marijus širvinskas

"Lietuvos žinių" provokacija akivaizdžiai parodė, kad prašymų nagrinėjimas kai kuriose Vyriausybei pavaldžiose institucijose gali užsitęsti iki begalybės. Interesantu pasivadinęs LŽ žurnalistas atliko eksperimentą: išsiuntė arba atnešė prašymus į dešimtį iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomų institucijų. Bandyta patikrinti, ar užteks, kaip valdžios teigiama, vieno kontakto su tarnautojais, ar pareiškėjas bus priverstas varstyti valdininkų kabinetų duris.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sudaryta darbo grupė siūlys Seimui pašalinti diskriminacines nuostatas iš tarptautiniu mastu supeikto Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo. Maža to, ekspertai mano, kad jis toks apskritai nereikalingas.

Seimo opozicija, Mokslo ir studijų reformą pavadinusi pražūtinga visuomenės ateičiai, bandys ją stabdyti versdama švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių. Ekspertų manymu, opozicijos manevras vargu ar pavyks, bet ir jo sėkmės atveju reforma nesustos. Darbo, Socialdemokratų, "Tvarkos ir teisingumo" partijų frakcijos per dvi savaites žada parengti interpeliacijos G.Steponavičiui tekstą. Seime nedidelę daugumą turintys valdantieji žada telktis, kad išsaugotų ministrą.

Po savaitgalį Vilniuje surengtos prieštaringai vertinamos tarptautinės istorikų konferencijos Lietuvoje imamasi steigti Maskvoje įsikūrusio centro "Kremliaus strategija" atstovybę. Neabejojama, kad šis naujas politinės įtakos įrankis iš Rusijos sulauks ne tik ideologinės, bet ir finansinės paramos.

Vakar posėdžiavusi Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba iš visuomeninio transliuotojo vadovo Audriaus Siaurusevičiaus išgirdo pareiškimą, kad jis būsiąs galva aukščiau už savo kritikus. Tačiau karštai diskutuodami tarybos nariai užmiršo smulkmeną - Lietuvos televizijai tik savaitė liko būti matomai.

Socialiai remtini jaunuoliai, kurie įstojo į mokamą vietą aukštojoje mokykloje, ne tik turi imti paskolą ir mokėti palūkanas, bet dar ir netenka 390 litų socialinės stipendijos. "Padėtis nekokia, tikras dugnas", - prisipažino alytiškė Meilė A. (pavardė redakcijai žinoma), turinti invalidumą ir gyvenanti drauge su bedarbiu vyru. Nors abu dėl finansinių rūpesčių priklauso socialiai remtinų asmenų grupei, jie vis vien ryžosi išleisti dukterį į Vilnių studijuoti.

Po 11 metų pertraukos į Lietuvą vėl atvyko Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Vizito išvakarėse informacija apie jį buvo slepiama. Vakar vakare į Lietuvą per Medininkų pasienio kontrolės postą atvykusį Baltarusijos vadovą A.Lukašenką iš Minsko atlydėjo apie 20 pareigūnų delegacija. Į užsienio vizitą gretimos valstybės lyderis turėjo atsivežti ir mažametį sūnų Nikolajų, kurį vadina savo įpėdiniu. A.Lukašenka apsistojo "Stiklių" viešbutyje.

Įsibėgėjusi mokslo ir studijų reforma labiausiai nuskriaudė menus ketinusius studijuoti abiturientus. Akademijų atstovai juokauja, kad dabar dainuoti mokysis studentai, tobulai mokantys lietuvių kalbą, bet neturintys balso. Studentų atstovai pasipiktino, kad konkursinis balas, kai buvo sumažinta stojamųjų ir padidinta brandos egzaminų vertė, užkirto kelią į akademijas gabiems jauniesiems menininkams.

Po recesijos atsigaunančios kai kurios Vakarų Europos šalys vilioja darbą Lietuvoje praradusius tautiečius ieškoti laimės užsienyje. Vėl kylančią emigracijos bangą itin skatina žmones slegiančios paskolos. Pasirodžius pirmiesiems ekonomikos atsigavimo ženklams Vakarų Europos valstybėse, o Lietuvai tebegrimztant į krizės dugną, vis daugiau mūsų šalies gyventojų svarsto galimybę pasirinkti emigranto kelią.

Dar pernai sočiai gyvenusias šeimas sunkmetis verčia įsirašyti į paramos maistu gavėjų sąrašus. Šįmet jų padaugėjo net 70 procentų. Rytmetys Vilniaus stoties rajone, prie Socialinės paramos centro. Čia jau išsirikiavusi ilga eilė skurstančių žmonių, kuriems labdaros fondas "Maisto bankas" (MB) įteiks po krepšį su būtiniausiais produktais - kruopomis, makaronais, cukrumi, konservais. MB sostinėje turi keliolika paramos dalybų punktų, o vien esančiame Naujamiestyje laukiama apie 2 tūkst.

Gulinčiųjų nemuša. Šios patarlės nepritaikysi sunkmečio išvargintam restoranų verslui, kurį pribaigti žada didėjantys mokesčiai ir uolios valstybinės tarnybos. Vienos brangiausių pasaulyje gatvių - sostinės Gedimino prospekto - dalis, nusidriekusi už gero šimto metrų nuo Seimo, iškalbingai byloja apie sunkmetį.

Vilniaus paveikslų galerijos lankytojus tik vieną dieną akino 100 kilogramų sverianti rekordinio dydžio, daugiau kaip 7 mln. litų vertės auksinė moneta. Šiandien ji jau eksponuojama Kopenhagoje. Lietuva tapo devintąja šalimi, kurioje parodytas šis Guinesso rekordų knygoje įregistruotas eksponatas. Kanados karališkojoje pinigų kalykloje užpernai nukaldinta aukso moneta yra pusmetrio skersmens, o luito grynumas sudaro 99,999 proc.

Nors rugsėjo 1-ąją alkoholinių gėrimų parduotuvėse neįsigysi, šiandien pašėlti planuojantys moksleiviai svaigalais apsirūpino jau vakar. Tačiau statistika rodo, kad pirmąją mokslo metų dieną taurelę kilnoja mažiau nepilnamečių nei tada, kai minėto draudimo nebuvo. Išvengti "sausos" Mokslo ir žinių dienos labiausiai trokšta maištingiausiais laikomi penkiolikmečiai. Vyresniems jaunuoliams alkoholio įsigijimo apribojimai atrodo priimtini, jie esą sutinka švęsti blaiviai. Su draudimu apsiprato.

Šiomis dienomis į bendrabučius grįžtantys studentai ir šįmet turės taikytis su nugyventa santechnika, landžių tarakonų draugija ir vis dingstančia elektra žiemą. XXI amžius į studentų bendrabučius žengia labai lėtai. Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) aštuntajame bendrabutyje gyvenanti studentė, pasikvietusi į svečius kokį atvykėlį iš Vakarų Europos, priversta aiškinti, kad tualetas - trečiame aukšte.

Išleisti vaiką į pirmą klasę kainuoja dešimt kartų brangiau, nei viliodami pirkėjus teigia prekybininkai. Parduotuvėse LŽ kalbinti tėvai sakė taupyti pradėję dar vasaros pradžioje, kiti dalijosi patirtimi, kaip aplenkdami parduotuves aprūpins vaiką naudotais, bet patvariais daiktais. Prieš Rugsėjo 1-ąją prekystaliai su mokyklinėmis prekėmis pirkėjus pasitinka prie pat įėjimo į prekybos centrus. Čia renkantis vien rašymo ir piešimo reikmenis šimtinės gali neužtekti.

Paaugliai mūsų krašte dažniau kenčia bendraamžių užgauliojimus nei kitų Europos bei Šiaurės Amerikos šalių moksleiviai. Tačiau patyčių prevencijos programų biudžetas sumažintas beveik perpus, rašo „Lietuvos Žinios“. Rugsėjo 1-oji - ne visiems bus šventė. Kai kurie mokiniai su baime laukia mokslo metų pradžios, kai teks grįžti į „kovos už būvį“ bendruomenę - Lietuvos mokyklose kas ketvirtas paauglys yra stumdomas ar užgauliojamas bendraamžių.

Jaunuolius studijuoti išleisiantys tėvai jau skaičiuoja, kokią šeimos biudžeto dalį teks atseikėti ne tik už savo atžalų mokslą, bet ir jų kasdienėms reikmėms. Kai kuriems į mokamas vietas patekusiems studentams finansinė našta kas mėnesį gali siekti iki kelių tūkstančių litų. Ekspertų teigimu, studijų krepšelį užsitikrinęs jaunuolis turėtų išgyventi iš 800 litų per mėnesį. Jeigu studentui teks mokėti už mokslą, ši suma gali padvigubėti ar patrigubėti.

Važiuoti troleibusu ar autobusu be bilieto dar niekada nebuvo taip nuostolinga. Iki 100 litų padidėjusias baudas sučiupti zuikiai sutinka tramdydami ašaras. LŽ iš pirmų lūpų domėjosi, kaip ir kodėl viešojo transporto keleiviai pakliūva į kontrolierių tinklus, ką jie išgyvena pirmomis kaltės akimirkomis. Į zuikių medžioklę LŽ žurnalistasišsiruošė su įmonės "Susisiekimo paslaugos" greitojo reagavimo kontrolierių palyda - pažeidėjams baimę keliančiu raudonuoju mikroautobusu.

Po prezidentės raginimų būti aktyviais ir Vyriausybei užsimojus nurėžti valstybės dalį išmokų, žmonės pradėjo aktyviau siųsti siūlymus Saulėlydžio komisijai. Tačiau tik nedaugelis tiki, kad jie bus išgirsti. Vyriausybės tinklalapyje raginami siųsti valdymo tobulinimo siūlymus žmonės ypač suaktyvėjo pastarąjį mėnesį, kai valdžia gyveno entuziastingais motinystės išmokų mažinimo užmojais. Tiesa, kol kas prezidentės Dalios Grybauskaitės veto šiuos Vyriausybės ketinimus pristabdė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ruošiasi tarti lemiamą žodį dėl Atominės elektrinės įstatymo, o generalinis prokuroras leidžia suprasti, kad prokurorų eilė domėtis "Leo LT" dar neatėjo. Vakar valstybės vadovės surengta diskusija dėl "Leo LT" likimo du teisės profesorius privertė nutraukti atostogas, o prezidentės patarėjai Solveigai Cirtautienei teko dirbti viršvalandžius. To priežastis - praėjusią savaitę Seimo pataisytas ir prezidentei pasirašyti pateiktas Atominės elektrinės įstatymas.

Nors Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) vylėsi padidinti stojančiųjų į kolegijas skaičių, paaiškėjo, kad abiturientai liko ištikimi universitetams. Mokslo ir studijų reformos architektų sumanymas paskatinti neuniversitetinį aukštąjį mokslą, kolegijoms atiduodant per 10 tūkst. vadinamųjų krepšelių ir apie 11 tūkst. jų paliekant universitetams, apsivertė aukštyn kojomis.

Per Seimo rinkimus viešbučio skydinėje nakvojęs Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius senų įpročių neatsisako. Šią savaitę viename senamiesčio barų lankytojai stebėjo ne tik jo, bet ir LRT laidos "Teisė žinoti" vedėjos Ritos Miliūtės bei jos svečių iki paryčių trukusias linksmybes. Į Vilniaus senamiesčio Trakų gatvėje esantį barą R.Miliūtė su svečiais sugužėjo vėlų trečiadienio vakarą po laidos "Teisė žinoti" filmavimo.

Varžybas dėl studijų krepšelių didele persvara laimėjo Kauno medicinos universiteto (KMU) siūloma medicinos programa. Tuo metu nė vieno krepšelio nesulaukusių programų vykdytojai teigia be galo nusivylę reformuotąja priėmimo sistema. Kaip tarė, taip padarė: pagal reformos architektų sumanymą krepšelius savo brandos egzaminų rezultatais išsikovoję abiturientai nulėmė aukštųjų mokyklų finansavimą. Ekspertai jau dabar kalba, kad krepšelių dalybos vers universitetus jungtis.

Seimas jau rytoj išeis atostogauti, o prezidentė Dalia Grybauskaitė ir dauguma jos komandos narių žada plušėti visą likusią vasarą. Tik patarėja Audronė Nugaraitė nuo šiandienos savaitę ilsėsis. Parlamentarai po sesijos darbų skuba ištrūkti pailsėti, o prezidentūroje atostogų nuotaikomis net nedvelkia. Bent kiek pavasaroti pirmiausia nenusiteikusi pati valstybės vadovė D.Grybauskaitė. "Dabar ne laikas tai daryti, mat yra labai daug darbų.

Vilniuje reziduojantys Europos Sąjungos (ES) valstybių ambasadoriai prezidentei Daliai Grybauskaitei taktiškai priminė, kad būdama ES narė Lietuva neturėtų priimti europinių vertybių neatitinkančių įstatymų. Tarptautinės bendruomenės kritikos sulaukęs Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas bus taisomas. Taip 24 ES valstybių ambasadoriams patikino su jais susitikusi prezidentė D.Grybauskaitė.

Susirūpinimą dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo neoficialiai jau reiškia Vilniuje reziduojantys kai kurių valstybių ambasadoriai. Šios temos, matyt, nepavyks išvengti ir šiandien Europos Sąjungos (ES) šalių pasiuntinius priimsiančiai prezidentei Daliai Grybauskaitei. Pagal susiklosčiusią diplomatinę praktiką užsienio šalys negali kištis į kitų valstybių vidaus reikalus ir svaidytis notomis dėl dalykų, kurie nėra tiesiogiai su jomis susiję.

Praėjusi brandos egzaminų sesija septyniems abiturientams buvo išskirtinė. Trys jaunuoliai gavo po keturis šimtukus, o keturi laikiusieji egzaminus buvo nubausti. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) džiūgauja dėl sklandžiai praėjusios brandos egzaminų sesijos: esą sukčiai nepardavinėjo užduočių klastočių, abiturientai nenusirašinėjo, o egzaminų vertinimas daugiau kaip šimte vertinimo centrų visoje Lietuvoje pasiteisino.

Nors Lietuva iškilmingai mini savo vardo tūkstantmetį, šiųmetis Valstybės dienos proga rengiamas priėmimas prezidentūroje bus kuklesnis nei pernai. Užtat nedidelis būrelis iškilių mūsų krašto žmonių galės karališkai papietauti su kelių šalių monarchais. Liepos 6-ąją Vilniuje vyks šeši iškilmingi renginiai. Tačiau patekti į du iš jų galės tik gavusieji prezidento Valdo Adamkaus kvietimą.

Prasidėjus Aukštojo mokslo reformai, universitetai, norėdami pritraukti daugiau studijų krepšelių, priversti ir daugiau reklamuotis. Tačiau reklamai skiriamos sumos yra palyginti nedidelės, tad vargu ar tokias viliones įvertins abiturientai. "Aš renkuosi tik gerą universitetą. Jame daug šviesos, erdvės minčiai. Koks bus švietimas - tokia ir Lietuvos ateitis", - skelbiama vieno universiteto vaizdo klipe, kurį pastaruoju metu transliuoja televizijos kanalai.

Saulėlydžio komisijos apsukos gerokai lėtesnės, nei deklaruota būsiant šiai tik pradėjus veiklą. Tačiau tai pripažįstantys valstybės valdymo tobulintojai kelia sau dar ambicingesnius tikslus. Valstybės valdymo tobulinimo būdų ieškančios Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis dar vasario pabaigoje buvo LŽ užsiminęs, kad iki 2009-ųjų vidurio biurokratijos "saulėlydžio" piniginė išraiška privalės siekti 200 mln.

Posėdžiuose vargstančių ir televizijų studijose savo tiesas įrodinėjančių politikų neatsiejama gyvenimo dalis - asmeniniai rūpesčiai ir džiaugsmai. Būtent pastarųjų šią savaitę teko patirti nemažam jų būreliui: kam gimė vaikas ar anūkas, kam teko sveikinti savo atžalas gavus aukštojo mokslo diplomą.

Parlamentas apsiėmė gelbėti Čikagoje naikinamą Lituanistikos katedrą - į Ilinojaus universitetą bus siunčiamas prašymas negriauti akademinio lietuvybės centro ir ieškoma būdų valstybei tapti katedros dalininke.

Naują Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo redakciją vertinantys ekspertai mano, kad politikai nuėjo klaidingu keliu. Nešvankybių ir žiaurumo žiniasklaidoje kontrolė esą bus pernelyg sudėtinga ir neefektyvi, ką jau kalbėti apie galimus žmogaus teisių pažeidimus.

Šiandien dvyliktokai laiko paskutinį valstybinį istorijos egzaminą. Netrukus jie rinksis gyvenimo kelią, kuriame jaunuolius pasitiks ne viena Aukštojo mokslo reformos rengėjų palikta kliūtis. "Smulkios" reformatorių, pamiršusių žmogų, korekcijos sutrypė LŽ kalbintų abiturientų svajones. Viskas kinta taip nenuspėjamai, kad būsimi studentai tik perėję egzaminų ruožą, užpildę visus popierius ir galiausiai kur nors įstoję suvoks, į kokią sistemą pakliuvo.

Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedros darbuotojai baiminasi, kad šį vienintelį užatlantės akademinį lietuvių kultūros židinį gali ištikti Aušros Vartų bažnyčios Niujorke likimas. Taupydama lėšas universiteto vadovybė atsisako lietuviškų programų. Čikagoje įsikūrusio Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedra mini dvidešimtpenkmetį. Tačiau švęsti nėra ko: dekanatas katedroje panaikino kelias programas ir magistro bei daktaro studijų pakopas.

"Lietuvos žinios" savo šimtmetį įamžino monumentaliu meno kūriniu - ant redakcijos pastato sienos nupieštu didžiausiu Lietuvoje grafitu. Susirentę statybinius pastolius, trys grafitų meistrai daugiau kaip 200 kvadratinių metrų redakcijos pagrindinį fasadą margino beveik savaitę. Aprėpti tris pastato aukštus apimantį plotą jiems buvo tikras iššūkis. "Pastoliai siauri, tad sudėtinga pagal eskizą suvesti visas linijas. Teko koreguoti patį brėžinį", - pasakojo meistrų komandos narys Antonas.

Pusę milijono litų valstybei kainavusi telefoninės pagalbos nuo smurto kenčiantiems vaikams tarnyba dar neveikia, tačiau jau spėjo sugluminti esamų nevyriausybinių tokių linijų atstovus.

Premjeras Andrius Kubilius subūrė penkių ekspertų Antikorupcijos darbo grupę. Dabar valstybėje veiks kelios korupciją naikinančios institucijos. Naujojoje darbuosis ir liūdnai pagarsėjęs VSD "seklys" Linas Jurgelaitis.

Nors valstybės remiamas paskolas už studijas studentai galės grąžinti per 15 metų, palūkanas jie turės pradėti mokėti nuo pat paskolos išmokėjimo dienos. Tikslus palūkanų dydis paaiškės iki liepos vidurio. Vakar Vyriausybė pritarė tvarkai, pagal kurią jau šią vasarą bus teikiamos paskolos į valstybės finansuojamas vietas nepatekusiems studentams. Paskolas už studijas, siekiančias iki 50 tūkst.

Kaip jaustumėtės, jeigu kur nors viešoje vietoje aptiktumėte savo telefono numerį? Dviem krašto gyventojams "pasisekė": jų telefonų numeriai buvo paviešinti daugybėje vieno banko reklamos skelbimų. "Siaubas, nežinau, ką reikės daryti", - LŽ paskambinus reklaminiuose skelbimuose nurodytu telefonu stebėjosi mergina. Jos asmeninis numeris buvo paviešintas banko "Snoras" skyrių išorinėje reklamoje, siūlančioje būsto paskolas.

Vakar 48 tūkst. abiturientų laikė pirmąjį - gimtosios lietuvių kalbos - egzaminą. Tik vienoje mokykloje įvyko nemalonus incidentas - saugoti užduočių buvo iškviestas policininkas. Vidudienį, per gimtosios kalbos egzamino pertrauką, prie sostinės Žirmūnų gimnazijos klegėjo būrys abiturientų. Jie nuotaikingai aptarinėjo pirmą privalomojo brandos egzamino dalį.

Prezidento rinkimų vajaus nesklandumai neapsiribojo vien tuo, kad kas penktas pilietis nesulaukė rinkėjo pažymėjimo. Juos gavusieji taip pat susidūrė su mįslėmis - pažymėjime nėra nurodyta, į kokius rinkimus žmonės kviečiami. Pažymėjimuose rinkėjai pasigedo paprastos informacijos: kokiuose rinkimuose - prezidento ar Europos Parlamento - jie kviečiami balsuoti. Lapeliuose nurodytos tik rinkimų datos - gegužės 17-oji ir birželio 7-oji.

Trejus metus buvo puoselėtas Lietuvos tūkstantmečio tinklalapis www.lietuvai1000.lt. Dabar valdininkų užsakymu sukurta nauja svetainė www.lietuva1000.lt., kuri mokesčių mokėtojams atsieis dar apie 170 tūkst. litų, nors bus naudojama tik pusmetį. Interneto naršyklėje surinkus adresą www.lietuvai1000.lt lankytoją pasitinka Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos (LTMD) sveikinimas: knyga su bėgančia eilute, imituojanti Kvedlinburgo metraštį, bei dviejų sakinių istorinis tekstas.

Apsimetę Ispanijos karalių į Vilnių atlydėjusiu ispanų dienraščio korespondentu Migeliu Servantesu, kandidatų į Lietuvos prezidentus anglų ir vokiečių kalbomis telefonu teiravomės nuomonės apie Europos Sąjungos Reformų (Lisabonos) sutarties ateitį. Įsitikinome, kad beveik visi kandidatai neprastai susikalba angliškai arba vokiškai, kaip ir nurodė savo rinkimų anketose.

Vilniaus miesto savivaldybė žada peržiūrėti dviprasmišką šilumos ūkio nuomos sutartį su bendrove "Dalkia". Ragindama sostinės valdžią tai daryti ryžtingiau, iniciatyvinė grupė merui vakar įteikė 11 tūkst. šildymo kainomis nepatenkintų vilniečių parašų. Vakar sostinės meras Vilius Navickas gavo solidų nešulį - 11 storų aplankų su miestiečių parašais. Juose pasirašė žmonės, nepatenkinti Vilniaus šilumos ūkio nuomininkais ir jų didinamomis kainomis už centrinį šildymą.

Lietuvos moksleiviai per pamokas ne tik tyčiojasi iš mokytojų, bet ir grasina su jais susidoroti. Paprastai tokie atvejai lieka tarp klasės sienų, bet kai kurie jų viešinami internete. Policija žada aiškintis virtualių patyčių kaltininkus. Jungtinės Karalystės žiniasklaida neseniai pranešė apie dviejų britų dvylikamečių sukurtą ir svetainėje www youtube com rodomą filmą, kuriame mergaitės grasina nužudyti savo mokytoją. Į svetainę įkelta ir keletas esą panašių vaizdelių iš Lietuvos mokyklų.

Tarptautinę darbo dieną valdžios sprendimais nepatenkintos profsąjungos paminėjo trankia muzika. Švenčiančiųjų eitynės nusidriekė keliuose krašto miestuose, tačiau jos toli gražu nepriminė sovietmečio "majovkių". Vakar Vilniaus Gedimino prospektas, Kauno Laisvės alėja ir Šiaulių pėsčiųjų bulvaras mirgėjo nuo vėliavų.

Dalia Grybauskaitė nemelavo sakydama, kad elektra Lietuvoje brangesnė nei Belgijoje. Šios valstybės gyventojai gali rinktis elektros tiekėją, o tuo pačiu ir pigesnius tarifus. Lietuviai tokio pasirinkimo neturi. Briuselyje elektra pigesnė nei Lietuvoje. Tai kandidatė į prezidentus D.Grybauskaitė pasakė per paskaitą Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto studentams.

Vilniaus teisės ir verslo kolegijos (VTVK) studentai, baigę turizmo ir viešbučių administravimo mokslus, veikiau galės būti buhalteriai nei turizmo specialistai. Nors pinigai buvo mokami už konkrečią studijų programą, administracija kai kuriuos mokomuosius dalykus savavališkai pakeitė kitais. VTVK turizmo ir viešbučių administravimo neakivaizdinio skyriaus antrakursiai labiausiai gilinasi į finansų ir kredito bei rinkodaros mokomąją literatūrą.