pajamos

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 92,1 mln. eurų grynojo pelno, arba 24 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (121,1 mln. eurų). Jos pajamos smuko 13 proc. iki 1,59 mlrd. eurų (1,83 mlrd. eurų), pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) per tris mėnesius buvo mažesnis 4 proc. ir siekė 131,4 mln. eurų (137,1 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė bendrovė.

Viena didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ valdoma vaistinių tinklų valdytoja „Euroapotheca“ pernai gavo 1,03 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų, arba 27 proc. daugiau nei užpernai.  „Eurapotheca“ grupės grynasis pelnas pernai augo 2,4 karto iki 26 mln. eurų (2021 metais – 11 mln. eurų). Tam didžiausios įtakos turėjo vienkartiniai apskaitiniai įvykiai 2021 metų ataskaitose, susiję su investicijų vertinimu, pranešė grupė.

Vilniaus medienos prekybos bendrovės „Praslas“ pelnas pernai krito beveik triskart –  uždirbta 1,1 mln. eurų (užpernai – 3,1 mln. eurų). Jos pajamos mažėjo daugiau nei trečdaliu, tačiau įmonė teigia, kad dirba stabiliai ir gali plėstis. Bendrovės Registrų centrui pateiktose ataskaitose teigiama, kad pelnas pernai mažėjo, nes medieną tapo įmanoma parduoti tik su mažesniu antkainiu. „Teko įsitikinti, kad daugelyje rinkų galima dirbti tik pritaikant nedidelius antkainius.

Daugeliui įprasta, kad norint gauti pinigų ir išgyventi tenka dirbti. Vis tik ne vienas yra pasvajojęs apie pasaulį, kuriame nereikia dirbti, tačiau į sąskaitą vis tiek plaukia pinigai. Įdomu, kad tai gali tapti realybe pasitelkus universalias bazines pajamas. Šios pajamos dar vadinamos „besąlyginėmis“ dėl to, kad jos būtų mokamos visiems šalies gyventojams be jokių išimčių ar sąlygų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad trečiadienį pradeda siųsti priminimus gyventojams, deklaravusiems pajamas, tačiau laiku nesumokėjusiems deklaruoto mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Artimiausiomis dienomis priminimus gaus daugiau nei 55 tūkst. gyventojų, kurie yra nesumokėję daugiau nei 5 eurų GPM ir kitų mokesčių. Bendra nesumokėta suma siekia 39,4 mln. eurų.

Vienas didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ šiemet sausį-balandį gavo 54,6 mln. pajamų – 7,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien balandį grupė gavo 19 mln. eurų pajamų – 8,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jos siekė apie 17,5 mln.

Prekybos tinklą „Norfa“ savininko Dainiaus Dundulio kontroliuojama didmeninės prekybos, maisto produktų gamybos, logistikos bei nekilnojamo turto nuomos įmonė „Rivona“ pernai uždirbo 16,3 mln. eurų grynojo pelno – 29 proc. daugiau nei 2021 metais (12,6 mln. eurų). Bendrovės pajamos per metus augo 15 proc. iki 589,8 mln. eurų (511,9 mln. eurų), rodo Registrų centro pateiktos  ataskaitos.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šių metų sausį-balandį  gavo 69,82 mln. eurų pajamų – 0,2 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Vien balandžio mėnesį grupė gavo 16,25 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 16,7 proc. mažiau nei pernai balandį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Gamtinių dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ reguliuojamos veiklos pajamos 2024 metais augs 4,4 proc. iki 67,01 mln. eurų.  Tokią bendrovės transportavimo paslaugų pajamų viršutinę ribą antradienį nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“. Šiems metams nustatytos šios veiklos pajamos yra 64,17 mln. eurų.

Ivano Paleičiko vaikų kontroliuojama kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninės prekybos įmonė „Fleet union“ pernai gavo 381 mln. eurų pajamų, arba 48 proc. daugiau nei 2021 metais (256,9 mln. eurų). Beveik visos pajamos (380,9 mln. eurų) gautos iš tarpininkavimo ir pardavimo Lietuvoje, teigiama Registrų centrui pateiktose 2022-ųjų ataskaitose. „Fleet union“ nurodo, kad 2023 metais ketina didinti pardavimus ir plėsti klientų aptarnavimo geografiją.

Didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Omniva LT“ pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį augo 10,4 proc. iki 6,8 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas augo 2,7 proc. ir siekė 568 tūkst. eurų, pranešė bendrovė. „Istoriškai pirmasis metų ketvirtis būna vienas iš geriausių metų, o prie geresnių rezultatų prisidėjo ir mažesnės nei tikėtasi energetinių kaštų išlaidos – kuras, dujos, elektra.

Iki 2022 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,43 mln. gyventojų – apie 90 tūkst. daugiau nei pernai. Iš maždaug 760 tūkst. pajamų deklaracijas privalančių pateikti gyventojų laiku pareigą atliko apie 82 proc., skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  Pasak jos, didžioji deklaravusiųjų dalis neprivalėjo deklaruoti pajamų, bet tai padarė norint susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką. 322 mln. eurų permoką deklaravo beveik 950 tūkst.

Valstybės biudžeto pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 3,814 mlrd. eurų – 7,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, skelbia Finansų ministerija. Jos duomenimis, šiemet sausį-kovą valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 4,594 mlrd. eurų – 8,5 proc. daugiau nei per pirmus tris 2022 metų mėnesius. Tai sudarė 24,5 proc. patvirtinto metinio pajamų plano. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 2,943 mlrd. eurų – 7,83 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Vyriausybės siūlomas naujas individualios veiklos apmokestinimas siekiant jį priartinti prie darbo santykių nėra protingas, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Jos teigimu, tai neatitinka prezidento gerovės valstybės vizijos, nes valstybės tikslas turi būti stiprinti viduriniąją klasę.

Baigiantis 2022 metų pajamų deklaravimui, tai padarė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų, tačiau iš privalančiųjų tai padaryti deklaracijas pateikė apie 70 proc., skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Virš 1,4 milijono gyventojų pateikė metines pajamų deklaracijas, tai apskritai iš 800 tūkst. pajamų deklaracijas pateikti privalančių gyventojų jas jau pateikė virš 70 procentų“, – LRT radijui antradienį viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

SBA tekstilės įmonių grupė „Utenos trikotažas“ per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 6,1 mln. eurų pajamų – 29,8 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai.  Pasak įmonės atstovų, tokius rezultatus lėmė makroekonominiai pokyčiai, mažėjančio vartojimo tendencija pagrindinėse eksporto rinkose, pranešė „Utenos trikotažas“. „Šiuo metu tekstilės sektorius, kaip ir visa pramonė Lietuvoje, susiduria su išties nemenkais iššūkiais – dėl mažėjančio vartojimo eksporto rinkose, ypač Vokietijoje ir Skandinav...

Kiekvienas gyventojas kasmet privalo deklaruoti gautas pajamas. Tačiau turite įsidėmėti, kad nustatytą mokestį jūs turėsite sumokėti ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bet ir „Sodrai“. Įspėjimą siunčia ir tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį, mat jeigu už jus darbdavys sumoka privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), tai nereiškia, kad to padaryti nereikės dar kartą.

Iš visų trijų Baltijos valstybių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė per pirmus tris metų mėnesius gavusi 104,3 mln. eurų pajamų – 74 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Pranešime pažymima, jog tai – didžiausios kada nors per pirmąjį metų ketvirtį fiksuotos pajamos per visą bendrovės veiklos laikotarpį. „Pirmojo ketvirčio rezultatas pranoko mūsų lūkesčius, bendrovė grįžta prie stabiliai pelningos veiklos.

Nerijaus Numos (buvęs Numavičiaus) netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos bendrovių „Maxima LT“ praėjusiais metais gavo 1,985 mlrd. eurų pajamų – 12,8 proc. daugiau nei 2021 metais.  Grynojo pelno per praėjusius metus gauta 88,5 mln. eurų, arba 4,5 proc. daugiau nei užpernai (84,7 mln. eurų), penktadienį pranešė bendrovė.

Pajamas už praėjusius metus jau deklaravo daugiau nei 1 mln. gyventojų, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) Anot jos, 748 tūkst. gyventojų pateikė pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose deklaravo grąžintiną 261 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumą, 176 tūkst. gyventojų deklaravo mokėtiną 126 mln. eurų GPM sumą. „Šiemet net 130 tūkst.

„Toyota“ ir „Lexus“ automobilių atstovė Lietuvoje „Mototoja“ pernai gavo 66,6 mln. eurų pajamų, arba 29 proc. daugiau nei 2021-aisiais, kai jos siekė 51,6 mln. eurų. Bendrovė pernai uždirbo 2,6 mln. eurų, arba 44 proc. daugiau nei 2021 metais (1,8 mln. eurų), 99 proc. pelno gauta iš veiklos Lietuvoje, nurodoma Registrų centrui pateiktose finansinėse ataskaitose. Šiemet planuojami ne mažesni pardavimai nei pernai.

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ (ASG) pajamos per praėjusius metus augo beveik dukart – iki 1,9 mlrd. eurų (2021 m. – 1 mlrd. eurų), pirmadienį pranešė bendrovė. Grupės koreguotas pelnas pernai siekė 85 mln. eurų ir buvo 2,7 karto didesnis nei 2021 metais (32 mln. eurų), o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 288 mln. eurų ir buvo 85 proc. didesnis nei 2021 metais (155 mln.

Lietuvoje veikiantys bankai pernai uždirbo 468 mln. eurų neaudituoto pelno – 42,7 proc. (beveik 140 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais, pranešė Lietuvos bankas (LB).  Pelningai pernai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, pastarieji kartu patyrė 10,7 mln. eurų nuostolį. Grynosios bankų palūkanų pajamos pernai siekė 811 mln. eurų – 55,9 proc. (291 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais.

Visuomenę ne juokais išgąsdino valdžios planuojamas visuotinis nekilnojamo turto mokestis. Nors Finansų ministerija tikina, kad vidutinis mokestis bus 14 eurų, būsto rinkos analitikai ir ekonomistai tuo smarkiai abejoja. Ypač nuskriausti esą galimai liks vilniečiai, ir visai nepelnytai. Pasak ekspertų, atpirkimo ožiais taps jauni žmonės su vaikais, perkantys didesnio ploto butus, o ne turtuoliai. Be to, mokestis esą vėl išpūs nuomos kainas.

Vienos didžiausių korpusinių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Vilniaus baldų“ grupės 2023 finansinių metų šešių mėnesių pardavimai šiek tiek sumenko, nuostolis perkopė 2 mln. eurų.  Pusmečio pajamos sudarė 48,869 mln.eurų – šiek tiek mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu (49,781 mln. eurų), tačiau grynasis nuostolis siekė 2,048 mln. eurų, kai tuo pačiu metu pernai grynasis pelnas siekė 6,808 mln. eurų, pranešė bendrovė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pateikti pajamų deklaracijas iki gegužės 2 d. turi ir tie nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie pernai gavo pajamų iš užsienyje veikiančios įmonės arba kitos šalies gyventojo, taip pat, jei gavo pajamų už užsienio valstybėse vykdomą veiklą (pvz., už svetur atliekamą samdomą darbą, vykdomą registruotą individualią veiklą ir pan.). VMI duomenimis, 2021 metais tokias pajamas iš užsienio gavo apie 28 tūkst. gyventojų.

Siuntų pristatymo bendrovės „DPD Lietuva“ pajamos 2022 metais augo 7 proc. iki 63 mln. eurų, šiemet bendrovė planuoja plėtrą.  „Dabar srautai stabilizavosi, tačiau vis dar yra gerokai didesni nei prieš pandemiją. Taip pat pernai 24 proc. augo siuntų pristatymo į užsienį apimtys“, – pranešime sakė „DPD Lietuvos“ vadovas Robertas Vilkaitis.

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos iš licencinės veiklos pernai, palyginti su 2021 metais, augo 1,6 karto iki 405,2 mln. eurų. Elektroniniai pinigai – elektroninėse kortelėse esanti informacija apie sąskaitose esančių pinigų likučius Mokėjimo operacijų suma buvo 1,3 karto didesnė nei užpernai ir siekė 110 mlrd. eurų, pranešė Lietuvos bankas (LB). Pranešama, kad 2022 metų pabaigoje licencijas turėjo 131 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga.

Viena didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Tez Tour“ praėjusiais metais gavo 113,8 mln. eurų pajamų  – beveik dukart daugiau nei 2021-aisiais, pirmadienį pranešė bendrovė.  „2022 metus baigėme pelningai“, – pranešime sakė „Tez Tour“ direktorius Aleksandras Sukovas. „Tez Tour“ vadovo teigimu, išankstiniai kelionių užsakymai leidžia susikurti tvirtą pagrindą sėkmingiems 2023 metams.  Pernai „Tez Tour“ išskraidino daugiau nei 151 tūkst.

Kaune veikiančios elektronikos produktų gamybos įmonės „Kitron“ pajamos pernai augo 22,4 proc. iki 124,8 mln. eurų, o pelnas iki mokesčių – 41,6 proc. iki 10,9 mln. eurų „Kitron“ Lietuvoje vadovas Mindaugas Šeštokas teigė, jog 2022-ieji įmonei tiek Lietuvoje, tiek grupės mastu buvo augimo metai, „Kitron“ Lietuvoje pasiekė rekordines pardavimo pajamas.

Finansų ministerijai siūlant individualią veiklą apmokestinti 20 proc. finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad pajamos turi būti apmokestinamos pagal jų dydį, o ne veiklos formas.   „Man atrodo, kad dirbančiųjų supriešinimas pagal darbo santykius ir individualią veiklą yra šiek tie savotiškas.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo grupė „Žemaitijos pienas“ per praėjusius metus, preliminariais duomenimis, gavo 263,4 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 31 proc. daugiau nei 2021-aisiais (201,2 mln. eurų). Grupės neaudituotas grynasis pelningumas pernai siekė 1,5 proc.

Finansų ministerijos rengiama mokesčių pertvarka numato „Sodros“ įmokų pokyčius individualios veiklos pajamoms, skelbia portalas „Delfi“, remdamasis „darbiniu“ dokumentu.  Siūloma „Sodros“ įmokas skaičiuoti nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, nepriklausomai nuo individualios veiklos pobūdžio, be to, siūloma suvienodinti „Sodros“ lubas – 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio lubas individualios veiklos pajamoms suvienodinti su 60 VDU darbo pajamų lubomis.

Viena didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ vasarį, preliminariais duomenimis, gavo 12,8 mln. eurų pajamų – 36 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (9,4 mln. eurų).   Aptarnautų keleivių skaičius vasarį, palyginti su pernai vasariu, augo 6,4 proc. iki 12,2 tūkst., per „Nasdaq“ Vilniaus biržą trečiadienį pranešė „Novaturas“. Grupės vadovas Vitalijus Rakovskis pastebi, kad rezultatai gerėja net stiprėjant konkurencinei aplinkai.

Pašto rinkos pajamos pernai augo 7,6 proc. ir siekė 257,2 mln. eurų, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys. Anot RRT, tai didele dalimi lėmė pašto paslaugų kainų augimas, nes pašto siuntinių skaičius pernai išliko beveik nepakitęs – apie 45,5 mln., o korespondencijos siuntų kiekiai sumažėjo 14,4 proc. iki 39,8 mln. „Nepaisant to, infliacija akivaizdžiai atsispindi pajamų statistikoje. Nors pašto siuntinių kiekis išliko panašus, visgi pernai fiksuotas 7,4 proc.

Vaisių, uogų ir daržovių prekybos įmonė „Baltic Fresh Fruit“ per praėjusius metus gavo 109 mln. eurų pajamų, arba 35 proc. daugiau nei 2021-aisiais (80,5 mln. eurų). Įmonė uždirbo beveik 0,9 mln. eurų grynojo pelno – 7,8 proc. (2021 m. – 0,82 mln. eurų) daugiau, nurodoma Registrų centrui pateiktose finansinėse ataskaitose.  Jose nurodoma, kad šiemet „Baltic Fresh Fruit“ tikisi dar labiau padidinti pardavimus ir dirbti pelningai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atsako į pagrindinius klausimus, ką reikia žinoti apie pajamų deklaravimą. VMI informuoja, kad perkėlė duomenis į Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) ir daugiau nei 2,4 mln. gyventojų prisijungę jau gali matyti teikimui parengtas savo pajamų mokesčio deklaracijas. Deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius, kaip ir kasmet, reikia iki gegužės 2 d. Iš viso pajamų deklaracijas šiais metais pateikti privalo 822 tūkst. gyventojų, iš kurių 327 tūkst.

Italijos mados grupė „Prada SpA“ įplaukas praėjusiais metais išaugino 21 proc., grynąjį pelną – 1,7 karto. Pasak bendrovės pranešimo, palyginti su 2021-aisiais, grynasis pelnas išaugo nuo 294 mln. iki 465 mln. eurų, o pakoregruotas EBIT (pelnas iki mokesčių ir palūkanų) – 69 proc. iki 845,2 mln. eurų. Pardavimų pajamos didėjo nuo 3,37 mlrd. iki 4,2 mlrd. eurų, o vien tik mažmeninių – 24 proc. iki 3,7 mlrd. eurų.

Gyventojai, prisijungę prie elektroninės Mokesčių inspekcijos sistemos, jau gali matyti parengtas pajamų mokesčio deklaracijas. Mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad nuo sausio savo pajamas deklaravo jau beveik pusė milijono gyventojų. Deklaruoti pajamas gyventojai galės iki gegužės 2-os. O pinigus už mokesčių permokas, gyventojai gaus kaip įprastai – iki liepos 31-osios.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) iki šio trečiadienio žadant į Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) perkelti visus duomenis apie maždaug 2,3 mln. gyventojų praėjusių metų pajamas ir išlaidas, nuo sausio iki šiol pajamas jau deklaravo apie 420 tūkst. žmonių.

Žemės ūkio ir maisto gamybos grupė „Linas Agro Group“ per šešis 2022–2023  finansinių metų mėnesius gavo 1,1 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų – 33 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Grynasis pelnas išaugo 2,8 karto iki beveik 45 mln. eurų. Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė beveik 74 mln. eurų – 77 proc. daugiau, pranešė grupė.

SBA grupės valdomos tekstilės grupės „Utenos trikotažas“ konsoliduotos pajamos pernai siekė 34,5 mln. eurų – 13,4 proc. daugiau nei 2021 metais. Vien „Utenos trikotažo“ bendrovės pajamos augo 12,5 proc. iki 31,6 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

„MG grupės“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ per praėjusius metus uždirbo 18,5 mln. eurų konsoliduoto pelno iki mokesčių, arba 40 proc. daugiau nei 2021 metais, kai pelnas siekė 13,2 mln. eurų. Grupės koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 38,7 mln. eurų – 13,6 proc. daugiau nei 2021-aisiais, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė grupė.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ praėjusiais metais gavo 203,2 mln. eurų – 24,5 proc. daugiau nei 2021 metais.  Grupės grynasis pelnas sumenko 14,5 proc. iki 10,6 mln. eurų, o pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo (EBITDA) mažėjo 10 proc. ir siekė 21,4 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Grigeo“. Vien bendrovės „Grigeo“ pardavimai pernai augo 33,8 proc. iki 90,5 mln. eurų.

Šveicarijos maisto pramonės milžinės „Nestle“ grynasis pelnas 2022-aisiais sunyko 45 proc., pajamoms augus 8,5 proc., o abu rodikliai nepateisino analitikų lūkesčių. Anot bendrovės pranešimo, palyginti su 2021-aisiais, grynasis pelnas sumenko nuo 16,9 mlrd. iki 9,3 mlrd. Šveicarijos frankų, pardavimų pajamos augo nuo 87,09 mlrd. iki 94,42 mlrd. frankų, tačiau pagrindinė įplaukų augimo priežastis buvo dėl infliacijos vidutiniškai 8,2 proc. padidintos produkcijos kainos.

Didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola Co.“ pardavimų pajamas 2022-aisiais, dėl smarkiai sužvelnintų ribojimų prieš COVID-19 plitimą išaugus jos produkcijos paklausai pramogų ir viešosiose vietose, padidino daugiau nei dešimtadaliu, tačiau pelnas buvo 2 proc. kuklesnis nei užpernai. „Nors 2022-ieji atnešė daug iššūkių, didžiuojamės bendrais rezultatais dinamiškoje veiklos aplinkoje.

Viena pirmaujančių pasaulyje nealkoholinių gėrimų gamintojų – JAV „PepsiCo“ grynajį pelną 2022-aisiais finansiniais metais padidino 17 proc., pardavimų pajamoms augus 8,7 proc., o pastarųjų augimas organine išraiška siekė 14,4 procento. Anot bendrovės pranešimo, per praėjusius metus susižerta 8,91 mlrd. dolerių grynojo pelno, įplaukoms siekus 86,39 mlrd. dolerių. Europa buvo vienintelis nuostolingas bendrovei regionas, kuriame veiklos metiniais nuostoliai sudarė 1,38 mlrd.

„Sodra“ pernai gavo 6,3 mlrd. pajamų, arba 17 proc. daugiau nei užpernai, o jos išlaidos didėjo 13 proc. iki 5,58 mlrd. eurų, rodo preliminarūs duomenys. „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė sako, kad pagal fondo pajamas ir išlaidas galima daryti prielaidą, kad Lietuvos ekonomika pernai augo, o dabar ima lėtėti ir tam fondas yra pasirengęs.  „Tai, kad pajamos yra didesnės nei išlaidos rodo, kad mes gyvenome ekonomikos augimo laikotarpiu ir tuo metu sugebėjome turėti teigiamą balansą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad iki vasario 15 dienos mokesčius išskaičiuojantys asmenys mokesčių administratoriui turi pateikti duomenis apie 2022 metais gyventojams išmokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas. Iš 124,3 tūkst. turinčių tai padaryti - duomenis šiuo metu jau pateikė apie pusė – 58 tūkst., mokesčių mokėtojų.