mma

Latvijos parlamento (Saeimos) socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pritarė siūlymui minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) nuo 2023-ųjų padidinti 24 proc. iki 620 eurų, o nuo 2024 metų – dar 13 proc. iki 700 eurų. Šiuo metu MMA Latvijoje sudaro 500 eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad nėra normalu, jog visuomenė iki šiol nežino, kokia kitais metais bus minimali mėnesinė alga (MMA) ar galutinių sprendimų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų verslui. „Ne, nenormalu“, – TV3 televizijai antradienį sakė A. Armonaitė. „Reikia, matyt, labiau tartis, čia gal mums Vyriausybėje“, – teigė ji, paklausta, ką daryti, kad tokių situacijų nebūtų. Vyriausybė iš esmės yra sutarusi nuo kitų metų MMA didinti 15 proc.

Minimali mėnesio alga nuo sausio tikrai didės 15 procentų. Darbdaviams ir profsąjungoms Trišalėje taryboje vėl neradus kompromiso, dabar jau Vyriausybė tvirtins savo pasiūlytą dydį. Tačiau darbuotojai ir verslai toliau nepatenkinti – vieni skundžiasi, kad darbdaviai nesidalija pelnaIs, kiti toliau grasina bankrotais. Algos kitais metais didės ir tiems, kurie uždirba mažiau nei vidutinę algą – piniginės jiems pilnės maždaug 20-čia eurų.

Vyriausybės atstovams Trišalei tarybai pateikus siūlymą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo sausio didinti 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, darbdaviai ir profsąjungos bendro sutarimo antradienį ir vėl nerado. Jų teigimu, susitarimą būtų buvę galima pasiekti, jei Lietuvos bankas savo pasiūlymą būtų pateikęs anksčiau – iki socialinių partnerių derybų.

Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų. Šis pasiūlymas antradienį svarstomas Trišalėje taryboje.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį aptars Vyriausybės pateiktą siūlymą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų didinti 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų. Pasak tarybai pirmininkaujančios Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narės Aurelijos Maldutytės, posėdyje bus pristatytas Vyriausybės siūlymas.

Verslo ir profsąjungų atstovams pareiškus, kad Vyriausybei nėra prasmės grįžti į Trišalę tarybą su nauju jos pasiūlymu dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė neatmeta, kad tiek dėl MMA, tiek dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) Trišalėje taryboje dar pavyks susitarti ir galutinio Vyriausybės sprendimo neprireiks.  „Trišalėje taryboje yra priimami sprendimai ir yra balsuojama.

Vyriausybė nusprendė – nuo sausio minimali alga „į rankas“ turi didėti daugiau nei 80-čia eurų ir pasiekti 633 eurus. Vyriausybė tai vadina kompromisu po ilgai trukusių ir fiasko pasibaigusių verslo ir profsąjungų derybų. Tačiau nauja suma ir toliau netinka nei profsąjungoms, nei darbdaviams – darbuotojams ji per maža, o verslui per didelė. Darbdaviai skundžiasi, kad pavaldiniai jų „neatjaučia“. Įmonės esą neįstengs taip smarkiai kelti atlyginimų, užtat turės didinti kainas pirkėjams.

Verslo ir profsąjungų atstovams pareiškus, kad Vyriausybei nėra prasmės grįžti į Trišalę tarybą su nauju jos pasiūlymu dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, premjerė Ingrida Šimonytė teigia tikinti, kad socialinių partnerių diskusija vyks rimtai ir jiems pavyks susitarti.   „Vyriausybės pozicija šitose derybose yra labiau moderatorius, nes Vyriausybės nėra pagrindinis klausimas, kokio dydžio yra MMA.

Vyriausybei siūlant minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų didinti 15 proc. iki 840 eurų, Vyriausybės partnerių Trišalėje taryboje – verslo ir profsąjungų – atstovai mano, kad su šiuo siūlymu grįžti į tarybą nėra prasmės.  „Jeigu Vyriausybė priėmė sprendimą, kokia prasmė dabar eiti į Trišalę tarybą. Darbdaviai sako – 800 eurų (iki tiek didinti MMA – BNS), mes sakome, kad reikia laikytis Trišalės tarybos formulės.

Trečiadienį Vyriausybėje skelbiama, kiek nuo kitų metų pradžios Lietuvoje bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Nuo šių rodiklių priklauso, kiek pajamų į rankas gaus minimalią ar kiek didesnę algą uždirbantys darbuotojai. Lietuvos bankas skaičiavo, kad MMA nuo kitų metų turėtų būti 888 eurai. Tačiau darbdaviai ir Vyriausybė su tuo nesutiko.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų siūlymus nuo kitų metų 15 proc. didinti minimalią mėnesio algą (MMA) ir beveik 16 proc. – neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).  BNS šaltiniai Vyriausybėje patvirtino, kad siūloma MMA padidinti 110 eurų iki 840 eurų (iki mokesčių), o NPD – 85 eurais iki 625 eurų.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad Vyriausybės ketinimus minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 15 proc., o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – beveik 16 proc. galima laikyti parama verslui. „Mes, profsąjungos esame įsitikinę, kad buvo ir yra visos prielaidos didinti MMA tiek, kiek pagal sutartą formulę iš pradžių siūlė Lietuvos bankas – tai yra iki 888 eurų.

Vyriausybei ketinant priimti sprendimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimo nuo kitų metų 110 eurų iki 840 eurų, o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – 85 eurais iki 625 eurų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas sako, jog dėl gresiančios recesijos MMA reikėtų didinti mažiau – iki 800 eurų, o NPD – daugiau – iki 740 eurų. Pasak Vidmanto Janulevičiaus, pagerėjus ekonomikai MMA kitąmet būtų galima didinti taip, kaip siūlė Lietuvos bankas – iki 888 eurų.

Ministerijų Vyriausybei siūlomas minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimas 15 proc. iki 840 eurų (iki mokesčių) gali dar labiau didinti infliaciją ir nedarbą, sako banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, saugiau būtų MMA peržiūrėti du kartus per metus ir sparčiau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį.

Trečiadienį Vyriausybės pasitarime Socialinės apsaugos ir darbo, taip pat Finansų ministerija turėtų pristatyti planus, kiek kitais metais bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Nuo šių dydžių priklauso, kiek algos į rankas gaus minimumą uždirbantys Lietuvos gyventojai. Į rankas didės 16 proc. Pagal įstatymus, pasitarimo medžiaga turi būti paviešinta. Tačiau nei Vyriausybė, nei ministerijos iki antradienio popietės oficialiai to dar nepadarė.

Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausybei siūlo minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų padidinti 110 eurų iki 840 eurų (iki mokesčių), o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – 85 eurais iki 625 eurų, BNS patvirtino šaltiniai Vyriausybėje. Tokiu atveju MMA didėtų 15 proc., o NPD – beveik 16 procentų.

Septynios pergalės ir vienas pralaimėjimas. Taip UFC blizga Kinijos kovotojas Song Yadongas. Pastaruoju metu jis lengviausiojo svorio kategorijoje (iki 61,2 kg) laimėjo triskart iš eilės. Šį savaitgalį kinui teks grumtis su patyrusiu amerikiečiu Cory Sandhagenu, kuris neseniai kovėsi dėl čempiono titulo. Intriguojančią JAV ir Kinijos sportininkų akistatą rodys „TV3 Sport“ kanalas ir naujos kartos televizija „Go3“. Transliacijos pradžia – rugsėjo 18-ąją, sekmadienį 2.00 val.

Lenkijos vyriausybė priėmė sprendimą dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) iki mokesčių padidinimo nuo 2023 metų sausio 1 dienos 16 proc. – nuo 3010 iki 3490 zlotų (742 eurų), skelbia Lenkijos radijas. Minimalus valandos darbo atlygis didės nuo 19,7 iki 22,8 zloto (iki 4,85 euro). Šeimos ir socialinės politikos ministrė Marlena Malong pareiškė esanti tikra, kad aukštos infliacijos ir augančių pragyvenimo išlaidų laikmečiu toks sprendimas reiškia tiesioginę paramą namų ūkių biudžetams.

Trišalės tarybos posėdyje apsipykę darbdaviai ir profsąjungos taip ir nesutarė, kiek minimali alga turėtų didėti nuo sausio. Profsąjungos toliau siekia, kad minimalus uždarbis „į rankas“ didėtų maždaug 80 eurų, o verslas atkerta, kad smulkias įmones tai nuvarys į bankrotą. Vyriausybė jau pripažįsta, kad patvirtintų bet kokią sumą, jei tik abi pusės susitartų.

Antradienį Trišalė taryba nenusprendė, kokia minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir valandinis atlygis turės būti mokamas tūkstančiams darbuotojų nuo kitų metų pradžios. Dabartinė lietuviška minimali alga yra tris kartus mažesnė už mokamą Liuksemburge, tačiau dvigubai didesnė nei Bulgarijoje. Lietuvos bankas siūlė, kad kitais MMA sudarytų beveik 888 eurus, tačiau didinimas galėtų susidėti iš dviejų žingsnių.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako tikinti, kad darbdaviai ir darbuotojai antradienį Trišalėje taryboje ras bendrą sutarimą, kiek nuo kitų metų turėtų augti minimali mėnesio alga (MMA). Ji kartojo, kad MMA ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) turėtų augti panašiu tempu.  Darbuotojų atstovams siūlant MMA didinti mažiausiai 19 proc.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį tarsis dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų sausio. Finansų ministrė tikisi, kad darbuotojai ras sutarimą, o MMA ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), jos nuomone, turėtų augti panašiu tempu. „Tikimės, kad bendras sutarimas bus rastas. Konkretaus dydžio nenoriu sakyti, tikiuosi, kad darbuotojai ir darbdaviai ras kažkokį sprendimą, kuris tenkins abi puses.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį tarsis dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų sausio. Profsąjungos ir darbdaviai savo pozicijos kol kas nekeičia: darbuotojų atstovai teigia, jog MMA turi augti mažiausiai 19 proc. iki 871 euro, tuo metu pramonininkai sutiktų ją didinti 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Be kompensacijų už energetinius išteklius, Vyriausybė 2023 metais turi didinti minimalią mėnesio algą (MMA), neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), socialinių išmokų bazinius dydžius ir vaiko pinigus, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Būtinos priemonės, numatančios tolesnį gyventojų pajamų didėjimą, nes nuo šių sprendimų priklausys mūsų valstybės nacionalinis saugumas.

Lietuvos sportininkui – nemalonumai. Mišrių kovos menų (MMA) sportininkas Vitoldas Jagėlo gavo ketverių metų diskvalifikaciją dėl to kad jo kūne rastos draudžiamos vartoti medžiagos. Bausmę skyrė Prancūzijos antidopingo agentūra, o preparatas, rastas kūne, yra meldonis. Sportininko mėginys buvo paimtas 2021 m. liepos 9 dieną, o lietuvį tikrino Prancūzijos MMA organizacija „Hexagon MMA“ varžybų metu. Sportininko diskvalifikacija baigsis 2025 metų rugsėjo 14 dieną.

Estijos darbdavių organizacijos ir darbuotojų profesinės sąjungos pranešė pasiekusios nacionalinį susitarimą dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo nuo ateinančių metų beveik 11 proc. - nuo 654 iki 725 eurų per mėnesį. Estijos darbdavių konfederacijos vadovas Arto Aasas sakė, kad tai kompromisinis sutarimas, kuriuo atsižvelgiama į didelę infliaciją ir ekonomikos atvėsimą. "Sparčiai didėjančios gamybos išteklių kainos ir išlaidos energijai daro didelį spaudimą verslui.

Ar didės kitąmet algos ir minimalus darbo užmokestis? Aistros dėl minimalios algos plieskiasi kaip reikiant. Profsąjungos reikalauja, kad „į rankas“ minimalus atlyginimas didėtų mažiausiai 70 eurų – kone dvigubai daugiau nei pasiūlė ekonomikos ir inovacijų ministrė, tačiau ir pačios Armonaitės užmojį kritikuoja finansų ministrė Skaistė, esą biudžetui jis per brangus. Verslas labiau suka galvas ne kaip didinti algas, o kaip išsimokėti kosmines sąskaitas už elektrą.

Iki šiol raginę visai nedidinti minimalios mėnesio algos (MMA) pramonininkai sutinka, kad ji kitąmet didėtų 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė, tuo metu profsąjungos teigia, kad ją būtina didinti bent iki 871 euro.  Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad MMA reikėtų didinti palaipsniui, todėl pramonei priimtinas ministerijos siūlymas minimalią algą nuo kitų metų sausio didinti iki 800 eurų.

Kainoms kylant į naujas rekordines aukštumas, darbdaviai su profsąjungomis vis karščiau ginčijasi, ar reikia didinti ir kiek minimalią algą. Profsąjungos reikalauja žmonėms pridėti mažiausiai po 73 eurus į rankas. Tačiau artėjant krizei, darbdaviai perspėja, neva dėl to bus dar daugiau bankrotų ir bedarbių. Žibalo į ugnį šliukšteli ir Laisvės partija – mažai uždirbantiems siūlo ne tik didinti algas, bet ir mažinti mokesčius. Marijampolietė Aldona gimnazijoje valytoja dirba jau 15 metų.

Trišalės tarybos Darbo santykių komisijos pirmininkė teigia, jog pagal Europos Komisijos siūlomą direktyvą į minimalios mėnesio algos (MMA) apskaičiavimo formulę ateityje turės būti įtraukti ir produktyvumo bei perkamosios galios kriterijai. Rūta Juršaitė sako, kad Lietuvoje gali būti daug diskusijų, ar EK pasiūlymą įtraukti jau dabar, ar vėliau, jam įsigaliojus.

Vyriausybei svarstant didinti minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų sausio, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sako, kad tai neigiamai paveiktų ekonomiką, padidintų bankrotų skaičių, todėl siūlo MMA kol kas nedidinti.  „Dabartinėje situacijoje, kokia yra šiandien geopolitinė ir kur dabar esame atsižvelgiant į infliaciją, siūlome nedidinti viso MMA kol kas, nes tai būtų paskutinis veiksnys, kuris lemtų įmonių bankrotą.

2023 metais minimali mėnesio alga (MMA) gali padidėti nuo 15 proc. iki 19 proc., sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Tuo metu pensijos ir biudžetininkų atlyginimai turėtų augti 10 proc. „Ji (MMA- BNS) turėtų didėti nuo nuo 15 proc. iki 19 proc.

Planuojama, kad kitais minimalioji mėnesinė alga galėtų kilti iki 868 eurų ant popieriaus. Vieni verslininkai pritaria tokiam minimumo didinimui ir tikisi didesnių apyvartų, kiti – prognozuoja, kad išaugs bankrotų skaičius, taip pat augs prekių ir paslaugų kainos. Darbuotojų atstovė pažymi, kad žmonėms vis sunkiau išgyventi iš minimalios algos, o rudenį atėjus šildymo sezonui, jos gali ir nebeužtekti.

Kylanti infliacija nepatogumų kelia ne tik darbuotojams ir paprastiems žmonės, o ir darbdaviams, kurie vis skatinami kelti atlyginimus. Tačiau dėl infliacijos kaltos būtent profsąjungos, teigė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas. Kartu su juo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė su tokiu teiginiu nesutiko ir sakė, kad tai – absurdas.

Lenkijos vyriausybė pritarė minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo planui, pagal kurį nuo kitų metų sausio MMA bus padidintas iki 3,383 tūkst. zlotų (710 eurų), o nuo liepos 1 dienos – iki 3,45 tūkst. zlotų (725 eurų), skelbia lenkų visuomeninis radijas. Be to, minimalus valandinis darbo užmokestis nuo sausio 1 dienos padidės iki 22,1 zloto (4,65 euro), o nuo liepos 1-osios – iki 22,5 zloto (4,7 euro). Šių metų pradžioje MMA Lenkijoje buvo padidintas nuo pernykščių 2,8 tūkst.

Pastaraisiais metais prie algų didėjimo pripratusiems lietuviams laikas ruoštis niūresnei realybei. Daugiau kaip pusė tautiečių šiemet vis dar tikisi, kad darbdaviai kels algas. Tačiau tvyrant recesijos grėsmei verslininkai ragina nusiimti rožinius akinius ir ruoštis liūdnesniam scenarijui – algos nebedidės, o kai kuriems dar šiemet jos gali ir sumažėti. Viešbutyje Šiauliuose pluša apie 10 darbuotojų, tarp jų: 3 kambarinės, 2 virėjos ir 4 administratorės.

Australijoje pagal mėgėjiškas MMA taisykles kol kas kovojantis Viktoras Lyallas (8-3), anot buvusios kovų be pirštinių pasaulio čempionės Bec Rodriguez, užstojo vieną vyriškį, kurį mušė du girtuokliai. Tuomet du girtuokliai kartu su mergina ėmė sekti V.Lyallui iš paskos ir jį vis erzino. Vienas iš vyriškių pasiėmė kėdę, tačiau jos nemetė į kovotoją. Tuo tarpu mergina aiškino kovotojui, kad jos tėvas yra kultūristas ir jį tikrai pamokys.

Darbdaviai su profsąjungomis vis aršiau pliekiasi dėl to, kiek artimiausiu metu turi didėti minimali alga, mat nuo jos priklauso ir kiti šalyje mokami atlyginimai. Lietuvos bankas siūlo algą padidinti 74 eurais iki 624 eurų į rankas. Siaučiant 20 proc. infliacijai, profsąjungos panašaus dydio didinimą palaiko. Tačiau darbdaviai priešinasi, esą galimai artėja recesija ir ne visi išgalės tokias algas mokėti, o padidinus minimalią kils spaudimas darbdaviams didinti ir kitų darbuotojų atlyginimus.

Europos Komisijai (EK) planuojant priimti direktyvą, kuria siekiama Bendrijoje suvienodinti minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) dydžio kriterijus, darbdavių atstovai siekia, kad būtų įtrauktas darbo produktyvumo kriterijus. Profsąjungos teigia nesuprantančios darbdavių entuziazmo šiuo klausimu, nes esą produktyvumas labiau priklauso ne nuo darbuotojų norų, o nuo darbdavių gebėjimų suteikti tinkamus darbo įrankius ir organizuoti darbą.

Lenkų mišrių kovos menų kovotojas Tomekas Valentekas žuvo mūšyje, gindamas Ukrainą nuo įsibrovėlių rusų. Tai pranešė mišrių kovos menų organizacija MMA Polska. „Su dideliu liūdesiu gavome informaciją apie Tomeko, kuris, būdamas Lenkijos savanoris, kovojo Ukrainos tarptautinės gynybos legione ir ten žuvo, žūtį“, – rašoma pranešime. Jie pažymėjo, kad Tomekas Valentekas dalyvavo ir laimėjo antrąjį Glivicuose surengtą MMA čempionatą.

Lietuvos bankas siūlo penktadaliu didinti minimalią algą. Į rankas ji padidėtų apie 75-iais eurais ir siektų beveik 625-is eurus. Dirbantieji už minimalią algą piktinasi, kad tiek yra mažai, mat kainos padidėjo dar smarkiau. Tačiau darbdaviai gresiant recesijai didinti minimalios algos nesutinka. O ir vyriausybė tokiam didinimui pritarti neskuba ir ruošiasi laukti rudens, kad aiškiau matytųsi, kur kitąmet risis šalies ekonomika.

Lietuvos bankas teigia, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) kitąmet galėtų augti 18,9 proc. arba 138 eurais iki 868 eurų. Visgi, Lietuvos bankas tuo pat metu nurodo, jog dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo palaikytų atsargesnių sprendimų paiešką, pavyzdžiui, vėlesnį sprendimo dėl MMA priėmimą ar didinimą dalimis.

Lietuvos bankas siūlys nuo 2023 metų didinti minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), tačiau kol kas atsisako įvardinti, kiek konkrečiai.   „Taip, jis (MMA – BNS) bus paskaičiuotas į didesnę pusę, nes darbo užmokestis augo sparčiau negu buvo prognozuota anksčiau“, – pirmadienį žurnalistams sakė LB vadovas Gediminas Šimkus.  Jis prognozuoja, kad Trišalėje taryboje dėl naujojo MMA dydžio vyks sudėtinga diskusija, nes esą neapibrėžtumas yra labai didelis.

Finansų ministerija neketina siūlyti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesio algai (MMA), kaip siūlo Lietuvos bankas (LB).  „Šiup metu nematome galimybės NPD padidinti iki MMA lygio dėl įsipareigojimų ilguoju laikotarpiu arba palaipsniui“, – Seimo Ekonomikos komitete svarstant tikslinamą šių metų biudžeto projektą trečiadienį teigė finansų viceministras Gediminas Norkūnas   „NPD didinimas iki MMA taip pat reikalauja pakankamai reikšmingų finansinių ište...

Lietuvos bankas (LB) siūlo antiinfliacines priemones orientuoti į pagalbą žmonėms, kuriems kainų augimas yra skaudžiausias. Tarp centrinio banko siūlomų priemonių – toliau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), mokėti kompensacijas besišildantiems namus dujomis ar elektra, galbūt subsidijuoti viešąjį transportą.

Londone (Anglija) gegužės 13 d. bus surengtas „Bellator 281“ mišrių kovos menų (MMA) turnyras. Buvo planuota, kad šiame turnyre pasirodys „Bellator“ pusvidutinio svorio kategorijos čempionas ukrainietis Jaroslavas Amosovas (26-0). Jis turėjo kautis su 34-erių britu Michaelu Page‘u (20-1). Visgi, šie planai žlugo, kai okupantai iš Rusijos įsiveržė į Ukrainos teritoriją. 28-erių J.Amosovas nebėgo iš gimtinės ir liko ginti jos.

Žymus „MMA Fighting“ portalo žurnalistas 44-erių E. Casey Leydonas pasiryžo vienam rimčiausių gyvenimo iššūkių – nusprendė pats žengti į mišrių kovos menų narvą ir ten susikauti su varžovu. E.Casey Leydonas pusmetį laikėsi griežto mitybos režimo, sunkiai treniravosi ir buvo įtrauktas į „Celtic Gladiator 31“ turnyro dalyvių sąrašą. Tame turnyre E. Casey Leydono varžovu tapo taip pat kovinio sporto patirties neturėjęs amerikietis Fritzas Frauendorfas.

Lietuvoje pernai spalį buvo 115,1 tūkst. darbuotojų, gavusių minimaliąją algą (MMA) ir mažiau – tai sudarė 9,9 proc. visų darbuotojų ir, palyginti su 2020 m. spaliu, jų padaugėjo 2,9 tūkst.  Dauguma – 89,1 tūkst. – šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas.  Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų šalies ūkyje pernai spalį buvo 25,9 tūkst., tai sudarė 2,5 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje – 1,6 proc.