patriotizmas

Visų tautų istorijos yra savaip sunkios, nedidelių valstybių atmintyje dažniau išlieka skaudžios netektys ir kruvinos sukaktys. Mes, lietuviai, nesame išimtis, tačiau galime džiaugtis, kad mūsų istorija ne tik sunki, bet ir viltinga, sakė savo kalboje Valstybės dienos proga Prezidentė Dalia Grybauskaitė Simono Daukanto aikštėje susirinkusiems Lietuvos piliečiams, užsienio svečiams, ambasadoriams. „Šiandien stovime čia, šioje aikštėje, ir didžiuodamiesi žvelgiame į laisvai plazdančią Trispalvę.

Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną švenčiančioje Lietuvoje diskutuojama apie valstybingumo švenčių skaičių ir datų teisingumą. Istorikui, Lietuvos kultūros ir meno tarybos nariui Tomui Baranauskui teigiant, kad Karalius Mindaugas karūnuotas visai ne liepos 6 dieną, o valstybės įkūrimo minėtina data turi būti kita, yra ir kitų nuomonių. Jungtinėje Karalystėje ilgai dirbęs žurnalistas Andrius Užkalnis portalui „Balsas.

Lietuvą jau paliko apie pusę milijono jos gyventojų. Nesuprantu, kodėl tiek mažai? Iš kitos pusės – esame tarp šalių lyderių, kurių gyventojai po nepriklausomybės atgavimo suprato, kad valdžia viską padarė, jog jiems čia nebeliktų vietos. Naujas trėmimo etapas Prieš 70 metų masinius lietuvių trėmimus pradėjo mus okupavusi Rusija. Po tiek metų trėmimus tęsia jau mūsų valdžia. Nekiša į vagonus, bet tremia šiuolaikiškai: neduodama darbo, didindama mokesčius ir mažindama paramą.

Patriotas nėra idiotas.Kaip to norėtų valdžiažmogai ir jiems pataikaujantys intelektualai.Išskirtiniai,autentiškiausi LDK (kunigaikštystės,karalystės) gyventojų atributai – istorinė atmintis ir patriotizmas.Ypač tai būdinga dabartinėje smarkiai apkramtytoje Lietuvos respublikos teritorijoje.Kiek rovė,neišrovė. Netiesa,kad žmonėms rūpi tik paėsti ir nusilengvinti.Patriotiškai nusiteikusių žmonių yra visuose kolektyvuose,visose bendruomenėse,netgi Vyriausybėje ir Seime.

Birželio 1-ąją, prasidėjus kalendorinei vasarai, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) skelbia į projekto „Misija Sibiras'11“ ekspedicijas patekusių asmenų pavardes. 24 asmenų, vyksiančių į Tadžikistano Respubliką ir Tomsko sritį Rusijos Federacijoje pavardes galima rasti projekto tinklalapyje www.misijasibiras.lt. „Šį savaitgalį įvykęs bandomasis žygis dar kartą subūrė ypatingus – patriotiškus, sąmoningus, smalsius, kūrybiškus jaunus žmones.

Kas turėtų rūpintis užsienyje gyvenančiais mūsų tautiečiais, siekti sumažinti emigraciją, skatinti žmones grįžti atgal į Lietuvą? Teoriškai tai turėtų daryti Užsienio reikalų ministerija (URM). Tačiau praktikoje ši valstybės institucija ne tik neatlieka savo tiesioginių funkcijų, bet ir visais būdais stengiasi atbaidyti lietuvius nuo grįžimo į savo tėvynę ir įskiepyti jiems nepasitenkinimą Lietuva ir jos valdžia.

Tris pavasario mėnesius trukęs STARtuok! reklamų konkursas pasibaigė. Gegužės 20 d. vyko reklamos kūrėjų vakaras, kurio metu buvo apdovanoti geriausieji ir talentingiausieji šių metų spaudos ir vaizdo reklamų kūrėjai. Šiltą penktadienio vakarą į jaukų Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto kiemelį sugūžėję reklamų kūrėjai ir jos mėgėjai turėjo galimybę išvysti visas šių metų STARtuok! kūrėjų pristatytas reklamas.

„Šį vakarą mes esame čia, nes mums rūpi tie, kurie amžiams pasiliko Sibiro žemėse, tačiau yra gyvi mūsų širdyse“, – šeštadienio vakarą paramos akcijos–koncerto „Misija Sibiras'11“ metu į tiesioginės transliacijos žiūrovus kreipėsi renginio vedėjai Vytautas Juozapaitis ir Neringa Skrudupaitė. Porą valandų trukusio koncerto metu būsimoms projekto „Misija Sibiras'11“ ekspedicijoms Lietuvos televizijos žiūrovai paaukojo per 60 000 litų.

Jau gegužės 30 dieną LNK eteryje startuos visą vasarą truksiantis realybė šou „Aš myliu Lietuvą“. Nutrūktgalviškoje, kupinoje nuotykių ir netikėtumų, tikro patriotizmo ir tikrų emocijų kelionėje savo norą dalyvauti parodė daugiau nei penki šimtai lietuvaičių. Atrankos keliavo per didžiausiu Lietuvos miestus.

Vis pasigirstant diskusijoms, kiek nebe Lietuvoje gyvenantys lietuvių kilmės asmenys turėtų dalyvauti ir reikštis Lietuvos visuomeniniame gyvenime, švietimo ir mokslo viceministrė, filosofė Nerija Putinaitė yra įsitikinusi, kad jų nuomonė šaliai svarbiais klausimais yra svarbi, o išeiviai yra Lietuvos dalis ir juos svarbu ja išlaikyti. „Šitie lietuviai yra būtent Lietuvos dalis ir mums rūpi, kad jie būtų ir išliktų Lietuvos dalis, nes jie yra ir labai svarbus mūsų langas į pasaulį.

Šiauliuose penktadienį koncertavęs Marijonas Mikutavičius „Šiaulių kraštui“ sakė negalvojantis, kad žodžiais “Aš tikrai myliu Lietuvą“ turi nešti socialinę ar patriotinę žinią. “Esame nuotaikų svyravimų ir politinio klimato kaitos išdraskyta karta“, — taip bendraamžius vertina keturiasdešimtmetį netrukus švęsiantis dainininkas.

– Kiekvieno savo pašnekovo, kad ir kas jis būtų – politikas, verslininkas ar kultūros žmogus, klausiu, ką reikia daryti, kad Lietuvoje gyventi būtų geriau... – Ir ką? Visi postringauja, ką reikėtų daryti? O aš manau, kad jau užteks, jau nebereikia šnekėti – reikia tiesiog imti ir daryti. Nesitikint, kad padarys valdžia, kad parems valstybė.

Valdžios institucijomis, politikais, netgi visuomenininkais netekusi tikėjimo tauta jau seniai ieško terpės vienytis patriotiniu, bet ne politiniu pagrindu. Vienas garsiausių šalies muzikos pasaulio kūrėjų Andrius Mamomtovas tokią terpę antrajam Sąjūdžio etapui subręsti mato virtualioje erdvėje. – Pastaruoju metu aktyviai Lietuvai komentavote Japonijos įvykius, kuriuos netikėtai jums teko patirti savu kailiu, bet man labiau rūpi Lietuvos žaizdos ir skauduliai.

Siūloma atsisakyti sankcijų gyvenamųjų namų savininkams už vėliavos neiškėlimą, nes baudomis patriotizmas neugdomas. Šis komitetas taip pat siūlo padidinti baudos dydį už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams.

Jiems šiemet — dvidešimt vieneri, kaip ir atkurtai nepriklausomai Lietuvai. Jie — iniciatyvūs, žingeidūs, pasirinkę studijas čia, Lietuvoje, Šiauliuose. Jiems sovietmetis — tik istorijos vadovėliuose likusi praeitis. Su nepriklausomybės vaikais — Indre Birutyte, Aurimu Šimkumi ir Dariumi Gulbinu — kalbamės apie gyvenimą Lietuvoje ir apie Lietuvą jaunų žmonių gyvenime. Indrė Birutytė Gimė: 1990 metų rugpjūčio 5 dieną.

Grupė „Už lygybę“: radikalų eitynės rodo nepagarbą Lietuvos valstybei ir tautai Seimo laikinoji grupė „Už lygybę“ pasmerkėVilniuje kovo 11-ąją surengtas radikalų eitynes.

Trūksta Lietuvos sportininkams patriotizmo ar ne? Tokį studentų, garsių sportininkų ir trenerių pokalbį Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA) išprovokavo penkiakovininkė Donata Rimšaitė, panorusi rungtyniauti už Rusijos rinktinę. Beje, pokalbininkai D.Rimšaitės temos vengė, mieliau kalbėjo apie save. 2007 metų Europos čempionato bronzininkės, Lietuvos krepšinio rinktinės, vyriausiasis treneris Ramūnas Butautas: - Krepšininkams patriotizmo niekada netrūko. Jie visi čia, Lietuvoje, išaugo.

Lietuvos pilietis, lietuvių tautybės asmuo, beje, ketinantis tapti profesionaliu Lietuvos kariu ir ginti Tėvynę, šių metų vasario 16–ąją – Lietuvos nepriklausomybės dieną, – būdamas visiškai girtas (mat su draugais šėlo kapinėse) nuo vieno sostinės administracinio pastato nulupo Lietuvos vėliavą ir ją piktdžiugiškai suplėšė. Beje, vėliavą, perrištą juodu kaspinu, tautai gedint poeto Justino Marcinkevičiaus... Taip besielgiančiu žmogumi šlykštėtųsi ir jo gėdintųsi kiekviena pasaulio valstybė.

Yra toks internetinių portalų komentatorius-parazitas, pasivadinęs Tikrojo lietuvio vardu. Jis tiesiog nuolatos, susiradęs sau nepatinkantį straipsnį, užšiukšlina jį savo komentarais, visai neatitinkančiais temos. Tačiau ne apie jį, o apskritai apie tai, ką galima vadinti tikru lietuviu, šįkart noriu pasvarstyti.

Ar ūkio ministras Dainius Kreivys – verslo genijus, kuriam pavyko pralobti per itin trumpą laiką? Pats politikas ketvirtadienį apie galimą savo praturtėjimą kalbėtis atsisakė. Šią savaitę viešai paskelbta, kad ūkio ministras ir jo šeima esą valdo turto už 170 mln. litų. Dar prieš keletą metų D. Kreivys tegalėjo pasigirti maždaug 5,4 mln. litų turtu. Negana to, tapęs ministru, jis skubiai pardavė dalį turėtų bendrovių akcijų. Ir vėl keistas sutapimas – vėliau jos bankrutavo.

Sunkmetis keičia pirkėjų įpročius. Pasidarė naudinga ir madinga įvairiais būdais mažinti vartojimą ir išlaidas: dalytis praktiško pirkėjo informacija internete, ieškoti geriausios kainos ir kokybės santykio, pirkti ekologiškus, vietos gamybos produktus. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius dvejus metus mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu.

Šiandieną viešojoje erdvėje, kalbant apie politiką, kultūrą ar visuomeninį gyvenimą apskritai, neretai girdisi pašaipa patriotinių idėjų ir jas išpažįstančių bei propaguojančių žmonių atžvilgiu. Jau pats žodis „patriotas“ kartais sugretinamas su kažkuo tarsi neigiamu, tuo tarpu nacionalinės temos nuvertinamos, o kalbėti jomis atseit net nemadinga.

„Iš Lietuvos emigruojama ne tik dėl pinigų – čia tiesiog nėra gera gyventi“, – skelbė vieno „Delfi“ straipsnio antraštė. Tame straipsnyje papasakotoje diskusijoje nusišnekėta iki to, kad tvirtinama, jog žmonės emigruoja, nes mieste nėra kur dviračiu važiuoti bei nėra kur su mažu vaiku krepšinį pažaisti. Dabar labai patogu – kiekviena tariama ar tikra negerovė, gal net kad į troleibusą reikia lipti pro priekines duris, bus pateikiama kaip priežastis emigruoti.

Visuomenė, užsienio lietuvių bendruomenės bei organizacijos raginamos dalyvauti aptariant Užsienio reikalų ministerijos (URM) inicijuojamo "Globali Lietuva" kūrimo strategijos projektą. "Globali Lietuva" - lietuvių tautos dalies užsienyje ir Lietuvos valstybės ryšio, pagrįsto pagarba ir partneryste, išlaikymo strateginis planas. Jo tikslas - globalioje erdvėje sudaryti sąlygas ir sukurti prielaidas stiprinti lietuvišką tapatybę.

Ketvirtadienį geležinkelio stotyje netrūko bučinių, paslapčia braukiamų ašarų, apsikabinimų: į tolimą Sibirą ketvirtąkart buvo išlydėti „Misija Sibiras“ dalyviai. Dvi savaites iki pat liepos 16 dienos vaikinai ir merginos tempdami sunkias kuprines keliaus po Sverdlovsko sritį, kur tvarkys tremtyje mirusių lietuvių kapus, ieškos lietuvius pamenančių asmenų, gilinsis į tremties istoriją.

Kiekvieno žmogaus gyvenime, ko gero, būna periodas, kai iki Tibeto jam atrodo arčiau nei iki Gedimino pilies... Buvo laikas, kai ir Andrius Mamontovas tik “tolimų žvaigždžių dulkes" teragaudavo, o savo sielai Tėvynės net Soliario planetoje ieškojo... Šiandien Andrius dainuoja: “Geltona, žalia, raudona", rūpinasi Baltijos kelio paminklo statyba, iš televizorių ekranų kviečia muzikantus dainas apie Lietuvą rašyti.

1902 m. iš Vinco Kudirkos „Varpo“ užgimusi Lietuvių demokratų partija paskelbė šūkį: Lietuva – lietuviams. „Laisva ir nepriklausanti kitoms tautoms ir viešpatystėms Lietuva – tai tolimasis siekis mūsų Lietuvių demokratų partijos“. „Bet išgavimu politiškos laisvės Lietuvių demokratų partijos reikalavimai nepasibaigia.

Kasmet minimos Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir atkūrimo datos bent pora kartų per metus priverčia savyje ieškoti patriotizmo daigų. Vis dėlto tenka pripažinti, kad patriotizmo tema dažnam jaunuoliui paskutiniu metu tampa vis tolimesnė ir svetimesnė. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU TF) surengtoje apklausoje, turėjusioje nustatyti, kaip jaunieji teisininkai suvokia patriotizmą, paaiškėjo, kad beveik pusė apklaustųjų (48.3%) myli savo šalį ir ja didžiuojasi.

Su patriotinio metalo grupės “Diktatūra” nariu Pinčiuku kalbėjomės ne tik apie jau 15 metų gyvuojančios grupės veiklą, bet ir apie Lietuvą kamuojančius skaudulius: vietos “diktatorius”, kinų prekių nešamą pelną, lito panaikinimą ir šalį paliekančius tautiečius. Kovo 11-ąją nugriaudėjusiame Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo dvidešimtmečiui skirtame koncerte “Tėvynei” grupė “Diktatūra” publikos buvo sutikta itin šiltai.

Slovakijos prezidentas Ivanas Gasparovičius vetavo itin prieštaringai vertinamą patriotizmo įstatymą, pagal kurį kiekviena šalies mokykla mokslo savaitę būtų turėjusi pradėti sugrodama šalies himną. Įstatymas turėjo įsigalioti balandžio 1 dieną, tačiau prezidentas aiškina, kad mokykloms pritrūko laiko jam pasirengti. I. Gasparovičius teigia palaikanti įstatymą, tačiau jis turėtų įsigalioti vėliau. Dabar įstatymas įsigalios ne anksčiau kaip rugsėjį.

Pabunda lietuvis valstybinės šventės rytą, žvilgteli pro langą į kaimynų kiemą ir nusprendžia: kelti vėliavą šiandien, ar nekelti. Visai kitas reikalas – krepšinio varžybos. Tuomet visi Trispalvių prekybos centruose ieško kaip guminių botų prieš pavasarinį atlydį. Atvažiavęs į mūsų šalį pasisvečiuoti užsienietis greičiausiai nesuprastų, kokios yra tikrosios mūsų šalies vėliavos kėlimo tradicijos.

Kodėl per 20 nepriklausomybės metų Lietuvoje nesukurtas nė vienas istorinis patriotinis filmas, nors iniciatyvų būta daug? Todėl, kad "kinas ir apskritai kultūra netapo nė vienos nepriklausomos Lietuvos valdžios prioritetu", "nes negali būti patriotinio kino antipatriotinės valdžios užsakymu", "nes patriotizmas skamba kaip keiksmažodis", - priežastis vardija kino kūrėjai, prodiuseriai ir kritikai.

Slovakijos vyriausybė priėmė įstatymą, kuris patriotizmą padarė privalomu dalyku. Nuo šiol visos viešos institucijos, pradedant parlamentu ir baigiant vietos savivaldos institucijomis, kiekvieną kartą susitikusios turės privalomai giedoti valstybinį himną. Be to, himnas bus privalomai giedamas kiekvienos mokslo savaitės pradžioje, per valstybines televizijos ir radijo programas.

Vokietija - viena labiausiai išsivysčiusių, klestinčių ir tvarkingiausių pasaulio valstybių. Daugybė kitų šalių gyventojų gerbia vokiečius ir jiems pavydi. Tačiau pirmiausia save ir savo šalį gerbia patys vokiečiai. Jie gali išvardyti mažiausiai septynias priežastis, dėl ko gali didžiuotis savo tėvyne. Pirmiausia vokiečiai visiškai pagrįstai didžiuojasi valstybės vadove kanclere Angela Merkel.