maximos

Šią savaitę pasirodžiusi „Balsas.lt savaitė“ mėgina modeliuoti kelis galimus Lietuvos ateities scenarijus po prezidento rinkimų.Tai daryta dar prieš balsavimą. Tvirta ranka Į NATO ir Europos Sąjungą integruota Lietuva neretai seka Rusijos valdymo ir politinės elgsenos modeliais, tik mūsų šalyje tai vyksta provincialiu stiliumi ir mastais. Vis dėlto prieš rinkimus kai kurie analitikai prabilo, kad Lietuvai gresia diktatūra.

Kai Seimo komiteto, kuruojančio nacionalinį saugumą, vadovas neslepia ir nemato bėdos tame, kad dėsto nesusijusius su realybe teiginius – Lietuva gali būti rami. Jos saugumu ir viskuo kitu yra kam pasirūpinti. Istorikas Arvydas Anušauskas yra paskelbęs nemažai įdomių tekstų ir knygų. Beveik visi (o gal ir absoliučiai visi) darbai – tikrai vertingi ir įdomūs. Politikui A. Anušauskui nesiseka kitas – viešųjų ryšių žanras.

Saugiai, nekenkdami sau ir aplinkiniams atsikratyti tokių vaistų galime vieninteliu būdu: nešti į bet kurią vaistinę ir atiduoti. Tai įpareigoja ir šiuo metu veikiantys teisiniai aktai. Tačiau, kaip parodė „Valstiečių laikraščio“ žurnalistinis tyrimas, į žmogų, atnešusį į vaistinę nereikalingus vaistus, neretai žiūrima kaip į ateivį iš kosmoso. Vaistinės kratėsi nevartotinų vaistų „Kam mums jūsų šiukšlės? Patys nuleiskite į unitazą, išmeskite į šiukšlių kibirą, sudeginkite.

Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius „Balsas.lt savaitei“ pasakoja apie prezidentūros pilkuoju kardinolu vadinamo Albino Januškos įtaką valdžiai. Atskleisti purvini dalykai - Kaip apibūdintumėte įvairiomis legendomis apaugusį A. Janušką ir jam prijaučiančių asmenų klaną? - Su šiuo žmogumi susidūriau, kai eidamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas pradėjau išsamų tyrimą.

Vieninteliai dalykai, kuriais užsienietiška prekė lenkia lietuvišką - viliojanti pakuotė ir puiki rinkodaros kampanija. Tuo yra įsitikinę Lietuvos pramonininkai, pastebintys, jog šią tiesą vis garsiau skambant šūkiui „Pirk prekę lietuvišką“ ar tiesiog skatinami noro taupyti atranda daugiau pirkėjų. Tad lietuviškos kosmetikos, buities chemijos, ekonominės klasės šunų ėdalo gamintojai prisipažįsta ekonomikos sulėtėjimą kol kas nelabai ir jaučiantys.

Praėjusi savaitė baigėsi sėkminga „Maximos“ psichologine ataka prieš Lietuvos piliečius. Tai gali būti apgalvota reakcija į valdžios bandymą riboti antkainius, tuo neva demonstruojant rūpinimąsi pirkėju.

Savaitgalį Vilniaus Akropolio „Maximos“ prekių lentynas siaubė nuolaidų ištroškę pirkėjai. Lankytojai buvo masinami įsigyti prekių, išskyrus maisto produktų, net su 40 proc. nuolaida. Jau prieš vidurnaktį patekti į prekybos centrą buvo sudėtinga. Tačiau buvo ir tokių, kurie saldų savaitgalio miegą iškeitė į apsipirkimą paryčiais. Per šešias akcijos valandas „Maximoje“ apsilankė 7 tūkst. pirkėjų, kurie išleido beveik 1,5 mln. litų, praneša DELFI.

Šalies vadovas Valdas Adamkus vėl mūru stojo už biurokratijos valdžią. Parlamentarų noras padidinti politinio pasitikėjimo pareigūnų skaičių ministerijose sulaukė ryžtingo prezidento veto. Tariama depolitizacija „Nedidinkime politizacijos“, − sako šalies vadovas ir perspėja, kad ministrui į instituciją atėjus ne vienam, o su komanda viskas žlugs. Subyrės tęstinumas, patikimumas, stabilumas ir visokios kitokios valstybės bei žmonių gerovės garantijos.

Mikolajus Vorobjovas, puikus Vilniaus architektūros tyrinėtojas, savo knygoje „Vilniaus menas“ (1940 m.) rašė apie šio miesto harmoningą sąntykį su gamta, kurion jis įpintas ir iš kurios tiek ima: „Jis (miestas) gyvena sandermėje ir su miglomis, ir su saulės žaromis, su mėnulio spindėjimu, su lietingomis sutemomis ir su sniego dangos žvilgesiu“. Šiandien, parėjus daugiaus nei pusei amžiaus nuo šių sakinių parašymo, šis santykis regisi nelabai pasikeitęs.

Kai kuriose didžiausio Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklo „Maxima LT“ parduotuvėse inspektoriams radus žmogaus sveikatai galimai pavojingų kiniškų indų, „Maxima LT“ nutarė skubiai blokuoti jų pardavimą. „Maxima LT“ pranešė BNS, kad visi indai iš prekybos salių nebuvo pašalinti dėl žmogiškojo faktoriaus. Anot „Maximos LT“ Kokybės kontrolės departamento direktorės Deimantės Mitkuvienės, centrinėje bendrovės kasų valdymo sistemoje ketvirtadienį pradėta blokuoti galimybė parduoti šias prekes.

„Balsas.lt savaitėje“ teigiama, jog nuo metų pradžios įvesta nauja prekybos alkoholiu tvarka lėmė pirkėjų srautų mažėjimą prekybos vietose vėlyvu paros metu. Iki tol dirbę iki vidurnakčio arba visą parą didieji prekybos centrai priversti trumpinti darbo laiką. Neatmetama, jog tai prisidėjo ir prie „Maximos“ įmonių grupės nesėkmių ekonominiu sunkmečiu. Atleidžia ir mažina algas Iki įsigaliojant alkoholio prekybos apribojimams „Maximos“ parduotuvės dirbavo iki 24 val.

Mūsuose, manau, labai paviršutiniškai vertinama pasaulio finansų krizė, peraugusi į ūkio krizę. O vertinti būtina ir ne tik vertinti, bet analizuoti ir daryti išvadas. Tai reikalinga tam, kad čia, Lietuvoje, tai įvertinę priimtume kuo naudingesnius sprendimus. Dar iš inercijos daugelis mano, kad ši krizė, kaip ir ankstesnės, ateis ir praeis. Kad ji baigsis nė kiek neabejoju. Tik kiek ji truks ir kokios iš jos bus išmoktos pamokos bei padarytos išvados labai daug priklauso tik nuo mūsų.

Pasikeitus ekonominei situacijai - mažėjant vartojimui, visose „Maximos“ grupės įmonėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nuspręsta mažinti vadovų ir administracijos darbuotojų atlyginimus. Jau sausį atlyginimai vadovams sumažinti nuo 15 iki 22 proc.

Parlamento vadovo Arūno Valinsko patarėjų ir padėjėjų korpusas - moteriškas ir margas. Su vienu iš trijų svarbiausių valstybės pareigūnų artimus ryšius palaiko pramogų pasaulio atstovai ir statybų bendrovių vadovai. Artimiausioje A.Valinsko aplinkoje glaudžiasi buvę kitų premjerų talkininkai ir partijų nariai, iki šiol su dabartiniu darbdaviu neturėję nieko bendra.

Krizė palietė ir vieną galingiausių verslo grupių – „Akropoliuose“, „Eurovaistinėse“ ir „Maximose“ atleidžiami darbuotojai, vadovams sumažintos algos. Buvę „Akropolio“ darbuotojai dienraščiui „Vilniaus diena“ teigė, kad žmonės pradėti atleidinėti maždaug prieš pusantro mėnesio. Kita banga per vadinamojo VP dešimtuko įmones esą nusirito prieš gerą savaitę. Bendrovės savininkai pirmiausia išretino vidutinę vadovų grandį.

Kai kurie didieji prekybos tinklai pradeda dirbti trumpiau, o iš keturių visą parą dirbusių „Maximos“ parduotuvių lieka tik viena. Nors anksčiau buvo manoma, kad prekybos tinklų darbo laikas trumpės dėl įstatymo, draudžiančio vėlyvu paros metu prekiauti alkoholiu, prekybos centrų atstovai teigia grafikus keičiantys dėl sumažėjusių pirkėjų srautų. Anksčiau dvi visą parą dirbusios „Maximos“ tinklo parduotuvės Kaune ir Klaipėdoje nuo šiol bus atidarytos tik iki vidurnakčio.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius nors ir sutinka, kad jo Vyriausybė ne viską padarė „laiku ir kokybiškai“, o visa mokesčių našta nebuvo paskirstyta „absoliučiai teisingai ir solidariai“, prašo Lietuvos žmonių nepasiduoti kurstymams, panašiems į tuos, kuriuos šalis jausdavo Jedinstvos siautėjimo laikais. „Sutinku, kad ne viską padarėme laiku ir kokybiškai, nepavyko visos naštos paskirstyti absoliučiai teisingai ir solidariai, ne visus sprendimus tinkamai paaiškinome.

Specialiai „Balsas.lt savaitei“ parengtas tyrimas apie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Gintauto Kėvišo veiklos užkulisius. „Jūs esate molis, iš kurio aš darau pinigus!” − sakė pavaldiniams G. Kėvišas, liberalas, Abonentas Nr. 4, nesukūręs savo verslo, tik valdęs valstybines įstaigas ir valstybės kultūrai skiriamas lėšas. Tas „molis“ − operos artistai, mintantys iš algų, kukliai viršijančių skurdo ribą.

Šių metų sausio 1 dieną Rusija vienašališkai nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, šiuo barbarišku politiniu sprendimu bausdama pastarosios siekį tapti NATO nare, ir sukeldama neregėtą energetinę krizę visoje Rytų ir Vidurio Europoje. Net 13 Europos valstybių, besinaudojančių tranzitiniu dujotiekiu per Ukrainos teritoriją, patyrė pragaištingas ekonomines staigaus Rusijos dujų tiekimo sumažėjimo ar visiško jų nutraukimo pasekmes. Juo labiau, kad šaltą žiemą  suvartojamų dujų kiekis didėja.

Aiškėja avarijos, per kurią žuvo parlamentaro Broniaus Bradausko sūnus Andrius ir dar vienas žmogus, aplinkybės. Politiko sūnus į mirtį iš sodų bendrijos, kurioje gyveno, lėkė su policijai labai gerai žinomu asmeniu, siejamu su organizuotu nusikalstamumu. A.Bradauskas buvo palaidotas sekmadienį Vilniaus pakraštyje esančiose Kairėnų kapinėse. Be artimųjų ir draugų, laidotuvėse dalyvavo gausus būrys Seimo nario socialdemokrato B.Bradausko partijos bičiulių.

Iš naujo kilusiame triukšme dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) „žygdarbių“ nematomame fronte nebūtų nieko labai naujo – ir taip aišku, kad kontora seniai dirba sau vienai ir dar kokiam „valstybininkui“ ar kitokiam neaiškios prabos užsakovui reikalingus darbus.   „Valstybės saugojimas“ Kokios to „nematomojo“ mūsų žvalgų fronto kryptys? Viena už kitą bergždesnės.

Jei dairotės naujo kompiuterio ir svarstote, koks – stalinis ar nešiojamasis – labiausiai vertas jūsų pinigų, galbūt apsispręsti padės žurnalo „Naujoji komunikacija“ parengta 2 tūkstančius litų kainuojančių nešiojamųjų privalumų ir trūkumų apžvalga. Tarp vartotojų visada kyla diskusijos sprendžiant, kokį kompiuterį pasirinkti – stalinį ar nešiojamąjį. Jei planuojate žaisti žaidimus, atsakymas labai aiškus – tik stalinį.

Vilniaus apygardos prokuratūra baigė tirti ir teismui perdavė bylą dėl inkasatorių užpuolimo pernai spalį Salininkuose, kai buvo pagrobta 1,8 mln. litų. Prieš teismą stos du 38 metų vilniečiai A. M. ir V. G., pranešė Vilniaus apygardos prokuratūra. Kartu su jais nusikalstamoje veikloje dalyvavo dar du įtariamieji, kurių sučiupti pareigūnams nepavyko. Jų atžvilgiu byla atskirta ir ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

Raudonos Interpolo kortos dėl ieškomų įtariamųjų nėra labai dažnas reiškinys. Lietuvoje išduotų skaičius nesiekia nė šimto. Vienas tokių raudonos kortos „savininkų“ - Romas Zamolskis. Itin sunkiais nusikaltimais kaltinamo R.Zamolskio Lietuvos policija ieško nuo 2001-ųjų pavasario. Tada jis pabėgo iš Žiegždrių psichiatrijos ligoninės, kur buvo laikomas už trijų žmonių nužudymą. Tik pabėgęs jis buvo pastebėtas Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniaus apylinkėse.

Tautos prisikėlimo partijos vadovas Arūnas Valinskas, pastaruoju minimas kaip realiausias kandidatas užimti naujo Seimo pirmininko postą, šiandien nenori prisiminti, kas, kam ir kiek mokėjo už Vilniaus prekybos grupei priklausančios bendrovės „NDX Energija“ apie „Leo LT“ užsakytą laidą „Kam tarnaus „liūtukas“, kurią pats ir A.Valinskas vedė.

Seimo rinkimai baigėsi ir daugiausia balsų gavusių partijų vadovai prabilo apie tai, su kuo žadama jungtis į porinkimines koalicijas. Realiausia atrodo centro dešiniųjų koalicija, bet joje netrūksta potencialių perbėgėlių, jei politikos vėjas pasisuks konservatorių nenaudai, šiems pabuvus valdžioje.

Štai ir antrasis rinkimų turas. Vėl apie milijoną rinkėjų liks namie ir jausis pasielgę nepaprastai išmintingai. Pirmojo turo - spalio 12-osios - balsavimo statistika tikrai iškalbinga. Nors tai nėra naujiena, vis dėlto atvejis išskirtinis. Kraštas ne tik grimzta į ekonominę krizę, bet ir išgyvena valdžios uzurpavimo, parlamentarizmo merdėjimo bei oligarchinių grupuočių savivalės laikotarpį.

Lietuvos politikai – Seimo nariai ir partijų lyderiai reiškia susirūpinimą dėl byrančios bendrovės „Leo LT“, kuri valdo Lietuvos energetikos ūkį, valdybos griūties. Viešai pateikiami paaiškinimai daugumos jų visiškai neįtikina. Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Artūras Zuokas portalui „Balsas.lt“ tvirtino, kad staigus bendrovės vadovo Rymanto Juozaičio atsistatydinimas dėl formaliai suprantamos priežasties slepia daug gilesnius procesus.

Tautos prisikėlimo partija nori patekti valdžion. Iki rinkimų deklaravus priešiškumą bet kokioms ideologijoms, rinkimus laimėjus Tėvynės sąjungai A. Valinsko vadovaujama partija staiga tapo „centro dešinės“ jėga. Liberalai įsitvirtino Prieš antrąjį rinkimų turą partijos dar neskuba burtis į koalicijas ir siekti valdžios, tačiau akivaizdu, kad pasibaigus rinkimams greičiausiai susiformuos Tėvynės sąjungos dominuojama dešinioji koalicija.

Už milijardinės vertės projektus atsakingo nacionalinio investuotojo „Leo LT“ valdybos pirmininkas Rymantas Juozaitis traukiasi iš pareigų. R. Juozaitis pats antradienį įteikė atsistatydinimo pareiškimą ir nurodė pasitraukiantis dėl asmeninių priežasčių.

Pavadinime nurodytus du politinius ekonominius dydžius, suprantama, neįmanoma sulyginti. Paskutinio Europos diktatoriaus titulu besipuikuojantis Baltarusijos prezidentas, kuris net siūlo užsienio politikams atvykti juo pasigrožėti, savo šalį valdo tvirtai ir negailestingai, sugebėdamas kai kuriuos politinius priešininkus net „išnykinti“. Jis mėgsta žaisti didelę politiką, juolab kad kai kurie Europos Sąjungos atstovai nepaliauja svarstyti, kur artimiausiu metu gali tas diktatorius palinkti - E...

„Jie vis tiek už tave nebalsuos“ - tokią praktišką įžvalgą ir patarimą tarp daugybės ne itin draugiškų komentarų atradau viename naujienų portale, kai vėl imta rašyti komunistinių ir nacistinių simbolių tema. „Jie“ – tai tie žmonės, toji nevienalytė bendrija, pasivadinusi Vilniaus Pilies gatvės prekeiviais.

„Jie vis tiek už tave nebalsuos „, - tokią praktišką įžvalgą ir patarimą tarp daugybės ne itin draugiškų komentarų atradau viename naujienų portale, kai vėl imta rašyti komunistinių ir nacistinių simbolių tema. ‚Jie „ – tai tie žmonės, toji nevienalytė bendrija, pasivadinusi Vilniaus Pilies gatvės prekeiviais.

Partijos nevykdo pažadų, nejaučia jokios atsakomybės rinkėjams, o valdžioje esantys stengiasi į visus postus postelius sukišti savuosius, kad tik jokie netikėtumai nesutrikdytų gerai veikiančio politinės korupcinės sistemos mechanizmo, nepaliaujančio turtinti politinį elitą, aukštuosius valdininkus ir į valstybės kišenes savo straublius sukišusius verslo didžiūnus. Per tą kišenę atiteka ir Europos Sąjungos pinigai.

Prieš 80 metų 1923 09 02 Biržuose buvo atidengtas skulptorės N. Gronskajos paminklas Biržų krašto šviesuoliui, mokytojui, rašytojui, poetui, „Aušros“ bendradarbiui, vertėjui, „Lietuviško šiupinio“ leidėjui Stanislovui Dagiliui. „Biržų žinios“ 1923 09 15 Nr 30 rašė: „Drąsiai galima sakyti, kad nuo kunigaikščių Radvilų laikų, t. y. kokius 300 metų Biržai nematė tokių iškilmių.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt pradeda kalbinti visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą portalo spec. korespondentas Tomas Čyvas klausinėja Pilietinės demokratijos partijos (PDP) pirmininką Algimantą Matulevičių. - Esate maža ir neįtakinga partija. Kodėl rinkėjai išvis turėtų kreipti į jus dėmesį? Juk galite neperkopti 5 proc.

Apie 22.00 šernas sėlina prie pirmo poilsio namų aukšto balkono, atsargiai kiša knyslę link medinės pertvaros. Už jos stovintis vyras sportiniais šortais mirko duoną degtinėje. „Čia Blusius,“ – pristato žvėrį. Ir, tarsi kramtomą gumą kramtydamas lašinius, paaiškina: „Su alkoholiu jam patinka labiau. Kartą jau buvome nugirdę“. Šernas Blusius lankosi kas vakarą, kartais su visa šeima. „Suėda maždaug du duonos kepalus ir vieną batoną.“ Blusius kramto sušlapusias riekes ir akivaizdžiai linksmėja.

Reikalas banalus. Giminaičiui reikia pratęsti bendrabučio kambario nuomos sutartį su Savivaldybe. Tam be visų numatytų pažymų, reikia pristatyti pažymas apie mokėjimus paslaugas teikiančioms įmonėms. Darbe susitaręs dėl išeiginės dienos, startuoja. Pirmiausiai į „Vilniaus energiją“. Iš ten – pavarė, pasakę, kad atneštų pažymą iš seniūnijos apie gyventojų skaičių. Telefonu paprašiau jį sugrįžti ir leisti pasikalbėti su tarnautoja. Sakau jai: „jau nešė tokią pažymą tris kartus.

Lietuvos politiką purtantys skandalai kyla dėl to, kad jūsų visuomenėje vyrauja iškreipta individualizmo forma. Politikai nesijaučia įsipareigoję atstovauti kokiems nors kitiems interesams, išskyrus jų pačių. Todėl jie nepaiso Lietuvos gyventojų daugumos valios ir priima netinkamus sprendimus. Energetikos padėtis Lietuvoje yra gana dramatiška. Ilgą laiką jūs galėjote apsirūpinti energija patys, tačiau padėtis keičiasi, ir liksite priklausomi nuo energijos tiekimo iš užsienio.

Jau nieko nebestebina, kad Lietuvos Respublikos Seimas vis atviriau rodo savo tikrąją paskirtį – aptarnauti stambųjį verslą, valstybės finansais kurti tam verslui kuo geresnes sąlygas, įtvirtinti būdus nuleidinėti valstybės lėšas ir turtą į privačias kišenes ir plėtoti politinę verslininkystę. Politinė verslininkystė plėtojama taip, kad pati valstybė taptų pagrindiniu vieningo verslo instrumentu, nepaliaujamai didinančiu politinio elito, aukštosios valdininkijos ir didžiųjų verslininkų gerovę.

Tauragėje du „Maximos“ darbuotojai apsinuodijo parduotuvės valgykloje gamintu maistu. Tauragės apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patikrinusi parduotuvę nustatė, kad joje esanti darbuotojams pietus gaminanti valgykla neturi šiai veiklai išduoto maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo.

Didžiausia Baltijos šalyse mažmeninės prekybos įmonė „Maxima LT“ trečiadienį pranešė, jog nepriklausoma laboratorija Latvijoje ištyrusi iš Kinijos importuotus ir pavojingais Lietuvoje pripažintus žaislus nustatė, kad šie yra saugūs.

Uždarytas dar vienas „Maximos“ gamybos cechas Rygoje, Latvijos radijui pranešė Rygos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Marekas Samochvalovas. Jis nenurodė, kurį cechą uždarė šį kartą, tačiau pranešė, kad dėl „Maksimos“ parduotuvių darbo gyventojai skundžiasi reguliariai ir šį įmonė „nėra geriausiųjų sąraše“. Praeitą savaitgalį Rygoje, Deglavo gatvėje esančioje „Maximoje XXX“ pirkta bulvių koše apsinuodijusių pirkėjų skaičius išaugo nuo 12 iki 25. Galutinė diagnozė – salmoneliozė.

Net 12 latvių, pirkusių paruoštą maistą vienoje iš Rygoje įsikūrusių „Maximos“ parduotuvių, susirgo žarnyno infekcija, skelbia „Delfi.lv“. Vakar ligoninėje atsidūrė 9 „Maximoje“ apsipirkinėję žmonės, o šiandien į ligoninę paguldyti dar 3. Medikai ragina visus rygiečius, pirkusius maistą šioje „Maxima“ parduotuvėje ir pajutusius sveikatos sutrikimų, kreiptis į gydytojus.

Šiaulių miesto ūkio ir plėtros komitetui architektas Jonas Barkauskas pristatė Rūdės gatvės „Maximos“ rekonstrukcijos detalųjį planą. Prekybininkai nori padidinti prekybos centro plotą, sujungdami turimus bei šalia esančius sklypus. Valstybinės žemės sklypus „Maxima“ norėtų prisijungti be aukciono, tačiau to leisti politikai neketina - miestui tai būtų nuostolinga. Palyginti su dabartine „Maxima“, naujasis prekybos centras būtų dukart didesnis.

Lietuvos prekybos tinklų profesinės sąjungos aktyviai rengiasi deryboms su darbdaviais. „Iki“ darbuotojų profsąjungos pirmininkas Valdas Vidugiris teigė, jog jie reikalaus, kad atlyginimai šio prekybos tinklo darbuotojams būtų padidinti dvigubai. Pirmieji profesinę sąjungą įkūrę prekybos tinklo „Iki“ darbuotojai taip pat žada reikalauti, jog prekybos centrų darbo laikas būtų sutrumpintas iki 22 val.

Ūkio ministerija šiandien pradėjo nacionalinio investuotojo „Leo LT“ steigimo formalumus. Nacionalinio investuotojo kūrimas bus baigtas po savaitės, kai įmonei bus perduotos energetikos įmonių „Lietuvos energija“, Rytų skirstomųjų tinklų bei VST akcijos. Akcinės bendrovės akcinis kapitalas yra 0,5 mln. Lt, jį apmokėjo Vyriausybės ir „NDX energija“ proporcingai savo akcijų „Leo Lt“ kiekiu. Reklama Akcininkų sutartį, užbaigsiančią investuotojo kūrimą, tikimasi pasirašyti gegužės 27 dieną.

Liepojos rajono Gruobinios miestelio taryba surengė balsavimą dėl „Maximos“ parduotuvės statybos istoriniame miestelio centre, žaliojoje zonoje. Iš 483 užpildžiusių anketas 322 asmenys prieštaravo, o 151 – rėmė parduotuvės statybą. „Maxima Latvija“ darbuotojais prisistatantys asmenys balsavimo dieną vaikščiojo po miestelį ir įkalbinėjo gyventojus balsuoti. Jie pastebėti ir prie vietinės vidurinės mokyklos, kur klausinėję moksleivių asmens kodų – įrašyti į jau užpildytas anketas.

Prekybos tinklą valdanti „Maxima LT“ ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Verdispar“ derasi dėl dalies „Maximos“ parduotuvių įsigijimo. Abi pusės šių derybų detalių nekomentuoja.