metinė infliacija

Metinė infliacija Čekijoje, spalį siekusi 8,5 proc., lapkritį smuko iki 7,3 proc., parodė šalies statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Rinkose buvo prognozuota, kad metinės infliacijos rodiklis šalyje paskutinį rudens mėnesį nusileis iki vidutiniškai 7,2 proc., rašo portalas „Trading Economics“. Prie metinės infliacijos mažėjimo kone labiausiai prisidėjo būsto ir komunalinių paslaugų kainos – jų metinis augimo tempas sulėtėjo nuo 19,6 proc. spalį iki 17 procentų.

Metinė infliacija Rusijoje lapkritį pakilo nuo 6,7 proc. mėnesiu anksčiau iki 7,5 proc., pasiekusi aukščiausią lygį nuo 2023 metų vasario, parodė federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) paskelbti duomenys.

Metinė infliacija Danijoje, spalį siekusi vos 0,1 proc. ir buvusi mažiausia per daugiau kaip trejus metus, lapkritį šoktelėjo iki 0,6 proc., parodė nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Paskutinį rudens mėnesį paspartėjo alkoholinių gėrimų ir tabako (nuo 2,2 proc. spalį iki 2,9 proc.), poilsio ir kultūros prekių ir paslaugų (nuo 4,8 iki 5,1 proc.) bei įvairių prekių ir paslaugų (nuo 3,9 iki 4 proc.) kainų metinis augimo tempas.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje spalį buvo žemesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostat. Lietuvoje infliacija siekė 3,1 proc. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (9,6 proc.), toliau rikiavosi Čekija (9,5 proc.) bei Rumunija (8,3 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,6 proc., o vien euro zonoje – 2,9 procento.

Metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) rugsėjį siekė 4,1 proc., vidutinė metinė – 13,3 proc., o mėnesio – 0,7 proc.  Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota metinė infliacija siekė 3,7 proc., vidutinė metinė – 14,2 proc., o mėnesio – 0,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Metinė infliacija Latvijoje, birželį siekusi 7,9 proc., liepą sumažėjo iki 6,4 proc. ir smuko šeštą mėnesį iš eilės, parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Metinės infliacijos rodiklis praėjusį mėnesį pasiekė žemiausią lygį nuo 2021 metų spalio. Be to, metinė infliacija liepą antrą mėnesį iš eilės buvo mažesnė už centrinio banko 2023 metams prognozuotą 8,5 proc. lygį. Liepą sulėtėjo būsto ir komunalinių paslaugų kainų metinis augimo tempas – nuo 13,1 proc.

Lietuvoje liepą mėnesio defliacija siekė 0,2 procento. Defliacija fiksuota trečią mėnesį iš eilės, prieš tai paskutinį kartą ji buvo 2021 metų lapkritį. Metinė infliacija – liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai – siekė 7,4 proc., vidutinė metinė infliacija buvo 17,4 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Metinė infliacija Lietuvoje vasarį – palyginti su pernai vasariu – siekė 18,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Mėnesio infliacija – vasarį, palyginti su sausiu – siekė  0,7 proc., o vidutinė metinė infliacija (12 paskutinių mėnesių, palyginti su ankstesniais 12 mėnesių) buvo 20,7 procento. Išankstinė agentūros skelbta metinė infliacija siekė 17,2 procento.

Metinė infliacija Jungtinėse Valstijose gruodį smuko į žemiausią per daugiau kaip metus lygį, parodė ketvirtadienį paskelbti vyriausybės duomenys, kurie gali reikšti, kad infliacijos pikas jau praeityje. Amerikiečių namų ūkiams per 2022 metus teko atlaikyti į dešimtmečių aukštumas pakilusią infliaciją. Tuo tarpu Federalinio rezervo sistema (FRS) didino bazinę palūkanų normą sparčiausiu nuo 9-ojo dešimtmečio tempu, tikėdamasi atvėsinti didžiausią pasaulio ekonomiką.

Kanadoje metų infliacija rugsėjį ir toliau traukėsi nuo birželį pasiekto piko, o tai lėmė atpigęs benzinas, trečiadienį pranešė vyriausybinė statistikos agentūra.  Visgi agentūra pažymėjo, kad „kanadiečiai ir toliau susidūrė su aukštesnėmis maisto kainomis“, kurios augo sparčiausiai per daugiau nei keturis dešimtmečius.  Metų infliacija, palyginti su rugpjūčio mėnesio rodikliais, sumažėjo 0,1 procentinio punkto iki 6,9 procento.

Vokietijos federalinė statistikos tarnyba (Destatis) ketvirtadienį paskelbė išankstinius infliacijos rugsėjį duomenis, rodančius, jog vartojimo kainų šuolis per metus pasiekė naujas aukštumas. Su Europos Sąjungos standartais suderinta metų (12-os mėnesių) infliacija išaugo nuo 8,8 proc. rugpjūtį iki 10,9 proc. rugsėjį, o šis infliacijos rodiklis pagal nacionalinius vertinimus – nuo 7,9 proc. iki 10 procentų.

Metinė infliacija rugpjūtį siekė 22,4 proc., o per mėnesį prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Tuo metu vidutinė metinė infliacija (dvylika paskutinių mėnesių, palyginti su atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutiniu kainų lygiu) rugpjūtį buvo 14,8 procento.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), liepos mėnesį buvo 13,2 procento. Statistikos departamento duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Metinė – liepą, palyginti su 2021 metų liepa – infliacija siekė 20,9 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 21,6 proc.

Metinė infliacija liepą (liepą, palyginti su 2021 metų liepa) siekė 21,6 proc., o per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Tuo metu vidutinė metinė (dvylika paskutinių mėnesių, palyginti su atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutiniu kainų lygiu) infliacija liepą buvo 13,4 procento.

  Infliacija gegužę, palyginti su tuo pačiu metu pernai, siekė 18,9 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos, pieno ir jo produktų,  kietojo kuro, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, dujų, restoranų, kavinių, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, elektros, daržovių kainų padidėjimas bei keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų sumažėjimas.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltarusijoje vasarį sumažėjo iki 10,0 proc. nuo 10,4 proc. sausį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Maisto produktai per metus pabrango 11,4 proc., ne maisto prekės – 8,6 proc., paslaugos – 9,4 procento. Vartojimo prekės ir paslaugos vien tik praėjusį mėnesį brango 1,6 proc., o per du šių metų mėnesius – 3,1 procento. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, vasarį sudarė 0,9 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija gegužę siekė 3,5 proc., Latvijoje – 2,6 proc., o Estijoje – 3,2 proc., rodo Eurostato duomenys. Visoje Europos Sąjungoje kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,3 proc., o vien euro zonoje – 2 procentais.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija sausio mėnesį, palyginti su 2012-ųjų gruodžiu, gali sudaryti 0,3 procento, prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas. Metinė infliacija sausio mėn., tikėtina, gali siekti 2,8, o vidutinė metinė - 3,1 proc. (gruodžio mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 2,9, o vidutinė metinė - 3,2 proc.). Tikėtina, kad didžiausią įtaką sausio mėn. infliacijai turės dėl brangstančių degalų didėjančios transporto prekių grupės kainos.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2010 metų birželio vidutinė metinė infliacija sudarė 0,9 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto mažesnė negu apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI), praneša Statistikos departamentas. Metinė infliacija (2010 metų birželį, palyginti su 2009 metų birželiu) sudarė 0,9 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnė negu apskaičiuota pagal VKI.

Birželį, palyginti su geguže, vartojimo prekių ir paslaugų kainos beveik nepasikeitė – Lietuvoje užfiksuota nulinė infliacija, praneša statistikai. Birželio mėnesio metinė infliacija (lyginant 2010 m. birželį su 2008 m. birželiu) sudarė 1 proc., vidutinė metinė infliacija sudarė 1,1 proc. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui birželio mėnesį, palyginti su geguže) didžiausią įtaką turėjo 0,7 proc. pabrangusios sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos, 0,8 proc.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija 2010 metų gegužę, palyginti su 2010 metų balandžiu, sudarys 0,1 procento. Metinė infliacija gegužę, tikėtina, sudarys 0,4, o vidutinė metinė – 1,1 procento. Gegužę prognozuojamai infliacijai įtakos turės kylančios kuro kainos transporto prekių grupėje bei socialinės apsaugos kainos įvairių prekių ir paslaugų prekių grupėje.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija 2009 metų gruodį, palyginti su 2009 metų lapkričiu, tikėtina, sudarys -0,2 procento. Metinė infliacija gruodį, tikėtina, sudarys 1,3, o vidutinė metinė – 4,2 procento. Gruodžio mėnesio infliaciją turėtų mažinti dėl sezoninių išpardavimų pingantys drabužiai ir avalynė, ši grupė pasižymi ryškiu sezoniškumu, susijusiu su vasaros ir žiemos išpardavimais.