtingus gyvenimo ciklo pensijų fondus. Teoriškai tai reikš didesnę riziką jauniausiems dirbantiems ir mažesnę – šalia pensijos ribos atsidūrusiems lietuviams.

Nuo 2019 metų atnaujinama antros pakopos pensijų kaupimo tvarka ne tik išplečia papildomai pensijai kaupiančiųjų ratą, bet ir numato naujovių jau taupantiems pensijų fonduose. Pastebima, kad šie pokyčiai kelia šalies gyventojų susidomėjimą, kita vertus, jau spėjo susiformuoti ir keletas su kaupimu pensijai susijusių mitų, rašoma  „INVL Asset Management“ pranešime spaudai.

Statistika rodo, kad praėjusių metų pabaigoje beveik 1,3 mln. lietuvių pensiją kaupė II pakopos pensijų fonde, o jų sukauptas turtas tuoj pasieks 3 mlrd. eurų. Nors retas tautietis pasidomi, kaip sekasi jo pasirinktam fondui, visuomenėje yra manančių, kad pasitikėti pensijų fondais gana rizikinga, mat jie gali bankrutuoti.

Jau kiek daugiau nei po metų privačiuose II pakopos pensijų fonduose kaupusiems gyventojams gauti visą sutaupytą sumą bus sunkiau. Priverstinio anuiteto, arba pastovių pinigų išmokų, sutartį šiuo metu turi pasirašyti tik susitaupę bent 17 tūkst. eurų, tačiau jau nuo 2020 m. ši riba ženkliai sumažės. Tuo metu anuitetą bus privaloma įsigyti visiems, sukaupusiems bent 10 tūkst. eurų. Tiesa, kaip rašoma su mokesčių bei pensijų reforma gyventojus supažindinančiame tinklalapyje kiek.

Sužinoti, kad daugiau nei dešimtmetį papildomai kaupta pensija gali būti nebe jūsų – karti piliulė. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie galimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ketinimą nusavinti gyventojų pensijų fonduose sukauptas lėšas, ekonomistai ir teisininkai piktinasi, kad valdžia nesupranta, ką daro, ir beda pirštu į valdančiųjų klaidas.

Lietuvoje veikiančių pensijų fondų vidutinė grąža buvo teigiama, per pusmetį II pakopos pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 1,5, III pakopos – 2,1 proc. Didžiausią grąžą pensijų kaupimo dalyviams pelnė akcijų pensijų fondai, 0 konservatyvaus investavimo pensijų fondams pusmečio pabaiga nebuvo sėkminga – antrąjį ketvirtį fiksuota neigiama jų grąža. 2017 m. pirmojo pusmečio pabaigoje Lietuvoje veikė 20 II pakopos ir 12 III pakopos pensijų fondų, juose pensiją kaupė 1,33 mln. dalyvių.

Lietuvoje veikiančių antros pakopos pensijų fondų vienetų vertė per pirmąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai išaugo 2,34 proc., o bendra šiuose fonduose sukauptų lėšų suma viršijo 2,6 mlrd. eurų. Lietuvos banko duomenimis, šiemet padidėjo 14-os antros pakopos pensijų fondų vertė, o sparčiausiai augo akcijų pensijų fondų grupė. Penkių fondų vieneto vertė sumenko, visi jie priklauso konservatyvaus investavimo fondų grupei.

Ar tu mane myli, mėgsta klausinėti vyru nepasitikinti žmona. Ar tu nori kaupti lėšas pensijų fonduose? - nenustoja klausinėti žmogumi nepasitikinti valdžia. Pirmą kartą pasiūlymas apsispręsti dėl kaupimo nuskambėjo pokriziniu laikotarpiu. Per krizę Sodrai itin trūko lėšų. A.Kubiliaus vyriausybė įmokas į pensijų fondus mažino trimis „užėjimais“ – dėl to įmokos kaupimui buvo sumažintos nuo 5,5 iki 1,5 procento.

Pensijų kaupimo antros pakopos fonduose atsisakančių gyventojų lėšos turėtų būti grąžintos „Sodrai“, o apskaičiuota jų senatvės pensija turėtų būti tokia, lyg jie nebūtų kaupę pensijų privačiai, teigia finansų ministras. Vilius Šapoka interviu BNS sako, kad gyventojai ir verslas bus skatinami aktyviau kaupti pensijas privačiai, o valstybės parama jiems priklausys nuo šalies finansinių galimybių.

Premjeras sako, kad siūlymas nutraukti „Sodros“ pervedimus į antros pakopos pensijų fondus yra pagrįstas ir svarstytinas. Saulius Skvernelis taip pat pabrėžia, kad savo lėšomis prie pensijų kaupimo antros pakopos fonduose neprisidedantys gyventojai turėtų grįžti į „Sodrą“. „Aš vertinu kaip tikrai pagrįstą reikalavimą, dėl to ir minėjau, kad antros pakopos kaupimo pensijų sistema bus peržiūrėta“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė S.Skvernelis, atsakydamas į klausimą kaip vertina Lietuvos p...

Finansų rinkos trečiąjį šių metų ketvirtį nudžiugino investuotojus gerais rezultatais. Augo akcijų ir obligacijų kainos. Tai leido pasiekti teigiamas grąžas ir pensijų fonduose. Nors dėl kylančių rinkų nuotaikos turėtų būti labai geros, tačiau pensijų fondų valdytojai dideliu optimizmu nesigiria. „Šiuo metu konservatyviau investuojame obligacijų rinkose ir mažiname akcijų dalį fonduose.

Padorios senatvės nori kiekvienas gyventojas. Tačiau iš pensininkų kalbų matyti, kad Lietuvoje vien „Sodra“ jos neužtikrina. Tačiau ir privatūs pensijų fondai išgyvena blogesnius laikus. Neaugant ekonomikai, mažėja ir jų pajamingumas. Ekonomistai įsitikinę, vieno kelio nėra. Pajamas reikėtų paskirstyti taip, kaip leidžia finansai. „Panašu, kad negalima jokiu būdu dėti visų kiaušinių į vieną krepšį, negalima 100 proc.

Skandinavijos finansų grupė „Swedbank“ perka antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ Lietuvoje valdomus pensijų fondus. „Swedbank“ Lietuvoje neseniai perėmė „Danske Bank“ Lietuvos filialo mažmeninės bankininkystės verslą. „Swedbank“ pranešė, kad banko antrinė įmonė „Swedbank investicijų valdymas“ pasirašė sutartį su „Danske Bank“ dėl 100 proc. jos antrinės įmonės „Danske Capital investicijų valdymas“ akcijų pirkimo.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, ekonomistas Žilvinas Šilėnas pasibaisėjo Seimo nario Mečislovo Zasčiurinsko siūlymo panaikinti galimybę žmonėms savo 2 proc. SODRAI pervedamų įmokų pervesti į kaupiamąjį pensijos fondą. „Apiplėšimas“, – socialine tinkle „Facebook“ trumpai parlamentaro siūlymą apibūdino ekonomistas. Portalui tv3.lt Ž. Šilėnas priminė, kad šiuo metu savo 2 proc. įmokų SODRAI galime pervesti į privatų pensijų fondą – taip veikia II pakopos pensijų kaupimas.

 Pernai privačiuose pensijų fonduose pinigus kaupiantys Lietuvos gyventojai skaičiavo įspūdingą pelną, tačiau toks uždarbis nebus ilgalaikis. Atsargiau pajamas senatvėje prognozuoti verčia ir pavyzdžiai kitose Europos šalyse, kur grąža iš pensijų fondų pastarąjį dešimtmetį buvo neigiama. Lietuvos banko duomenimis, 2014 metais II pakopos pensijų fondai uždirbo 7,8 proc., o III pakopos – 7,3 proc. Pirmųjų turtas padidėjo maždaug penktadaliu, iki beveik 1,9 mlrd.

Specializuotos pensijų kaupimo bendrovės „MP Pension Funds Baltic“ valdomų pensijų fondų grynųjų aktyvų vertė pasiekė 301,6 mln. Lt, o bendrovės klientų skaičius viršijo 61 tūkst. Praėjusiais metais tuo pačiu metu bendrovės grynųjų aktyvų vertė siekė 205 mln. Lt, bendrovės klientais buvo virš 50 tūkst. Lietuvos gyventojų. „Esminis faktorius, lemiantis sėkmingą mūsų veiklą, yra tai, kad „MP Pension Funds Baltic“ yra specializuota pensijų kaupimo bendrovė.

II pakopos pensijų fonduose kaupiančių gyventojų pensijų sąskaitos dėl sėkmingos fondų investicinės veiklos ir „Sodros“ įmokų per 2013 m. pasipildė 625 mln. litų. Gausėjo ir papildomai III pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų turtas. II pakopos pensijų fondų, kuriuose kaupia daugiau nei 1,117 mln. Lietuvos gyventojų, investicinių vienetų vertės padidėjo vidutiniškai 4,28 proc.

Kaip ir kiekviena paslauga, pensijų kaupimas kainuoja. Už kaupiamų lėšų tvarkymą pensijų kaupimo bendrovė ima mokesčius. Kad dalyviams būtų lengviau juos palyginti, įstatymas leidžia imti tik dviejų rūšių atskaitymus. Įstatymas nustato ir jų maksimalius dydžius. Kaupimo bendrovei neleidžiama atskaityti daugiau kaip 0,65 procento konservatyvaus investavimo pensijų fonde ir ne daugiau kaip 1 procentą kitokiame pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.

Pensijos kaupimas – ilgalaikis procesas, trunkantis kelerius ar net kelias dešimtis metų. Pagal dabartines taisykles, apsisprendus kaupti pensiją ir pasirašius sutartį, persigalvoti dar galite per 30 dienų. Žinoma, tai nereiškia, kad vėliau negalėsite pereiti iš vieno fondo į kitą ar pakeisti fondus valdančios bendrovės – tačiau apskritai pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos jau nebeturėsite teisės.

Apsisprendus pasirūpinti finansiškai saugia savo ateitimi ir kaupti pensiją, ne mažiau atsakingas žingsnis – išsirinkti pensijų kaupimo bendrovę ir fondą. Į ką būtina atkreipti dėmesį priimant šį atsakingą sprendimą? Atsako ekonomistas, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos ir Draudimo brokerių rūmų Garbės teismo narys Vladas Černiauskas. Lietuvoje pensijų fondai veikia apie 10 metų, tačiau kai kuriuos jų valdančios bendrovės (bankai, draudimo bendrovės) veiklą vykdo žymiai ilgiau.

Pensijų kaupimu užsiimančių bendrovių veikla nuolat griežtai valstybės prižiūrima bei kontroliuojama. Valstybinę gyvybės draudimo bendrovių bei pensijų fondų valdymo įmonių priežiūrą vykdo Lietuvos Banko Priežiūros tarnyba. Ši tarnyba išduoda kaupimo bendrovėms veiklos leidimus, atlieka reguliarius jų veiklos patikrinimus, pensijų kaupimo įmonės joms siunčia veiklos ataskaitas.

Pensiją kaupti pasiryžusiems gyventojams neretai iškyla klausimas – kokiu gi būdu sulaukus pensijos jiems bus išmokėti visą gyvenimą kaupti pinigai? Atsako finansininkė, pensijų ir gyvybės draudimo specialistė Rita Nogė: – Kokiu būdu gyventojams išmokami sukaupti pinigai atėjus pensijai? – Visų pirma – jei pensijų fonde kaupęs žmogus miršta iki tol, kol sulaukia savo pensinio amžiaus, visą jo sukauptą sumą paveldi jo artimieji.

Ketvirtadienį „Sodra“, gavusi galutinius duomenis iš pensijų fondų, suskaičiavo, kiek gyventojų kokį pensijos kaupimo būdą pasirinko. Kartu paaiškėjo ir tarp kokių gyventojų grupių vienas ar kitas pasirinkimas buvo populiariausias. Iš viso gyventojai yra sudarę per 1,115 mln. pensijos kaupimo sutarčių. 686,8 tūkst. gyventojų liko kaupti senąja tvarka – į jų sąskaitas pensijų fonduose kitąmet bus pervedami 2 proc. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Europos pensijų krizė savaime nepraeis. Vyriausybės turi stengtis labiau, o gyventojai – priimti pokyčius. Šiuo metu Europa patiria tarsi sulėtintą sprogimą, kurį sukėlė visų laikų nuspėjamiausia socioekonominė uždelsto veikimo bomba.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija teigia, kad pensijų sistemos reformos rezultatus reikėtų vertinti tik optimistiškai – pasibaigus pasirinkimo laikotarpiui, kaupti prisidedant savo lėšomis ir gaunant valstybės paskatinimą yra pasirinkę beveik 35 proc. – 385,9 tūkst. gyventojų. Asociacijos skaičiavimais, tai reiškia, kad jau kitąmet šie žmonės į savo pensijų kaupimą investuos daugiau kaip 100 mln. litų.