parama ukrainai

Ukrainos gynybai reikalingos raketų paleidimo sistemos įstrigo Lietuvoje. Vilniaus rajone įsikūręs verslas nori padėti Ukrainai gintis ir padovanoti senus raketų paleidimo įrenginius, tačiau jų išvežti negali, nes jais pradėjo domėtis Lietuvos policija. Pareigūnai tiria raketų paleidimo sistemų subtilybes, aiškinasi, kas tai – karinė technika ar ginklai. Mat nuo to priklauso įrangos likimas.

Vieno Ukrainoje registruoto, bet Lietuvoje paramą renkančio fondo savanoriai pasakoja apie vergiškas savanorystės sąlygas ir galimai klastojamus dokumentus. Jie sako, kad fondas naudojasi lietuvaičių geraširdiškumu ir tikrai ne visa parama pasiekia gavėjus. Fondo vadovas tokius įtarimus neigia, tačiau aiškėja, kad Lietuvos institucijos užsienyje registruotų fondų veiklos nė netikrina.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas pirmadienį Rygoje vyksiančiame susitikime su Šiaurės, Baltijos šalių ir Nyderlandų kolegomis paskelbs apie didelį naują artilerijos paketą Ukrainai. R. Sunakas pirmadienį atvyksta į Latviją, kur su kitais Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) nariais aptars dedamas pastangas kovoti su Rusijos agresija Šiaurės ir Baltijos šalių regione.

Lietuvoje per metus beveik padvigubėjo dirbančių užsieniečių. Šiuo metu jų daugiau nei 123 tūkstančiai. Dauguma jų ne Europos Sąjungos piliečiai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Ekonomistai tokiais rezultatais džiaugiasi: vien nuo karo pabėgę dirbantys ukrainiečiai per mėnesį sumoka daugiau nei 5 milijonus eurų mokesčių. Užsieniečiai ne tik siunčia pinigus į gimtąsias šalis, bet ir leidžia juos Lietuvoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Europos Sąjungos (ES) lyderiais Briuselyje aptars sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai bei energetikos klausimus. G. Nausėda Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje daugiausia kalbės apie naujų ribojimų Rusijai būtinybę. „Mano nuomone, naujasis sankcijų paketas turi labai neblogų elementų, kurie buvo įtraukti Lietuvos iniciatyva“, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovas.

JAV žiniasklaida antradienį pranešė, kad Pentagonas baigia rengti planus nusiųsti į Ukrainą „Patriot“ raketų sistemų, galinčių numušti atskriejančias raketas. Rusijai suintensyvinus oro smūgius į pagrindinę Ukrainos infrastruktūrą, JAV prezidento Joe Bideno administracija gali paskelbti apie raketų dislokavimą jau šią savaitę, pranešė JAV pareigūnai laikraščiui „The New York Times“ ir televizijai CNN.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė antradienį pranešė, kad Paryžiuje į pagalbos Ukrainai konferenciją susirinkusios šalys pažadėjo karo nuniokotai šaliai suteikti pagalbos už maždaug milijardą eurų. Catherine Colonna (Katrin Kolona) teigė, kad tai „nauji įsipareigojimai, atsiradę dėl šios konferencijos organizavimo. Tai pagalba arba dovanos natūra. Tai nėra paskolos.

Ne pirmą kartą į misiją Ukrainoje važiavę Alytaus „Wolves“ klubo atstovas Pavelas Kovtunecas ir mišrių kovos menų meistras Sergejus Moslobojevas maloniai nustebino ukrainiečius. Kariai lietuvių atvežtoms lauktuvėms net sugalvojo naują pavadinimą.

Žiemai rodant aštresnius nagus, tautiečiai vėl raitojasi rankoves ir Rusijos pradėto karo alinamai Ukrainai aukoja ir šiltesnius drabužius, ir miegmaišius. Lietuvos Raudonasis Kryžius skelbia per savaitgalį jų surinkęs keturis tūkstančius. Nors šiltų miegmaišių reikia gerokai daugiau. O artėjant šventėms pavienės organizacijos pakuoja ir veža ukrainiečiams simbolines dovanas su linkėjimais kuo greičiau pasiekti pergalę.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kur aptars paramą Ukrainai ir situaciją šalyje. Kaip nurodo Užsienio reiklų ministerija, taryboje bus kalbama apie tolesnę ES makrofinansinę ir karinę paramą Ukrainai, Rusijos atskaitomybę už įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui, įskaitant agresijos nusikaltimą.

Lietuva Rusijos karinę agresiją patiriančiai Ukrainai 1 mln. savikontrolei skirtų greitųjų antigeno testų, kurie padeda greitai ir efektyviai nustatyti COVID-19 ligą., rašoma pranešime žiniasklaidai. „Turimos greitųjų testų rezervo apimtys leidžia jais dalintis su pagalbos prašančiomis valstybėmis, neribojant vidaus poreikio. Ši greitųjų testų siunta yra dalis Lietuvos paramos Ukrainai, kurią pagal galimybes tęsiame sveikatos apsaugos srityje.

Britų energetikos milžinė BP, kuri sako besistengianti parduoti valdomą „Rosneft“ akcijų paketą, Rusijoje gautas lėšas turėtų skirti Ukrainos atstatymui, pareiškė opozicijai atstovaujanti Jungtinės Karalystės (JK) įstatymų leidėja. Leiboristė Margaret Hodge pakartojo ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo išsakytą pastabą, jog bet kokie dividendai, kuriuos BP gauna už valdomą Rusijos valstybės remiamos „Rosneft“ 19,75 proc.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų vadovai trečiadienį pasirašytoje deklaracijoje ragina didinti Vakarų paramą nuo Rusijos puolimo besiginančiai šaliai bei įvertinti Maskvos buvimo Jungtinėse Tautose (JT) teisėtumą.

Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) prašo visuomenę susitelkti: iš kolegų, Ukrainos Raudonojo Kryžiaus, gavo žinių, kad šalyje labai trūksta šiltų miegmaišių. Todėl gruodžio 10-11 dienomis Lietuvos Raudonasis Kryžius visoje Lietuvoje skelbia miegmaišių rinkimo akciją ir kviečia žmones atnešti švarius naudotus arba naujus miegmaišius, rašoma pranešime spaudai. „Žinome, kad lietuviai – nepaprastai vieninga tauta ir tai įrodėme ne kartą.

Gvatemalos garbės konsulės, verslininkės Astos Meschino šeimoje šįmet kalėdinis laikotarpis prasidėjo jau lapkričio pabaigoje. Visai šeimai susibūrus namuose kartu puošti eglutę, klausytis kalėdinės muzikos ir skanauti itališką lazaniją – sena tradicija, kuri, kaip sako pati A. Meschino, prasidėjo dar prieš 27 metus, gimus dukrai Karolinai.

Šaltėjant orams, o rusams vis dažniau paliekant ukrainiečius be elektros ir šildymo, iš Lietuvos iškeliauja pirmoji stambi generatorių ir šildytuvų siunta. Jie šildys ir tieks elektrą karo pabėgėliams ar nuo raketų besislepiantiems vietiniams gyventojams. Iniciatyva „Stiprūs kartu“ ir Nacionalinis dailės muziejus jų parūpino dešimtis, o iki žiemos tikisi generatorių į Ukrainą nuvežti du tūkstančius. Dyzelinius šildytuvus ir generatorius rodo iniciatyvos „Sušildyk Ukrainą“ organizatoriai.

Vyriausybė pritarė 13 mln. eurų humanitarinės pagalbos paketui, kuriuo siekiama padėti Rusijos užpultos Ukrainos gyventojams, jos energetikos infrastruktūros atkūrimui, saugiam grūdų gabenimui iš šalies bei Moldovai, kuri iš kaimyninės valstybės priima daugybę karo pabėgėlių. „Šis humanitarinės pagalbos paketas padės atliepti bazinius poreikius žmonių, kurie dėl karo prarado beveik viską.

Vakarų sąjungininkams siekiant didinti paramą Kyjivui ir padėti Ukrainai išgyventi žiemą tuo metu, kai Rusija vis rengia raketų smūgius, Ukraina antradienį paragino NATO nares paspartinti ginklų tiekimą ir padėti atkurti smarkiai apgadintą elektros energijos tinklą. Rusijos pajėgoms patyrus nemažai nesėkmių mūšio lauke, Maskva ėmėsi raketų smūgių kampanijos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad NATO šalys turėtų pradėti Ukrainai tiekti tankus. Pasak jo, taip Aljansas išspręstų ir ginkluotės sandėlių tuštėjimo problemą, nes tankų jo valstybėms netrūksta. „NATO nesibaigia nei tankai, nei tankų amunicija.

Rusijai nuolat apšaudant Ukrainos energetikos infrastruktūros objektus, parama šiai sričiai taip pat svarbu kaip ir ginklais, teigia Lietuvos premjerė. „Kiekvieną dieną ieškome, ką galime suteikti dar Ukrainos energetikos sistemai, nes manau, kad tai yra dabar lygiai taip pat svarbu kaip ginklai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė. „Žmonių gyvenimą bandoma padaryti apgailėtinu.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują 400 mln. JAV dolerių (384 mln. eurų) vertės pagalbos Ukrainai paketą. Į jį įtraukti ir generatoriai, skirti padėti ukrainiečiams įveikti elektros energijos tiekimo sutrikimus, kuriuos sukėlė Rusijos smūgiai į energetikos infrastruktūrą. Daugiau kaip 200 generatorių „skirti tiek civiliniams, tiek kariniams elektros energijos poreikiams tenkinti.

Būtų klaidinga suvesti visą pagalbos Ukrainai klausimą į vokiškų haubicų ar vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS perdavimą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Lietuvos palaikymas ir pagalba Ukrainai yra išskirtiniai, ir mūsų draugai Ukrainoje tą puikai žino, ir tą pažymi visų susitikimų metu. Aš manyčiau, kad būtų klaida suvesti mūsų visą paramą, pagalbą, iki tol buvusią, po to būsiančią, į tą vieną konkretų klausimą“, – Žinių radijui trečiadienį sakė ji.

Norvegijos finansų ministras Trygvė Slagsvoldas Vedumas pirmadienį pasirašė susitarimą dėl 2 mlrd. Norvegijos kronų finansavimo Ukrainos aprūpinimui gamtinėmis dujomis artėjančią žiemą, skelbiama Norvegijos vyriausybės tinklapyje. Finansavimas bus vykdomas per Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB), o dokumentą jo vardu Osle pasirašė pirmasis viceprezidentas Jurgenas Rigterinkas.

Rusijos griaunamos Ukrainos energetikos infrastruktūros atstatymui Lietuva jau suteikė paramos už 3 mln. eurų, o netrukus bus suteikta dar 2 mln. eurų vertės pagalbos, penktadienį pranešė Energetikos ministerija.   Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Rusija sąmoningai naikina Ukrainos energetikos infrastruktūrą. „Mūsų žiniomis, 40 proc. infrastruktūros yra sugadinta – tai yra daugiau nei 400 kritinės paskirties objektų visoje Ukrainoje“, – pranešime cituojamas D. Kreivys.

Švedija trečiadienį pareiškė suteiksianti Ukrainai daugiau kaip 350 mln. JAV dolerių (337 mln. eurų) vertės karinę ir humanitarinę pagalbą, kad padėtų šaliai įveikti artėjančios žiemos iššūkius. Vyriausybė pranešė, kad Stokholmas skirs maždaug 3 mlrd. kronų (275 mln. eurų) karinę ir papildomą 720 mln. kronų (66 mln. eurų) humanitarinę pagalbą. Karinę pagalbą sudarys oro gynybos sistema ir šaudmenys. Vyriausybė dėl „operacijos slaptumo“ neatskleidė, kokia tai bus sistema ir kokia jos vertė.

Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai antradienį sutarė pradėti karinės paramos misiją Rusijos užpultai Ukrainai, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos metu bus siekiama atliepti dabartinius Ukrainos poreikius ir apmokyti 15 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių. Visos karinės paramos misijos veiklos vyks ES šalių teritorijose. „Pasiekėme svarbų politinį sutarimą dėl misijos steigimo, būtina nedelsiant pradėti jį įgyvendinti.

Lietuva Ukrainai perdavė dar 12 šarvuočių, pirmadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pasak jo, Vilnius perdavė 10 savaeigių minosvaidžių ir du ugnies valdymo šarvuočius. „Karinės paramos Ukrainai siunta jau pasiekė paskirties vietą. (...) Lietuva savo įsipareigojimus vykdo ir dabar jau 62 skirtingos paskirties šarvuoti transporteriai M113 yra išsiųsti Ukrainai“, – „Facebook“ paskyroje rašė A. Anušauskas.

Didysis septynetas (G-7) susitarė dėl naujos struktūros, padėsiančios nukreipti pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai, kad ji galėtų atstatyti savo infrastruktūrą, penktadienį pareiškė grupės užsienio reikalų ministrai. „Šiandien įkuriame G-7 koordinavimo mechanizmą, skirtą padėti Ukrainai suremontuoti, atkurti ir apsaugoti jos ypatingos svarbos energetikos ir vandens infrastruktūrą“, – sakė ministrai po dviejų dienų susitikimo vakariniame Vokietijos Miunsterio mieste.

Tradiciškai neutrali Šveicarija ketvirtadienį uždraudė Vokietijai siųsti į Ukrainą bet kokius Šveicarijoje pagamintus šaudmenis, naudojamus oro gynybos ginkluotėje, kurią Berlynas nori išsiųsti į karo draskomą šalį, kad padėtų atremti Rusijos invaziją.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė, jog Europos Sąjunga rengia planus, kad kitais metais Ukrainai suteiktų 1,5 mlrd. eurų per mėnesį ekonominės pagalbos. Kalbėdama po ES šalių vadovų susitikimo, U. von der Leyen sakė, kad Ukraina paprašė tarptautinių donorų užtikrinti „stabilų, patikimą ir nuspėjamą“ makroekonominės paramos srautą.

Jungtinių Valstijų respublikonai antradienį pareiškė neišrašysiantys „tuščio čekio“ karo draskomai Ukrainai, jei per kadencijos vidurio rinkimus jiems pavyks pasiekti laukiamų rezultatų ir perimti Atstovų Rūmų kontrolę. Atstovų Rūmų mažumos lyderio Kevino McCarthy perspėjimas yra pirmas oficialus signalas, kad bandantis atremti Rusijos invaziją Kyjivas gali susidurti su sunkesne kova dėl finansavimo, JAV menkstant dvipartinei paramai.

Vilniuje susitikę Lietuvos ir Kroatijos užsienio reikalų ministrai aptarė tolesnę pagalbą nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai ir teigė, jog sąjunginkai privalo išlaikyti karinę ir finansinę paramą užpultai šaliai.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį su Lenkijos įmone pasirašys sutartį dėl Ukrainai skirtų dronų kamikadzių įsigijimo. Kaip teigia KAM, už Lietuvos piliečių suaukotus pinigus iš Lenkijos įmonės „WB Group“ bus įsigyjamos dronų sistemos „Warmate“, jos bus perduotos Ukrainai. Viceministras Vilius Semeška yra sakęs, jog iš Lenkijos bus nupirkti du pilni komplektai, sudarantys paleidimo sistemą ir 37 vienetus skraidančių šaudmenų, vadinamųjų dronų kamikadzių.

Lietuvos bankas (LB) investavo 100 mln. eurų į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) obligacijų emisiją, kurios lėšomis finansuojama pagalba nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms. Investicija papildys tvarumo ir socialiai atsakingo investavimo principais grįstų LB investicijų portfelį, trečiadienį pranešė centrinis bankas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prie klausimo dėl Lietuvos turimų vokiškų haubicų „PzH 2000“ perdavimo Rusijos invazijai tebesipriešinančiai Ukrainai bus grįžta vėliau, sulaukus kariumenės vadovybės įžvalgų apie galimą tokio sprendimo poveikį.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad Lietuva perdavė ir perduos Ukrainai ne tik karinės technikos, bet ir žieminių drabužių už maždaug 2 mln. eurų. „Iš lietuviškų įmonių per ateinančius kelis mėnesius bus įsigyta ir perduota žieminių drabužių Ukrainos kariams, už porą mln. eurų, tai iki 25 tūkst. ukrainiečių karių bus aprūpinti žiemine apranga“, – antradienį per šalies saugumo situacijos pristatymą Seime sakė A. Anušauskas.

Lietuva nusidažė mėlynai ir geltonai – kartu su Ukraina švenčia jos nepriklausomybės dieną. Tautiečiai buriasi į eisenas, koncertus, o ant Maskvos namų neeilinis reginys – unikalus laisvės šokis Ukrainai. Ukrainiečiai dėkoja lietuviams už pagalbą, o Ukrainos prezidentas ir pirmoji ponia netgi prabilo lietuviškai. Su Ukrainos vėliavomis ir saulėgrąžomis rankose apie trys šimtai žmonių sostinės Gedimino prospekte klaupiasi. Prospektas paskęsta mėlynuose ir geltonuose dūmuose.

Pentagonas penktadienį paskelbė skirsiantis Ukrainai dar 820 mln. dolerių (786 mln. eurų) vertės ginkluotės ir šaudmenų, tęsiantis įnirtingoms Kyjivo ir Rusijos pajėgų kautynėms rytų ir pietų frontuose. Į jau 14-ąjį pagalbos ginkluote Ukrainos kariuomenei paketą įtrauktos dvi oro erdvės gynybos sistemos, daugiau raketų praeitą mėnesį Kyjivo gautoms tiksliai nutaikomoms salvinės raketų ugnies sistemoms, iki 150 tūkst.

Prie Ukrainos ambasados – tikras apsikabinimų lietus. Keliadešimt vilniečių taip reiškė palaikymą ukrainiečiams. Pasak akcijos dalyvių, pamiršti to, kas dabar vyksta Ukrainoje, negalima. Patys ukrainiečiai dėkoja už palaikymą ir vadina lietuvių tautą broliais. Žmonės apsikabinę prie ambasados. Žmonės ratu apsikabinę. Taip savo pietų pertrauką – lietuje ir su kolegomis apsikabinę – praleidžia kelios dešimtys vilniečių.

Šiaulių meras Visockas pažadėjo visoms ukrainiečius į savo namus priimančioms šeimoms skirti po papildomus 300 eurų paramos, tačiau dabar sako, kad pinigų pritrūko ir iš biudžeto tokios didelės sumos paimti negali. Todėl ėmė prašyti šiauliečių susimesti po eurą ir likusius 50 tūkstančių surinkti. Opozicija tokias mero rinkliavas peikia ir aiškina, kad iš gyventojų kaulyti tokiems užmojams nereikėtų.

Karas Ukrainoje skaudžiai palietė ne tik žmones, bet ir gyvūnus. Dalis jų, net ir kilmingų ir veislinių, liko be šeimininkų ir atsidūrė gatvėse, taip papildydami jau ir anksčiau ten gyvenusiųjų būrį. Pasirūpinti benamiais ir sunku, ir pavojinga. Trūksta ir žmonių, ir ėdalo. Tad Lietuvos verslininkai kas savaitę į įvairias vietas gabena paramą keturkojams. Gyvūnus globojanti ukrainietė Liza stengiasi rūpintis ne tik dvidešimčia priglaustų keturkojų, jos namuose gyvena 9 šunys ir 12 kačių.

Nors Gytei iš Kėdainių vos 6-eri, tačiau jos širdis yra be galo didelė. Apie Ukrainoje vykstantį karą sužinojusi mergaitė nusprendė prisidėti pati ir paaukoti pinigus, kuriuos taupė susitikimui su Kalėdų seneliu. Tačiau mergaitės mama pasiūlė kitą variantą – gaminti širdeles-sages ir už jas gautus pinigus skirti Ukrainai. Gytės noras padėti nepaliko abejingų, o jos gaminta širdele pasipuošė net Kėdainių meras.

2022 metų balandžio 22 dieną Vilniaus „Avia Solutions group“ arenoje įvyks Ukrainos paramos koncertas „Labas vakaras! Mes iš Ukrainos“, kuriame dalyvaus ryškiausios šios šalies estrados žvaigždės: MONATIK (Dmytro Monatyk), DOROFEEVA (Nadiia Dorofieieva), Sergijus Babkinas, Jerry Heil, Alina Pash, Olena Kravec, Dmytro Tankovič, Jevgen Smorigin, Viktorija Bulitko, Natalia Garipova, Aksimas Konovalas, Savjanas Karagodinas.

Jau daugiau kaip mėnesį Rusijos karinės pajėgos naikina tūkstantmetę vertybę – Ukrainos tautą. Per šį brutalaus karo laikotarpį žuvo mažiausiai penki tūkstančiai civilių, tarp kurių – apie pusantro šimto vaikų. Tarptautinės organizacijos sako, kad tikrieji skaičiai gali būti didesni. Lietuvos aktyvių moterų komitetas kvietė šeimas į dar vieną simbolinę akciją Vilniuje, skirtą palaikyti Ukrainą.

Justinas Jarutis kviečia drauge išleisti naują dainą, įsigyjant nepakeičiamus žetonus (angl. NFT‘s), ir taip prisidėti prie pagalbos Ukrainos kariams bei savanoriams rinkimo. Tai bendras, šiandien startuojantis atlikėjo ir meno bei technologijų kūrybos komandos „Sick Block Party“ projektas. Dainą sudarys 111 NFT žetonų, kurių vieno kaina bus 0,09 eterio (ETH) arba vidutiniškai apie 250 eurų dabartiniu kursu. Planuojama surinkti apie 30 000 eurų.

Įspūdingas paramos koncertas Ukrainai. Garsiausios pasaulio žvaigždės susivienijo Birmingame ir Ukrainai siuntė galingą palaikymo žinutę. Per įspūdingus garsenybių pasirodymus, prie kurių prisijungė ir ukrainietė Eurovizijos nugalėtoja Džamala, žmonės Ukrainai paaukojo net 15 milijonų eurų. Triukšmingas, spalvingas ir garsus, bet visai kitoks nei iki šiol Birmingamo arenoje vykę koncertai.

Lietuvos moterys įvairiuose šalies miestuose suskubo gaminti karinius kamufliažinius tinklus. Jie netrukus iškeliaus į Ukrainą. Savanorės prisipažįsta, tokios veiklos imtis teko pirmą kartą. Moterys užsimojo pagaminti kelis šimtus metrų kamufliažinių tinklų. Laikinomis tinklų gamybos dirbtuvėmis tapo bažnyčios, bendruomenės namai, mokyklos ar siuvyklos. Ukrainietė Darya dabar saugi. Ji kartu su kitomis savanorėmis Panevėžyje gamina kamufliažinius tinklus.

Ukrainos žmonėms nori padėti ir Lietuvos moksleiviai: mokyklose renka paramą ukrainiečiams, po pamokų savanoriauja rūšiuodami surinktą maistą ir įvairius daiktus. Jaunimas įsitikinęs: ukrainiečiai kovoja ne tik už savo laisvę – jei nepadės jie, nepadės niekas. Šiaulių ukrainiečių organizacijoje „Karpatai“ žaislus mažiesiems ukrainiečiams renka devynmetis Arnas.

Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi aptarė humanitarinės pagalbos Ukrainai, paramos karo pabėgėliams bei Europos Sąjungos (ES) priklausomybės nuo rusiškų žaliavų mažinimo klausimus, pranešė Vyriausybė.  „Putino karas prieš Ukrainą reikalauja išskirtinio ES susitelkimo ir reakcijos.