parama ukrainai

Nuo Rusijos agresijos karo pradžios Vokietijoje ir Lenkijoje smarkiai sumažėjo pritarimas karinei ir humanitarinei paramai Ukrainai. Tai rodo naujausia Vokietijos ir Lenkijos barometro apklausa, kurios rezultatai paskelbti antradienį. Per reprezentatyvų tyrimą Lenkijoje 63 proc. respondentų nurodė, kad pritaria savo šalies karinei paramai Kyjivui. 20 proc. ją atmeta. Netrukus po karo pradžios 2022 m. kovą už karinę paramą užpultai šaliai dar pasisakė 87 proc. lenkų, o 5 proc. buvo prieš.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pažadėjo, kad šalies federalinė vyriausybė ir toliau teiks karinę pagalbą Ukrainai kare su Rusija. Užsienio reikalų ministerijos vadovė, viena iš Žaliųjų partijos lyderių, pažadą išsakė partijos priešrinkiminiame renginyje Potsdame, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“. „Mes ir toliau remsime Ukrainą tol, kol tęsis šis teroristinis karas. Nes kitaip tai bus Ukrainos pabaiga“, – pareiškė J. Baerbock.

Prancūzija panaudos dalį 1,4 mlrd. eurų pajamų iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainai skirtos karinės įrangos įsigijimui finansuoti, penktadienį pranešė šalies gynybos ministerija. „Kartu su kitomis (Europos Sąjungos (ES)) valstybėmis narėmis ministerija... dalyvaus įgyvendinant naują paramos Ukrainai priemonę iš Europos taikos priemonės“, – sakoma ministerijos paskelbtame pareiškime.

Kanada perduos Ukrainai didelę raketų variklių CRV-7 partiją. Naujame pagalbos pakete taip pat bus 1300 kovinių galvučių raketoms. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešama Kanados Vyriausybės tinklalapyje. Pagalbos paketą per Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdį Ramšteino formatu anonsavo Kanados gynybos ministras Billas Blairas. „Ministras Blairas taip pat pranešė, kad Kanada perduos Ukrainai 80 840 papildomų raketų variklių CRV-7 ir 1300 kovinių galvučių“, – sakoma pranešime.

Vokietija Ukrainai patieks dar 12 savaeigių haubicų, penktadienį Ukrainos kontaktinės grupės susitikime JAV oro bazėje Ramšteine pranešė gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Šešios haubicos turėtų atvykti iki metų pabaigos, o likusios – 2025 m. Jų šaudymo nuotolis yra 30 km. Skaičiuojama, kad bendra 12 haubicų kaina siekia 150 mln. eurų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netikėtai pasirodė kontaktinės grupės susitikime ir pasinaudojo proga paprašyti daugiau ginklų.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paskelbė, kad šalies karinė parama Ukrainai pasiekė apie 12 mlrd. zlotų (3 mlrd. JAV dolerių). Apie tai pranešė „Ukrinform“, remdamasis „Polskie radio“. „Iš viso 12 mlrd. zlotų vien tik karinės pagalbos, taigi, atsižvelgiant į mūsų galimybes, Ukrainai davėme tikrai daug“, – sakė A. Duda. Pasak jo, bendra Lenkijos paramos Ukrainai (karinės, humanitarinės ir kitos) vertė siekia 3,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. apie 100 mlrd.

Kyjive viešinti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė šeštadienį susitiko su Ukrainos vadovais – prezidentu Volodymyru Zelenskiu, premjeru Denysu Šmyhaliu ir Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku.

Pakruojo dvaras ir pagalbą Ukrainai teikianti organizacija „Stiprūs Kartu” tęsia paramos akciją „Laisvės paukščiai”. Organizatorių teigimu, inkilus akcijai dovanoja garsūs Lietuvos menininkai, dainininkai, visuomenininkai, mokyklos ir darželiai, įvairios organizacijos. Visos lėšos, surinktos įsigijus šiuos darbus, yra skiriamos dronų, reikalingų Ukrainos gynybai, įsigijimui.

Belgijoje įsikūrusi tarpuskaitos įstaiga „Euroclear“ šį mėnesį perves pirmąsias įplaukas iš įšaldyto Rusijos turto į Europos fondą Ukrainai. Atitinkamas pareiškimas buvo paskelbtas „Euroclear“ interneto svetainėje, pranešė „Ukrinform“ korespondentas. „Šalia gerų pagrindinės veiklos rezultatų „Euroclear“ toliau uoliai įgyvendina tarptautines sankcijas Rusijos turtui.

Kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas ir būsimas NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sekmadienį savo atsisveikinimo kalboje Nyderlandų įstatymų leidėjams paragino toliau remti Ukrainą.

Ispanija atsiuntė Ukrainai antrą oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų raketų partiją, cituodama naujienų portalo „El Mundo“ paskelbtą informaciją pranešė Ukrinform. „Praėjusį penktadienį į Ukrainą atvyko labai laukta antroji tolimojo nuotolio zenitinių raketų „Patriot“ partija, papildysianti balandžio pabaigoje kartu su pirmąja partija pristatytos šios gynybinės ginkluotės atsargas“, – remdamasis iš vyriausybinių šaltinių gauta informacija pranešė žiniasklaidos kanalas.

Vašingtonas antradienį turėtų paskelbti apie naują 150 mln. JAV dolerių (97,79 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, pranešė keli JAV pareigūnai.  Apie naujausią JAV pagalbos Ukrainai skyrimą bus paskelbta tuo metu, kai Rusija pirmadienį išsikvietė Vašingtono ambasadorių, kad išreikštų protestą dėl, jos teigimu, JAV pagamintų pažangiųjų raketų panaudojimo Ukrainai sekmadienį atakavus Krymą.

Artimiausiomis dienomis bus suteiktas naujas karinės pagalbos Ukrainai paketas, pirmadienį pranešė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas. Joe Bideno patarėjas neatskleidė detalių apie tai, kas bus įtraukta į pagalbos paketą. J. Sullivanas nurodė, kad JAV stengiasi paspartinti ginklų tiekimo tempą, ir dar kartą pripažino, kad delsimas „įstūmė Ukrainą į aklavietę“. „Dalis šios įrangos jau yra mūšio lauke.

Vakarų žvalgyba mano, kad Rusija siekia išnaudoti, jos vertinimu, „progą“ sustiprinti oro ir sausumos atakas prieš Ukrainą, rašo CNN. Anot leidinio, Rusija sieks pasinaudoti laiku, per kurį bus atvežti JAV skirti dideli kiekiai naujų ginklų ir šaudmenų, kad įtvirtintų savo pasiekimus Ukrainoje.

JAV Atstovų Rūmų demokratų mažumos lyderis Hakeemas Jeffriesas mano, kad jei Ukrainos pastangos atremti Rusiją žlugs, Jungtinės Valstijos turės įsikišti į karą su Rusijos Federacija „ne tik amerikiečių pinigais, bet ir karinėmis pajėgomis“. „Negalime leisti, kad Ukrainos pastangos žlugtų, nes jei taip atsitiks, yra didelė tikimybė, kad Amerikai teks įsitraukti – ne tik mūsų pinigais, bet ir kariuomene“, – sakė „CBS News“ sakė H. Jeffriesas.

Estija perdavė Ukrainai du patrulinius katerius jūrų keliams Juodojoje jūroje saugoti. Tai penktadienį socialiniame tinkle X pranešė Estijos gynybos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Estija, suderinusi su savo sąjungininke Danija, perdavė Ukrainai du patrulinius katerius“, – pažymėjo ministerijos atstovai. Jie pridūrė, kad tokia pagalba padeda Ukrainai saugoti gyvybiškai svarbius jūrų kelius ir ginti savo vandenis nuo Rusijos agresijos.

Graikija neperduos Ukrainai oro gynybos sistemų, tokių kaip „Patriot“ ar S-300. Tai interviu Graikijos televizijai pareiškė šalies ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis, praneša „Ukrinform“, remdamasi „Reuters“. „Graikija neperduos Ukrainai S-300 ar „Patriot“. Mus paklausė ir mes paaiškinome, kodėl negalime to padaryti“, – sakė premjeras, komentuodamas sąjungininkų iš ES ir NATO prašymus suteikti Kyjivui papildomą karinę pagalbą.

Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentuoja, kad tai, jog Ukrainoje jau trečius metus tęsiasi Rusijos sukeltas karas, didele dalimi yra Vakarų kaltė. „Kad Ukraina kariauja jau trečius metus, tai yra rodiklis, kad viskas yra per vėlai – ne tik paskutinis (JAV paramos – ELTA) paketas, bet ir apskritai mūsų reakcija yra pavėluota, nepakankama“, – penktadienį žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Ispanija sutiko perduoti Ukrainai raketų sistemoms „Patriot“, susidūrusi su NATO ir ES spaudimu, kad Europos šalys, turinčios šių Jungtinėse Valstijose pagamintų sistemų, nusiųstų jų Kyjivui ir taip sustiprintų Ukrainos oro gynybą nuo Rusijos atakų. Kaip rašo leidinys „El Pais“, remdamasis šaltiniais Ispanijos vyriausybėje, toks sprendimas priimtas po to, kai šalies Gynybos ministerija atsisakė perduoti Ukrainai nuo 2013 metų Turkijos ir Sirijos pasienyje dislokuotą „Patriot“ bateriją.

JAV pagalbos paketas palengvins Ukrainos oro gynybos, kurią  priešas per pastarąjį mėnesį bandė išsekinti ir perkrauti kombinuotomis atakomis, darbą. Tai per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas spaudai Ilja Jevlašas, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Pagalbos paketas iš JAV padės mums lengviau kvėpuoti, nes mums labai trūksta įvairių tipų raketų, ginklų, oro gynybos sistemų.

Nauja Jungtinių Valstijų ir kitų šalių karinė pagalba padės Ukrainai susigrąžinti iniciatyvą mūšio lauke, tačiau tam prireiks laiko, o plataus masto Kyjivo pajėgų kontrpuolimas artimiausiu metu mažai tikėtinas, ketvirtadienį pareiškė vienas JAV pareigūnas. Ankstesnę dieną Pentagonas paskelbė apie 1 mlrd. dolerių (935,8 mln.

Per pastarąją parą įvairiuose fronto ruožuose įvyko 79 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Rusijos kariuomenės susirėmimai, rašo „Obozrevatel“. Ukrainos kariai atrėmė daugybę priešo atakų – karščiausia padėtis buvo Avdijivkos kryptimi, taip pat Novopavlivkos ir Lymano kryptimis. Svarbiausi įvykiai: 23:49 | Sprogimas Vinycioje Vinycioje nugriaudėjo sprogimas, rašo „Ukriform“. Kol kas duagiau detalių nepateikiama.

Šią savaitę patvirtinus JAV paramos Ukrainai paketą, ukrainiečių kariai, o taip pat ir Ukrainos pergale tikintys ekspertai byloja, jog nors parama suteikta per vėlai, vis dėlto, tai būtinas žingsnis Ukrainos išlikimui.

Naudodamos tolimojo nuotolio raketas ATACMS, Ukrainos ginkluotosios pajėgos galės pabloginti Rusijos logistiką ir sukelti pavojų rusų aerodromams užnugaryje, naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų (ISW) instituto analitikai. Tiesa, čia pat analitikai priduria, kad yra tikimybė, jog kelis mėnesius vėluojanti amerikiečių pagalba leido rusams pasirengti.

Pastarosiomis savaitėmis JAV slapta išsiuntė Ukrainai ilgojo nuotolio ATACMS raketų ir praėjusią savaitę Ukraina pirmą kartą jomis pasinaudojo, trečiadienį „Reuters“ pranešė JAV pareigūnas. Raketos buvo įtrauktos į 300 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtino kovo 12 d. Agentūrai kalbėjęs pareigūnas neatskleidė, kiek raketų buvo išsiųsta.

JAV Senatas vėlai antradienį patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau kaip dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV Atstovų Rūmai priėmė keturis, iš viso 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) vertės įstatymų projektus, kuriais taip pat patvirtinta karinė pagalba Taivanui ir sustiprinta Izraelio gynyba.

JAV Senatas vėlai antradienį patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau kaip dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV Atstovų Rūmai priėmė keturis, iš viso 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) vertės įstatymų projektus, kuriais taip pat patvirtinta karinė pagalba Taivanui ir sustiprinta Izraelio gynyba.

JAV Senatas ir Pentagonas teigia, kad galutinai patvirtinus 61 mlrd. dolerių pagalbą Ukrainai, pirmasis pagalbos paketas „bus perduotas iki savaitės pabaigos“. Vis tik didžioji dalis ginklų jau yra Europoje. CNN, remdamasi informuotu šaltiniu JAV, teigia, kad dalis karinės pagalbos jau yra iš anksto sukaupta sandėliuose Vokietijoje ir Lenkijoje, o tai akivaizdžiai sutrumpins laiką, reikalingą jai pristatyti į Ukrainą.

JAV Atstovų Rūmų pirmininko Mike‘o Johnsono sprendimui po ilgo delsimo prastumti 57,3 mlrd. eurų paramos paketą Ukrainai įtakos turėjo CŽA vadovo ataskaita ir jo paties sūnaus sprendimas. Apie tai rašo CNN, remdamasi šaltiniais iš M. Johnsono aplinkos. Šaltinių teigimu, M. Johnsonas neseniai išklausė Centrinės žvalgybos agentūros direktoriaus Williamo Burnso pranešimą, kuriame skelbta apie sudėtingą padėtį fronte Ukrainoje ir gresiančias pasaulines JAV neveiklumo pasekmes.

Čekijos ministras pirmininkas antradienį pranešė, kad pagal vadinamąją Čekijos iniciatyvą 20 šalių pažadėjo tiek lėšų, kad už Europos ribų bus galima nupirkti 500 tūkst. artilerijos sviedinių Ukrainai. Čekija vadovauja tarptautinei lėšų rinkimo akcijai, skirtai nupirkti šaudmenų Ukrainos kariuomenei, kuri nuo 2022 metų vasario kovoja su Rusijos didelio masto invazija. Europos Sąjungos šalys buvo pažadėjusios iki kovo pabaigos pristatyti 1 mln.

Numanomas Respublikonų partijos kandidatas 2024 metų varžybose dėl Baltųjų rūmų Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke turėtų susitikti su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Planuojama vakarienė, kurią patvirtino su šiuo klausimu susipažinęs asmuo, vyks Europos lyderiams rengiantis galimybei, kad D. Trumpas laimės lapkritį įvyksiančius rinkimus ir grįš į Baltuosius rūmus.

Vokietijos ambasadorius Ukrainoje Martinas Jägeris, apsilankęs Zaporižioje, kur pamatė rusų sugriovimų mastą, pareiškė, kad, nesustiprinus oro gynybos, atstatymo darbai „gali būti beprasmiški“. Diplomatas tai parašė socialiniame tinkle X, praneša „Ukrinform“. Komentuodamas kelionę į Zaporižią, M. Jägeris pažymėjo, kad apšaudymai čia tęsiasi kiekvieną dieną. „70 proc. Zaporižios srities okupavo Rusija, čia eina fronto linija. Už fronto linijos Rusija įvedė žiaurų okupacinį režimą.

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pareiškė, kad visos Ukrainai perduotos oro gynybos sistemos „Patriot“ buvo arba iš Vokietijos, arba gautos su Vokietijos pagalba. „Labai ačiū būtent Vokietijai. Ji pakeitė visą savo požiūrio tiek į Rusiją, tiek į šį karą paradigmą. Ir per pastaruosius metus ji smarkiai padidino savo karinės pagalbos paketus“, - sakė M. Podoliakas interviu „24-ajam kanalui“, praneša UNIAN.

Naikintuvų koalicijos narė Norvegija ruošiasi perduoti Ukrainai 22 naikintuvus F-16. Tai iš savo šaltinių sužinojo Norvegijos leidinys „Nettavisen“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. „Nettavisen“ žiniomis, Norvegija gavo JAV leidimą perduoti Ukrainai 22 naikintuvus F-16, taip pat variklių, pagalbinių medžiagų, treniruoklių, atsarginių dalių ir kitą įrangos.

Vokietijos ministrų kabinetas trečiadienį pasirašė priemonių paketą, kuriuo siekiama paremti įmones, dalyvaujančias atstatant Ukrainą, įskaitant dotacijas ir palankias palūkanų normas. „Ukrainai reikia ne tik ginklų, kad išgyventų šį karą. Taip pat svarbu, kad ekonomika ir toliau funkcionuotų ir kad šalis galėtų finansuoti atstatymą“, – sakė Vokietijos plėtros ministrė Svenja Schulze.

Trečiadienį Trakuose susitikę 30 šalių transporto ministrai bei tarptautinių institucijų atstovai sutarė toliau stiprinti tarptautinę paramą atstatant Ukrainos transporto infrastruktūrą.  Tarptautinio transporto forumo (ITF) aukšto lygio susitikime išreikštas siekis plėtoti naujus logistikos maršrutus ir strategines jungtis su Ukraina, trečiadienį pranešė Susisiekimo ministerija.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo saugumo srityje projektui. Jis numato, kad Lietuva kasmet Ukrainai teiktų saugumo ir gynybos paramą, siekiančią 0,25 metinio bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot Vyriausybės, Lietuvos ir Ukrainos susitarime bus apibrėžti Lietuvos paramos modalumai stiprinant Ukrainos gynybinius pajėgumus ir šalies saugumą artimiausiam dešimtmečiui.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina „tiesiog negali laukti“ daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant Vakarų sąjungininkes paspartinti jų tiekimą, kad būtų atremtos Rusijos atakos. „Vėluojant pristatyti oro gynybos priemones, Rusijos raketos galės pataikyti į daugiau taikinių, o vėluojant pristatyti šaudmenis, Rusija galės spausti palei fronto liniją“, – sakė J. Stoltenbergas. „Ukraina tiesiog negali laukti.

Aukšto lygio Lietuvos ir užsienio pareigūnams trečiadienį Trakuose aptariant paramą Ukrainos transporto infrastruktūrai, suisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pradėti kalbėti ir apie šios šalies oro erdvės atvėrimą civiliniams skrydžiams.  „(Ukrainos – BNS) aviacijos oro erdvė yra uždaryta. Man atrodo ateina laikas kalbėti, kad Ukrainai reikia atidaryti oro erdvę“, – žurnalistams Trakuose trečiadienį sakė M. Skuodis.

JAV neteikia Ukrainai jokios pagalbos organizuojant smūgius Rusijos teritorijai. Tai per spaudos konferenciją pareiškė Pentagono atstovas Patas Ryderis, komentuodamas dronų atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, praneša UNIAN. „Pagalba, kurią mes teikiame Ukrainai, siekiama užtikrinti, kad jie apgintų savo suverenią teritoriją ir susigrąžintų savo suverenią teritoriją. Mes neteikiame jokios pagalbos naudojimui už jos ribų", – patikino P. Ryderis.

Lietuva yra ir išliks viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Taip jis kalbėjo penktadienį, susitikęs su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu. Susitikime Prezidentas akcentavo, kad esant sudėtingai padėčiai fronte būtina svarstyti visas paramos Ukrainai galimybes. Prezidentas pakartojo Lietuvos įsipareigojimą ir toliau karinėmis, finansinėmis ir politinėmis priemonėmis remti Ukrainą.

Pakruojo dvaro ir „Stiprūs Kartu“ organizuojama paramos Ukrainai akcija „Laisvės paukščiai“ šią savaitę skelbia naujus inkilų aukcionus, kuriuose kviečia dalyvauti visus norinčius, o už surinktas lėšas ukrainiečiams bus siunčiami lietuviški dronai. Tarp šios savaitės aukcionų – Dovilės Filmanavičiūtės, Austėjos Landsbergienės, Jurgos Šeduikytės, Liucinos Rimgailės, Miglės Kosinskaitės vardiniai inkilai, taip pat – moksleivių, įvairių organizacijų ir įmonių piešti kūriniai.

Europos Sąjungos (ES) vadovams ketvirtadienį sutarus siekti, kad pajamos iš įšaldyto Rusijos turto būtų skirtos Ukrainai, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad taip Kyjivas per metus papildomai galėtų gauti daugiau nei 2 mlrd. eurų.  „Pirmas realus žingsnis jau padarytas ir, sakykime, 2 mlrd.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji taryba ketvirtadienį patvirtino 880 mln. JAV dolerių išmoką Ukrainai, daugiau nei dvejus metus kovojančiai su Rusijos invazija. Tai trečioji pernai skirtos 15,6 mlrd. JAV dolerių vertės paramos paketo dalis. Naują EFF programą Ukrainai 48 mėnesių laikotarpiui TVF patvirtino praėjusių metų kovo pabaigoje, nurodydamas nedelsiant pervesti pirmąją išmoką – 2,7 mlrd. dolerių. Antrąją, 890 mln. JAV dolerių dydžio, išmoką Ukraina gavo birželio mėnesį.

Penktadienį Ukrainą pasiekė Lietuvos perduotos antidronų sistemos, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Skelbiama, kad KAM iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai apima įvairią ginkluotę, amuniciją, bepiločius orlaivius, anti-dronus, karių mokymus, sunkiosios technikos remontą bei visą kitą paramą, kuri teikiama pagal Ukrainos išsakomus poreikius. Primenama, kad Lietuva jau yra sudariusi ir ilgalaikės paramos Ukrainai planą, 2024–2026 metams yra numatytas 200 mln.

Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sudarė toliau dirbti dėl plano, pagal kurį pajamos iš įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų būtų panaudotos Ukrainai apginkluoti, Kyjivui prašant daugiau šaudmenų savo ginkluotosiomis pajėgoms. Daugiau nei dvejus metus trunkančiame Maskvos kare prieš kaimyninę šalį Kyjivo kariams sunkiai sekasi sulaikyti Rusijos kariuomenę, sutrikus ginklų tiekimui iš Vakarų šalių.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ir Žuvininkystės tarnyba Ukrainai perduoda 43 nebenaudojamus automobilius.  Dalis jų jau išvežti, dalis automobilių bus vežami penktadienį. NMA iš viso perduoda 27 automobilius, Žuvininkystės tarnyba – 16, BNS informavo Žemės ūkio ministerija. „Automobiliai bus siunčiami į karo zoną, kariuomenei, pasienio tarnybai ir kitoms Ukrainos reikmėms“, – BNS sakė ministro atstovas Algirdas Igorius.

Kanada ir toliau teiks Ukrainai visą įmanomą pagalbą, palaikydama jos teisę į apsisprendimą. Pasak „Ukrinform“ korespondento, Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau tai patvirtino pareiškime, skirtame Rusijos neteisėtos okupacijos ir bandymo aneksuoti Krymą dešimtosioms metinėms. „Prieš dešimt metų Vladimiras Putinas įsakė savo kariams įsivržti į Ukrainą – laisvą ir suverenią šalį. Per žiaurią ir neteisėtą kampaniją jis bandė aneksuoti Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas ir JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas telefonu aptarė pagalbos teikimą Ukrainai. Taip teigia prezidentūra, praneša „Ukrinform“. „Šalys aptarė situaciją mūšio lauke ir skubius Ukrainos gynėjų poreikius. Prezidentūros vadovas pabrėžė, kad svarbu, kad JAV Atstovų Rūmai skubiai patvirtintų pagalbos Ukrainai paketą", – rašoma pranešime.