pensija

Kaip numato įstatymai, tiek moterims, tiek vyrams nuo 2022 m. toliau didėja būtinasis stažas, kurį reikia sukaupti norint gauti senatvės pensiją. Be to, ir į pensiją bus galima išeiti vėliau. Nors Lietuvoje palaipsniui ilginamas pensinis amžius ir būtinasis pensijų stažas, šie reikalavimai kai kuriose šalyse jau dabar yra gerokai didesni.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo pirmojo laipsnio valstybines pensijas skirti istorikui Alfredui Bumblauskui bei aktoriui ir režisieriui Valentinui Masalskiui. Pagal SADM teikimą valstybinės pensijos jiems būtų mokamos nuo sausio 1 dienos.  Pagal Valstybinių pensijų įstatymą, asmenys, kuriems skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, sulaukę pensinio amžiaus, turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Ši pensija šiuo metu siekia 234 eurus.

Klaipėdoje gyvenantis Valentinas jau yra sulaukęs pensijos amžiaus, bet negali džiaugtis ramia senatve, nes paprasčiausiai neišgyventų. Todėl vis stengiasi dirbti – ir ne tik kad prisidurtų prie mikroskopinio dydžio pensijos, bet ir dėl to, kad nuo atlyginimo sumokamos socialinio draudimo įmokos kasmet didina jo senatvės pensiją, ilgina stažą.

Gyventojams, kurie sukakus pensijos amžiui laiku nesikreipia dėl pensijos, ją galės atgauti už ilgesnį praleistą terminą negu dabar – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada jį pailginti dukart – nuo šešių iki 12 mėnesių.   Apie tai pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė.   „Atstatysime 12 mėnesių atgal.

Seime pritarta įstatymo pataisoms, kuriomis keičiama socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo ir indeksavimo tvarka. Dėl jos nuo kitų metų vidutinė pensija didės 51 euru – taip tikimasi skurdžiausius senjorus ištraukti iš skurdo duobės. Opozicijai kyla klausimų,  ar šitaip neliks nuskriausti kai kurie pensinio amžiaus gyventojai.

Po sutuoktinio mirties vienišam likusiam gyventojui mokėti mirusiojo pensiją, jei ši buvo didesnė, nebūtų teisinga, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė.  „Nebūtų teisingas dalykas. Sisteminiu požiūriu neatrodytų gerai turbūt toks pasiūlymas“, – trečiadienį per susitikimą su Darbo partijos frakcija Seime teigė Monika Navickienė.

Senatvės pensija turėtų priklausyti nuo žmogaus sumokėtų įmokų „Sodrai“, o ne nuo darbo stažo, ypač jei darbuotojas mažai uždirba ir moka mažas įmokas, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.  Pasak ministerijos Pensijų skyriaus vedėjos Ingos Buškutės, mažiau reikšmės teikiant stažui, žmonės stengsis daugiau uždirbti ir mokėti didesnes „Sodros“ įmokas.

Antradienį Seimas galutinai pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis nuo kitų metų keičiama socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo ir indeksavimo tvarka. Dėl to vidutinė pensiją kitąmet didės 51 euru . Parlamentarai taip pat pakeitė ir Vienišo asmens išmokos įstatymą. Dėl to prie gaunamos pensijos dar vieną išmoką nuo kitų metų pradžios gaus daugiau gyventojų.

Seimas apsispręs, ar didinti senatvės pensijas tiek, kad vidutinė pensija nuo kitų metų didėtų 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais iki 489 eurų.  Tam papildomai reikės 138 mln. eurų, iš jų apie 70 mln. eurų – papildomam individualios pensijų dalies, priklausančios nuo sumokėtų įmokų, indeksavimui, ir 68 mln. eurų – bazinei pensijos daliai.

Pastaruoju metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai planuojant keisti pirmos pakopos pensijos dydžio apskaičiavimo metodą stažo pagrindu, šalies gyventojams kyla ne mažiau klausimų apie galiojančią tvarką. Kas yra minimalus ir būtinasis darbo stažas, kuo jie skiriasi ir kaip nuo jų priklauso pirmos pakopos pensijos dydis, komentuoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Kuo daugiau uždirbi ir sumoki mokesčių ar įmokų, tuo didesnes išmokas gauni. Bent taip turėtų būti, nes panašiais pažadais lietuviai ne kartą buvo raginami neimti ir nemokėti pinigų vokeliuose. Iš tikrųjų yra kitaip: mokėdami daugiau įmokų žmonės atgaunama vis mažesnę jų dalį pensijų pavidalu. Pati Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta: dabar Lietuvoje veikianti pensijų sistema palanki yra tiems, kurie uždirba minimalią algą.

Valstybinės pareigūnų ir karių pensijos turi augti du kartus greičiau nei didėja prekių ir paslaugų kainos. Tai numatančioms įstatymo pataisoms ketvirtadienį Seimas pritarė po pateikimo. Už tokias įstatymo pataisas, parengtas grupės frakcijos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių, balsavo 54 parlamentarai, 36 susilaikė, o prieš buvo 16. Toliau pataisas svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dėl jų išvadą turės pateikti ir Vyriausybė.

Pastaraisiais metais pensijos Lietuvoje nuolat didinamos, tačiau jos išlieka vienos iš mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Siekiant bent iš dalies pakeisti tokią situaciją, Seime registruotas naujas įstatymo projektas. Juo siūloma nustatyti, kad jeigu mirusiojo pensija buvo didesnė, ji toliau turėtų būti mokama gyvam likusiam našliui ar našlei.

Šalies gyventojai išeiti į pensiją norėtų, jei tam papildomai būtų sukaupę vidutiniškai 154 tūkst. eurų sumą, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Banko ekspertų skaičiavimu, tokia suma daugeliui gyventojų leistų savo mėnesio pajamas senatvėje padidinti maždaug 600 eurų, rašoma pranešime spaudai. „Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia apie 410 eurų.

Vidutinė socialinio draudimo pensija nuo kitų metų turėtų augti 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais (11 proc.) iki 489 eurų, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Prioritetas yra skurdo rizikos mažinimas ir čia didžioji dalis išlaidų yra susijusi su pensijų sistema“, – spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį į „Sodros“ Pensijų anuitetų fondą pervesta beveik 3,9 mln. eurų už įsigytus pensijų anuitetus, o nuo veiklos pradžios – per 15 mėnesių – daugiau kaip 10 mln. eurų. Iš šių pinigų investavimui skirta daugiau kaip 8,8 mln. eurų. Kuo sėkmingesnės investicijos, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje pensijų anuitetų išmokos didės, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondų turtas per tris ketvirčius paaugo daugiau kaip dešimtadaliu – iki 5,37 mlrd. eurų. Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, sausį-rugsėjį antros pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža siekė 13,1 proc., o vien trečiąjį ketvirtį ji sudarė 1,4 procento. Trečios pakopos pensijų fondų per tris ketvirčius taip pat augo – jų svertinis vidurkis padidėjo 9,37 proc., o sukaupto turto vertė pasiekė 201,8 mln.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms. Jas galutinai patvirtinus, papildomai pensiją kaupiantys gyventojai galėtų iš karto pinigais atsiimti didesnės vertės fonde sukauptą turtą − ne 5 tūkst. eurų, o 10 tūkst. eurų. Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Algimanto Dumbravos pristatytas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pensijų fondo dalyviui, sukaupusiam nuo 5 iki 10 tūkst.

Prieš kurį laiką Europos Komisija (EK) paskelbė prognozes, kad Lietuvai norint išlaikyti dabartinį dirbančiųjų skaičių,  kuris leistų užtikrinti pakankamas pajamas pensijoms ir kitoms išmokoms, pasiekus 2040 metus, lietuviai turės dirbti iki 72 ar 74 metų.

Ketvirtadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo nustatyti, kad gyventojai, per gyvenimą išdirbę 15 arba 30 metų gautų vienodo dydžio bendrąją pensijos dalį. Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, projektu siūloma sparčiau mažinti pagyvenusių žmonių skurdą, mažiausias socialinio draudimo pensijas artinti prie minimalių vartojimo poreikių.

Šiuo metu II ir III pakopos pensijų fondų dalyvių turtas siekia daugiau kaip 5 mlrd. eurų, o vieno gyventojo sukaupta suma vidutiniškai sudaro apie 4 tūkst. eurų, rašoma komentare žiniasklaidai. Žinojimas, kas nutiks su sukauptomis lėšomis nesulaukus pensijos, neretai padeda apsispręsti kaupti papildomai ir pasirūpinti finansiškai saugesne senatve.

Daugiau nei milijonas lietuvių kaupia turtą antrosios pakopos pensijų fonduose. Milijonai jų eurų yra investuota Kinijoje, kuri grasina Lietuvai ir yra laikoma ir nacionaline šalies grėsme. Specialistai įspėja, kad šios investicijos pensininkams gali būti nuostolingos. Tačiau fondų valdytojai ir juos prižiūrintis Lietuvos bankas dėl to problemų nemato. Kodėl? Šių metų viduryje 1,37 mln. šalies gyventojų antrosios pakopos pensijų fonduose turėjo sukaupę 5,24 mlrd.

Dalis žmonių baiminasi pradėti kaupti pensijai papildomai, nes nesijaučia saugūs dėl savo darbo vietos ir pajamų stabilumo – kam kaupti ateičiai, jeigu nėra aiški dabartis? Tokios baimės ir abejonės neturėtų tapti kliūtimi papildomam kaupimui, suteikiančiam galimybę turėti didesnes pajamas sulaukus pensinio amžiaus, sako UAB „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Lietuvoje veikiančių antros ir trečios pakopos pensijų fondų sukauptas turtas šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje siekė 5,436 mlrd. eurų – 16,6 proc. daugiau nei metų pradžioje, kai jis buvo 4,663 mlrd. eurų.  Didžiojo dalis turto buvo sukaupta antros pakopos pensijų fonduose – 5,242 mlrd. eurų, arba 16,6 proc. daugiau nei metų pradžioje. Trečios pakopos pensijų fondų turtas padidėjo 16,3 proc. iki 194,2 mln. eurų, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime.

Senatvės pensijai papildomai finansiškai ruošiasi ar turi konkrečių planų tai daryti 2 iš 3 darbingo amžiaus šalies gyventojų, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Pagrindiniai finansinio pasirengimo būdai senatvei – kaupti II pakopos pensijų fonduose, taupyti lėšas banko sąskaitoje ir investuoti į nekilnojamąjį turtą, rašoma pranešime spaudai. Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad moterys, palyginti su vyrais, renkasi konservatyvesnius pasirengimo pensijai būdus.

Politikai ir valdininkai dažnai mėgsta pamokyti gyventojus dirbti legaliai ir mokėti mokesčius. Esą tik taip galima užsitikrinti pensiją senatvėje. Tačiau naujausiu pasiūlymu, panašu, siunčiama visiškai kitokia žinia: gali dirbti trumpiau ir mokėti mažiau mokesčių, bet dėl to pensija didės tik greičiau. Neseniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė planus, kaip nuo kitų metų bus keičiamas pensijų indeksavimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė atmeta dalies ekonomistų kritiką dėl Vyriausybės svarstomos pensijų reformos – pasak jų, jei ji bus įgyvendinta, sukauptas darbo stažas skaičiuojant senatvės išmoką lems mažiau. Pasak ministrės, keisdama pensijų apskaičiavimo tvarką ministerija siekia vienodinti bendrąją pensijos dalį turintiesiems skirtingą stažą, kad kovotų su skurdu, o individualioji pensijos dalis, labiau priklausanti nuo darbuotojo įmokų, augs sparčiau.

Tvarka, kai į valstybinę karių pensiją neįtrauktas sovietų kariuomenėje, Vidaus reikalų ministerijos ar kituose padaliniuose tarnautas laikas, net jei veikta Lietuvos interesais, neprieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti būtų prilygintas tarnybos Sovietų Sąjungai laikas, kai objektyviai buvo įmanoma tarnauti Lietuvos valstybei“, – sak...

Vyriausybė žada per artimiausius trejus metus gerokai padidinti pensijas. Pirmiausia naudą pajustų ilgiausiai dirbę ir daugiausia mokesčių sumokėję gyventojai bei dėl tam tikrų aplinkybių stažo negalėję sukaupti žmonės, bet gyventojai kol kas į tokius valdžios pažadus žiūri skeptiškai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo spartinanti pensijų kėlimą ir tobulinti indeksavimo tvarką, pagal kurią pensijų didinimui būtų naudojamos „Sodros“ rezerve sukauptos lėšos.

Kiekvienais metais senatvės, kitų rūšių pensijos ir su jomis susijusios išmokos yra didinamos. Kai kurių jų didinimas yra numatytas įstatyme. Kitos keliamos tiek, kiek šiam reikalui surandama pinigų valstybės biudžete. Dabartinę tvarką planuojama keisti. Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įvardijo, koks pensijų indeksavimas numatomas per kelerius artimiausius metus. Valdžia žada, kad didės visos pensijos, tačiau mažesnės augs sparčiau.

Vyriausybė pirmadienį pasisakė už principą per artimiausius tris metus sparčiau didinti pensijas. Numatoma, kad patobulinus indeksavimo mechanizmą vidutinė pensija jau kitąmet augtų apie 14, su būtinuoju stažu – apie 16 eurų daugiau, nei numatyta pagal dabartinius įstatymus. Ministrų kabinetas pirmadienį pasitarime priėmė protokolinį sprendimą dėl pensijų didinimo 2022-2024 metais.

Dabartinė Seimo dauguma neturi ketinimų keisti dabar galiojančią tvarką, pagal kurią pensijos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Mindaugas Lingė teigia, kad „koalicijos rėmuose“ diskusijos dėl pensijų apmokestinimo nėra buvę.  „Šios kadencijos aprėptyje nesame nusimatę kelti tokio klausimo.

Pensinis amžius ilgėja kas pusę metų. 2026 metais tiek vyrai, tiek moterys į pensiją galės išeiti tik nuo 65–erių. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasiteirauti gatvėje sutiktų vilniečių, ką jie apie tai galvoja? Sutiktų tautiečių nuomonės išsiskyrė, tačiau buvo ir tokių, kurie įžvelgė tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų.  „Iš vienos pusės, gal ir gerai, nes nėra dirbančių, bet žmonių tai gaila.

Vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai nuo ketvirtadienio gali kreiptis į „Sodrą“ dėl 28 eurų dydžio vienišo asmens išmokos.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad šią išmoką gali gauti asmenys, gaunantys šalpos senatvės pensiją, šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), šalpos kompensaciją (jeigu ją gauna senatvės pensijos amžiaus asmuo ar netekęs 60 proc.

Antradienį Seimas vienbalsiai priėmė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta patobulinti netekto darbingumo ir senatvės pensijų apskaičiavimo tvarką asmenims, iki 2017 m. gruodžio 31 d. gavusiems netekto darbingumo (invalidumo) pensijas.

Lietuvoje veikiantys pensijų fondai pernai, preliminariais vertinimais, uždirbo 4,9 proc. realią grąžą ir pagal šį rodiklį pasaulyje buvo dešimti, skelbia  pensijų fondus pagal uždirbtą grąžą surikiavusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Estija 2020 metų EBPO sąraše užėmė 11 vietą (4,8 proc.), o Latvija – 18 vietą (2,4 proc.), teigiama Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) pranešime.

Valdantieji yra pažadėję peržiūrėti visas mokesčių lengvatas ir rudeniop pateikti juos keisiančių įstatymų projektus. Gyventojų pajamų mokesčio lengvata taikoma ir pensijoms.

Nuo liepos mėnesio vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis į Sodrą dėl vienišo asmens išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo apsaugos ministerija paaiškina, kokiu atveju našlių pensijų gavėjai taip pat įgis teisę į vienišo asmens išmoką. „Skurdas paliečia vis dar labai daug senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių. Jau liepą vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis dėl vienišo asmens išmokos.

Potencialo sparčiau didinti pensijas yra, sako „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.   „Kalbant iš trumpalaikės perspektyvos, potencialo sparčiau didinti pensijas yra“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė „Sodros“ vadovė.

Nuo liepos 1 dienos įsigalioja palankesnės valstybinių pensijų mokėjimo sąlygos, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Laisvės kovų dalyviams, aukščiausiems valstybės pareigūnams, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams, valstybinę pensiją gaunantiems už nuopelnus, taip pat prezidento sutuoktiniui valstybinės pensijos galės būti mokamos ir tada, jei jie dirba ar turi kitų draudžiamųjų pajamų.

Dažnai į pensiją išėję gyventojai skundžiasi sumažėjusiomis pajamomis. Greičiausias ir paprasčiausias kelias gauti daugiau pinigų – išėjus į pensiją ir toliau dirbti. „Sodra“ teigė, kad dirbančių pensininkų pensija didesnė beveik 80 eurų. O amžius dirbti ne kliūtis – vyriausiam dirbančiam pensininkui daugiau nei 95 metai.

Siūloma sudaryti galimybę asmeniui gauti šalpos išmoką, kai iš užsienio valstybių neįmanoma gauti duomenų apie jose asmeniui mokamas pensijas ir išmokas. Šį klausimą trečiadienį posėdyje svarstys Vyriausybė.

Įsivaizduokite, kad sąskaitoje sukaupėte 3,5 tūkst. eurų, nuo kurių kasmet mokate nustatyto dydžio komisinius, o kai pinigų prireikia ir norite juos pasiimti – bankas neduoda. Skamba gal absurdiškai, bet būtent taip Lietuvoje veikia II pensijų kaupimo sistema, kurioje dalyvauja daugelis dirbančių žmonių. Kas mėnesį į sąskaitą fonde nuo jų atlyginimo nuskaičiuojama ir pervedama tam tikro dydžio eurų suma.

Į antros pakopos pensijų kaupimą šiemet įtraukti gyventojai jau sulaukė „Sodros“ registruotų laiškų arba informacijos savo asmeninėse paskyrose. Tie, kurie iki šiol nepriėmė sprendimo dėl dalyvavimo pensijų kaupime, turi galimybę pasirinkti iki birželio 30 dienos. Į antros pakopos pensijų kaupimą nauji dalyviai įtraukiami kiekvienais metais, skelbiama „Sodros“ pranešime žiniasklaidai.

Valdžia dalija pažadus pensininkams. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad vidutinė pensija su reikiamu stažu jau po trejų metų – 2024-aiaisiais – kils net iki 550 eurų. Vieni pensininkai tokia žinia nustebę ir džiaugiasi, kiti aiškina, kad infliacija per trejus metus 110 eurų kylančią sumą praris ir pusės tūkstančio eurų siekianti suma nebeatrodys tokia didelė. Į senatvės pensiją išėję žmones galbūt galės šypsotis plačiau ir leisti sau ne tik nemokamas pramogas.

Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai penktadienį pritarė, kad nuo liepos būtų mokama vienišo žmogaus pensija.  Toks sprendimas priimtas, apsvarsčius Vienišo asmens išmokos įstatymo projektą, numatantį, kad 28,63 euro išmoką gautų visi vieniši senjorai ir neįgalieji, nepriklausomai nuo to, ar jie yra našliai, išsiskyrę ar niekada nesukūrę šeimos.

Seimui pritarus, nuo liepos 1 d. Lietuvoje atsiras nauja išmokų rūšis. Vieniši mažiausių pensijų gavėjai galės pretenduoti į papildomus 28 eurus. Ar šios sumos pakaks skurdo sumažinimui? Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

Vyriausybė penktadienį pritarė siūlymui nuo liepos mokėti 28,63 euro papildomą išmoką skurdžiausiai gyvenantiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems. Pataisos bus teikiamos Seimui.   Išmoka būtų lygi našlių pensijai, o nuo kitų metų siektų jau 32 eurus ir būtų mokama visiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems, nepriklausomai nuo to, ar jie yra našliai, išsiskyrę ar niekada nesukūrę šeimos.

Nuo 2022 m. pradžios senatvės, netekto darbingumo pensijos turėtų būti padidintos labiau, negu tą numato dabar galiojantis įstatymas ir tam yra planuojamos lėšos, ketvirtadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Nesustosime ir jau dabar galiu 2022 m. pensijos bus indeksuojamos sparčiau negu yra numatyta dabartiniame įstatyme ir jos kils ženkliau nei buvo prognozuota.