maximos

Tarp kasdienybės darbų tenka kartais pamąstyti apie dalykus, kurie išlekia už „šiandien ir rytoj“ ribų. Kartais tos mintys tampa įdomių diskusijų užuomazga. Vieną iš tokių, kurioje teko diskutuoti su vienos itin sparčiai augančios videoreklamos gamybos bendrovės (http://www.freaky.lt/) bendrasavininkiu Audrium Rimkūnu (Bruno), šiek tiek perfrazuodamas pateikiu toliau. Ar teko girdėti (http://verslas.banga.lt/lt/patark.

Dar ne taip seniai atsisveikinom su perpus pigesne nei dabar nafta, o jau atėjo eilė dujoms. Vienas ir vienintelis mūsų dujų tiekėjas (gamintojas, perdavėjas ir paskirstytojas) nusprendė kelti kainas - vokiečiams ir austrams vienaip, ukrainiečiams kitaip, mums - trečiaip. Užsimojimas keturis kartus padidinti kainą Ukrainai tiekiamoms dujoms, paties tiekimo nutraukimas, unikalaus sandorio sudarymas po trijų dienų, sujudimas nuo Tadžikistano iki Vašingtono.

Šiek tiek praplatintos europietiškos durys, europietiškus pinigus dalijantys bankai ir internetas - viso to pakanka, kad eilinės Rytų Europos valstybės sostinėje galėtum jaustis globalaus pasaulio gyventoju. Štai ir stabu buvusį amerikiečių „Playboy“ po dešimties spragtelėjimų pelės mygtuku anksčiau „Komjaunimo tiesą“ nešiojusi paštininkė jau deda ir į mano pašto dėžutę.

Interneto eroje kelių dešimčių metų senumo knygos iš antrų rankų įgauna paslaptingą ir net romantišką atspalvį. Be to, tai rimtas žingsnis tikro kolekcionavimo link.

Politologai Mauzeris su Surskiu išaiškina, kad visai normalu, jog Lietuvos žemdirbiams vadovauja Rusijos kunigaikštienė Kazimira. Paskui kalba apie stebuklus - kaip Uspaskichas baigė universitetą 1993 metais, jei jis buvo uždarytas 1992 metais. Mauzeris: Surski, tu man pasakyk, ar normalu, kad Lietuvos žemdirbiams vadovauja Rusijos kunigaikštienė Kazimira? Surskis: Nieko čia naujo. Vat kunigaikštis Muravjovas-Korikas irgi Lietuvoje daug dvarų turėjo.

Kodėl reikia keistis? Pabandykite patys sau atsakyti į klausimą: Lietuva penkioliktaisiais Nepriklausomybės metais, kokia ji, koks svarbiausias jos skiriamasis bruožas? Mano atsakymas paprastas: tai valstybė, kuri vis mažiau gerbia savo piliečius, todėl piliečiai vis mažiau gerbia savo valstybę. Tai pagrindinė priežastis, kodėl mes turime keistis. Ir turime keistis, žinodami, kokį tikslą turime pasiekti.

Ką krepšinis reiškia Lietuvai, banalu ir klausti. Užtenka žvilgtelti į gatves varžybų metu ir po jų, pirmuosius kitos dienos laikraščių puslapius ir televizijų laidas. Vaizdas aiškus ir jo iš pirmųjų gretų neišstumia net NATO atstovų susirinkimas. Dar daugiau – jaunųjų krepšininkų nuotraukos NATO vadovų fone tik iliustruoja - kas reprezentuoja mūsų valstybę. Savaitės nykščiai Trūko, kad Valdas įteiktų Condoleezai marškinėlius 11 numeriu ir pakviestų į Europos čempionatą Belgrade.

Ar ši prezidentinių rinkimų kampanija bent kuo nors skyrėsi nuo ankstesniųjų, jei kalbėsime apie kultūros žmones ir jų ateitį? Galima būtų pasakyti – ne. Bet – ir taip. Ankstesni pretendentai į šį postą apie kultūrą bent jau kalbėjo. Šįkart kultūra, kuri, kaip ir Prezidentas, dažnai tiesiogiai atlieka reprezentacinį vaidmenį, liko pamiršta. Ankstesnių kampanijų dalyviai kultūrą paminėdavo, tiesa, nedaug ir labai aptakiai.