pensija

II pakopos pensijos kaupimas Lietuvoje dažnai kelia karštas diskusijas. Laiku neatsisakę automatinio įtraukimo gyventojai esą nebegali jo nutraukti ir privalo mokėti įmokas į fondą visą gyvenimą. Vis dėlto, pasirodo, kai kuriems kaupimą pavyksta nutraukti ir po kelių metų. Vienas vaikinas pasidalino savo istorija, kaip jam pavyko atsisakyti beveik 2 metus trukusio pensijos kaupimo II pakopoje, kurio esą nutraukti neįmanoma.

Lietuviai svajoja apie skandinaviškas ar vokiškas pensijas, kurios tris kartus didesnės nei lietuviškos ir viršija tūkstantį eurų. O dabar pensija, kurią gauna senjorai Lietuvoje,  tenkina tik kas dešimtą lietuvį. Anot šalies investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovo, tam, kad išpildytume skandinavišką svajonę, turime papildomai kaupti patys. O taip pat įtraukti darbdavius, kad šie dalį algos mokėtų tiesiai į pensijų kaupimo sąskaitą.

Lietuvoje dažnam pensininkui trūksta pinigų net būtinosioms išlaidoms. Ypač šiuo metu, kai prekių ir paslaugų kainos auga sparčiau nei pensijos. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) tikina, kad reikia tobulinti pensijų sistemą, tada žmonės gaus skandinaviškas išmokas ir pas mus. LIPFA vadovas Tadas Gudaitis pripažino, kad žmonių lūkesčiai, augant algoms ir kainoms, pastaruoju metu didėja. „Žmonės nori skandinaviškų pensijų.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje 882,1 tūkst. asmenų gavo bent vienos rūšies pensiją – pensijų gavėjų per metus padaugėjo 0,3 tūkst., jie sudarė 30,8 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų (2021 metais – 31,4 proc.). Vidutinė senatvės pensija buvo 474 eurai, arba 61 euru (14,8 proc.) didesnė nei 2021 metais, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstines senatvės pensijas 2022 metų pabaigoje gavo 25,4 tūkst. asmenų – 0,5 tūkst. (2,2 proc.) daugiau nei 2021 metais.

Daug kas kalba apie 4 darbo dienų savaitės privalumus, kurių dėka darbuotojai tampa laimingesni, labiau pailsėję, sumažėja stresas ir padidėja efektyvumas. Vis dėlto realiai įgyvendinti trumpesnę darbo savaitę yra sudėtingiau, nei gali atrodyti. Dabar paprastai darbo savaitę sudaro iš 40 valandų, o trumpesnis darbo laikas taikoma tik išimtiniais atvejais. Bet dėl to mažėja ir atlygis. Be to, mažinant etatą trumpėja socialinio draudimo stažas, atitinkamai ir pensija.

Kauno senjorai ieškojo tikros romantikos ir naujų pažinčių. Kelios dešimtys jų susirinko į greitųjų pasimatymų popietę. Tiesa, moterims teko nusivilti dėl romantiškų pažinčių, mat vyrų pasimatymo popietėje liko vos vienas. Roma atėjo į pirmą kartą Lietuvoje surengtą senjorų greitųjų pasimatymų popietę. „Greiti pasimatymai – mane taip suintrigavo tas pavadinimas, galvoju einu pažiūrėsiu, kas čia taip greitai vyksta“, – kalba Roma. Moteris sako norėtų susirasti sielos draugą ar draugę.

Visi dirbantys gyventojai moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Tiesa, jas dažniausiai sumoka darbdavys, išskyrus tuos atvejus, kai žmonės dirba savarankiškai. Tačiau egzistuoja kelios išimtys, kai PSD įmokų mokėti nereikia. Tokiais atvejais kas mėnesį gyventojai sutaupo beveik 60 eurų. Socialiniame tinkle kilo diskusija dėl PSD įmokų.

Tūkstančiams gyventojų liko mažiau nei 2 mėnesiai iki birželio pabaigos apsispręsti dėl dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime. Šį sprendimą turi priimti žmonės, kurie sausį buvo įtraukti į kaupimą automatiškai. Jeigu neatsisakysite kaupimo, iki pensijos gausite mažesnę algą, nes dalis jos bus pervedama į pensijų fondus.

Senatvės pensininkai Lietuvoje sudaro daugiau kaip penktadalį visų gyventojų, tačiau kas antras visuomenės narys nežino, kas tiksliai sudaro šalies pensijų sistemą. Pusė „Vilmorus“ apklausoje sudalyvavusių gyventojų pensijų sistemai teisingai priskyrė „Sodrą“ bei II ir III pakopos pensijų fondus, kai pusė ne tik neatmetė gana egzotiškų variantų, bet ir prisipažino apie tai nežinantys, rašoma komunikacijos agentūros „Idea Prima“ atsiųstame pranešime žiniasklaidai. 50 proc.

Suėjus pensiniam amžiui 50 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų planuotų dirbti toliau, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Gyventojai nurodo tris pagrindines priežastis likti darbo rinkoje – tai noras paįvairinti savo kasdienybę, poreikis prisidurti lėšų prie būsimos pensijos ir siekis palaikyti socialinius ryšius, rašoma banko pranešime spaudai. „Per pastaruosius metus darbingo amžiaus žmonių, kurie planuotų dirbti sulaukę pensinio amžiaus, padaugėjo 4 proc. punktais iki 50 proc.

Liko daugiau kaip 2 mėnesiai apsispręsti dėl dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime. Šį sprendimą turi priimti žmonės, kurie sausį buvo įtraukti į kaupimą automatiškai. Pasitikrinti, ar esate vienas iš jų, galite asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Lietuviai pasakė kokia šiai dienai jų svajonių pensija – tai kiek daugiau nei 900 eurų. „Swedbank“ tyrimo duomenimis, dar trečdalis norėtų ir daugiau nei tūkstančio eurų. Ekonomistai tokias lietuvių svajones laiko nerealiomis. Mat vidutinė šiuo metu skiriama pensija siekia vos 500 eurų. Ekonomistai norintiems didesnės pensijos ragina kaupti papildomai ir taupyti.

Dirbantys šalies gyventojai pageidautų gauti vidutiniškai 907 eurus siekiančią pensiją, kurios, jų teigimu, pakaktų savo poreikiams ir norams senatvėje patenkinti, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Palyginti su praėjusiais metais, šalies gyventojų pageidaujama senatvės pensijos suma ūgtelėjo vidutiniškai 11 proc., o nuo 2020 m. lūkestis pensijos dydžiui padidėjo maždaug ketvirtadaliu, rašoma banko pranešime.

Gyventojams primenama, kad yra būdas, kaip galima gauti daugiau pajamų. Be to, tam nereikia atiduoti dalies savo algos kaip kaupiant pensiją fonduose. Šiuo metu Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, kad kiekvienas žmogus, kuris neatlygintinai aukoja savo kraują, gali pretenduoti į Garbės donoro vardą ir antrojo laipsnio valstybinę pensiją.  Taigi, sulaukus pensinio amžiaus, gyventojas, atitinkantis numatytus reikalavimus, galėtų gauti papildomą išmoką.

Pensijų fondai vėl tapo pelningi. Po metų kritimo duobėn fondai pirmuosius tris metų mėnesius demonstruoja geresnius rezultatus: vidutinė ketvirčio grąža svyruoja tarp 3 iki 4 procentų. Tiesa, Lietuvos banko ekspertai perspėja: šie metai esą visiškai nenuspėjami – pelną greitai gali pakeisti nuostoliai. Dalies gyventojų nuotaikos taip pat pesimistinės: jei ne valdžios nustatyti draudimai, iš karto pasitrauktų iš antrosios pensijų pakopos ir su savimi pasiimtų visus suneštus pinigus.

Prancūzijos demonstrantai ketvirtadienį pradėjo dar vieną protestų ir streikų dieną, kad pasmerktų prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą po to, kai naujausios vyriausybės ir profesinių sąjungų derybos atsidūrė aklavietėje.

„Kas yra ta meilė? Tai gražiausi gyvenimo prisiminimai. Vestuvės kaime žiemą, kai sniego buvo iki pusės arklio. Pavasariais alyvos, mėgstamiausios žmonos gėlės. Sode buvau pasisodinęs, kad galėčiau jai padovanoti. Pyragai. Visada iš darbo laukdavo grįžtančio su prikeptais pyragais.

Elektrai ir dujoms pabrangus dvigubai ar net trigubai, valdžia pareiškė, kad duos didžiules kompensacijas už šildymą. Tačiau kai kurie pensininkai šią žiemą badavo, nes kompensacijų taip ir nesulaukė. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kasdienėmis maldomis Marijai, Dievui ir visiems šventiesiems vilnietė Liudvika Ravoit tikisi nors kiek palengvinti savo nelengvą dalią. 81-erių moteriai sunkiai sekasi išgyventi iš 560 eurų pensijos. „Negerai gyvenu, negerai.

Ispanija pajudėjo pirmyn su pensijų reformomis, tarp kurių yra ginčytinas pasiūlymas, pažadėtas pensininkams: priversti jaunesnius žmones mokėti daugiau, rašo „Financial Times“. Kol Prancūzija priešinasi planams pavėlinti pensinį amžių nuo 62-ejų iki 64-erių metų, Ispanijoje pensinis amžius jau ne vieną dešimtmetį yra nusistovėjęs ties 65-erių metų riba, todėl šalis ieško kitų būdų, kaip sustiprinti girgždančią pensijų sistemą, nenuskriaudžiant tiek jaunų, tiek vyresnio...

Gyventojai kol kas negalės nei visiškai sustabdyti įmokų pervedimų į antros pakopos pensijų fondus, nei iš jų pasiimti sukauptas lėšas visas iš karto.  Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė svarstyti opozicijos atstovų teikiamų Pensijų kaupimo įstatymo pataisų, leidžiančių sustabdyti įnašų mokėjimą į antros pakopos pensijų fondus,o sukauptas lėšas pasiimti vienkartine ar periodine išmokomis arba rinktis anuitetą.

Prancūzijoje ketvirtadienį vėl vyko masiniai, smurtu paženklinti protestai – įsiutę demonstrantai susirėmė su saugumo pajėgomis. Tai kol kas didžiausias smurto protrūkis per jau tris mėnesius trunkantį gyventojų maištą prieš itin prieštaringai vertinamą šalies prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą.

Pajūryje gyvena moteris, kuri vos keliomis dienomis jaunesnė už 1918-siais atkurtą Lietuvą. Zofija vasario 22-ąją sutiko savo 105-ąjį gimtadienį. Anot ja besirūpinančių žmonių, pati moteris yra tarsi Lietuva – praėjo sunkų, pilną negandų kelią, tačiau optimizmo ji nepraranda iki šiol. Šalia Žemaičių Naumiesčio gyvenanti Zofija yra vos šešiomis dienomis jaunesnė už atkurtą Lietuvos valstybę. Mat moters gimtadienis vasario 22-ąją ir jai šiemet sukako 105-eri.

Socialinių reikalų ekspertas Romas Lazutka teigia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomi antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčiai atsižvelgia į dalies gyventojų nepasitenkinimą dėl automatinio įtraukimo bei didesnės vienkartinės išmokos, tačiau sistema, anot jo, lieka neteisinga, nes valstybė visų mokesčių mokėtojų pinigais finansuoja dalies gyventojų kaupimą.

Antrojoje pensijų pakopoje pinigus senatvei kaupia per 1,4 mln. Lietuvos gyventojų. Dalis jų prievarta buvo įtraukti į kaupimą ir iki pat pensijos turės tenkintis mažesne alga. Be to, nemažai gyventojų negalės atsiimti visų sukauptų lėšų iš karto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pirmadienį pristatė pasiūlymus, kaip planuoja keisti dabartinę pensijų kaupimo tvarką.

Nemažai dabartinių pensininkų, norėdami gauti didesnę senatvės pensiją, turi įrodyti savo pajamas, buvusias prieš 1994 metus, nes apie tai „Sodra“ neturi duomenų. O išankstinei senatvės pensijai reikia pakankamo stažo, kitaip sulaukus senatvės pensijos dydis bus mažinimas. Sunkumų kyla daugiau, kai išankstinei senatvės pensijai gauti tenka įrodyti savo stažą buvusioje sovietų armijoje. Tokiu atveju tenka siųsti prašymą į pačią Rusiją ir tikėtis gauti atsakymą.

Prancūzijos Senatas šeštadienį vėlai vakare nubalsavo už itin nepopuliarią šalies pensijų sistemos reformą, praėjus kelioms valandoms po to, kai demonstrantai išėjo į gatves pasipriešinti kertiniam prezidento Emmanuelio Macrono kadencijos siekiui. Senatoriai priėmė reformą 195 balsais prieš 112, taigi paketas dar labiau priartėjo prie tapimo įstatymu. Dabar komitetas parengs galutinį projektą, kuris bus pateiktas Senatui ir Nacionalinei Asamblėjai galutiniam balsavimui.

Lietuvos viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama apie II pakopos pensijos kaupimą ir šios sistemos ateitį. Vieni tokį rūpinimąsi senatve labai skatina ir giria, tačiau kiti juo labai abejoja. Vilniaus universiteto profesorius ir ekonomistas Romas Lazutka įsitikinęs, kad valstybės kišimasis, t. y. iš mokesčių mokėtojų skiriamos lėšos ir privalomas įtraukimas į II pakopos pensiją, yra visiškai netinkamas.

Antros pakopos pensijų fondų turtas pernai, palyginti su 2021 metais, sumažėjo 4,9 proc. iki 5,62 mlrd. eurų, o trečios pakopos – padidėjo 0,23 proc. iki 222,3 mln. eurų, skelbia Lietuvos bankas (LB).    Pernai pensijų fondų rezultatai buvo neigiami – bendra svertinė antros pakopos fondų vieneto vertė smuko 13,8 proc., o  trečios pakopos – 13,13 proc.

Nuo darbuotojų iki darbdavių organizacijų, nuo bankų, pensijų fondų iki valdžios atstovų – visi, kas tik netingi, viešai reiškia susirūpinimą dėl pensijų Lietuvoje ir didžiulių iššūkių ateityje, kurie laukia mažėjant dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų skaičiui. Lietuvos banko ir kiti specialistai kaip pavyzdį rodo Švedijos ir kitų Skandinavijos šalių pensijų sistemas. Jose į pensiją išėję gyventojai gauna apie 70 proc. buvusių darbinių pajamų.

Socialdemokratai jau bombarduoja Seimą pasiūlymais keisti antrąją pensijų pakopą. Ir siūlo ne tik naikinti automatinį įtraukimą į privatų kaupimą, bet ir leisti iš kaupimo bet kada gyventojams pasitraukti ir atsiimti savo pinigus. Tiesa, Lietuvos bankas pasisako už švelnesnes korekcijas. Lietuvos bankas žada, kad po dabartinio nuosmukio ir įmokų nuvertėjimo, kada nors ateis geresni laikai ir esą privačių pensijų vertės atsistatys. Štai kaip šiauliečiai kalba apie pernai 15 proc.

Kaunietė Ilona į pensiją išėjo prieš kelerius metus ir šiuo metu gauna daugiau nei 900 eurų išmoką kas mėnesį. Didžiąją pensijos dalį sudaro išmoka iš „Sodros“, nes pašnekovė turi apytiksliai 43 metų darbo stažą, taigi tiek metų mokėjo įmokas nuo savo atlyginimo. Dalį pajamų sudaro ir pensijų anuiteto išmoka, nes Ilona apie 16 metų kaupė lėšas antroje pensijų pakopoje.

2000-aisiais, kai Lietuvoje buvo įgyvendinta pirmoji pensijų reforma ir įvestas pensijų kaupimas, Lietuvos ekonomika vis dar vadavosi iš sovietinio palikimo, savo komentare spaudai sako Andrius Romanovskis. Vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių svyravo vos apie 380 eurų, o emigracijos srautas į ekonomiškai stiprias šalis buvo didžiulis iššūkis darbo rinkai.

Įmokas pensijai Lietuvoje žmonės vidutiniškai moka apie 40 metų, iš jos išgyventi neretai būna iššūkis. O pensijoje lietuviai vidutiniškai pragyvena 20 metų. Norint pensijoje gyventi, o ne tik išgyventi, reikia pradėti apie tai galvoti kuo anksčiau. 70 proc. savo pajamų – tokią dalį pajamų rekomenduojama užsitikrinti senatvėje. Specialistai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį atsidedant po 500 eurų, senatvėje būtų galima kas mėnesį gyventi už 1 tūkst. eurų.

Pastaraisiais metais padaugėjus žmonių, žinančių apie tai, kad darbdaviai gali mokėti įmokas į darbuotojų trečios pakopos pensijų fondus, tik kas antras jau aktyviai kaupiantis žmogus žino apie tokią galimybę, rodo nauja apklausa.  Pasak „Luminor investicijų valdymo“ vadovės Loretos Načajienės, tai rodo informavimo ir darbdavių aktyvumo spragą. Įmonės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 33 proc.

Paprastai žmonės pensiją kaupia didžiąją savo gyvenimo dalį mokėdami įmokas „Sodrai“ ir taip įgydami pensines teise. Tačiau būna atvejų, kai jos tenka išsireikalauti ar įrodyti, kad priklauso didesnė jos dalis. Vis tik pensija Lietuvoje – visai nedidelė, neretai jos vos užtenka pragyvenimui.

Netylant gyventojų pasipiktinimui dėl antrosios pakopos pensijų fondų, apie galimybę atsisakyti kaupimo ar išsiimti sukauptus pinigus jau pradėjo kalbėti ir valdantieji. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad jos partija siūlys keisti pasipiktinimą keliančią tvarką. Įvairiems pasiūlymams pilantis kaip iš gausybės rago, ekonomistai įžvelgia riziką, kad keičiant sistemą lietuvių kišenės tik labiau nukentės. Neskubėdama, pasiramsčiuodama lazdele gatve žengia šiaulietė Zita.

Prancūzijoje šeštadienį vėl vyksta protestai prieš nepopuliarią pensijų reformą, kurią siekia įgyvendinti prezidentas Emmanuelis Macronas. Prognozuojama, kad eitynėse Paryžiuje, Nicoje, Marselyje, Tulūzoje, Nante ir kituose miestuose dalyvaus šimtai tūkstančių žmonių, siekiančių palaikyti spaudimą vyriausybei ir priversti ją nusileisti.

Žmonėms pykstant, kad antrosios pakopos pensijų fondai nuvertėjo, o ir savo pinigų atsiimti anksčiau laiko niekas neleidžia, apie pokyčius prabilo Lietuvos bankas. Tiesa, minėtų jautriausių klausimų bankas neliečia, siūlo tiek daug kartų neįtraukinėti žmonių į sistemą ir duoti poros mėnesių terminą iš kaupimo pasitraukti.

Daugiau kaip 1,4 mln. Lietuvos gyventojų kaupia pensiją antrosios pakopos pensijų fonduose. Kylant vis didesniam nepasitenkinimui dėl priverstinio įtraukimo į kaupimą, draudimo pasitraukti iš ko ar atsiimti visas sukauptas lėšas iš karto, fondų veiklą prižiūrintis Lietuvos bankas (LB) siūlo naujus sistemos pokyčius. Sprendžiant iš jo pateiktų pasiūlymų, didesnių permainų artimiausiu metu vargiai galima tikėtis.

Ekonomistas Teodoras Medaiskis dabartinę Lietuvos pensijų kaupimo sistemos būklę vertina kaip pusiausvyrą tarp norų ir galimybių, nes dėl palyginti trumpo veikimo laiko ji nesuspėjo atskleisti savo masto. Jis prognozuoja, kad laikui bėgant dalis jos trumpo kaupimo laiko nulemtų elementų, tarp kurių yra vienkartinės bei periodinės išmokos, turėtų išnykti ar bent jau sudaryti nedidelę išmokų dalį, rašoma pranešime spaudai.

Gyventojai kaupiantys II pensijų pakopoje norėtų laisviau disponuoti savo pinigais. Žmonėms aktualu tuos pinigus pasiimti tada, kai patys nori, taip pat nutraukti ar sustabdyti kaupimą neribotam laikotarpiui. Tačiau to jie padaryti negali, nes II pakopos pinigus nuo pačių gyventojų saugo griežtos taisyklės.  Pastaruoju metu gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ daug diskutuoja, kad vienintelis būdas atgauti savo pinigus yra numirti.

Pensijų sistema gyventojams kelia vis daugiau klausimų. Analitikai „gyvulių ūkį“ pastebi ir kalbant apie „Sodros“ mokamas pensijas. Taip pat neramina ir kalbos apie ketinimą didinti pensinį amžių net iki 70 metų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilnietė Lijana prieš keliolika metų pradėjo kaupti pensiją II pakopoje, susiviliojusi pažadais, kad senatvėje gyvens oriai. Tačiau vėliau nusivylė.

Lietuvoje dalis dirbančių ir netoli pensinio amžiaus esančių mūsų tautiečių ėmė piktintis II pakopos pensijų fondais ir abejoti jų nauda, nes praėjusiais metais visi papildomai kaupiantys pensijai prarado net 800 milijonų eurų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Žmonių sunešti šimtai milijonų išgaravo, nes esą buvo prasti metai.

II pensijų pakopa jau žlugusi. Ne, ši išvada grindžiama ne finansų rinkų smukimu 2022m., bet visų 18-os metų pensijų fondų investavimo rezultatais. Jie yra skandalingai blogi? Skandalas ne tik menka ilgametė investicijų grąža, bet ir tai, kad tos grąžos nesugeba įvertinti nei svarbūs valstybės pareigūnai, nei finansų influenceriai, visuomenė bei politikai maitinami beprasmiais liūliavimais, kad viskas puiku ir tereikia kantrybės dar dviem dešimtmečiams.

Didžiuosius Europos miestus purto streikai. Štai Prancūzijoje jau antrąkart per kelias savaites į gatves išėję prancūzai reiškia nepasitenkinimą planuojama pensijų reforma, mat dėl jos prancūzams tektų dirbti dvejais metais ilgiau. Visoje šalyje į gatves išėjo maždaug 3 milijonai gyventojų. Streikuoja ir maždaug pusė milijono britų. Taip didesnių algų reikalauja mokytojai, traukinių mašinistai ir kiti valstybės tarnautojai.

Visuomenėje kilus diskusijoms dėl pensijos amžiaus didinimo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šalyje yra svarbesnių iššūkių nei pensijos amžiaus ilginimas. Jos teigimu, reikia ilginti žmonių, ypač vyresnio amžiaus, sveiko gyvenimo trukmę.   „Turime didesnių iššūkių, kuriuos turime pirmiau bandyti spręsti“, – trečiadienį radijui „Znad Wilii“ sakė I. Šimonytė.

II-osios pakopos pensijų fondams praėję metai buvo vieni iš prasčiausių istorijoje – žmonės, kaupiantys pensijai, prarado šimtus milijonų eurų. Tačiau šiemet, neatsiklausus žmonių, jie ir vėl turi būti priklausomi nuo fondų. O kai kurie šią sistemą netgi vadina 100-mečio afera.

Dalis pensininkų susiduria su problema, kad „Sodra“ neturi jokių duomenų apie gyventojų darbo stažą iki 1994 metų. Gyventojai yra skatinami nieko nelaukti ir šį darbo laiką įrodyti dar iki pensijos, kad neprarastų dalies pinigų. Jei stažas įrodomas per vėlai, tikėtina, kad prarasta pensijos dalis grąžinta nebus. Asmenys, turintys darbo knygeles, darbo stažo pažymas, karinius bilietus ir kitus tinkamus dokumentus, savo darbo stažą iki 1994 m. gali įrodyti paprastai ir greitai.

Lietuvoje įstatymai numato pareigą suaugusiems vaikams išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus. Tai reiškia, kad jeigu tėvai sulaukė pensinio amžiaus ar tapo neįgalūs dar prieš pensiją, jiems trūksta lėšų apsimokėti už pragyvenimą, vaistus ar maistą, jie gali kreiptis į teismą ir prašyti priteisti išlaikymą iš vaikų. Paprastai dėl išlaikymo ar pagalbos senatvėje tėvai su vaikais susitaria geruoju, todėl į teismus kreiptis neprireikia.