mokesčių mokėtojai

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad pakeistos Kainodaros taisyklių nuostatos, kurios leis mokesčių mokėtojams paprasčiau pagrįsti mažos pridėtinės vertės paslaugų kainas ir nebedokumentuoti kontroliuojamųjų vidinių sandorių. Tarp kitų esminių pakeitimų – patikslinta pelno padalijimo metodo taikymo tvarka, įtvirtintos sunkiai nustatomos vertės nematerialiojo turto kainos koregavimo aplinkybės, kai toks turtas perleidžiamas ar įsigyjamas.

 Prabangūs, galingi automobiliai, savivaldybių įsigyjami už mokesčių mokėtojų pinigus, neretai jų visai netaupant. Kai kurie valdininkų reikalavimai automobiliams šokiruoja – nurodoma, jog bagažinė būtų atidaroma ne ranka, o kojos mostu, maksimalus važiavimo greitis – ne mažiau kaip 210 kilometrų per valandą, taip pat pageidaujama reguliuojamo komforto važiuoklės ar prabangios audiosistemos. Tokius faktus atskleidžia Viešųjų pirkimų tarnybos atliktas tyrimas.

Visai neseniai pirmą kartą atšventėme Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną. Padėkoti sąžiningai mokantiems mokesčius tikrai turime už ką: mokyklos, ligoninės, keliai, krašto gynyba – visa tai ir dar daugiau yra dirbančiųjų ir mokesčius mokančiųjų nuopelnas. Būtent ant jų pečių laikosi valstybės finansai. Gyventojams dažnai primenama, kad savo pareigą mokėti mokesčius jie turi atlikti sąžiningai ir laiku. Tačiau kaip dažnai pamirštama, kad be pareigų mokesčių mokėtojai turi ir teisių.

Naujoji išmokų už vaikus tvarka, mokesčių mokėtojus pavers pašalpų gavėjais. Taip formuojamas išlaikytinio mentalitetas. Abejojama ir tuo, ar kelios dešimtys eurų išties pakeis skurdžiai gyvenančių šeimų kasdienybę. Didesnį gimstamumą šalyje taip pat vargu ar pavyks paskatinti. Tai nutiks nebent tose šeimose, kuriose vaikų susilaukiama tik dėl didesnių išmokų. Manoma, jog tai bus tik dar viena galimybė prieš rinkimus, politikams dalinti pažadus, dėl šių išmokų didinimo.

Seimas svarsto įteisinti 30 eurų (0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoką per mėnesį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų, ar iki 21 metų, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Taip pat siūloma nustatyti, kad šeimoms, auginančioms vieną ar du vaikus, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (šiuo metu – 153 eurai), būtų skiriama ir papildoma išmoka.

Žinot tą anekdotą apie Andriušą, kuriam kokie šešeri, bet jis temoka pasakyti savo vardą ir dar žodį „košė“, nes ją visada valgo per pusryčius. Nežinau, ar tas anekdotas išvis juokingas, bet kalbant apie švietimą jis labai tiks. Ne, Andriuša neturi jokių sutrikimų, jis sveikas ir smalsus vaikas kaip ir kiti jo bendraamžiai, tik mažai kas rūpinosi, kad Andriuša ne tik išmoktų skaityti ir rašyti, bet apskritai daugiau bendrautų su darželio auklėtoju, o vėliau – ir su mokytojais.

Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos pasiūlytoms Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, kuriomis būtų tikslinamos tam tikros bausmių skyrimo taisyklės ir įvedamos alternatyvios bausmės už kai kurias nusikalstamas veikas, siekiant subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymo praktiką ir sumažinti laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių Lietuvoje. „Teisės teoretikai ir praktikai pripažįsta, kad bausmių skyrimo politika Lietuvoje nėra subalansuota.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI) informuoja, kad gyventojai gauna elektroninių laiškų, kuriuose siūloma spragtelėti nuorodą ir neva susigrąžinti mokesčius. Kaip teigia laiškus gavę gyventojai, aktyvavus nuorodą, prašoma suvesti papildomus asmeninius duomenis. „Siunčiamų laiškų adreso galūnė „@vmi-lt.lt“ vizualiai panaši į mokesčių inspekcijos naudojamą - @vmi.

Inga Smalskienė Prikurta daugybė vartotojų teises ginančių valstybinių institucijų, jų išlaikymas mokesčių mokėtojams daug kainuoja, tačiau vartotojų interesai ginami prastai. Taip teigia Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos (LNVF) prezidentė Alvita Armanavičienė. A. Armanavičienė kritikuoja valdžios ketinimus atkurti per sunkmetį panaikintus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) skyrius apskrityse.

Valstybės kontrolė baigė Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fondo 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fondo finansinių ataskaitų teisingumo trečius metus iš eilės atsisakome pareikšti nuomonę.

2 milijonai vieno cento monetų šiąnakt nuklojo Lukiškių aikštę. Vidutiniškai tokia suma kiekvienas mokesčių mokėtojas Lietuvoje kasmet papildo valstybės biudžetą. Pasak Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio, liberalų tikslas – sumažinti ją perpus.

2013 m. lapkričio 15 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, jog Mano VMI sistemos vartotojų skaičius nuolat auga ir šiuo metu jomis aktyviai naudojasi daugiau kaip 270 tūkst. gyventojų bei 62 tūkst. įmonių. E. būdu mokesčių mokėtojai daugiausiai teikia prašymus grąžinti / įskaityti mokesčio permoką, o tokių e. prašymų skaičius jau siekia 80 proc.

Per praėjusius dvejus metus užsieniečiai pacientai Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sistemai įsiskolino 32 mln. svarų sterlingų, rodo Nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos (NHS) statistiniai duomenys, kuriais remiasi šalies spauda. Skola susidarė už įvairias operacijas ir skubios medicininės pagalbos paslaugas, kurias britų medikai suteikė užsienio turistams ir šalyje gyvenančius artimuosius ar draugus lankiusiems asmenims.

Keletą metų nuostolingai veikęs Tauragės knygynas jau poryt gali sulaukti naujų savininkų. Knygyno nuostolinga veikla jau seniai reikalavo kardinalių sprendimų. Juk augančias skolas subsidijų forma dengėme mes, mokesčių mokėtojai.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad mokesčių mokėtojų, kurie už praėjusius metus nepateikė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijų, nuo šiandien sulauks VMI priminimų. „Pagal šiuo metu turimą informaciją, daugiau nei 83 tūkst. mokesčių mokėtojų, kurie privalėjo deklaruoti pajamas, šios prievolės dar neįvykdė.

Lietuvoje trūksta investicijų – tokią šalies problemą linksniuojame jau keletą metų iš eilės, tačiau nieko nesiimame, kad investicijas pagyvintume. Priešingai – artėjantys rinkimai ir galimos ekonominės politikos permainos po jų stabdo įmonių investicinius sprendimus. Bene labiausiai potencialius investuotojus gąsdina kairiųjų partijų ketinimai įvesti progresinius mokesčius.

Remiantis naujos apklausos rezultatais, beveik pusė suomių nepritaria savo šalies dalyvavimui planuojamame Ispanijos bankų gelbėjime, ir tik ketvirtadalis yra už paramą Ispanijai, informuoja AFP. Remiantis dienraščio „Iltalehti“ užsakymu atliktos apklausos rezultatais, 48 proc. suomių mano, kad Suomija neturėtų prisidėti prie planuojamo 100 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketo Ispanijos bankams. Tik 25 proc.

Europos statistikos agentūra „Eurostat“ skelbia, kad Lietuvoje surenkami mokesčiai sudaro mažiausią BVP dalį Europos Sąjungoje – tik 27,1 procento. ES vidurkis yra ženkliai didesnis ir 2010 metais siekė 38,6 procento. Analizuojant šiuos duomenis dažnai daroma klaidinga ir labai žalinga išvada – Lietuvoje mokesčių tarifai yra maži. Lietuvoje neapmokestinamas arba neproporcingai mažai apmokestinamas yra tik turtas. Turto mokesčio pajamos Lietuvoje sudaro tik 0,5 proc.

Mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ skaičiavimu, mokesčių mokėtojai valstybei šiuo metu bendrai skolingi beveik 2 milijardus litų ir ragina nedelsti. Su verslo liudijimais dirbantys žmonės „Panoramai“ teigė, kad rūpinimąsi skolininkais valstybės institucijos dažnai tik imituoja, o iš tiesų kartais metų metus nepraneša ir taip apsižioplinusiems žmonėms užaugina delspinigius.Su verslo liudijimu dirbanti vilnietė klaidą padarė, deklaruodama pajamas už 2009-uosius.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teikia projektą, kurio esmė - šiltnaminių daržovių augintojams taikyti mažesnius tarifus už elektrą, šildymą bei dujas. Esą tik taip bus įmanoma užtikrinti, kad net ir šaltu periodu visi valgytume lietuviškas daržoves. Tačiau tokiu atveju visiems kitiems gyventojams, kurie daržovių neaugina, ir elektra, ir dujos, ir šildymas gerokai pabrangtų.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) griežtai nepritaria Vyriausybės ketinimui didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Augančio biudžeto deficito iššūkį LLRI ragina spręsti kuo skubiau mažinant valstybės biudžeto išlaidas ir privatizuojant valstybei priklausantį komercinį turtą. Vėl didinamas PVM bus žalingas ir skurdins visus šalies gyventojus be išimties, kadangi mažės jų perkamoji galia. PVM brangina įsigyjamas prekes visiems žmonėms, nepriklausomai nuo žmonių finansinės padėties.

Vyriausybei nacionalizavus banką, žmonių sąskaitose liko įšaldytos socialinės išmokos, atlyginimai ir priteisti alimentai. Nerimas dėl bankų sistemos ateities, prakeiksmai valdžiai ir skaudūs prisiminimai apie „Sekundės“, „Apus“ , „Litimpeks“ ir kitus bankus, 1994–1996 m. pradanginusius apie 1 mlrd. Lt Lietuvos piliečių pinigų, – to šalyje nebuvo maždaug 15 metų.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad banko „Snoras“ klientai (tiek gyventojai, tiek bendrovės), kurių piniginės operacijos apribotos ne dėl jų kaltės, galės būti atleisti nuo delspinigių.

Seimui svarstyti pateiktame 2012 m. šalies biudžeto projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitais metais sieks beveik 18 mlrd. 759 mln. Lt, o išlaidos 19 mlrd. 468 mln. litų (be Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių finansinės paramos – red. past). Nacionalinio biudžeto projekte, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, numatoma, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto, pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 241 mln. Lt) sudarys beveik 21 mlrd. 816 mln. Lt.

Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių sky­rių va­do­vai ir po­li­ti­kai ne tik gau­na al­gas, prie­dus, kom­pen­sa­ci­jas va­di­na­mo­sioms kan­ce­lia­ri­nėms iš­lai­doms, bet ir pa­ke­liau­ja. Ke­lio­nių į už­sie­nį me­tu jiems mo­ka­mi dien­pi­ni­giai, ku­rie nė­ra jau to­kie ma­ži. Val­di­nin­kai juk mėgs­ta ke­liau­ti, mo­ky­tis ir dar pi­ni­gų už tai gau­ti. Na ir kas, kad mies­tas jau ant bank­ro­to ri­bos.

Valstybės kontrolė, pernai atlikusi finansinį auditą 17-oje savivaldybių, nustatė, kad dauguma jų neišvengė teisės aktų pažeidimų naudodamos valstybės biudžeto lėšas ir valdydamos joms patikėtą turtą. Netinkamai buvo panaudota daugiau nei 16,3 mln. litų. Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, savivaldybės kasmet sulaukia tų pačių pastabų dėl teisėto ir efektyvaus valstybės lėšų bei turto naudojimo, tačiau išvadų neskubama daryti.

Finansų ministerija siūlo nepritarti Seimo narių pateiktam siūlymui nuo kitų metų padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais ribą nuo šiuo metu taikomos 100 tūkst. litų iki 250 tūkst. litų, nes tokios ribos nustatymas neatitiktų Europos Sąjungos (ES) teisinio reguliavimo. Tačiau Finansų ministerija, atsižvelgdama į ES Tarybos sprendimą, kuriame Lietuvai leista nuo 2012 metų padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą iki 45 tūkst.

Graikijos skolų problemos sunkia našta užguls Europos mokesčių mokėtojų pečius. „Open Europe“ ekonomistai paskaičiavo, kad kiekvienas Europos Sąjungos šalies pilietis netiesiogiai „perves“ po 535 eurus (1846 litus) Atėnams. Iki 2014 metų ši suma gali išaugti iki 1450 tūkst. eurų (5003 litų). Šiuo metu ES šalys iš Graikijos vyriausybės laukia „realių žingsnių siekiant įgyvendinti eilinio kredito gavimo sąlygas“. Pagrindinis reikalavimas - biudžeto išlaidų sumažinimas 28 mlrd.

Griūk negyvas,kaip linksma gyventi Lietuvoje. Greičiausiai tai susiję su Visatos žaismu,kai tik per vieną mėnesį net keli Saulės ir Mėnulio užtemimai lanko mūsų gimtąją Žemę. Dėl jųjų įtakos abejoja nebent fizikai,kurie sako,kad neturi aparatūros subtiliųjų laukų matavimui.Kurie ir lemia žmonių dvasines ir psichines būsenas. Nors tokių laukų matavimuiseniai yra sukurti Folio ir Nakatani prietaisai.

Finansų ministerijos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius į valstybės biudžetą pajamų iš mokesčių gauta 5 mlrd. 870,2 mln. litų - t. y. 847,1 mln. litų, arba 16,9 proc. daugiau, palyginti su 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu. Kitos pajamos sudarė 543,1 mln. litų. Kartu su kitomis nemokestinėmis pajamomis iš viso per 2011 metų penkis mėnesius į valstybės biudžetą surinkta 6 mlrd. 413,7 mln. litų pajamų - t. y. beveik 521,1 mln. litų, arba 8,8 proc.

Keli tūkstančiai jau seniai mirusių graikų tebeima pensijas. Tai pirmadienį pareiškė Graikijos darbo ir socialinio draudimo ministrė Luka Kaceli (Louka Katseli). Ji pažadėjo padaryti galą sukčiavimui ir įsigilinti į įtartinai didelį šimtamečių pensininkų sąrašą. „Neseniai atliktas patikrinimas atskleidė, kad maždau 4,5 tūkstančio mirusių žmonių tebemokamos pensijos.

Didžiosios Britanijos valdžia paskelbė sąrašą kvailiausių pasiteisinimų, kuriuos pateikė socialines tarnybas dėl pašalpų apgaudinėję žmonės. Kaip skelbia naujienų kanalas „Sky News“, žmonės teisinosi, pavyzdžiui, taip: „Aš naudojau kopėčias ne langams valyti, o tiesiog mankštinau nugarą“, „Ne aš prašiau pašalpos, o mano brolis dvynys“ arba „Mes kartu negyvename, jis tik rytais ateina pasipildyti gertuvės.

Dar pernai dešimt didžiausių mokesčių mokėtojų per 2010 metus sumokėjo 6 proc. mažiau mokesčių į biudžetą negu užpernai, o jau šiemet per pirmąjį ketvirtį dešimties didžiausių mokesčių mokėtojų indėlis į valstybės kasą padidėjo 14 proc., palyginti su 2010 metų I ketvirčiu. Šių metų I ketvirtį sąrašo 1–2 vietose nepajudinamai laikosi AB „Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos dujos“, nors pagal metinius mokesčius pernai „Lietuvos dujos“ užėmė ketvirtą, o užpernai – šeštą vietą.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, mokantieji nekilnojamojo turto mokesti, privalo jį sumokėti per artimiausias dienas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad mokesčių mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys – 2009 m. nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) deklaraciją apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms turi pateikti ir mokestį sumokėti iki šių metų vasario 1 dienos. Planuojama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys šiemet sumokės daugiau nei 260 mln. litų NTM.

JAV Prezidentas Barackas Obama stengsis sugrąžinti 120 mlrd. JAV dolerių mokesčių mokėtojų lėšų. Tiek JAV vyriausybė išleido gelbėdama finansų sistemą po krizės. Tikriausiai tai bus padaryta keliant mokesčius dideliems bankams. Prezidento administracija žada netrukus atskleisti konkretesnes šio plano detales. Pagrindinė idėja yra sukurti mokestį, padėsiantį sumažinti JAV biudžeto deficitą, kuris dabar yra didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.