pajamos

„Sodra“ suskaičiavo, kiek pajamų pernai gavo Lietuvos gyventojai. Vidutiniškai per mėnesį vienas dirbantysis praėjusių metų gale gavo beveik 1300 eurų į rankas, 120 eurų daugiau nei metus prieš tai. Pasak „Sodros“ ir ekonomistų, gyventojų perkamoji galia auga. Autoserviso ir automobilių detalių parduotuvės savininkas Šarūnas pasakoja, kad jo įmonėje dirba 130 darbuotojų. Praėję metai verslui nebuvo blogi: dėl to atlyginimai vidutiniškai kilo 11 procentų.

„Auga group“ pardavimo pajamos pernai siekė 81,41 mln. Eur, kai 2022 m. buvo 80,09 mln. Eur, t. y. 1,6 proc. mažiau. Bendrasis grupės nuostolis 2023 m. buvo 0,62 mln. Eur, kai ankstesniais metais bendrasis pelnas siekė 15,27 mln. Eur. 2023 m. grupės EBITDA buvo 1,48 mln. Eur, o 2022 m. šis rodiklis siekė 19,58 mln. Eur. „Nors 2023 m. buvo sudėtingi, tačiau paskutinį metų ketvirtį visi grupės segmentai dirbo pelningai.

Kauno laisvojoje ekonomikos zonoje investavusios daugiau kaip 140 mln. eurų JAV kompanijos „Hollister Incorporated“ padalinys pernai pardavimų pajamas augino iki 128 mln. eurų (2022 metais jos siekė 115 mln.

AB „K2 LT“, valdančios „Lietuvos krematoriumą“, pajamos preliminariais duomenimis 2023 metais siekė 1,9 mln. Eur ir buvo 17 proc. mažesnės negu 2022 m., kuomet sudarė 2,2 mln. Eur. Tuo tarpu bendrovei priklausančios UAB „Rekviem LT“, valdančios atsisveikinimo namų verslą, pajamos 2023 m. sudarė 1,2 mln. Eur ir buvo 39 proc. didesnės negu 2022 m., kuomet sudarė 0,8 mln. Eur. Pagrindinė „K2 LT“ mažesnių pajamų priežastis – 17 proc.

Lietuvos dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ grupė pernai gavo 82,2 mln. eurų neaudituotų konsoliduotų pajamų – 16 proc. mažiau nei 2022 metais (98,2 mln. eurų), jos grynasis pelnas siekė 12,2 mln. eurų – 22 proc. mažiau (15,7 mln. eurų).  Nepaisant sėkmingo sandorio ir gauto pelno už antrinės bendrovės „GET Baltic“ 66 proc. akcijų paketo pardavimo, pelno mažėjimui įtakos darė sąnaudos. Bendrovė, be to, pervertino ilgalaikį turtą, kurio vertės sumažėjimas buvo 4,7 mln.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ praėjusiais metais uždirbo 14,6 mln. eurų grynojo pelno – 15 proc. daugiau nei 2022 metais. Per metus grupė gavo 212,2 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 9,3 proc. mažiau nei 2022 metais, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Vilvi Group“. Grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) augo 9,1 proc. iki 21 mln. eurų.

2023 metais darbo rinka išliko stabili – nepaisant metų pradžioje išaugusio nedarbo lygio, priėmimų skaičius buvo didesnis nei atleidimų, o bendras dirbančiųjų skaičius padidėjo. Nuosekliai augo ir darbo pajamos, vidutinis atlyginimas pasiekė 1275 eurų. Tačiau pastebimas visuomenės ir darbo rinkos senėjimas – parodė „Sodros“ ketvirtojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga.

Ketvirtadienį „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė apžvelgs 2023 metų gyventojų darbo pajamų tendencijas. Pristatyme ketinama papasakoti, kaip visus praėjusius metus kito vidutinės darbo pajamos ir infliacija, kokio amžiaus darbuotojų gretos augo sparčiausiai ir kurie ekonominiai sektoriai labiausiai „sensta“, taip pat – ar pasikeitus vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarkai, daugiau tėčių išeina vaiko priežiūros atostogų.

AB „Kauno energija“ 2023 metais uždirbo 3,9 mln. eurų pelno, t. y. 38 proc. mažiau nei užpernai (6,3 mln. eurų). Tuo metu pardavimų pajamos pernai sudarė 85 mln. eurų – 2 proc. mažiau nei 2022 m. (87 mln. eurų), per biržą pranešė bendrovė. Visos grupės, kurią sudaro „Kauno energija“ bei jos patronuojama bendrovė UAB „GO Energy“ pelnas pernai siekė – 4,5 mln. eurų (2022 m. – 6,4 mln. eurų), pardavimų pajamos – 86 mln. eurų (2022 m. – 88 mln.

Bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos už visus 2023 m. sudarė 846,9 mln. Eur, t. y. buvo 5,4 proc. didesnės negu 2022 m., rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) surinkti duomenys. Pernai daugiausia pajamų už teikiamas elektroninių ryšių paslaugas gavo „Telia Lietuva“, AB (38,5 proc.), „Tele2“ (27,1 proc.), „Bitė Lietuva“ (21,3 proc.). Investicijos į viešojo elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą 2023 m., palyginti su 2022 m., sumažėjo 4,0 proc. ir sudarė 111,9 mln. Eur.

Prancūzijos kapitalo vaistų prekybos įmonė „Servier Pharma“ praėjusiais finansiniais metais gavo 53,1 mln. eurų pajamų – 13,1 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Įmonės grynasis pelnas finansiniais metais, kurie prasidėjo 2022-ųjų spalį ir baigėsi 2023 metų rugsėjo pabaigoje, siekė 4,9 mln. eurų – 70,8 proc. daugiau, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Praėjusių metų pabaigoje įmonėje dirbo 45 darbuotojai (prieš metus – 43). 100 proc.

Bendrosios pašto rinkos pajamos 2023 metais siekė 273,8 mln. eurų ir buvo 6,5 proc. didesnės negu 2022 metais. Pagal pajamas didžiausias rinkos dalis užėmė Lietuvos paštas (26,4 proc.), „DPD Lietuva“ (19,6 proc.), „Venipak Lietuva“ (12,1 proc.), „DHL Lietuva“ (10,2  proc.) ir „Omniva LT“ (9,2 proc.), pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Pernai išsiųstų pašto siuntų skaičius siekė 86 mln., didžiąją dalį (67,6 proc.) visų pašto siuntų sudarė pašto siuntiniai.

AB „Grigeo“ įmonių grupė per 2023 metus pasiekė 195,4 mln. eurų konsoliduotą pardavimo apyvartą, tai yra 7,9 mln. eurų mažiau nei per 2022 m. atitinkamą laikotarpį. Bendrovė per biržą taip pat pranešė, kad ataskaitiniu laikotarpiu grupė uždirbo 29,6 mln. eurų pelno prieš apmokestinimą, tai yra 18 mln. eurų daugiau nei per tą patį 2022 m. laikotarpį. Grupės EBITDA rodiklis – pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo, palyginti su 2022 m. 12 mėnesių padidėjo 17,6 mln.

Tarptautinės asmeninių kompiuterių rinkos lyderė – Kinijos „Lenovo Group“ pranešė grynąjį pelną savo finansinių metų trečiąjį ketvirtį (pernai spalio-gruodžio mėnesiais) sumažinusi 23 proc., įplaukoms netikėtai analitikams padidėjus. Anot bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, grynasis pelnas sunyko nuo 437 mln. iki 337 mln. JAV dolerių, pardavimų pajamos išaugo 3 proc. iki 15,721 mlrd. dolerių.

„Delfi“ naujienų portalus Baltijos šalyse valdanti Estijos žiniasklaidos bendrovė „Ekspress Grupp“ pranešė pardavimų pajamas dėka įplaukų iš skaitmeninių paslaugų padidinusi 14 proc. iki 73,1 mln. eurų. Pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) augo 15 proc. iki 10,2 mln. eurų. Grynojo pelno per praėjusius metus uždirbta 3,7 mln. eurų.

2023 metais atpigus jūrinių krovinių pervežimui, Švedijos kapitalo krovinių gabenimo laivais bendrovė „Greencarrier Liner Agency LT“ gavo dukart mažiau pajamų bei uždirbo mažiau pelno. „2023 metais ženkliai sumažėjo jūrinių krovinių pervežimo tarifai, tai lėmė ir bendrovės pajamų bei pelno mažėjimą. Bendrovė aptarnavo didesnius importo krovinių srautus, tačiau pastebimai sumažėjo eksporto krovinių srautas ir jų pelningumas“, – teigiama įmonės Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Vieną didžiausių greito maisto restoranų tinklų pasaulyje turinti JAV „Yum! Brands Inc.“ pelną per metus išaugino ketvirtadaliu, įplaukoms didėjus vos procentu. Pasak bendrovės pranešimo, grynasis pelnas pernai spalio-gruodžio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, augo nuo 371 mln. iki 463 mln. dolerių, o pardavimų pajamos – nuo 2,02 mlrd. iki 2,04 mlrd. dolerių. KFC greito maisto restoranų tinklo pajamos didėjo 2 proc.

Kelionių organizatorius „Tez Tour“ 2023 metais fiksavo rekordinius rezultatus: pajamos siekė 127 mln. eurų, t. y. 12 proc. daugiau nei 2022 m. Praėjusiais metais „Tez Tour“ išskraidino daugiau nei 160 tūkst. keliautojų. Tai yra 6 proc. daugiau nei 2022 m. ir daugiausiai iš visų kelionių organizatorių Lietuvoje. „Praėję metai buvo geriausi įmonės istorijoje.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ 2023-aisiais gavo bent 668 mln. eurų pardavimų pajamų – 34 proc. daugiau nei 2022 metais, skelbia bendrovė, remdamasi negalutiniais duomenimis. Pernai aviakompanija keleivių sulaukė 35,8 proc. daugiau nei ankstesniais metais – 4,536 mln. žmonių. Skrydžių padaugėjo 18 proc. iki daugiau kaip 44 tūkstančių. Oficialius veiklos 2023-aisiais finansinius rezultatus „Air Baltic“ planuoja pristatyti kovo pradžioje.

Kauno miesto biudžeto pajamos šiemet, palyginti su 2023 metų patvirtintu biudžetu, turėtų augti 17,6 proc. iki 587,8 mln. eurų, o asignavimai – 19 proc. iki 680,4 mln. eurų.  Biudžeto deficitui siekiant 92,6 tūkst. eurų, didžiąją dalį – 82,5 tūkst. eurų – planuojama panaudoti iš 2023 metų likučio, o likusius 10 tūkst. eurų – pasiskolinti, rašoma savivaldybės tarybai teikiamo biudžeto projekte.

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ pajamos 2023 m. augo 4,9 proc. ir pasiekė 343,7 mln. Eur. Pasak operatoriaus, augimui praėjusiais metais įtakos turėjo augantis verslo klientų segmentas ir didėjantis mobiliųjų duomenų vartojimas Lietuvoje ir užsienyje. „Praėjusieji metai pasižymėjo iššūkiais verslams ir visuomenei – visi susidūrėme su lėtėjančios ekonomikos nuotaikomis ir augančiomis kainomis“, – komentavo „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims Petras Masiulis.

Turint darbo sutartį mokesčius už darbuotoją sumoka darbdavys. Turint individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, pajamas reikia deklaruoti ir mokesčius susimokėti pačiam. Vis tik kyla klausimas, ką daryti su mažytėmis pajamomis, gaunamomis, pavyzdžiui, už svetainėje patalpintą reklamą. Vienas asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad gauna pasyvias pajamas – apie 20 eurų – už interneto puslapio reklamą.

SBA minkštųjų baldų gamintoja bendrovė „Kauno baldai“ 2023 metais gavo 26 mln. eurų pajamų – 10 proc. daugiau nei užpernai, kai įmonės pajamos siekė 23,8 mln. eurų. „Kauno baldų“ vadovas Tomas Mauricas teigia, jog įmonė šiemet suplanavo spartų augimą nepaisant lėtai atsigaunančios baldų paklausos. „Tai pasiekti mums padės praėjusiais metais atvertos naujos rinkos, taip pat nauji prekybos partneriai esamose didžiausių pardavimų šalyse: Skandinavijoje, Beniliukso šalyse.

Didžiausio kelionių organizatoriaus Baltijos šalyse „Novaturo“ pajamos 2023 metais, preliminariais duomenimis, siekė 208 mln. eurų – 6 proc. daugiau nei 2022 metais. Pernai aptarnauta maždaug 259 tūkst. klientų, kai 2022 metais jų buvo apie 267 tūkst., per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.   Vien gruodį „Novaturo“ pajamos siekė 8,2 mln. eurų arba 14 proc. mažiau nei tuo pačiu metu 2022 metais (9,5 tūkst.), paskutinį praėjusių metų mėnesį aptarnauta apie 8 tūkst.

Lietuvoje veikiančios finansinių technologijų (fintech) įmonės trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 353 mln. eurų pajamų – penktadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu (289 mln. eurų), pranešė Lietuvos bankas.  Anot jo, 70 proc. sektoriaus pajamų uždirbo 10 įmonių, tuo metu 65 įstaigų pajamos iš šios veiklos buvo mažesnės nei 5 mln. eurų.  Per ketvirtį atliktų mokėjimo operacijų suma sumažėjo 6,2 proc. – nuo 110 mlrd. iki 103 mlrd. eurų. Beveik 70 proc.

Mažiau uždirbantiems Lietuvoje yra sumažinama pajamų mokesčio našta, dėl ko gyventojai turi galimybę gauti didesnes pajamas. Vis tik tiems, kurie nusprendžia prisiimti daugiau darbų ar ką nors parduoti, pinigų atitenka mažiau. Tad jų alga „į rankas“ būna santykinai mažesnė nei bendradarbių.

Primenama, kad 2024 m. sausio 1 d. darbuotojai praras galimybę pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis, į kurias teisė buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus. Svarbu turėti omenyje, kad tokiu atveju už neišnaudotų kasmetinių atostogų perviršį darbuotojui nėra mokama jokia piniginė kompensacija. Tokia kompensacija nebūtų mokama nei tęsiantis darbo santykiams, nei išeinant iš darbo.

Didžiausio kelionių organizatoriaus Baltijos šalyse „Novaturo“ pajamos šiemet sausį-lapkritį siekė 201,6 mln. eurų – 8,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, įmonės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 7,9 mln. eurų ir buvo vienas geriausių grupės istorijoje, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

„MG grupės“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ 2024 metais planuoja pasiekti 350 mln. eurų apyvartą (su PVM) – 8 proc. didesnę nei planuojama šiemet.  Kitais metais grupė taip pat planuoja rekonstruoti ar atidaryti 12-15 parduotuvių, o investicijos sieks apie 5-7 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. „Aprangos“ apyvarta šiemet sausį-lapkritį siekė 292,8 mln. eurų – 10,4 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Tarptautinės grupės „Belor Group“ valdoma Lietuvos trąšų prekybos bendrovė „Belor“ pernai gavo 83 mln. eurų pajamų – 3,5 karto daugiau nei 2021 metais (24 mln. eurų).  Įmonė teigia, kad dėl dabartinių sąlygų rinkoje – nestabilumo dėl Rusijai ir Baltarusijai įvestų sankcijų bei ekonominio sąstingio – investicijos neplanuojamos, o šių metų rezultatus prognozuoti sunku, nors siekiama išlaikyti 2022-ųjų lygį. „Prognozuoti 2023 ir vėlesnių metų pardavimus dėl šiandieninių aplinkybių sudėtinga.

Lietuvos gyventojų pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį toliau augo – augimas buvo spartesnis negu infliacija, rodo naujausia „Sodros“ apžvalga. „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebi, kad darbo pajamos „į rankas“ liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, augo 10,7 proc., o metinė infliacija buvo 3,7 proc. Kas lėmė augimą? Pasak K. Zitikytės, darbo užmokesčio augimą lėmė minimalios mėnesio algos didinimas 15,1 proc.

Dabartinė Vyriausybė nesukūrė žadėtų naujų ir tvarių pajamų šaltinių, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Ši Vyriausybė buvo būtent ta, kuri kalbėjo ir žadėjo ir visaip kitaip sudarė įspūdį, kad jų valdymo laikotarpiu bus sugeneruotos tvarios, naujos biudžeto pajamos ateičiai. Deja, taip neatsitiko ir nuveikta tikrai per mažai“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ grynasis pelnas per devynis šių metų mėnesius augo 28 proc. iki 70,8 mln. eurų, o pajamos – 22 proc. iki 1,64 mlrd. eurų. „Avia Solutions Group“ koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) augo 31 proc. ir siekė 316 mln. eurų, pranešė grupė.

Centralizuotai šilumą tiekianti „Kauno energija“ per devynis šių metų mėnesius gavo 56,4 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 15,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Grupės pelnas augo 1,9 karto iki 1 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Kauno energija“. Vien bendrovės „Kauno energija“ pajamos šiemet augo 15 proc. iki 56,2 mln. eurų, o pelnas siekė 533 tūkst. eurų, kai prieš metus įmonė patyrė 443 tūkst. eurų nuostolį.

„Vilniaus baldai“ per finansinius metus (nuo 2022 metų rugsėjo 1 dienos iki šių metų rugpjūčio 31 dienos) gavo 97 mln. eurų pardavimo pajamų – 3 proc. mažiau nei ankstesniais metais (100 mln. eurų) ir uždirbo 3,1 mln. eurų grynojo pelno (175 tūkst. eurų nuostolis), pranešė „Vilniaus baldai“. Šie metai „Vilniaus baldams“ buvo pirmieji, kai įmonė savo veiklą sutelkė naujoje gamykloje Trakų rajone, Guopstų kaime.

Kokio dydžio atlyginimo užtektų ne tik patenkinti būtinuosius poreikius, bet ir skirti dalį pinigų pramogoms ar taupymui? Vieni specialistai skaičiuoja, kad ši suma turėtų gerokai viršyti minimalų atlyginimą, kiti tikina, kad visų poreikiai skirtingi. O dar kiti skaičiuoja, kad ori alga Lietuvoje turėtų siekti 2 tūkst. eurų.

 Lietuvoje padalinį turintis Latvijos bankas „Citadele“ per devynis šių metų mėnesius Baltijos šalyse uždirbo 100,2 mln. eurų grynojo pelno – 2,9 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 34,1 mln. eurų. Bankas šiemet gavo 174,3 mln. eurų pajamų – 48,6 proc. daugiau, skelbiama banko ataskaitoje. Vien trečiąjį ketvirtį  „Citadele“ pajamos Baltijos šalyse augo 49,6 proc. iki 60,6 mln. eurų, o grynasis pelnas – 2,3 karto iki 35,7 mln. eurų.

Kipre registruoto „Domimax Holding“ valdomos minkštų baldų, čiužinių, antklodžių ir pagalvių gamintojos „Dominari“ grupės, veikiančios daugiausia Panevėžio rajone, pajamos per 2022 metus sumažėjo 4 proc. iki 113,8 mln. eurų (2021 metais – 114,2 mln. eurų).  Grupė patyrė 574 tūkst. eurų nuostolį, kai 2021 metais jos grynasis pelnas siekė 243 tūkst. eurų, rodo Registrų centrui pateiktos įmonės ataskaitos.

Didžiosios Britanijos valdžia planuoja keisti pašalpų mokėjimo tvarką žmonėms, kurie dėl sveikatos būklės negali dirbti. Pakeitimai, kurie nuo 2025 metų palies šimtus tūkstančių žmonių, padės sutaupyti 4 mlrd. svarų sterlingų iš socialinio aprūpinimo biudžeto. Pagal pateiktus pasiūlymus daug daugiau žmonių būtų priversti susirasti darbą, nors kenčia nuo įvairių fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų, skelbia BBC. Darbo ir pensijų departamentas teigė, kad reforma bus laipsniška.

Valstybės valdomos elektros ir dujų perdavimo grupės „Epso-G“ pajamos per devynis šių metų mėnesius sumenko 15 proc. iki 355,1 mln. eurų.  Įmonės teigimu, dėl mažėjusių energijos kainų reikšmingai išaugo konsoliduotas grynasis pelnas – jis siekė 53,9 mln. eurų, kai 2022 metais įmonė patyrė 38 mln. eurų nuostolį, pranešė „Epso-G“. Grupės pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) siekė 78,2 mln. eurų, kai 2022 metais buvo minus 16,4 mln. eurų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių gyventojų realiųjų pajamų augimas per metų ketvirtį balandį-birželį sulėtėjo iki 0,5 proc. nuo 1,4 proc. sausį-kovą, pirmadienį skelbia organizacija. Jų didėjimas užfiksuotas ketvirtą metų ketvirtį iš eilės. Tuo tarpu sukurto bendrojo vidaus produkto dalis vienam gyventojui EBPO šalyse paaugo nuo 0,2 proc. pirmąjį šių metų ketvirtį iki 0,4 proc. antrąjį.

Automobilių dalių, jų remonto ir priežiūros, informacinių technologijų bei nekilnojamojo turto verslus Baltijos šalyse vienijančios grupės „Baltic Automotive DC“ konsoliduotos pajamos 2022–2023 finansiniais metais augo 9 proc. iki 87,4 mln. eurų, 2021–2022 finansiniais metais jos siekė 79,9 mln. eurų.  Per finansinius metus, kurie prasideda kovo 1-ąją ir baigiasi vasario 28 dieną, grupė uždirbo 974 tūkst. eurų grynojo pelno – perpus mažiau (1,99 mln.

Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia – Lietuvos gyventojus, pagal gaunamas metines pajamas, netikėtai aplenkė kaimynai latviai. Tačiau lietuviai gali girtis gaunantys daugiau pajamų per metus nei lenkai. Tiesa, ekonomistai aiškina, kad pajamos dar ne viskas. Mat kaimyninėje Lenkijoje prekių ir paslaugų kainos gerokai mažesnės nei Lietuvoje, dėl to perkamąja galia lenkai prilygsta lietuviams. Šiaulietis Vilius kloja miesto gatves – ruošia naują kelią asfaltavimo darbams.

Gyventojai ir nevyriausybinės organizacijos piktinasi, kodėl Lietuvoje ilgiau nei 10 metų skursta tiek pat žmonių – maždaug kas penktas Lietuvos gyventojas. Į bėdą patekusiems žmonėms bando padėti Lietuvos Raudonasis Kryžius – atidarė naują humanitarinės pagalbos liniją 111. Neringa pasakojo savo istorija, kaip staiga liko be nieko ir bet kokia pagalba buvo labai reikalinga. Paskambinus šiuo numeriu skurstantys gali gauti būtiniausius daiktus: drabužius, higienos priemones.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ per devynis šių metų mėnesius gavo 353,3 mln. eurų pajamų – 7,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Įmonės grynasis pelnas padidėjo 20,7 proc. iki 50,3 mln. eurų, pranešė „Telia Lietuva“. Bendrovės EBITDA padidėjo 14 proc. iki 126,9 mln. eurų, o EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų ir pelno, padidėjo 15,7 proc. iki 129,1 mln. eurų. Vien trečiąjį ketvirtį pajamos, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 8,4 proc. iki 122,8 mln. eurų.

Į valstybės biudžetą per aštuonis šių metų mėnesius surinka apie 11,105 mlrd. eurų pajamų – maždaug 8,4 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Per visus šiuos metus tikimasi surinkti 10 proc. daugiau įplaukų nei suplanuota (15,544 mlrd. eurų).   „Numatome 10 proc. geresnį jo (biudžeto pajamų plano – BNS) vykdymą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktorius Irmantas Mikulėnas.

Mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“ trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 86,9 mln. eurų pajamų – 3,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją ir pritaikius IFRS 16 efektą (EBITDAaL) siekė 36,5 mln. eurų – 19 proc. daugiau nei pernai, trečiadienį pranešė bendrovė.   Teigiama, kad trečiojo ketvirčio rezultatus lėmė nuosekliai didėjantis verslo klientų skaičius bei augantis duomenų vartojimas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Klaipėdos žuvies ir žuvies produktų didmeninės prekybos įmonės „Seafishtrade“ pajamos praėjusiais metais augo 34 proc. iki 91,9 mln. eurų (2021 metais – 68,7 mln. eurų). Bendrovės grynasis pelnas per metus sumažėjo 3,7 karto iki 1,1 mln. eurų (2021 metais – 4 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateiktos įmonės ataskaitos. „Seafishtrade“ teigia, kad produkciją parduoda Vakarų Afrikos regione, kuriame didelės konkurencijos nėra.

Lietuvių įkurtą kibernetinės saugos sprendimų bendrovę – Lietuvos „vienaragį“ „Nord Security“ valdančios bendrovės „360 IT“ pajamos pernai augo 53 proc. iki 66,9 mln. eurų (2021 metais – 43,8 mln. eurų), ji patyrė 22,7 mln. eurų grynųjų nuostolių (72,5 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktos ataskaitos. Pasak „360 IT“, nuostolius lėmė apskaitos politika, pagal kurią pajamos, priešingai nei sąnaudos, pripažįstamos ne iš karto.