pelnai

Prieškrizines aukštumas beveik pasiekę pelnai, augantys atlyginimai ir vidaus vartojimas bei pozityvus situacijos pagrindinėse eksporto rinkose vertinimas skatina Lietuvos įmones optimistiškai vertinti ekonominės plėtros perspektyvas. Tai nulemia mažėjančias taupymo ir didėjančias investicijų apimtis, leidžiančias prognozuoti ir augsiantį mūsų šalies įmonių konkurencingumą.

Lietuvos komerciniai bankai šia savaitę skaičiavo savo pelnus ir pajamas per devynis šių metų mėnesius. Tada didieji bankai šiais metais negalėjo pasigirti augančiai pelnais. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Statys Kropas tikino, didžiausią įtaką komercinių bankų pelnams turėjo valiutos keitimo operacijų pajamų praradimas ir tarptautinių pavedimų įkainių pokyčiais. „Didieji bankai deklaruoja, kad tai susiję su euro įvedimu ir tarptautiniais pavedimais, kurie buvo labai brangūs.

Nuo kitų metų Lietuvos bankas savo tinklalapyje ketina skelbti daugiau informacijos vartotojams apie mokėjimo paslaugas teikiančių subjektų taikomus įkainius. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, planuojama parodyti, kaip istoriškai keitėsi tie įkainiai. „Šiandien mūsų tinklalapyje galima rasti kiekvienos mokėjimo įstaigos taikomus įkainius mokėjimo paslaugoms, be abejo, vartotojas gali palyginti.

Trisdešimt vienos bendrovės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus bankus, šių metų pirmąjį ketvirtį pajamos padidėjo 10 % palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu ir sudarė 3,58 mlrd. litų, savikaina – atitinkamai 14% ir 2,79 mlrd. litų. Šių metų pirmąjį ketvirtį 17 pelningai dirbusių bendrovių uždirbo 195,8 mln. litų grynojo pelno – tai 15 % mažiau nei 2011 m. pirmąjį ketvirtį, kai pelningai dirbo 21 bendrovė.

Audituotais duomenimis, 2012 m. sausio 1 d. veikiančių šalies bankų turtas sudarė beveik 79 mlrd. Lt, per metus sumažėjo 3,3 proc., arba 2,7 mlrd. Lt (nevertinant AB banko „Snoras“ veiksnio, metinis turto augimas sudarytų 6,6 proc., arba beveik 5 mlrd. Lt). Po nuostolingų 2009-2010 m. bankai 2011 m. uždirbo 1,1 mlrd. Lt pelno (2010 m. jie patyrė 276,2 mln.

Pernai bankų išlaidos personalui, atlyginimams ir premijoms didėjo, tačiau darbuotojų per metus sumažėjo. Tai rodo SEB ir „Danske" bankų paskelbtos 2011 metų ataskaitos – kiti bankai apibendrintų metinių rezultatų Lietuvoje dar neskelbia. Pernai, palyginti su užpernai, SEB banko išlaidos personalui padidėjo 9,4 proc., nors faktiškai dirbančių darbuotojų, neįskaitant į motinystės ar tėvystės atostogas išėjusių žmonių, sumažėjo 2,5 proc., rašo delfi.

Šalies bankai šiemet gavo daugiau grynųjų palūkanų pajamų: šių metų pirmąjį pusmetį jų uždirbo per 712 mln. litų - t. y. 204 mln. litų, arba 40 proc., daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Komisinių pajamos, tikimasi, augs 13 proc. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, labiausiai pelno iš palūkanų augimą lėmė mažėjusios pačių bankų išlaidos palūkanoms, kurias jie moka už indėlius ir kitus pinigų išteklius.

JAV technologijų milžinė „Microsoft“ praneša, kad jų metinės pajamos išaugo iki 69,94 milijardų  JAV dolerių. Tokį augimą didele dalimi lėmė  „Xbox 360“ video žaidimo pultelių ir „Office“ programinės įrangos pardavimai. Skaičiuojama, kad vien programinės įrangos pardavimai per metus ūgtelėjo 23 proc. iki 23,15 mlrd. JAV dolerių, rašo BBC. Augimas užfiksuotas ir kitų programų pardavimuose („Outlook“, „SharePoint“ and „Excel“).  Per ketvirtį šių programų parduota už 5,8 mlrd.

Investuotojų asociacija perspėja, kad didelių tantjemų skyrimas pažeidžia smulkiųjų akcininkų interesus ir atkreipia investuotojų dėmesį, kad skaičiuojant santykinius rodiklius, tantjemas greičiausiai reikia atimti iš pelno. Asociacijos duomenimis, biržoje kotiruojamos bendrovės Panevėžio statybos trestas, „Rokiškio sūris“ bei „Žemaitijos pienas“ skirstomu pelnu mieliau dalijosi ne su smulkiaisiais akininkais, o su įmonių vadovais.

Rinkos tyrimų bendrovės „TNS LT“ duomenimis, 2010 metais Lietuvos interneto portalai išsidalijo 25 mln. litų reklamos lėšų. Didžiausią dalį iš reklamos užsakovų internete surinko lankomiausi naujienų portalai „Delfi.lt“, „Lrytas.lt“, „Balsas.lt“ ir kiti. Apie tai kokius interneto tinklalapius sukurti reikalauja mažiausiai sąnaudų, ir kokie pritraukia daugiausiai reklamos, „Balsas.lt“ kalbina kelis reklamos specialistus.

Statistikos departamento atliekamo nefinansinių įmonių finansinių rodiklių tyrimo duomenimis, 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies įmonių1 pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 46,3 mlrd. litų. Tai 21,6 procento daugiau nei praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį ir 8,9 procento daugiau nei trečiąjį 2010 metų ketvirtį. 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį įmonės dirbo nuostolingai, o 2010 m. ketvirtasis ketvirtis buvo pelningas.

Pirmadienį Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) pranešė, kad šiais metais sumažės oro linijų bendrovių pelnas, nes didesnės degalų kainos nustelbs prognozuojamą keleivių padidėjimą, skelbia BBC. IATA prognozuoja, kad šiais metais oro linijų bendrovių pelnas sieks 9,1 mlrd. JAV dolerių. Pernai jis sudarė 15,1 mlrd. JAV dolerių. IATA taip pat numato, kad nuo 2009 m. iki 2014 m. keleivių skaičius išaugs 32 proc. ir sieks 3,3 mlrd. keleivių.

Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“ priklausančios trys pieno perdirbimo įmonės, „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio Sūris“ ir Vilkyškių pieninė, per tris šių metų ketvirčius uždirbo iš viso 30,354 mln. Lt konsoliduoto grynojo pelno, tai 17,05 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Visą pelną įmonėms sužėrė eksporto rinkos. „Pieno centrui“ priklausančių įmonių konsoliduoti pardavimai per tris ketvirčius sudarė 1,023 mlrd. Lt ir buvo 1,85 proc. didesni nei prieš metus (1,005 mlrd.

Medienos perdirbėjai pajamų ir užsakymų augimą skaičiuoja nuo praėjusių metų pirmo pusmečio pabaigos. Atsigaunant Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos rinkoms, sujudimą ir užsakymų gausą šiandien jaučia visas medienos sektorius: medienos perdirbėjai, baldininkai ir popieriaus gamintojai, rašo „Verslo žinios". Kai kurie jų neslepia vos spėjantys dirbti ir vykdyti užsakymus, kurių gausiau kol kas plaukia tik iš eksporto rinkų. „Tie, kurie orientuoti į eksportą, jaučia ir teigiamos dinamikos.