pensija

Ar žinojote, kad naujų dalykų mokymasis naudingas visą gyvenimą – net ir sulaukus garbingo amžiaus? Jeigu jau ilgai svajojote išmokti groti ar dainuoti, bet vis neradote tam laiko, gali būti, kad pensija – puiki proga šiai svajonei įgyvendinti, juk mokytis groti ir dainuoti gali būti itin linksma ir naudinga. Šį kartą dalijamės 3 svarbiomis priežastimis, kodėl senjorai jau šiandien turėtų ryžtis šiam iššūkiui.

Pensijų ir investicinių fondų valdytojai kartu su valdžios atstovais siūlo daugiau prie darbuotojų pensijų kaupimo prisidėti ir darbdavius. Šie atkerta, kad tokią galimybę darbuotojams siūlo jau dabar, tik ne visi nori ja naudotis. Todėl siūlo pavyzdį rodyti valstybinėms institucijoms, kurios irgi yra darbdaviai. Tačiau papildomai savo darbuotojams į pensijų fondus nemoka.

Lietuvoje moterys vis dar uždirba mažiau negu vyrai, ir tendencija sunkiai keičiasi. Dabar, „Sodros“ skaičiavimais, moterys vidutiniškai uždirba dviem šimtais eurų mažiau už vyrus. Tam specialistai randa ir objektyvių priežasčių, tačiau neatmetama, kad ir pasenęs požiūris, esą moters vieta prie puodų ir vaikų, prie to prisideda.

Valstybės kontrolei skelbiant, kad Lietuvos pensijų sistema yra labiau orientuota į skurdo mažinimą, bet ne į didesnes pajamas senatvėje, ekonomistas Teodoras Medaiskis rekomenduoja valdžiai labiau didinti individualią pensijos dalį, priklausančią nuo žmogaus sumokėtų įmokų „Sodrai“.   „Labiau eiti ta kryptimi, kad būtų didinama individualioji pensijos dalis“, – Seimo Audito komitete trečiadienį teigė T. Medaiskis.

Privačiuose pensijų fonduose kaupiantys lietuviai šiemet neteko pusės milijardo, mat pensijų fondai šiemet dirba į minusą. Gyventojai ir biudžetas toliau į juos perveda savo pinigus, tačiau sukaupto turto vertė mažėja. Fondų valdytojai dėl tokių prastų rezultatų kaltina karą Ukrainoje, visame pasaulyje prasidedančią ekonominę krizę ir sąmyšį.

Visos pensijos 2023 metais Lietuvoje turėtų didėti kiek daugiau nei 9 proc. Tačiau sukaupusiems reikiamą stažą pensininkams individuali pensijos dalis papildomai didės dar beveik 6 proc. Tai numatoma Vyriausybės pristatytame kitų metų „Sodros“ biudžete. Planuojama, kad visos pensijos 2023 m. Lietuvoje augs ne mažiau nei 9,02 proc. pagal apskaičiuotą pensijų indeksavimo koeficientą, atsižvelgiant į šalies darbo užmokesčio fondo augimą.

Daugelis Lietuvos darbuotojų į rankas gauna mažesnį atlyginimą, nes dalį jo perveda į pensijų fondus, kad sulaukę senatvės gautų daugiau pinigų. Tačiau išeinantys į pensiją šiemet priedo prie pensijos gaus mažiau, nes fondų turtas susitraukė šimtais milijonų eurų. Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. pradžioje II pakopos pensijų fondų turto vertė sudarė beveik 5,91 mlrd. eurų, o pensijas kaupė beveik 1,4 mln. dalyvių.

Pagyvenusių žmonių dieną švenčiantę senjorai juokauja – kam smilkti kaip žvakei, jei ir garbiame amžiuje gali džiaugtis gyvenimu. Tad vis dažniau senjorai, išėję į užtarnautą poilsį, atranda save savanorystėje, skiria laiko užmirštiems pomėgiams ir džiaugiasi bendravimu. Tiesa, yra ir kita pagyvenusių žmonių gyvenimo pusė. Iš pensijos neišgalintys pragyventi senjorai šilto kąsnio prašo labdaros valgyklose.

Naujausiais „Sodros“ duomenimis, vidutinė pensijoje dirbančių vyrų senatvės pensija siekia 597 eurus. Pensijoje dirbančios moterys gauna vidutiniškai 60 eurų didesnę pensiją nei jų nedirbančios bendraamžės. Minint Pagyvenusių žmonių dieną, 5 faktai apie dirbančius pensininkus. Dirbančių pensininkų dalis auga Dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis tarp visų senatvės pensijos gavėjų auga – 2010 metais dirbo apie 9 proc. senatvės pensijos gavėjų, 2022 metais jų yra apie 12 proc.

Kol Ukrainos kariuomenė kovoja su Rusijos kariais įtemptose ugnies kovose ir artilerijos dvikovose, kuklūs baltai geltoni furgonai, pilni siuntinių, maisto produktų ir grynųjų pinigų, važinėja arčiausiai fronto linijų esančiais izoliuotais ir atvirais keliais.

Visos pensijos 2023 metais Lietuvoje turėtų didėti kiek daugiau nei 9 proc. Tačiau sukaupusiems reikiamą stažą pensininkams individuali pensijos dalis papildomai didės dar beveik 6 proc. Tai numatoma „Sodros“ biudžete, kuriam oficialiai pritarė jos taryba, kurią sudaro socialinės apsaugos ir darbo, finansų, ekonomikos ir inovacijų viceministrai, taip pat darbuotojų ir darbdavių organizacijų atstovai.

Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos duomenimis, įplaukos į šalyje veikiančius trečios pakopos pensijų fondus pirmąjį pusmetį buvo 9,7 proc. solidesnės nei per tą patį laikotarpį pernai – 50,64 mln. eurų. Fondų dalyvių įmokos padidėjo 10,5 proc. iki 41,532 mln. eurų, jų darbdavių – 5,9 proc. iki 9,03 mln. eurų. Išmokos iš šių fondų išaugo 2,1 karto iki 33,893 mln. eurų. 96,4 proc. šios sumos sudarė išmokos pensinį amžių pasiekusiems asmenims.

Šveicarijos rinkėjai sekmadienį nereikšminga persvara pritarė kontroversiškam pensijų reformos planui suvienodinti vyrų ir moterų pensinį amžių, bet atmetė siūlymą uždrausti pramoninę ūkininkystę. Galutiniai rezultatai rodo, kad nedidelė dauguma šveicarų pirmą kartą per daugiau nei ketvirtį amžiaus pritarė vyriausybės planui pertvarkyti šalies pensijų sistemą. Panašias iniciatyvas rinkėjai anksčiau atmestė du kartus – 2004 ir 2017 metais.

Jungtinėje Karalystėje (JK), į kurią yra emigravę šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų, iš naujo imta svarstyti apie valstybinės pensijos dydį ir ankstesnį pensinio amžiaus ilginimą, praneša vietos žiniasklaida.

Pirmadienį Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų. Nuo jame numatomų dydžių priklauso, kiek bus indeksuojamos arba didinamos gyventojams mokamos „Sodros“ pensijos.

Vyresniems gyventojams turintiems skolų vos pavyksta išgyventi. Dalį pensijos tenka atseikėti antstoliams, tad ne visiems užtenka pinigų maistui, komunalinėms išlaidoms ar vaistams. Tuo metu antstoliai pažymi, kad pensininkai retai kaupia skolas, tačiau jeigu jų turi iš pensijos atskaičiuoja nuo 20 iki 50 proc. Portalo tv3.lt skaitytoja Irena (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) skundėsi, kad iš jos mamos pensijos antstoliai atskaičiuoja dalį pinigų.

Jeigu perkamų prekių ir paslaugų kainos auga sparčiau nei alga, pensija ar kitos išmokos, tai realios žmonių pajamos mažėja. Net ir už didesnę sumą jie nusipirks mažiau tų pačių dalykų. Nuo birželio pensijos Lietuvoje padidėjo, tačiau kainos augo dar greičiau. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepripažįsta, kad realios pensininkų pajamos susitraukė. Vis dėlto užsimena, kad jau rudenį Vyriausybė gali imtis naujų priemonių pensininkų padėčiai gerinti.

Neatlygintinai kraujo davę donorai nuo birželio 1 d. jau gali pretenduoti į didesnes valstybines pensijas. Dėl jų kreiptis galima ir anksčiau anksčiau, nelaukiant, kol sueis pensinis amžius, jei kraujo jau paaukota 40 kartų arba 200 kartų – plazmos, primena Nacionalinis kraujo centras (NKC). Ši valstybinė pensija nuo pirmojo vasaros mėnesio padidėjo dešimtadaliu – iki 130,58 euro.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie prekes ar paslaugas perka į skolą. Gyventojų atidėtų mokėjimų vertė per metus pakilo 4 kartus ir viršijo milijardą eurų. Anot ekonomistų, sunku ne tik gyventojams, bet ir verslams, kuriems taip pat pradeda trūkti pinigų, daliai įmonių gresia bankrotai. Bendra gyventojų ir įmonių skolų vertė Lietuvoje pasiekė rekordinę sumą – beveik 15 milijardų eurų. Dėl sudėtingos situacijos, anot ekonomistų, kalta aukšta infliacija, kuri savo piko dar nepasiekė.

Jeigu mūsų šalis nesiims jokių priemonių, tai ir taip menkos pensijos ateityje bus dar mažesnės, palyginti su būsimais atlyginimais. Tad Lietuvos netrukus laukia ne itin populiarūs sprendimai. Norint, kad dabartinis darbuotojų ir iš jų mokesčių mokamų pensijų gavėjų santykis išliktų toks pats, pensinį amžių Lietuvoje reikėtų ilginti iki 72 metų arba didinti „Sodros“ įmokas. Be to, reikėtų keisti ir dabartinę tvarką, kai pensiją gyventojai gali gauti ir nesulaukę pensinio amžiaus.

Jau žinomi šių metų įtraukimo į pensijų kaupimą rezultatai. Prisijungti prie kaupimo II pakopoje nusprendė 28,8 tūkstančio žmonių. Dar 31,7 tūkstančiai atnaujino anksčiau sustabdytų įmokų mokėjimą. Nuo liepos į pensijų fondus bus pervedamas tam tikras procentas nuo šių žmonių atlyginimų bei papildoma valstybės paskata, rašoma pranešime spaudai. „Iki 2019 m. įvykusios pensijų reformos, kasmet savo iniciatyva, pensijų kaupimo sutartis pasirašydavo 40-50 tūkst. naujų dalyvių.

Daugiau nei 11 proc. Lietuvos pensininkų vis dar dirba. Kiekvienais metais dirbantys pensininkai sulaukia pensijų atnaujinimo – jų gaunamos pensijos perskaičiuojamos, įvertinus papildomai įgytą stažą ir taškus. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos, skelbiama „Sodros“ pranešime spaudai.

Šalies antros pakopos pensijų fondų investicijų svertinė grąža pirmąjį šių metų pusmetį buvo neigiama ir, išankstiniais duomenimis, buvo minus 13,47 proc. Palyginti su metų pradžia, būsimų pensininkų valdomas turtas sumažėjo 540 mln. eurų. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis teigė, jog finansų rinkas veikia įtampa dėl sudėtingos geopolitinės situacijos, kurią sukėlė karas Ukrainoje, didėjusios energetikos žaliavų kainos ir auganti infliacija.

Gajus mitas, kad pagal darbo sutartį dirbantiems žmonėms yra paprasčiau užsitikrinti finansiškai stabilią senatvę nei dirbantiems savarankiškai. Tačiau ekspertai tikina, kad išėjus į pensiją saugiai jaustis gali ir tie, kurie dirba sau – tereikia dar darbingame amžiuje neužmiršti kelių reikšmingų veiksnių. Ką apie pensijų kaupimą reikėtų žinoti savarankiškai dirbantiems asmenims,  pasakoja Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Birželio 30 d. yra paskutinė diena, kai gyventojai gali nuspręsti, ką daryti su papildomu pensijos kaupimu. Jeigu nieko nedarys, visą likusį gyvenimą iki pensijos turės susitaikyti su mažesne alga. Už tokius gyventojus yra sudaromos pensijų kaupimo sutartys, kurių nutraukti neįmanoma. Į pensijų kaupimą šiemet įtraukti beveik 89 tūkst. gyventojų. Tai žmonės, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai ir tie, kurie 2019 m. atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.

77-iems tūkstančiams Lietuvos gyventojų liko vos pora dienų apsispręsti, ar jie nori papildomai kaupti senatvės pensijai 2-ojoje pakopoje. Pavėlavusieji įmokas nuo atlyginimo pradės mokėti automatiškai visą gyvenimą. „Sodra“ taip pat skelbia, kaip karas ir infliacija paveikė privačiai kaupiančiųjų pensijų anuitetus – kas pralošė, o kas išlošė? Vilnietis Alvydas „Sodros“ aptarnavimo skyriuje laukia savo eilės.

Kaupti pensijai gyventojai raginami tam, kad sulaukę senatvės ir netekę darbo turėtų iš ko pragyventi. Vis dėlto toli gražu ne visi žmonės sulauks senatvės. O numirus anksčiau laiko, pensijų fonde kauptos lėšos gali atitekti visiškai svetimiems žmonėms. Lietuvos banko duomenimis, II pensijų kaupimo pakopoje dalyvauja 1,38 mln. gyventojų. Jų sukaupto turto vertė siekia beveik 5,91 mlrd. eurų. Vieno kaupiančio žmogaus turtas sudaro vidutiniškai 4258 eurus.

Viskam brangstant ir artėjant ekonominiam sunkmečiui gyventojai ieško būdų sutaupyti. Vienas jų – II pensijų pakopos įmokų „atostogos“. Gyventojai, kurie kaupia pinigus II pensijų pakopoje gali sustabdyti įmokų mokėjimą metams. Žmonės skaičiuoja, kad per metus sutaupytų 480 eurų. Tačiau pensijų fondų atstovai bando gyventojus atkalbėti nuo šių įmokų „atostogų“ ir siūlo gyventojams verčiau atsisakyti pramogų ir restoranų.

Vyriausybė pritarė nuo šių metų liepos 1 dienos pirmojo laipsnio valstybinę pensiją skirti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei, aktorei Nelei Savičenko-Klimienei. Pagal Valstybinių pensijų įstatymą asmenys, kuriems yra paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, sulaukę pensinio amžiaus turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją, kurią sudaro keturių valstybinių pensijų bazių dydis – kiek daugiau kaip 261 euras.

Ne visi gyventojai išėję į pensiją palieka darbus. Dalis jų nori prisidurti prie pensijos, tad toliau dirba. Savarankiškai dirbantys gyventojai piktinosi, kad nėra aišku, ar jie turi ir toliau mokėti „Sodrai“ mokesčius, ar yra nuo jų atleidžiami. Pasirodo, vieni įmokų gali išvengti, o kitiems tenka atiduoti dešimtadalį vidutinės pensijos.

Gyventojai, kurie šių metų pradžioje gavo „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba anksčiau sustabdytų įmokų atnaujinimą, iki birželio 30 d. turi laiko apsispręsti, ar nori dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime.  Nieko nedarant, kai žmogus įtraukiamas į kaupimą ar šis atnaujinamas, darbo užmokestis į rankas sumažėja tokia dalimi, kiek pinigų bus pervedama į pensijų fondus. Įsitraukus į pensijų kaupimą, jo neįmanoma atsisakyti iki pat pensijos.

Pensijos – pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių ir žmonių su negalia pajamų šaltinis. Nuo birželio 1 dienos, šiemet jau antrą kartą, padidėjo įvairių rūšių pensijos: socialinio draudimo senatvės pensija, socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, šalpos pensijos, išankstinė senatvės pensija, socialinio draudimo našlaičių pensija, valstybinės pensijos.

Gyventojai metų metus, dešimtmečius gavę algas, tikisi, kad ir išėję į pensiją viskas liks panašiai kaip buvę. Tik jau vietoje atlyginimo į sąskaitą bus pervesta pensija. Tačiau „Sodra“ įspėja, kad pensijai gauti būtina parašyti prašymą. Jeigu vėluosite tai padaryti ilgiau nei pusmetį, pensijos pinigų nebeatgausite. Prašymą pensijai pavėlavo parašyti ir vilnietis Jonas. Sulaukęs pensinio amžiaus jis tikėjosi, kad „Sodra“ jį pati susiras ir pensiją perves.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad Lietuvoje nereikėtų ilginti pensijos amžiaus, kuris 2026 metais pasieks 65 metus. Tačiau Monika Navickienė mano, jog daugėjant pensinio amžiaus žmonių reikia galvoti apie papildomą kaupimą senatvei.  „Nemanau, kad reikėtų eiti į tą pusę, kad jis (pensijos amžius – BNS) būtų ilginamas dar labiau. Tai nebūtų teisinga kryptis, bet reikia ir suprasti, kokios dabar yra prognozės.

Per birželio mėnesį daugybė šalies gyventojų turi priimti sprendimą, nuo kurio priklausys, ar iki pat pensijos jie gaus mažesnį atlyginimą, ar sulaukę pensijos pretenduos į papildomas išmokas iš II pakopos pensijų fonde sukaupto turto. Yra dvi grupės gyventojų, kuriems aktualu nuspręsti, ką daryti. Pirmiausia tai yra tie gyventojai, kurie tik pradėjo darbinę karjerą ir anksčiau niekada nekaupė. Kita grupė – jau anksčiau kaupę, tik kaupimą sustabdę gyventojai.

Nuo vasaros pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau birželio mėnesį, o kiti liepos mėnesį. Bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet padidėja 15 proc., šalpos pensijų bazė – 21 proc., palyginti su 2021 metais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi senyvos moters kaimynės. Jos pasakoja, kad šalia tame pačiame daugiabutyje gyvenanti močiutė yra visiškai apleista, nors gyvena viename bute su savo dukterėčia. Kaimynės sako, kad dukterėčia yra smarkiai įnikusi į alkoholį, jos namuose dėl skolų atjungta elektra, nėra net kaip išsiskalbti drabužių. Situacija domėjosi gelbėtojas Žilvinas Žitkus.

Bent vienos rūšies pensiją praėjusių metų pabaigoje gavo 881,7 tūkst. Lietuvos žmonių, arba beveik kas trečias šalies gyventojas (31,5 proc.), rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Pensijų gavėjų skaičius per metus sumažėjo 4,3 tūkst. (0,5 proc.). Su senate susijusias pensijas gavo 664,2 tūkst., arba apie ketvirtadalį šalies gyventojų – tūkstančiui gyventojų teko 238 šių pensijų gavėjai. Didžiausią jų dalį (92,3 proc.

Seimas nesvarstys valstiečių siūlymo kasmet pensininkams mokėti vadinamąją tryliktąją pensiją. Už Periodinės pensijos išmokos įstatymo projektą ketvirtadienį balsavo 32 Seimo nariai, prieš buvo 29, 18 susilaikė.   Pensijos ar šalpos bazės dydžio tryliktąją pensiją siūlyta mokėti senatvės, šalpos, neįgalumo pensijų ir šalpos kompensacijų gavėjams.

Beveik 600 darbuotojų atleidžianti bendrovė „Lietuvos paštas“ ir vėl nuvylė paslaugų gavėjus. Į naujienų portalą JP kreipėsi panevėžietė senjorė Vladislava (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri jau savaitę niekaip negauna jai priklausančios pensijos. Nors, „Lietuvos paštas“ tikina, kad panevėžietės senjorės net nėra pensijų gavėjos sąraše, tačiau po to, kai šia problema susidomėjo žurnalistai, Vladislavai pensija buvo pristatyta per kelias valandas.

Tikėtina Lietuvių gyvenimo trukmė – viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES), tačiau pensinis amžius toli gražu nėra pats mažiausias. Tai reiškia, kad įmokas pensijai mokame net ilgiau nei kiti europiečiai, tačiau pensiją gauname daug trumpesnį laiką nei jie. Specialistų vertinimu, norėdami oriai gyventi, lietuviai yra priversti dirbti daug sunkiau. Dėl to jie greičiau „nusivaro“ ir turi mažiau laiko pasimėgauti pensija.

Iš viso šių metų pradžioje pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba sustabdytų pensijų kaupimo įmokų atnaujinimą gavo beveik 264 tūkst. gyventojų. Daugiau nei pusė, tai yra 157,5 tūkst., jau perskaitė pranešimus savo asmeninėse paskyrose. Apsispręsti dėl kaupimo galima iki birželio 30 d. Jei iki to laiko pranešimų gavėjai nieko nedarys, tuomet nuo 2022 m. liepos 1 d. pradės kaupti antroje pakopoje.

Maždaug kas antras darbingo amžiaus šalies gyventojas (48 proc.) į pensiją norėtų išeiti, sukaupęs daugiau kaip 100 tūkst. eurų papildomų lėšų. Daugelis dirbančiųjų nurodo, kad papildomam kaupimui pensijai vidutiniškai galėtų mokėti apie 25 eurus per mėnesį, tačiau tokia suma yra gerokai mažesnė, nei reiktų skirti minėtam tikslui pasiekti, pranešime žiniasklaidai rašoma apie „Swedbank“ užsakymu atliktą šalies gyventojų apklausą.

Lietuvoje vidutinė senatvės pensija vasarą jau beveik pasieks pusę tūkstančio eurų. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pensijas didina reaguodama į augančią infliaciją. Tačiau senjorai skundžiasi, kad papildomi 20 eurų – menka paguoda siaučiant tokiai didžiulei infliacijai kaip dabar. Be to, nuo birželio padidėsiančiomis pensijomis senjorai guosis neilgai. Jau nuo liepos gresia naujas elektros ir dujų kainų šuolis.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė teisės aktus, kuriems įsigaliojus, nuo birželio 1 d. bus didinamos senatvės ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijos. Tačiau didesnių išmokų dar teks palaukti. Seimo posėdyje už Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymą balsavo 119 parlamentarų, o 1 susilaikė. Skaičiuojama, kad priimtas įstatymas leis senatvės pensijas papildomai padidinti 5 proc. Valstybinės pensijos didės kiek lėčiau.

Pasitikrinkite pašto dėžutes – „Sodra“ siunčia registruotus laiškus tiems gyventojams, kurie metų pradžioje įtraukti į pensijų kaupimą antroje pakopoje arba jiems siūloma atnaujinti anksčiau sustabdytų įmokų pervedimą. Laiškai siunčiami žmonėms, kurie iki šiol neperskaitė pranešimų savo asmeninėse „Sodros“ paskyrose. Apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime galima iki birželio 30 d. Balandį „Sodros“ laiškus siunčiamus įprastu paštu gaus beveik 83 tūkst. gyventojų.

Dalis gyventojų nelaukia pensinio amžiaus ir renkasi eiti į išankstinę pensiją. Jie tikina, kad dirbtų ir ilgiau, tačiau dažniausiai į išankstinę pensiją tenka išeiti susidūrus su sveikatos problemomis. O „Sodra“ įspėja, kad išėjus į išankstinę pensiją ši bus mažesnė nei įprasta. Portalo tv3.lt skaitytojas Algirdas pasakojo, kad dabar skaičiuoja paskutinius darbo metus.  „Kitais metais ruošiuosi išeiti į išankstinę pensiją. Jau turiu sukaupęs reikiamą darbo stažą.

Seimas pradėjo svarstyti finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytą Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti papildomą senatvės pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimą. Pateiktas projektas leistų senatvės pensijas padidinti 5 proc.

Politikai tarpusavyje vėl lenktyniauja, kas parodys tariamą ar tikrą susirūpinimą pensininkais. Naujausias tokių lenktynių pavyzdys – „vienkartinė periodinė“ išmoka, kuri galėtų būti mokama visiems senatvės pensininkams. Tai numatantį Periodinės solidarumo išmokos išmokėjimo įstatymo projektą registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės Rimantė Šalaševičiūtė ir Aušrinė Norkienė.