netektis

Eidamas 81-uosius metus, mirė rašytojas Justinas Marcinkevičius, pranešė Lietuvos radijas. J.Marcinkevičius sunkią galvos smegenų traumą ir kaklo slankstelio lūžį per nelaimingą atsitikimą patyrė pernai gruodžio 7-ąją savo namų laiptinėje. Poetas buvo gydomas ligoninėje, tačiau taip ir neatsigavo. Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų rajone. Lankė Alksniakiemio pradžios mokyklą. 1942–1949 m. mokėsi Prienų gimnazijoje.

Penktadienį mirė rašytojas, poetas, eseistas, pedagogas, chorvedys, muzikologas, socialinių mokslų daktaras Vytautas Antanas Čepliauskas, praneša Lietuvos rašytojų ir Lietuvos muzikų sąjungos. Už reikšmingą gyvenimo ir kūrybinę veiklą V.A. Čepliauskas buvo apdovanotas Kauno miesto savivaldybės III laipsnio Santakos garbės ženklu ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Velionis bus pašarvotas Kaune, šv.

Sausio 28-osios rytą Lietuva neteko filologo, fotografijos, televizijos ir kino kritiko, menotyrininko Skirmanto Valiulio. Šio žmogaus mirtis – didelė netektis Lietuvos akademinei, kino, žurnalistų, kultūros ir meno bendruomenei. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, kalbėdamas apie S. Valiulį, sakė: „Šią naujieną sužinojau ką tik. S. Valiulį pažinojau nuo 1994 m., kai įstojau į Žurnalistikos institutą, pirmą žurnalistikos kursą, tuomet jis buvo mūsų kurso kuratorius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl žymaus režisieriaus, aktoriaus, pedagogo, Vilniaus universiteto Kiemo teatro steigėjo ir ilgamečio vadovo, Vilniaus senamiesčio teatro įkūrėjo Vlado Limanto mirties. „V. Limanto kūrybinis kelias visada buvo susijęs su teatru. Talentingas menininkas sukūrė nemažai vaidmenų, pastatė daug įsimintinų spektaklių, drąsiai ir moderniai pažvelgė į mokyklinio teatro tradicijas ir prikėlė jas naujam gyvenimui.

Eidamas 43 metus mirė ekonomistas, buvęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Ugnius Trumpa.U. Trumpa Maskvos M. Lomonosovo valstybiniame universitete 1993 metais įgijo filosofijos magistro laipsnį,   1997 metais Tarptautinio verslo mokykloje prie Vilniaus universiteto gavo ekonomisto diplomą.

Šiandien mes negalime pasakyti, kas gimė. Mes galime suskaičiuoti Lietuvoje gimusius vaikus, bet mes nežinome, ar yra tarp jų bent vienas Aputis, ar yra tarp jų Strielkūnas, Brazauskas, Čekanauskas ar Zaborskaitė, kurių šiemet, deja, netekome. Mes ir negalime šito žinoti, užtat mūsų nežinia sklidina didelės vilties. Bet ji sklidina ir liūdesio – juk šiemet tarp mūsų neliko daug tokio ryškumo asmenybių, kurių buvimą ir svarbą jautėme savo šventėje ir kasdienybėje.

„BBC News“ tinklalapyje prisimenami vyrai ir moterys – politikos, verslo ir kultūros lyderiai – kurių netektys visam pasauliui 2010 metais buvo skaudžiausios: tarp jų minimas ir šią vasarą miręs Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. BBC rašo, kad buvęs Lietuvos prezidentas, kuris mirė birželio 26 dieną eidamas 78-uosius metus, suvaidino labai svarbų vaidmenį išformuojant Sovietų Sąjungą.

Sekmadienį mirė nusipelnęs dailininkas, pedagogas, tekstilės meistras Juozas Balčikonis. J. Balčikonis gimė Giedraitinėje, Ramygalos vlsč., Panevėžio r. 1924 m. sausio 12d. 1944 m. baigė Ramygalos vidurinę mokyklą, 1950 m. – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. Nuo 1949 m. ten pat dirbo dėstytoju. 1951–1989 m. buvo Lietuvos dailės instituto Tekstilės katedros vedėjas, nuo 1972 m. – profesorius.

Pirmadienį mirė žymus disidentas ir Laisvės kovų dalyvis, Lietuvos blaivybės fondo tarybos pirmininkas Jurgis Gediminas Jakubčionis.Velionis pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22). Karstas išnešamas trečiadienį, gruodžio 8 d., 11 val. Laidojamas 13 val. Margininkų k., Kauno raj. J. G. Jakubčionis 1937 m. kovo 4 d. gimė Kauno r. Piliuonos k. ūkininko šeimoje. Anksti liko našlaitis. 1951 m. baigęs vidurinę mokyklą, įstojo mokytis į Kauno politechnikumą.

Eidamas aštuoniasdešimt pirmuosius metus amžinojo poilsio iškeliavo humanitarinių mokslų daktaras, docentas Juozas Jasaitis, informuoja Vilniaus universiteto (VU) Kauno humanitarinio fakultetas.1955-aisiais, baigęs lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus pedagoginiame institute, J.Jasaitis dirbo mokytoju Laukuvos vidurinėje mokykloje, vėliau – dėstytoju Šiaulių pedagoginiame institute.

Dėl žymaus kompozitoriaus Rimvydo Žigaičio mirties nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems ir kolegoms pareiškė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. "Rimvydas Žigaitis savo gyvenimą paskyrė muzikai: netausodamas jėgų rūpinosi jaunosios kartos muzikiniu išsilavinimu, dabartinės Lietuvos muzikos mokyklų sistemos išsaugojimu, jo iniciatyva buvo rengiami koncertai, muzikų šventės, išleista daug vertingų muzikos leidinių.

Dėl Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko mirties Lietuvoje nuo antradienio 7 val. ryto iki ketvirtadienio 22 val. vakaro skelbiamas gedulas. Tokį sprendimą priėmė pirmadienį į neeilinį posėdį susirinkęs Ministrų Kabinetas. Vyriausybės nariai pagerbė Prezidentą tylos minute. Premjerui Andriui Kubiliui išvykus į Baltarusiją posėdžiui vadovavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Koks buvo Algirdas Mykolas Brazauskas? 1988-1990 m. Jis buvo uola. Atlaikanti Kremliaus smūgius. Uola, užstojanti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį nuo tiesioginio Maskvos puolimo. Istorikai kada nors supras. Kiek Jam kainavo sveikatos, kiek Jame buvo ryžto. Būti ne visų suprasta, net saviškių lietuvių daužoma uola. Bet Jis ištvėrė. Ir asmeninę riziką, ir nesupratimą, ir pažeminimus. Nes buvo stiprus žmogus. Žinojo, kur eina. Kartu su savo tauta. Į nepriklausomą Lietuvą.

Mirus Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui Seime vyks gedulingas Seimo posėdis. Apie tai sekmadienį pranešė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. „Bus paminėta ne tik tylos minute. Bus rengiamas iškilmingas gedulingas posėdis. Noriu priminti, jog A. Brazauskas buvo ne tik Prezidentas, Ministras Pirmininkas, bet ir Seimo Pirmininkas“, - sakė I. Degutienė. Šeštadienį valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl prezidento Algirdo Brazausko laidotuvių komisijos sudarymo.

Šį rytą, eidamas 80-uosius metus, Anapilin išėjo vienas žymiausių savo kartos Lietuvos operos dirigentų, profesorius Vytautas Viržonis. Lietuvos operos riteris, be kurio indėlio šiandien nebeįsivaizduojama Lietuvos operos raida. Rugpjūtį būtume šventę 80 metų jubiliejų, iš jų teatre praleista jau beveik 60...  Įvairia veikla susijęs su operos menu - pradžioje dirbęs pianistu korepetitoriumi, vėliau tapęs dirigentu.

Lietuvių literatūra neteko vieno didžiausių ir autentiškiausių žodžio meno žmonių - poeto, vertėjo, publicisto, ilgamečio redaktoriaus Jono Strielkūno. "J.Strielkūnas buvo stipriausia, autentiškiausia, talentingiausia Šiaurės Aukštaitijos tradicijos figūra", - aukščiausių epitetų velioniui negailėjo poetas, publicistas Valdemaras Kukulas, kurį dar mokinį J. Strielkūnas pirmasis palydėjo į kultūrinę spaudą. Pasak V. Kukulo, išeina paskutiniai žmonės, kurie į literatūrą buvo atėję su tarme.

Lietuvos rašytojų sąjungą pasiekė skaudi žinia. Gegužės 9 d. mirė Nacionalinės premijos laureatas, poetas Jonas Strielkūnas. J. Strielkūnas gimė 1939 m. Putauskuose, Vabalninko valsčiuje. 1957 m. baigė Vabalninko vidurinę mokyklą. 1957–1960 m. dirbo Vabalninko laikraščių redakcijose, 1967–1978 m. laikraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje. Eilėraščius spausdinti pradėjo 1958 m., daugelis jo eilėraščių tapo dainomis.

Mažoji Austėja turėjo gimti po kelių savaičių, tačiau sveikas ir išnešiotas kūdikis pasaulio šviesos taip ir neišvydo. „Ar tikrai Šiaulių medikai padarė viską, kad išgelbėtų dar negimusią mergaitę“, - LNK laidoje „Nauja versija“ klaus siužeto kūrėjai. Dieną prieš nelaimę į Šiaulių ligoninę atvykusios pasitikrinti besilaukiančios Agnės gydytojas nepriėmė. Moters ir vaiko klinikos gydytojas A.Domarkas liepė ateiti kitą dieną, nes buvo labai užsiėmęs - kraustėsi į naujas patalpas.

Eidamas 80-uosius metus pirmadienį Jungtinėse Amerikos Valstijose po sunkios ir ilgos ligos mirė buvęs Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, profesorius Julius Šmulkštys. J. Šmulkštys gimė 1930 metais gegužės 27 dieną. 1949-aisiais persikėlė gyventi į JAV. 1951-1953 metais buvo Amerikos lietuvių sąjungos vienas įkūrėjų, centro valdybos narys, vicepirmininkas, iždininkas.

Lietuvos dailininkų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad 2010 m. kovo 30 d. netekome grafiko Antano Viliaus Jurkūno - gamtos piešėjo. Jis piešė tai, ką gerai pažinojo ir mylėjo - gyvulėlius ir medžius. Su didele pagarba ir meile Dievo sukurtam pasauliui. Taip gražiai ir su tokiu išmanymu, kaip joks kitas dailininkas Lietuvoje. Neturėjo nieko, nei turtų, nei šlovės. Tik gamtą ir ramybę. Ir šalia jo būdavo ramu, kaip šalia medžio.

2010 kovo 18 d.  po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos baleto primadona Tamara Sventickaitė - Kunavičienė (gim. 1922 spalio 14 d.). Tamara Sventickaitė 1932-38 m. mokėsi Valstybės teatro baleto studijoje ir nuo 1938 iki 1944 metų šoko Valstybės teatre, o vėliau iki 1968 m. tuometiniame LTSR operos ir baleto teatre.

Trečiadienį Anapilin iškeliavo grupės „Vairas“ lyderis Edmondas Čivinskas. 49 metų vyrą Kauno klinikų reanimacijos skyriuje palaužė hepatitas B – liga suardė vyro kepenis. Prieš savaitę jį buvo ištikusi koma, iš kurios jis buvo trumpam pabudęs, tačiau trečiadienį daininko gyvybė užgeso. Medikai buvo prijungę plaučių ventiliavimo ir inkstų funkciją atliekančius aparatus. Kad serga hepatitu B E.Čivinskas sužinojo prieš kelerius metus.

Eidamas 83-iuosius metus mirė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, habilituotas socialinių mokslų daktaras Vytautas Šernas. Profesorius aktyviai domėjosi užsienio kalbų mokymusi pasaulyje bei Lietuvoje, lietuvių kalbos ateitimi gausioje Europos kalbų grupėje, tapo pirmojo pasaulyje mokslo apie kalbų mokymą – glotoedukologijos – pradininku.

Šiandien, eidamas 91-uosius metus mirė Džeromas Deividas Selindžeris – „Rugiuose prie bedugnės“ autorius. Savo namuose Niu Hemšyre rašytojas mirė natūralia mirtimi. „Nepaisant to, jog gegužės mėnesį jis susilaužė klubą, jo sveikata buvo gana puiki iki netikėto pablogėjimo po Naujųjų metų, - teigiama jo agento pranešime.

Lietuvos dailininkų sąjunga praneša, kad 2010 m. sausio 26 d. netekome vieno iškiliausių nūdienos knygos menininkų Lietuvoje – dailininko Eugenijaus Karpavičiaus. Dailininko  apipavidalintos knygos buvo nuolat apdovanojamos premijomis kasmetiniuose Lietuvos ir tarptautiniuose Knygos meno konkursuose.

Lietuvos dailininkų sąjunga praneša, kad 2010 m. sausio 25 d. neteko žinomo tapytojo Valstybinės premijos ir Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureato, apdovanoto LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, šv. Kristoforo statulėle ir pirmuoju Lietuvos dailininkų sąjungos ženkleliu, vyriausiojo Lietuvos dailininkų sąjungos nario Algirdo Petrulio. Dailininkas gimė 1915 m sausio 16 d. Tapytojas mokėsi Kauno meno mokykloje, J.Vienožinskio studijoje.

Tyliai išėjo dar vienas mūsų bičiulis ir bendražygis. Anksti mus palikęs Saulius Pečiulis nugyveno garbingą ir kilnų tiesos žmogaus vertą gyvenimą. Jis buvo iš tų sąžiningų ir drąsių žmonių, kurie net ir sunkiausiomis aplinkybėmis neišduoda savęs ir klauso tik sąžinės balso. Saulius atėjo į Sąjūdį kaip drąsa pribloškusio ir Lietuvą sukrėtusio straipsnio apie okupacinio režimo nusikaltimus autorius.

Lietuvos dailininkų sąjunga praneša, kad netekome lietuvių išeivijos dailininko, tapytojo ir knygų iliustratoriaus, pedagogo, ilgamečio lietuvių bendruomenės išeivijoje veikėjo Prano Lapės. Dailininkas gimė 1921 m. sausio 11 d. Klaipėdoje. 1941–1943 m. studijavo Kauno taikomosios dailės institute. 1944-aisiais, artėjant antrajai sovietinei okupacijai, pasitraukė į Vakarus. 1945 m. pavasarį pasiekė Švediją, kur 1945–1946 m. tęsė studijas Stokholme, privačioje Anderso Beckmano mokykloje.

Eidamas 90 gyvenimo metus Paryžiuje mirė žinomas kino režisierius, „naujosios bangos“ atstovas Ericas Rohmeris (tikrasis vardas – Jeanas-Marie Maurice'as Schereris). Mirties priežastis nėra skelbiama, tačiau yra žinoma, kad likus savaitei iki jos režisierius buvo hospitalizuotas. Dar 1950-aisiais jis pradėjo bendradarbiauti su garsiu žurnalu „Cahiers du Cinema“, o 1957-63 m. redagavo šį leidinį.

Eidamas 73-iuosius metus po ilgos ir sunkios ligos sekmadienį mirė buvęs Kauno meras profesorius Vladas Katkevičius, miestui vadovavęs 1995-1997 metais. V. Katkevičius 1961 m. baigė Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, po metų pradėjo dirbti asistentu KPI Mechanikos fakulteto teorinės mechanikos katedroje. Prof.

Eidamas 83-iuosius metus mirė garsus Lietuvos kompozitorius ir pedagogas Vytautas Klova. Jis yra iki šiol populiariausios lietuviškos operos „Pilėnai“ autorius. Paskutinėmis dienomis kompozitorius sunkiai sirgo. Lietuvių operos klasiku vadinamas V. Klova yra parašęs šešias operas, kurios praturtino tautinės operos raidą.

Ieškodama pretendento į prestižiškiausią pasaulio kino apdovanojimą Lietuva neturėjo iš ko rinktis. Filmas „Nereikalingi žmonės“ varžysis dėl „Oskaro“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje. Lietuvai atstovausiantį filmą rinkusioje komisijoje dirbęs režisierius Audrius Stonys lrt.lt sakė, kad dėl daugybės formalių „Oskaro“ nominantams keliamų reikalavimų „Nereikalingi žmonės“ neturėjo konkurentų.