nt

Įsigyjant nekilnojamąjį turtą (NT) ar ieškant būsto nuomai tenka susidurti su brokerių paslaugomis. Pastarosios apmokestinamos gana ne pigiai. Visgi nuomonių pasitaiko įvairių – vieni tikina, kad kreiptis ir naudotis jų teikiamomis paslaugomis verta, kiti siekia visais įmanomais būdais apeiti. tv3.lt portalo skaitytojai pasidalino savo nuomone ir istorijomis, kuomet susidūrė su brokeriais. Štai skaitytoja Greta brokerių paslaugomis naudojosi net 5 kartus ieškodama buto nuomai.

Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas teigia suradęs būdą, kaip sumažinti šešėlį būsto nuomos rinkoje ir papildomai į savivaldybės biudžetą susižerti kasmet net po 17 mln. Eur. G. Palucko skaičiavimais, per metus Vilniuje išnuomojama apie 32 tūkst. butų, o tai sudaro apie 163 mln. Eur apyvartą. Vicemero teigimu, per metus į savivaldybės biudžetą iš šių lėšų mokesčių pavidalu galėtų įkristi net 17 mln. Eur.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų ima būsto paskolas. Tuo džiaugiasi ne tik bankai, skaičiuodami uždarbius, bet ir nekilnojamojo turto plėtros įmonės. Susidariusios palankios sąlygos imti paskolas leidžia sparčiau parduoti naujos statybos būstus ir imtis tolimesnių projektų. Tiesa, dėl esančios paklausos, neišvengiama ir kainų augimo. Pašnekovų vertinimu, žemos palūkanos ir augantys atlyginimai – pagrindiniai faktoriai skatinantys imti būsto paskolą.

Pigių pinigų ir mažų paskolų palūkanų normų aplinkoje, vis daugiau gyventojų ir investuotojų dėmesį nukreipia į nekilnojamąjį turtą. Jo grąža kelis kartus viršija finansinę naudą iš įprastinių investavimo priemonių. Paslaugų centrų plėtra ir augantis turistų skaičius žymiai padidina būsto nuomos poreikį Vilniuje ir sustiprina gyventojų investicijas į NT. Bet ar ilgai tęsis šis renesansas, o gal jau kyla naujo burbulo grėsmė? Skubu atsakyti – burbulo dar nesimato.

Lietuvos kapitalo nekilnojamojo turto nuomos ir valdymo įmonių grupė „Ogmios“ centras į valdomą nekilnojamąjį turtą šiemet planuoja investuoti apie 9 mln. eurų. Bendrovė pernai į nekilnojamojo turto renovaciją investavo 3,886 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje veiklos ataskaitoje.

Milijoninius turtus Lietuvoje sukaupę ne vien politikai ar verslininkai. Tokios vertės nuosavybę deklaravo ir Lietuvos teisėjai. Tiesa, įvestas euras atsiliepė ir milijonieriams – jų sumažėjo. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2015 metais turintys virš 1 mln. eurų turto deklaravo 4 teisėjų šeimos. Lentelėje pateikiama bendra deklaruota sutuoktinių turto vertė. Pirmojoje vietoje Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė.

Nekilnojamojo turto kainos kopia į viršų, ar negresia Lietuvai dar vienas kainų burbulas? Kai kurie ekspertai tvirtina – tam tikrų perkaitimo užuomazgų rinkoje galima pastebėti. Esą šiuo metu į nekilnojamąjį turtą žiūrima kaip į saugiausią investiciją ar pajamų šaltinį. Tuo tarpu ekonomistai ramina – esą kol kas jokio pagrindo nekilnojamojo turto kainų burbului nėra. Naujas beveik 78 kvadratinių metrų butas sostinės Antakalnio rajone su vidutine apdaila kainuoja beveik 200 tūkstančių eurų.

Dalis žmonių gali tik pasvajoti apie savo nuosavą bustą, tačiau panašu, kad jeigu esi nagingas šansų turi daugiau. Socialiniame tinkle plinta skelbimas, kuriame siūloma įdomi akcija: suremontuok butą ir kitą gauk nemokamai. Verslininkas Žydrūnas Eimutis įsigijo daugiabutį namą ir šiuo metu nori jį suremontuoti, tačiau nenori į tai investuoti. „Sveiki draugai! Turiu Jums ypatingą pasiūlymą! Gal teko girdėti, Zarasuose turiu daugiabutį (40 butų). Visi butai po 30 ar 45 m2. Reikalingas remontas.

Kaip greičiau ir už padorią kainą parduoti butą, namą ar sklypą? Kaip neįsigyti katės maiše? Šiuos pagrindinius klausimus sau kelia nekilnojamą turtą (NT) parduodantys ar perkantys žmonės. Tačiau vertėtų apgalvoti ir daugiau dalykų, pavyzdžiui, kaip apsisaugoti nuo galimų sukčių - mat NT skelbimai jiems puiki terpė realizuoti savo sumanymus.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 2,1% (spalį metinis augimas siekė 1,7%). Teigiami butų kainų pokyčiai lapkričio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Nuo lapkričio mėnesio įsigaliojo griežtesnis būsto paskolas ketinančių žmonių mokumo vertinimas. Pasikeitus atsakingo skolinimosi nuostatoms tv3.lt domisi, ar ateinančiais metais būsto kainos augs ar kris? Ober-Haus vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis tikina, kad Lietuvos būsto rinkos situacija yra gan stabili ir per pastaruosius 5 metus kainos kilo daugiau nei 10 procentų.

Baltijos šalyse gyventojų, patenkintų savo būstu, yra mažiau negu Europos Sąjungoje, tačiau ir keičia būstą mažesnė jų dalis. Tai, kad šeimos lieka gyventi būstuose, kurie juos ne visai tenkina, daugiausiai lemia per mažos pajamos, kurių nepakanka įsigyti geresnius namus, rašoma naujausiame SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje parengtame leidinyje „Baltic Household Outlook“. Eurostato duomenimis, dažniausiai būstą Europoje keičia Skandinavijos šalių gyventojai.

Nuo lapkričio 1 d., Visų šventųjų dienos, įsigaliosiančios griežtesnės būsto paskolų išdavimo tvarkos NT vystytojai gali net nepajusti, sako NT projektus finansuojančio banko ir NT agentūros atstovai. Tačiau jei pirkėjus sugriežtinimas paveiks labiau nei tikimasi, būsto neįperkantys gyventojai tik dar labiau pagyvins naujos statybos butų nuomos rinką, prognozuoja pašnekovai.

Arvydo Avulio valdoma įmonė „Hanner“ dar pavasarį įsigijo Vilniaus prestižinėje vietoje stovintį apleistą Žalgirio stadioną ir šalimais esančią Teatro areną, kurioje šią savaitę prasidėjo griovimo darbai. 1,4 h. sklype, ant kurio buvo pastatyta ledo arena, vėliau tapusi Lietuvos ryto krepšinio komandos arena, o paskutiniu metu vadinta teatro arena, šiuo metu vyksta griovimo darbai. Taip teigia įmonės vadovas, griovimo darbus tikimasi baigti gruodžio mėnesį, o jeigu pavyktų ir anksčiau.

Įpusėjus rudeniui, būsto nuomos paklausa didmiesčiuose išlieka itin didelė. Siūlantieji nuomotis būstą Vilniuje nuomos kainų nemažina – vidutinės nuomojamų butų pasiūlos kainos sostinėje laikosi stabilios. O Kaune ir Klaipėdoje nuomojamų butų pasiūlos kainų kreivė nors ir pamažu, bet ima krypti žemyn.

Lietuvoje būsto kainos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu ir praėjusių metų balandžio-birželio mėnesiais, augo sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Naujausiais ES statistikos tarnybos duomenimis, Lietuvoje būsto kainos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 3,1 proc., o palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų laikotarpiu - 3,5 procento. Visoje ES būsto kainos per ketvirtį vidutiniškai padidėjo 1,3 proc.

Nors po didžiosios studentų bangos sostinėje praėjo daugiau nei mėnuo, nuomos kainos neskuba mažėti. Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad nuomos mokestis rugsėjo pabaigoje išlieka 5–10 proc. didesnis nei vasaros pradžioje ar viduryje. Vidutiniškai už vieno kambario butą sostinėje reikia mokėti 268 eurus, dviejų – 407 eurus, trijų – 467 eurus, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo duomenys.

Pietiniame Vilniuje matyti pirmieji permainų ženklai – plečiasi transporto infrastruktūra, kyla prekybos centrai. Tačiau ar tai tik atskiri įvykiai, ar jie signalizuoja ir apie platesnę tendenciją – pietinio Vilniaus sparčią plėtrą artimiausiu metu? Mintimis apie tai, kas skatina čia kurtis verslus ir kas artimiausioje ateityje laukia šio rajono, dalinasi nekilnojamojo turto ekspertai ir pietinį Vilnių savo projektų vystymui pasirinkę verslininkai.

 Po rezultatyvios vasaros būsto rinka toliau išlieka aktyvi ir žada produktyvų rudenį. Išanalizavus pastarojo pusmečio pirkėjų poreikius ir esamą rinkos pasiūlą, matyti, kokiam būstui vilniečiai teikia prioritetą, ko ieško ir ką renkasi.

 Amžina dilema – pirkti namą ar butą – turi ir kitą pusę. Kas atsitinka, kai tenka nekilnojamąjį turtą parduoti? Būsto rinkos ekspertai sako, kad tiek namo, tiek buto pardavimas reikalauja nemažai laiko ir energijos. Tiesa, šiuo metu kur kas sudėtingiau parduoti didesnio ploto gyvenamąją vietą – „pilių“ ir erdvių apartamentų su penkiais ar šešiais kambariais mada pasitraukė į šalį.

Perspėjama, kad kalbėti apie Stoties rajono patrauklumą kol kas dar turime atsargiai – dirbtinai sukėlę burbulą nekilnojamojo turto rinkoje, užkirstume kelią kūrybingiems ir drąsiems jauniems žmonėms atrasti savo vietą mieste.

 Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių valdomo turto siūloma nebeatleisti nuo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Jeigu savivaldybės norėtų tokią lengvatą taikyti, jos tai galėtų daryti savo sąskaita. Tokios Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisos autorius - Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis sako, kad pataisa paskatins valstybės nekilnojamojo turto pigimą. "Nekilnojamas turtas yra pagrindinis objektas, iš kurio savivaldybės turėtų gauti pajamas.

 Nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje didina apsukas ir tai liudija kiekvienoje miesto dalyje iškilę kranai. Šiandien į rinka gali investuoti net tie, kurie turi 100 eurų, tačiau ar palengvėjusios investicijos nepakartos prieškrizinės statybų sektoriaus situacijos? Lietuvoje netrukus startuos internetinė sutelktinio finansavo platforma „Lenndy“, kuri, pasak jos iniciatorių, gerokai pakoreguos NT rinką.

 „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 0,8% (birželį metinis augimas siekė 0,6%). Teigiami butų kainų pokyčiai liepos mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Kol būstus turintys gyventojai atostogauja – ieškantiems naujų namų birželį prasidėjo karštligė. Ekspertai pastebi, kad birželis kelių metų retrospektyvoje išsiskiria ne tik rekordiniais pardavimų skaičiais, bet ir kreipimųsi į banką skaičiumi. Vis dėlto, ne visi tuo patenkinti. Skaičiuojama, kad šiandien Vilniuje yra siūloma 4000 butų. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, birželio rezultatai nustebino daugelį.

 2015 metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos būsto rinka įsibėgėjo. Nors metų pradžia didesnio sujudimo rinkoje tikrai nežadėjo, tačiau šių metų birželio mėnesio rezultatai rinką nuteikė didesniam optimizmui. VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 52proc. daugiau namų ir 23proc. daugiau butų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su pirmuoju 2015 metų ketvirčiu.

 SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad šių metų birželį pusė (50 proc.) respondentų tikėjosi, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, šeštadalis (15 proc.), – kad sumažės, o ketvirtadalis (25 proc.), – kad nesikeis. Prieš tris mėnesius būsto kainas didėsiant manė 42 proc. gyventojų, mažėsiant – 18 proc., išliksiant tokias pat – 30 procentų.

 Tradiciškai vasarą, atėjus atostogų metui, vartotojų poreikiai keičiasi ir tai turi įtakos įvairių verslo sektorių veiklos rezultatams. Nekilnojamojo turto rinkoje irgi galioja nuostatos, jog būsto rinkoje vasara ir žiema yra mažiau aktyvūs sezonai, palyginti su pavasariu ir rudeniu.

Pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjus butų kainoms, o būsto paskolų palūkanoms išliekant istorinėse žemumose, būstas Vilniuje tapo lengviausiai įperkamas per pastarąjį dešimtmetį. „Swedbank“ ekspertai prognozuoja, kad butai didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir toliau išliks lengvai įperkami, tačiau rinkos aktyvumą šiemet gali slopinti didelė naujų butų pasiūla, todėl kainų augimo tikėtis nereikėtų.

 Įmonių Lietuvoje turtui šiuo metu yra pritaikyti areštai, kurių bendra suma viršija 1,18 mlrd. EUR. Tai yra 3,1% mažiau nei pernai birželio pradžioje, kai bendri apribojimai įmonių turtui sudarė daugiau nei 1,21 mlrd. EUR, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta Centrinės hipotekos įstaigos naujausių ir istorinių duomenų analizė. „Turto areštų portfelis yra dinamiškas. Vienoms įmonėms nauji areštai įregistruojami, kitoms išregistruojami.

 Nors dar praėjusiais metais Lietuvoje būsto kainos augo 7,6 proc., pirmąjį šių metų ketvirtį jų augimas, lyginant su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu, sumažėjo iki 2,1 proc.. Ekspertų teigimu, nekilnojamojo turto kainų svyravimai, kuriuos lėmė pasiūlos įsibėgėjimas bei paklausos atoslūgis po euro įvedimo, stato pirkėją į privilegijuotą padėtį bei verčia NT projektų vystytojus ieškoti išradingesnių būsto pardavimo strategijų.

Komercinių bankų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto (NT) kainų pokyčių per metus pasikeitė iš esmės – beveik nebeliko būsto kainų augimą prognozuojančių bankų, nors dar pernai pavasarį tokių buvo daugiau nei pusė. „Pernai pavasarį su euro įvedimu sieti NT kainų augimo lūkesčiai neišsipildė, šiuo metu kainų prognozės gerokai nuosaikesnės.

Dabartinė situacija nekilnojamojo turto rinkoje pirkėjui yra itin palanki, tačiau, derėtų nepamiršti, kad investuoti reikia protingai. Tą pabrėžė Nekilnojamo turto konsultacijų bendrovės „NEWSEC/Re&Solution“ įkūrėjas Ričardas Čepas.

Renkantis naujos statybos būstą, lietuviams svarbiau už kainą ir vietą, jo išlaikymo sąnaudos. Tokius rezultatus parodė nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ inicijuota pirkėjų apklausa, kurie būstą įsigijo 2013-2014 metais. Apklausoje buvo klausiama, kokiais kriterijais vadovaujamasi renkantis naują būstą. Lyginant kelių pastarųjų metų (2009, 2012 ir 2014 m.) apklausų duomenis, būsto pasirinkimo veiksniai ir pirkėjų poreikiai keitėsi.

Ieškantys išsinuomoti būstą dažnai susiduria su skelbime užrašytais žodžiais – „Jei butas tiks, bus imamas vienkartinis agentūros mokestis” ir vis rečiau galima išvysti užrašą – „Be tarpininkų“. Dažniausiai įvardinamas mokesti brokeriui yra 150 eurų. Kyla klausimas: kodėl šį mokestį turi mokėti nuomininkas, o ne turto savininkas? O jeigu jau imamas mokestis norėtųsi žinoti už ką.

Praėjusių metų viduryje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje kilęs sujudimas, nulemtas nuogąstavimų, kad įvedus eurą būsto kainos sparčiai kils, išgaravo. Tačiau, SEB banko ir nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupės „Eika“ duomenimis, naujo impulso ir būsto paskolų, ir NT rinkoms suteikia augančios gyventojų pajamos, gerėjantys lūkesčiai dėl ateities, mažos palūkanos ir didėjanti būsto pasiūla.

Kuriame iš trijų Lietuvos didmiesčių šiuo metu palankiau nuomotis, o kuriame įsigyti būstą? Daugiausiai butų šiuo metu išnuomojama (932) ir parduodama (apie 4 tūkst.) sostinėje, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenys. Tiesa, norintiems gyventi sostinėje teks paišlaidauti. Palyginus su kitais didmiesčiais, Vilniuje tiek būsto, tiek jo nuomos kainos išlieka didžiausios. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.

 2015-ųjų metų pradžia Lietuvos komercinių patalpų sektoriuje buvo pakankamai rami ir išsiskyrė nebent tuo, kad sostinės modernių biurų plėtotojai toliau gausino projektuojamų ir greitu laiku planuojamų pradėti įgyvendinti verslo centrų gretas. Vienas didžiausių naujų projektų – tai „Hanner“ plėtojamas verslo centras „City“ Žalgirio gatvėje, kurį planuojama baigti 2016 metų antrojoje pusėje ir rinkai pasiūlyti apie 20 000 m2 modernių biuro patalpų.

 Pirkėjai, ieškantys naujos statybos būsto Klaipėdoje, pastaruoju metu didesnį dėmesį skiria vidutinės ir aukštesnės klasės butams. Būtent pirkėjų dėmesys šiam segmentui bei rinkai pasiūlyti nauji projektai tapo tuo veiksniu, kuris pirmąjį šių metų ketvirtį įnešė daugiausiai gyvybės į Klaipėdos naujos statybos būsto rinką.

 Nepaisant 2015 metais smukusio bendro būsto rinkos aktyvumo Lietuvoje, dabartiniai rodikliai ir pagrindiniai teigiami bei neigiami veiksniai, lemiantys tolimesnę šio sektoriaus plėtrą, atsveria vienas kitą ir sudaro prielaidas tolimesniam tvariam šio sektoriaus gyvavimui. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 21% mažiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Nepaisant palankių šalies ekonomikos vystymosi tendencijų, 2015-ųjų metų pirmąjį ketvirtį nekilnojamojo turto (NT) rinkoje Lietuvoje vyravo niūresnės nuotaikos nei prieš metus – pirkimo-pardavimo sandorių mažėjo visuose segmentuose: butų – 36 proc., individualių namų – 22,5 proc., žemės sklypų – 9 proc. Mažiausiai neigiamos nuotaikos paveikė Vilniaus būsto rinką, kurioje naujos statybos butų pardavimai pranoko prognozes – iš viso buvo parduoti 768 butai.

AB „Hanner“ gavo leidimus ir pradeda verslo centro „City“ statybas Vilniuje. Verslo centre numatytas ir visoje Lietuvoje pats didžiausias – net 3500 kv. m ploto – biuras viename aukšte, kuriame bus galima įrengti iki 400 darbo vietų. Pastatas Žalgirio gatvėje atitiks visus žaliųjų pastatų reikalavimus, o jame įsikūrusiems nuomininkams nereikės mokėti už šildymą. Bendros „Hanner” investicijos į šį projektą sieks 30 mln. eurų.

SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2015 metų kovą 42 proc. respondentų tikėjosi, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, 18 proc. – kad sumažės, o 30 proc. – kad nesikeis. Prieš trejus metus – 2012 metų kovą – Lietuvos gyventojų nuomonės buvo labai panašios: 39 proc. respondentų manė, kad kainos didės, 20 proc. – kad mažės, o 31 proc. – kad nesikeis.

 „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų kovo mėnesio reikšmė nepakito. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 1,6% (vasarį metinis augimas siekė 2,4%, sausį – 3,0%). Nepaisant stabilaus bendro penkių didmiesčių rodiklio, kovą buvo fiksuojamos skirtingos butų kainų pokyčių tendencijos.

Būsto finansavimo rinkos ekspertų vertinimu, per daugiau nei du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius būsto finansavimo rinka pasiekė tvaraus ir nuoseklaus augimo laikotarpį. Gyventojai skolinasi vidutiniškai 21-erių metų laikotarpiui ir paskolos įmokoms skiria ne daugiau 30 proc. savo pajamų. Pernai metais būsto paskolų rinka Lietuvoje augo daugiau nei 20 proc.

 Standartinis, gerai įrengtas skandinaviško stiliaus butas šalia miško arba parko ir kuo aukščiau – apie tokį butą svajoja dauguma lietuvių, parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt atlikta apklausa. Jei leistų visos galimybės, lietuviai labiausiai norėtų gyventi ne pačiame centre, tačiau netoli nuo jo esančiame prestižiniame rajone. Tokį norą išreiškė 28 proc. apklaustųjų. Kiek mažiau – 25 proc. – respondentų svajotų apie būstą toliau nuo miesto šurmulio, priemiestyje.

 Būstui, kuriame galėtų gyventi, europiečiai išleidžia 40 proc. savo pajamų ir mano, kad jis vis labiau brangsta. Šeši iš dešimties europiečių gyvena su savo partneriu, o 39 proc. gyvena su vienu ar keliais vaikais, rodo „RE/MAX Europe“, didžiausio ir sparčiausiai augančio Europos nekilnojamojo turto franšizės tinklo, neseniai atliktas tyrimas. „RE/MAX Europe“ 16 Europos šalių atliktas reprezentacinis gyvenimo sąlygų ir pragyvenimo išlaidų tyrimas rodo, kad 61 proc.

8 mėnesius niekas nesidomėjo parduodamu namu – iki tol, kol šio reikalo nesiėmė profesionalai. Šio namo istorija patvirtino – kiekvienas turi daryta tai, ką geriausiai išmano. Kokybiškos ir dar padailintos nuotraukos gali geidžiamu saldainiu paverti net patį nepatraukliausią daiktą. O ką jau kalbėti apie nekilnojamąjį turtą? Be aukščiausios kokybės fotografijų tavo būstas nesudomins nė vieno potencialaus pirkėjo. Tai patvirtina pavyzdys, kurį pateikia ofigenno.

Žinių radijas Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ teigė, jog kitų metų pradžioje didelis aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje neprognozuojamas: „Metų pradžioje, kovo ir balandžio mėnesiais, nekilnojamojo turto rinkoje buvo kilusi tokia emocinė banga. Tuomet buvo paskelbta apie euro įvedimą. Net sunku buvo paaiškinti tokį didelį aktyvumą. Po to viskas atslūgo, grįžo į įprastą vagą.