mokesčiai

Lietuvoje siūlomiems prekybos, bankų mokesčiams alternatyva galėtų tapti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas, šio mokesčio bazės išplėtimas, ekspertę cituoja „Verslo žinios“.  „Derėtų apsvarstyti mokestinę bazę didinančius sprendimus, pavyzdžiui, peržiūrėti galutinio vartojimo prekių apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu“, – teigia Tarptautinio mokesčių politikos centro analitikė Elke Asen.  Ji siūlo atsisakyti PVM lengvatų, sumažinti 45 tūkst.

Pirmadienį neeiliniame Seimo posėdyje svarstomas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Nuo jo priklausys, kiek sumokėsime mokesčių, kaip keisis išmokos, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Vyriausybės patvirtintą biudžeto projektą apsvarstė visi komitetai. Šiame posėdyje pristatomos jų priimtos išvados. Pirminiame valstybės biudžeto projekte buvo numatyta daugiau kaip 11,5 mlrd. eurų pajamų (iš jų 1,9 mlrd. eurų ES ir kitų institucijų parama) ir 12,6 mlrd. eurų išlaidų.

Dėl didesnių atlyginimų kovojantys švietimo darbuotojai lapkričio 28-ąją rengia įspėjamąjį streiką. Jie reikalauja valdančiųjų laikytis pažado ir algų didinimui skirti suderėtus 117-ka milijonų eurų, o ne perpus mažesnę sumą. Pešantis dėl šių milijonų, Seime dar vienas pasiūlymas – sulyginti darželių auklėtojų ir kitų pedagogų atlyginimų koeficientus.

Valdantieji garsiai žada nuo Naujųjų metų didinti pensijas, tačiau aiškėja, kad visų pažadėtų pinigų senjorams teks laukti iki metų vidurio. Esą padidintoms pensijoms iškart mokėti ne tik gali pritrūkti pinigų, bet ir „Sodra" nespės jų suskaičiuoti. Bet štai dyzelino lengvatą ūkininkams, iš ko ir numatytas pensijų didinimas, valstiečiai mažina tik simboliškai. Negana to, ir koalicijos sutartus vaiko pinigus valstiečiai 20 eurų žada padidinti ne sausį, o tik metų viduryje.

Įspūdingoms dovanoms, suvenyrams ir skanėstams valstybinės įstaigos toliau leidžia šimtus tūkstančių eurų. Štai Seimo nariai mėgsta ne iš savo kišenės pirkti ne tik saldainius, bet ir auksu bei sidabru puoštus dirbinius. O Vidaus reikalų ministerija perka po kelis šimtus eurų kainuojančius laikrodžius, tačiau kuriems valdininkams jie atitenka, slepiama prisidengiant įstatymais. Seimo sandėliukas, kai kurių parlamentarų dar vadinamas parduotuve.

Lietuvių darbo užmokestis per penkerius metus vidutiniškai išaugo net 300 eurų, tačiau pasitenkinimas gyvenimu per tą patį laikotarpį netgi smuktelėjo. Tokius paradoksus atskleidžia „Eurostat“ apklausa, o lietuviai joje – vėl sąrašo gale, tautiečių pasitenkinimas gyvenimu smuko labiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Ekonomistai nesunkiai įvardija lietuvių nepasitenkinimo kaltininką – tai ryški turtinė nelygybė.

Darbą Lietuvoje baigusios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas teigia, jog Lietuvoje svarstomi prekybos tinklų ir bankų mokesčiai, tikėtina, bus perkelti vartotojams.  „Prekybos tinklų mokestis įvestas apyvartai, nepriklausomai nuo pelno. Taigi, šitas mokestis bus sumokėtas, nesvarbu, ar turi pelno, ar nuostolio. Dėl šios priežasties sunku tikėti, kad šitas mokestis nebus iš dalies ar net didžiąja dalimi perkeltas vartotojams“, – interviu portalui 15min.

Revoliucinė idėja: jeigu jai bus pritarta – Lietuvoje neliks atostoginių. Tokį siūlymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia valdininkai. Jie siūlo atostogoms skirtus pinigus paskirstyti kiekvieną mėnesį su atlyginimu. Finansų ekspertai sako, kad taip atostogoms teks taupyti patiems ir iš anksto, o profsąjungos stoja piestu – esą galą su galu vos suduriantys lietuviai iš viso liks be atostogų. Neseniai iš atostogų grįžęs Benas jau galvoja apie kitas.

Viena iš didžiausių Lietuvos transporto įmonių „Vlantana“ Norvegijoje sulaukė nemalonumų. Vietos žurnalistai ir tarnybos išsiaiškino, kad čia dirbusiems vairuotojams ji veikiausiai nemokėjo viso sutarto atlyginimo, galėjo pažeisti darbo laiko apskaitą ir kitus reikalavimus. Visai neseniai patvirtinta taikos sutartis tarp įmonės ir dviejų buvusių jos darbuotojų ir kiekvienam iš jų priteisė per 100 tūkst. eurų kompensaciją.

Norite pradėti dirbti savarankiškai, tačiau turite klausimų dėl individualios veiklos apskaitos? Sunku susigaudyti, kada ir kokius duomenis privalu pateikti mokesčių administratoriui, kada registruotis PVM mokėtoju, kokius mokesčius mokėti, kaip teisingai pildyti pajamų ir išlaidų žurnalą? Valstybinė mokesčių inspekcija individualią veiklą vykdantiems gyventojams sukūrė e. paslaugą – virtualų buhalterį i.APS, kuris palengvina smulkiųjų verslininkų veiklos apskaitą.

Politikų ar savivaldybių tarnautojų pasipinigavimui už pernuomojamą tarnybinį būstą ateina galas. Vasarą kilus skandalui, kad bent keli Neringos politikai, mokėdami nebrangią nuomą už savivaldybės būstus, juose visai negyvena, užtat už solidžias sumas juos pernuomoja turistams, Seimo nariai siūlo pataisą – tokią subnuomą drausti. Tarnybinį būstą nuomotis už kelias dešimtis ar šimtą eurų per mėnesį, o tokią pačią sumą atgauti per parą būstą pernuomojant turistams.

Vyriausybė taip pat ir prezidentas siūlo mažinti mokestines lengvatas, kurios dabar yra taikomos žemės ūkio srityje. Tačiau Seime šie pasiūlymai stringa. Jeigu valdantieji nesusitars, valstybės biudžeto pajamos bus mažesnės negu planuojama, o tai reikš, kad gali pritrūkti pinigų numatytam išmokų didinimui. Kokia tikroji padėtis Lietuvos žemės ūkyje, kaip jį paveiks numatomi pakeitimai ir kaip artimiausiu metu gali pasikeisti Europos Sąjungos parama šiai sričiai.

Prezidento Gitano Nausėdos siūlymas didinti ūkininkams mokesčius, o jiems taikomą nuolaidą dyzelinui mažinti, tapo tikru galvos skausmu valstiečiams ir Seime, ir Vyriausybėje. Žemdirbiai skundžiasi, esą didesni mokesčiai gali juos privesti prie bankrotų. Tad valdantieji linksta prezidento siūlymą atmesti, o štai pensijas visiems senjorams ketina didinti iš naujų mokesčių bankams ir prekybos centrams.

Šalies ūkininkų viltys ir lūkesčiai, kad į valdžią atėjus valstiečiams, o prezidentui pažadėjus sukurti gerovės valstybę, žemdirbiams bus lengviau, panašu bliūkšta. Šalyje prasidėjo masiniai žemdirbių protestai. Laukuose dygsta šimtai medinių kryžių. Taip esą laidojamas žemės ūkis. Protestai rengiami prieš planą didinti mokesčius. Jei kryžiai nepadės, ūkininkai žada sunkiąja technika užtvindyti sostinę.

Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento inicijuotų mokestinių pakeitimų tikslui gerinti pensininkų finansinę padėtį, tačiau rekomendavo Seimui atsižvelgti į visas su tokiu sprendimu susijusias aplinkybes.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Seime svarstomiems prekybos ir bankų mokesčiams – jų pajamos jau įtrauktos į kitų metų biudžeto projektą. Vis dėlto Ministrų kabinetas pasiūlė parlamentui surengti konsultacijas dėl mokesčių poveikio.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys išvadą dėl Seimo narių pateiktų prekybos ir bankų mokesčių. Ministrų kabinetas numato iš esmės jiems pritarti.

Valdantieji toliau stumia naujuosius automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius. Opozicijai nepavyko stabdyti naujų mokesčių pasiūlymų ir valdantieji viliasi gauti pritarimą naujiems mokesčiams dar iki Naujųjų metų, kuriuos mokėtume nuo sausio. Pakoreguotas taršių mašinų registracijos mokestis sieks iki 760 eurų ir priklausys nuo to, kiek anglies dvideginio išskiria automobilis. Na, o naujasis nekilnojamojo turto mokestis gresia už statinius, kurių vertė viršys 150 tūkst.

Vyriausybė ir prezidentas siūlo, kad pensijų ir kitų išmokų didinimui reikalingos papildomos lėšos būtų surinktos didinant akcizus degalams, alkoholiui ir tabakui. Trečiadienį pasiūlymai svarstyti Biudžeto ir finansų komitete. Šis pritarė ne visiems siūlymams, tad Vyriausybė veikiausia turės iš naujo spręsti, iš kur gauti papildomų pinigų. Pirmiausia komitetas svarstė klausimą dėl akcizo lengvatos žymėtam dyzelinui, kuris naudojamas žemės ūkyje.

Šiemet mūsų šalies ūkis rodė gana neblogus rezultatus. Tačiau jau artimiausiu metu jis gali susidurti su netikėtais sunkumais, kurių debesys kaupiasi virš svarbiausių pasaulio ekonomikų, gero nežada ir neapibrėžtumas dėl mokesčių pakeitimų pačioje Lietuvoje. Diskusijoje apie tai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Valdžia giriasi, kad kitąmet atrieks daugiau pinigų skurdui mažinti ir, kaip dabar madinga sakyti, gerovei didinti. O kad viskam užtektų pinigų, norima didinti ir mokesčius. Tačiau valdžia garsiai nekalba apie tai, kad pirmiausia iš visų mokesčių mokėtojų pinigų finansavimą didinsis ir sau: atlyginimams, remontams, o kitąmet neperrinkti Seimo nariai džiaugsis ir riebiomis išeitinėmis kompensacijomis, kurioms irgi reikia papildomų biudžeto milijonų.

Jau po poros mėnesių planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis gali būti kitoks nei planuota. Tiesa, pokyčiai į gerą vairuotojams. Siūloma už taršų automobilį mokėti tik kartą, pirmos registracijos metu, be to, siūlomi ir naujos mokesčių sumos. Ekonomistai sako, kad metodai, kuriais siekiama sumažinti šalyje taršių automobilių parką, stumia vyriausybę į kampą.

Kaip Lietuvą pasaulio kontekste vertina tautiečiai? Dauguma pastebi, jog padėtis gerėja, daugėja galimybių, turime ir kuo pasigirti. Tiesa, labiausiai kliūva šalies ekonomikai – žmonės skundžiasi algomis ir pensijomis. Štai, ką mano tautiečiai: „Pasitempti niekada nebus per daug, bet, kad neblogai atrodome, tai tikrai, net gerai.“ „Atlyginimus normalius duoti žmonėms. Ekonomikoje būtinai pasitempti ir kultūroje, švietime irgi reikia. Bet šiaip po truputį auga ir eina į priekį.

Limfomą besigydantis Saulius Skvernelis abejoja, ar kitąmet vyriausybei baigus kadenciją, tęs politinę karjerą. Kartu premjeras „pramušusiais dugną” vadina apžvalgininkus, aiškinančius, kad jis neturėtų eiti pareigų, nes kovoja su limfoma ir dėl to kai kurias dienas nepasirodo darbe. Tuo metu stambieji verslininkai didina premjerui spaudimą ir grasina artėjant rinkimams neremti valdančiųjų ir nutraukti vyriausybės reformų susitarimą.

Seime toliau verda kova dėl siūlomų naujų mokesčių kitąmet. Net pats valstiečių vedlys Karbauskis su bendražygiais kiša koją Sauliaus Skvernelio ministrų dėlionėms – nekilnojamojo turto mokestį siūlo mažesniam gyventojų ratui, nei Vyriausybė norėtų. O besipriešinant opozicijai, Seime stringa ir automobilių, bankų bei prekybos tinklų mokesčiai. Vyriausybė siūlo nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti daugiau kaip perpus pigesnį turtą nei iki šiol.

Verslo organizacijoms kritikuojant valdžią dėl esą laužomų pažadų nekelti bendros mokestinės naštos verslui, premjeras neigia, kad prieš dvejus metus pasiektas nacionalinis susitarimas pažeistas. „Tikrai nepripažįstu (kad susitarimas sulaužytas – BNS). Pažiūrėkime susitarimo tekstą ir tada galėsime diskutuoti. Ten yra labai aiškiai neapibrėžta arba nepasakytas laikotarpis, per kurį laikotarpį mes turime tuos žingsnius padaryti.

Jau nuo pirmadienio seną automobilį į mažiau taršų keičiantys šalies vairuotojai gali teikti prašymus tūkstančio eurų kompensacijoms. Pirmieji norintys paramos jau registruojasi. Vien šiemet šioms kompensacijoms valstybė žada atriekti penkis milijonus eurų. Visgi vairuotojus specialistai ragina būti budrius: reikia ne tik įvykdyti oficialius reikalavimus, bet ir neapsigauti – senus automobilius atiduoti į legalius autolaužynus. Kodėl netinka populiarūs vadinamieji šrotai.

Vaiko pinigus nuo sausio valdžia žada didinti vėl, tačiau pinigų biudžete išmokoms pritrūko ir šiemet. Kad šeimos lapkritį, gruodį ir sausį sulauktų paskirtų išmokų, vyriausybė jau skolinasi pusšimtį milijonų eurų. O kitąmet numatytiems didinimams prireiks papildomų net ne dešimčių, o dviejų šimtų milijonų eurų. Tad jau patys valdantieji svarsto, gal vaiko pinigus mokėti nebe visoms šeimoms, o tik toms, kurioms pusšimtis eurų yra tikrai dideli pinigai.

Pirmąjį šių metų pusmetį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gyventojams ir įmonėms suteikė galimybę be jokių sankcijų sumokėti tyčia ar netyčia pamirštus mokesčius. Tačiau antroje metų pusėje žada kur kas labiau papurtyti kai kuriuos mokesčių mokėtojus. Prieš kurį laiką viešėdama tv3.lt studijoje VMI viršininkė Edita Janušienė atskleidė, kas buvo tie žmonės ir įmonės, kurie buvo pamiršę sumokėti, taip pat ko bus imtasi prieš tuos, kurie mokestinių prievolių taip ir neįvykdė.

Gyventojai, seną taršų automobilį keičiantys į mažiau taršų, nuo lapkričio gali prašyti 1 tūkst. eurų kompensacijos.  Į kompensacijas pretenduoja vairuotojai, mažiausiai metus naudojantys taršų automobilį ir atiduodantys jį sunaikinti. Jų įsigyjamo kito automobilio CO2 emisija neturi viršyti 130 gramų kilometrui, jis privalo būti pirmą kartą registruotas Europos Sąjungoe po 2013-ųjų sausio 1-osios ir varomas benzinu, dujomis, etanoliu ar elektra.

Planuojama, kad kitąmet keisis ne tik gyventojų pajamų apmokestinimas, tačiau ir dienpinigių mokėjimo tvarka. Be to, daliai gyventojų gali tekti mokėti daugiau už individualią veiklą ar nekilnojamąjį turtą, brangs ir akcizinės prekės. Vyriausybė žada didinti atlyginimus valdininkams, medikams, pedagogams. Nepaisant to, dalis jų vėl garsiai kalba apie naujus streikus.

Seime – siūlymas senjorams mokėti naujas pensijas. Vienintelė sąlyga naujai 40 eurų išmokai gauti – būti vienišam. Taigi naujų išmokų galėtų tikėtis ne tik našliai, bet ir išsiskyrę bei santuokos net neturėję senjorai. Visgi socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tokiam konservatorių siūlymui nepritaria ir remti siūlo ne visus vienišus senjorus, o tik tuos, kurie iš tiesų gyvena skurdžiai.

Maždaug 16-kai tūkstančių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojų gavus perspėjimus dėl laiku nepateiktų deklaracijų už 2019 metų antrąjį pusmetį, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė, kad taip nutiko dėl klaidos nustatant sistemos parametrus.  Klaidingus pranešimus elektroninėje sistemoje gavusių mokesčių mokėtojų prašoma ignoruoti nekorektišką informaciją, pranešė VMI.

Ietys dėl vaiko pinigų rimtai susikibo. Socialdarbiečiai reikalauja, kad vaiko pinigai būtų tokie, kokie numatyti koalicijos sutartyje. Netgi tikina žinantys, iš kur jų paimti – trūkstamus 30 milijonų esą galima rasti išreikalaujant didesnių dividendų iš valstybinių įmonių ar nedidinant teisėjų algų. Finansų ministerija atšauna: vaiko pinigų didinimas – gražus siekis, o štai fiskalinė biudžeto drausmė – realus koalicijos įsipareigojimas.

Artėjant Seimo rinkimams, vaiko pinigai vis labiau kursto aistras. Tad ar bus iš kur paimti papildomų pinigų, kuomet Seimas atmeta siūlymus dėl naujų mokesčių įvedimo? Finansų ministerijos sumanymus įvertino mokesčių ekspertė Rūta Bilkšytė. Kaip vertinate pateiktą naują biudžeto projektą?  Be abejo, tai yra pats svarbiausias dalykas, kad žinotum, kaip gyventi ir kur tas milijardas surastas.

Lietuva pagal mokesčių sistemos konkurencingumą – ketvirta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), rodo naujausi JAV tyrimų centro „Tax Foundation“ duomenys. Lietuva šiame 36-ių EBPO narių reitinge nusileidžia Estijai, Naujajai Zelandijai ir Latvijai. „Lietuvoje yra trečiasis mažiausias EBPO pelno mokesčio tarifas – 15 proc.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia pasinaudoti galimybe susigrąžinti dalį sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio. Gautas lėšas galima panaudoti daugiabučių namų ir negyvenamosios paskirties pastatų atnaujinimui: susitvarkyti daugiabučio pastato stogą, atnaujinti fasadą, įsirengti apšvietimą, atnaujinti santechniką ar lietaus nuvedimo sistemas. Savivaldybė tam planuoja skirti 110 tūkst. eurų, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusį mėnesį dešimt įmonių savo darbuotojams išmokėjo darbo užmokestį, kuris viršijo 10 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Dešimtuke galima rasti ne tik informacinių technologijų ar medicinos įmonių, bet ir žemės ūkio bendrovę. Pagal išmokėto darbo užmokesčio vidurkį rugsėjį pirmavo „Microsoft Lietuva“. Savo darbuotojams bendrovė mokėjo vidutinę 18,6 tūkst. eurų algą neatskaičius mokesčių.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba ir Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir vienos Azijos valstybės gaminiais prekiaujančios parduotuvės savininkui pareiškė įtarimus nuslėpus beveik 700 tūkst. eurų pajamų. Atskleista, kad pardavus drabužius, avalynę ir paklausias prekes buvo nesumokėta daugiau kaip 250 tūkst. eurų pridėtinės vertės, pelno ir gyventojų pajamų mokesčių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimo vadovybė užsimojo parlamentarams sugrąžinti valstiečių atimtą privilegiją iš parlamentinių lėšų nuomotis automobilius. Išsigąsta kai kurių Seimo narių grasinimų kreiptis į teismą dėl to, kad susisiekimui su savo rinkėjais ar darbui reikalingoms kelionėms smarkiai nudėvėjo savo asmeninius automobilius. Vieni parlamentarai į Seimo aikštelę atvažiuoja su kukliais šeimos automobiliais, kiti gi mėgaujasi komfortu ir į darbą važinėja dešimtis tūkstančių kainuojančiomis mašinomis.

Lietuvos Seimui pateiktas stambios prekybos mokesčio įstatymo projektas grindžiamas neteisinga informacija apie kaimynės Lenkijos tariamai laimėtą bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, pranešime žiniasklaidai teigia Lietuvos prekybos įmonių asociacija. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje dėl šio įstatymo projekto akcentavo, kad teisminis ginčas tarp Europos Komisijos (EK) ir Lenkijos dėl mažmeninės prekybos mokesčio dar nebaigtas.

Seimui atmetus dalį Vyriausybės siūlymų dėl mokesčių, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Ministrų kabineto atnaujintas biudžetas bus subalansuotas, laikantis fiskalinės drausmės. Ministras pirmininkas pareiškė, kad nesielgs kaip Gedimino Kirkilo vyriausybė, kuri sulaukė kritikos dėl pernelyg didelio išlaidavimo prieš 2009 metų krizę.

Seimui antradienį atmetus Vyriausybės siūlymą nuo 2020 metų išplėsti gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo iš esmės nekeisti Vyriausybės projekto, tačiau norėtų šio mokesčio lengvatos šeimoms su trimis ir daugiau vaikų. R. Karbauskis, Agnė Širinskienė, Jonas Jarutis ir Aušrinė Norkienė, kaip ir Vyriausybė, siūlo sumažinti gyventojų nekomercinio NT neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst.

Energetikos ministerija gyventojams paruošė gerą ir blogą žinias. Geroji – ir toliau krenta dujų kainos. Blogoji – nuo kitų metų lietuvių pinigines labiau paplonins ne tik nauji mokesčiai, bet ir sąskaitos už elektrą. Prognozuojama, kad elektra lietuviams kitąmet brangs penkiolika procentų.  „Kuo toliau diena trumpės, tuo ir padidės ir elektros energijos sąnaudos.

Vyriausybės negebėjimas įtikinti Seimo dėl automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčių liudija apie augančią politinę suirutę ir kelia rizikų viešųjų finansų stabilumui, nes lieka neaišku, kaip paskutinę minutę būtų kamšomos skylės biudžete, sako analitikai.

Vyriausybė siūlys apkarpyti kai kurias kitų metų išlaidas, jeigu Seimas nepritars naujiems mokesčiams ar jų pakeitimams, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Jeigu dalis Seimo narių į biudžetą pasižiūrės tik kaip į išlaidas, o į mokesčius pasižiūrės kaip į kažkokį atskirą dalyką, tai jeigu mokestiniams pakeitimas nebus pritarta, tokiu atveju siūlysime karpyti išlaidų augimą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ministras.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad mokesčių didinimas lėtėjant ekonomikai yra klaida ir primena bolševizmo laikus. Anot jos, didinti mokesčius verta tik esant labai giliai krizei. „Žinant, jog ekonomika traukiasi ir bus lėtesnis vystymasis, didinti mokesčius apskritai yra klaida, todėl, kad didesni mokesčiai reiškia, mes didinsime spaudimą vartojimui, o tai reiškia atitinkamai ir kainų kilimą ir ekonomikos dar didesnį sulėtėjimą.

Seimas laužo pirmąsias ietis dėl biudžeto. Po to kai finansų ministras Vilius Šapoka pateikė projektą parlamentarams, Seime kilo diskusijos ir dėl augančių išmokų, senatvės pensijų, vaiko pinigų dydžio bei mokesčių bankams, nekilnojamam turtui. Dalis mokesčių pasiūlymų arba buvo laikinai išbraukti iš darbotvarkės, arba gražinti Vyriausybei.

Prieš automobilių taršos mokesčio pristatymą Seime, aplinkos ministerija suskubo taisyti įsivėlusias klaidas. Perskaičiavus sumas aiškėja, kad už dalį dyzelinių mašinų ateityje tektų mokėti mažiau, o štai dalis benzinu bei dujomis varomų būtų labiau apmokestintos nei planuota anksčiau. Ši mokesčių karuselė vairuotojams ir toliau neįtikina – mokesčius vadina ne gamtos švarinimu, o tiesiog pasipinigavimu. Panašu, jog taip galvoja ir dauguma Seimo narių – nuspręsta grąžinti įstatymą vyriausybei.