pasak seb

Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas Šiais metais mūsų šalies ekonomikai didžiausią įtaką darys laipsniškas euro atsigavimas, mažų palūkanų normų aplinka, didėjančios realios gyventojų pajamos ir perkamoji galia vidaus rinkoje bei aktyvėjančios tiek vietos, tiek užsienio kapitalo investicijos. Pernai labiausiai augo bulvių ir pieno kainos, o už rapsų sėklas, javus ir kiaušinius mokėjome mažiau.

Lietuva nesurenka biudžeto pajamų, todėl yra priversta toliau bristi į skolų liūną. Didėjant valstybės skolai dar sparčiau kyla jos administravimo kaina, nes skolinamasi labai brangiai. Mokesčių mokėtojai vien palūkanoms už skolas sumokėti turės atiduoti beveik 2 mlrd. litų. Lietuvos premjeras Andrius Kubilius prasitarė, kad kitąmet valstybės skolos administravimas kainuos 800 mln. litų daugiau nei šiais metais.

Ekonomikos sunkmečiu padidėjusi mokesčių našta ir užgriuvę finansiniai sunkumai šalies verslą ir gyventojus spiečia į tamsiausią kampą. Mokesčių inspektoriai šiemet priskaičiuoja beveik dvigubai daugiau nuslėptų pinigų nei pernai. Nors valdžia nuolat didina mokesčius, nacionalinio biudžeto pajamų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis mažėja. Verslas traukiasi į "pilkąją" arba "juodąją" zoną.

Šiandien SEB analitikų Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ konstatuojama, jog pastaruoju metu pasaulio ūkis yra gerokai stabilesnis nei prieš pusmetį. Jaučiama teigiama krizės įveikimo programų įtaka, kurią sustiprina padidėjęs rizikos toleravimas ir atsigaunantis skolinimas.

Nepaisant valdžios pastangų stabilizuoti viešųjų finansų būklę, Lietuvos ekonomika toliau ritasi nuokalnėn, – teigia didžiausio Lietuvoje banko SEB analitikai. Pastangos karpyti valstybės biudžeto išlaidas ir minimizuoti deficitą iš dalies net pagilino nuosmukį, kadangi apribojo vidaus vartojimą ir verslo investicijas, taip pat pablogino ūkio subjektų lūkesčius.

SEB banko analitikų nuomone, vienašališkas euro įvedimas būtų klaidingas šalies ekonomikos gelbėjimo kelias. Savavališkai įvedus bendrąją Europos valiutą, Lietuva galėtų naudotis daugeliu ekonominių ir finansinių euro įvedimo privalumų, tačiau patirtų kartų politinį atpildą. Pasak SEB ekspertų, tai apsunkintų ir derybas dėl Europos Sąjungos finansinės pagalbos ateityje.

Ilgą laiką didžiausia grėsme Lietuvos šeimų finansams buvusią infliaciją keičia nedarbas. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, darbo netektis ir pajamų sumažėjimas šiandien daugiausiai problemų sukeltų 30-45 metų žmonėms, kurie per ekonomikos augimo laikotarpį geriausiai prisitaikė ir pasinaudojo atsiradusiomis galimybėmis.

„Naujausi gyventojų būsto įsigijimo lūkesčių tyrimai neleidžia prognozuoti greito būsto rinkos atsigavimo“, – sako didžiausio Lietuvoje SEB banko analitikai. Tikisi mažesnių kainų SEB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad tik mažiau nei 10 proc. šalies gyventojų ketina per artimiausius metus įsigyti būstą.

Pasaulio ekonomikos plėtros tempų lėtėjimas užtruks iki 2009 metų, prognozuoja SEB grupės analitikai naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje Nordic Outlook. Išsivysčiusių šalių paskolų krizė turi vis didesnės įtakos ne vien finansų sektoriui, bet ir įmonėms bei namų ūkiams. SEB analitikų prognozėmis, JAV nuosmukis bus nuosaikus, tačiau ilgalaikis, o Vakarų Europos ūkio lėtėjimas tęsis ir 2009 metais.

Įspūdinga Baltijos šalių ūkio plėtra lėmė rimtas disproporcijas, – teigia SEB analitikai. SEB grupės analitikai šiandien paskelbtoje  pusmetinėje Vidurio ir Rytų Europos šalių regiono (VRE) ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“ konstatuoja, kad regionas kol kas išsaugojo spartų ūkio kilimo tempą, nepaisant pastaruoju metu itin komplikuotos globalinės makroekonominės situacijos. Tam įtakos turėjo menka VRE valstybių eksporto priklausomybė nuo JAV rinkos.

Lietuvos gyventojų finansinė elgsena sparčiai kinta. Kelerius metus iš eilės gerėję žmonių lūkesčiai darosi vis pesimistiškesni – vis mažiau tikimasi sutaupyti, o ketinimai leisti pinigus brangiems daiktams – neslopsta. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tokį motyvacijos taupyti sumažėjimą pirmiausia lemia vis dar kylančios dažniausiai vartojamų prekių ir paslaugų kainos, taip pat padidėjęs nestabilumas modernių taupymo priemonių rinkose.

Nepaisant silpnesnės pasaulinės paklausos, artimiausiais metais Vidurio ir Rytų Europos ekonomika ir toliau išliks stipri. Šiam regionui kaip ir anksčiau bus būdinga didelė vidaus paklausa. Vis dėlto sparčią vartojimo ir investicijų plėtrą kiek pristabdys aukštesnės palūkanų normos ir griežtesnės skolinimo sąlygos, kurias iš dalies lėmė sumaištis pasaulinėje kreditų rinkoje.