lrt

„Eurovizijos“ finalo dieną LTV buvo žiūrimiausia televizija. Vienas įspūdingiausių Europos metų renginių – „Eurovizijos“ dainų konkursas – darkartą įrodė, kad jis svarbus ir didžiajai daliai Lietuvos žiūrovų. Ką tikpasibaigusi „Eurovizija“ tapo žiūrimiausiu 2012-ųjų metų renginiu.

Prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo šešerių metų kadencijai paskyrė keturis naujus narius į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybą. Nuo gegužės 9 d. LRT tarybą papildys profesorius, VU Žurnalistikos instituto direktorius ir žiniasklaidos analitikas Ž. Pečiulis, dr. Z. Gaidienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė, turinti didelę finansų disciplinų dėstymo patirtį bei konsultuojanti įmones finansų ir valdymo klausimais.

„Labas vakaras. Pradedame Vilniaus televizijos studijos šio vakaro programą“, - panašiais žodžiais 1957-aisiais balandžio 30-ąją 19.45 val. Lietuvoje prasidėjo televizijos epocha. 55-ąjį gimtadienį mininčios televizijos istorija ir žmonės pirmadienį prisiminti Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai“. Laidos dalyviai dalijosi prisiminimais apie pirmuosius bandymus transliuoti mūsų šalyje ir dabartinę transliuotojo padėtį.

Lietuvos televizijai – 55-eri!„Dėmesio, dėmesio, kalba ir rodo Vilnius. Pradedame bandomąją Vilniaus televizijos studijos programą“, – tokiais žodžiais 1957 metų balandžio 30 dieną 19 val. 45 min. Lietuvoje prasidėjo televizijos epocha.Šiai diktoriaus Juozo Baranausko ištartai frazei, kuri liudijo apie ką tik užgimusią Lietuvos televiziją, pirmadienį,balandžio 30-ąją, sukanka 55-eri. 1957-aisiais televizijos dar neturėjo tokios šalys, kaip Suomija, Norvegija, Graikija.

Lietuvos televizijos laidos „Gustavo enciklopedija“ autorius ir vedėjas Audrius Rakauskas už neišsenkamą ištvermę skleisti šviesą apdovanojamas antrąkart teikiama Gailių klano premija. Pasak apdovanojimo įkūrėjų, pradedant 2011 metais, premijakasmet skiriama už viešojo gyvenimo refleksijas, išreikštas žodžiais arba darbais irsiekiančias bendrojo gėrio.

Netrukus sostinės ir Lietuvos gyvenimą praskaidrins vienas svarbiausių ir laukiamiausių metų kultūrinių renginių – Vilniaus knygų mugė. Jau tryliktąjį kartą vyksiančio renginio ilgaamžiškumas, populiarumas ir masiškumas paneigia mitą, kad knygoms šiuolaikinėje visuomenėje vietos lieka vis mažiau. Atvirkščiai – tai įrodymas, kad lietuviai myli, skaito ir perka knygas, nepaisydami sunkmečio. Jau ne pirmus metus Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija – neatskiriama Vilniaus knygų mugės dalis.

Daugelį dešimtmečių kauptas ir ateities kartoms išsaugotas Lietuvos radijo garso archyvas tampa atviras visuomenei. Jį bus galima pasiekti Lietuvos radijo virtualioje audiobibliotekoje portale http://lrvab.lrt.lt. „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija be savo pagrindinės funkcijos – kurti laidas – yra ir vienas svarbiausių Lietuvos kultūrinės atminties saugotojų.

Unikalus, daugelį dešimtmečių kauptas ir ateities kartoms išsaugotas Lietuvos radijo garso archyvas tampa atviras visuomenei. Jį bus galima pasiekti Lietuvos radijo virtualioje audio bibliotekoje portale lrvab.lrt.lt. „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija be savo pagrindinės funkcijos – kurti laidas – yra ir vienas svarbiausių Lietuvos kultūrinės atminties saugotojų.

Kovo 1-ąją Lietuvos televizijos „Labo ryto“ žiūrovai ekrane išvys naują vedėją – iki šiol spaudą laidoje apžvelgiančią Eglę Daugėlaitę. Ji pakeis daugiau nei trejus metus laidą vedusią Guodą Pečiulytę, kuri išvyksta į žurnalistinę stažuotę Strasbūre. „Labas rytas“ mane lydi nuo tada, kai tapau sąmoninga žiūrovė. Vėliau, jau studijuodama žurnalistiką, jame pasirinkau atlikti praktiką. Prieš pusantrų metų, gavusi diplomą, sulaukiau pasiūlymo prisijungti prie „Labo ryto“ kūrybinė grupės.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija kviečia žiūrovus ir klausytojus taptia ktyviais televizijos ir radijo programų formuotojais. Prisidėti prie nacionaliniotransliuotojo radijo ir televizijos programų sudarymo galima dalyvaujantelektroninėje apklausoje.

Ž. Stakėnas naujoje laidoje supažindins su perspektyviausiomis profesijomis. Jau ketvirtąjį sezoną gyvuojantis LRT projektas „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ imasi naujos misijos – supažindinti smalsius moksleivius su perspektyviausiomis, Lietuvai reikalingiausiomis profesijomis. Tai darys nauja Lietuvos televizijos laida „Lietuvos tūkstantmečio vaikai. Ateitiesprofesija“, kuri bus rodoma sekmadieniais 17.15 val. jau nuo vasario 5 dienos.

Garsus poetas Marcelijus Martinaitis savo gyvenime matė skaudžiausias mūsų istorijos akimirkas – pirmąją ir antrąją sovietų okupacijas, žydų tragediją, partizaninį pasipriešinimą, sovietinio režimo melą. Autobiografiją išleidęs M. Martinaitis LRT laidoje „Įžvalgos“ teigė, kad atėjo metas padaryti gyvenimo ataskaitą, apsivalyti nuo to, kas buvo praėjusiame laike. „Daug kas mano, kad gyvenimas yra nieko vertas: buvo badas, kiti sunkumai, todėl esą neverta apie tai šnekėti.

Trečiadienį, sausio 4 d. LRT didžiojoje studijoje įvyko iškilminga „Bitinukų“ įteikimo ceremonija. Jos metu geriausiems metų specialistams, kurių darbas labiausiai išsiskyrė nacionalinio transliuotojo eteryje, įteikti tradiciniai apdovanojimai. Geriausio radijo laidų vedėjo ar žurnalisto nominacijoje geriausia tapo Živilė Kropaitė.

LRT generaliniam direktoriui, LRT tarybai, kopijos- institucijoms, formuojančioms tarybą 2011 m. sausio 3 d. Šalies inteligentai ragina Lietuvos nacionalinio  radijo ir televizijos vadovybę suteikti nuolatinį eterį pilietinei organizuotai visuomenei Viena iš atotrūkio tarp visuomenės ir valdžios priežasčių yra nepakankamas visuomenės atstovavimas masinės informacijos priemonėse. Komercinės mass media turi savo tikslus– pelną ir konkurencingumą.

Siūloma Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai suteikti pirmojo rodymo pareigą valstybės biudžeto lėšomis finansuotus filmus. Seimo narė Dalia Teišerskytė Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo tokį pasiūlymą Kino įstatymo pakeitimo projektui.

Seimas nepritarė Visuomenės informavimo įstatymo pataisai, pagal kurią buvo siūloma vieną Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) komisijos narį skirti iš Seimo opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų. Už šio įstatymo pakeitimo priėmimą balsavo 57 Seimo nariai, prieš - 18, susilaikė 41 parlamentaras.

Netekome buvusio kolegos, Lietuvos televizijos žurnalisto, ilgamečio „Panoramos“ darbuotojo Stasio Arnašiaus. Jis mus paliko eidamas 79-tuosius metus. Stasys Arnašius bus pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose Olandų gatvėje, rytoj, lankymas nuo 16 valandos. Laidotuvės – antradienį. Gimęs 1933 metų spalio 12-ąją tuomečiame Šilalės valsčiuje, čia baigia ir vidurinę mokyklą, o 58-taisiais Vilniaus universitete įgyja žurnalisto specialybę.

Penktadienį LRT programa „Opus  3“ šventė penktąjį savo gimtadienį. Ištikimiausi radijo stoties gerbėjai būriais traukė į sostinės menų fabriką „LOFTAS“. Jiems savo pasirodymus dovanojo alternatyvios muzikos grupės. Išsiskirti iš kitų radijo stočių ir groti ne tik populiariąją muziką – toks yra penkerius metus gyvuojančios „Opus 3“ LTR programos komandos tikslas. Panašu, kad jiems tai pavyko.

Pasirodė audito išvados, kurios nustatė, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) naudojo valstybės lėšas nesilaikydama galiojančių įstatymų. Registruota kaip biudžetinė, bet pagal veiklą – privati Valstybės kontrolė nustatė, kad LRTK gautas lėšas naudojo pažeisdama teisės aktus, pasak valstybinių auditorių, sąlygas tam sudarė teisinio reguliavimo spragos.

Pastarųjų poros metų situacija, kuomet iki pat vėlyvos žiemos nebūdavo aišku, ar Lietuva suras lėšų išsiųsti savo atstovą į „Eurovizijos“ dainų konkursą šiais metais nepasikartos. Jau nuspręsta, kad į Azerbaidžaną lietuviai važiuos, todėl visi atlikėjai, norintys dalyvauti nacionalinėje atrankoje, gali ruošti naujus kūrinius.

(Papildyta 17:41 val.) URM pareiškė griežtą protestą dėl į Baltarusiją neįleistos žurnalistės Su Baltarusijos ambasadoriumi Lietuvoje Vladimiru Dražinu susitikęs užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius pareiškė griežtą protestą dėl anuliuotos žurnalistės Rūtos Lankininkaitės vizos ir jos paskelbimo nepageidaujamu asmeniu Baltarusijoje.

LRT taryba kviečia visuomenę diskutuoti dėl visuomeninio transliuotojo kuriamų programų ir naujos tokių programų valstybinės strategijos. Atviras diskusijų forumas pradėjo veikti internete www.ateitieslrt.lt. Šiame forume laukiamos nuomonės, komentarai, pasisakymai, pasiūlymai, diskusijos. Vertingiausi pasiūlymai bus plačiai aptariami, o vėliau gali būti įtraukti į programų strategiją. Forumas veiks iki šių metų spalio pabaigos.

Žiniasklaidos pirkimo ir planavimo agentūrai „Starcom“ pradeda vadovauti Aidas Trumpickas, buvęs Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) reklamos departamento vadovas, praneša „Cv.lt“. Ankstesnis agentūros vadovas, Laurynas Sadauskas, nuo šiol vadovaus komunikacijos bendrovių grupei „Publicis Group“ Lietuvoje. „Aš pasitraukiu nuo tiesioginės veiklos agentūrose. Būsiu atsakingas už korporatyvinius „Publicio“ reikalus“, – teigė L.  Sadauskas.

Tiek opozicijai, tiek ir valdantiesiems priklausantys parlamentarai neigiamai vertina Premjero patarėjo bandymus versti LRT vadovą. Konservatorių Vyriausybė ne kartą bandė sužlugdyti visuomeninį transliuotoją, teigia socialdemokratai – taip tvirtinama jų išplatintame pranešime, kuriame reaguojama į žiniasklaidoje pasirodžią informaciją apie Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjo Virgio Valentinavičiaus konfidencialų pokalbį su JAV ambasadore Lietuvoje Anne Elizabeth Derse.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos administracija apskaičiavo, kad liūties padaryti nuostoliai siekia 5 tūkst. litų. Nuostoliai nebuvo itin dideli, nes vanduo nesugadino brangios technikos, tačiau baiminantis, kad situacija gali pasikartoti ir tuomet žala būtų žymiai didesnė, ketinama Vyriausybės prašyti pinigų pastato atnaujinimui, rašo 15 min.lt.

Nacionalinė televizija baigė sezoną švente LRT kiemelyje. Šia proga ketvirtadienį vyko krepšinio turnyras, kuriame dalyvavo 15 komandų....

Seimo opozicinėms frakcijoms siūloma sudaryti galimybę dalyvauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos veikloje. Tai numatantį Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narė Ona Valiukevičiūtė. Teikiamu įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad sudarant Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir Seimui skiriant tris narius, iš jų vienas narys būtų skiriamas iš Seimo opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų.

Šio trečiadienio Lietuvos televizijos „Žurnalisto tyrimo“ herojus – regėjimo negalią turintis devyniasdešimtmetis, po slaugos senelių namuose likęs be cento. Klastingą pinigų ir turto nusavinimo aferą atskleis žurnalistė Lina Paškevičiūtė. Beveik nematantis buvęs mokytojas į senelių namus „Senjorų rojus“ buvo priviliotas pažadėjus suorganizuoti akių operaciją.

Į sostinės Santariškių miestelį dažniausiai užsukame prispirti bėdos ar lankydami sergančius šeimos narius bei draugus. Tačiau šį kartą vizito tikslas buvo malonesnis. Su ką tik atšventusia gražų jubiliejų čia dirbančia „Sveikatos radijo“ redaktore Angele Kiliuviene kalbėjomės apie tai, kas svarbu kiekvienam: gyvenimo išbandymus ir likimo posūkius. Daugelį metų ji dirbo diktore LRT, o šiandien ramiai gali atsigręžti atgal.

LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius apdovanotas Latvijos valstybiniu apdovanojimu – Latvijos Respublikos Pripažinimo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (Croix de la reconnaissance). Ordinas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovui paskirtas iš indėlį stiprinant Lietuvos ir Latvijos draugystę bei bendradarbiavimą. A. Siaurusevičius anksčiau yra pagerbtas Estijos, Ukrainos, Nyderlandų ir Gruzijos valstybiniais apdovanojimais.

Lietuvos vyrų rankinio LRT Didžiąją taurę antrus metus iš eilės iškovojo iškovojo Klaipėdos „Žemaitijos dragūno“ komanda. Ji finale Kauno sporto halėje šeštadienį 26:24 (14:14) įveikusi Vilniaus „Šviesos“ rankininkus.

Lietuvos moterų rankinio LRT Didžiąją taurę pirmą kartą iškovojo Kauno rajono „Garliavos-SM“ komanda. Ji finale Kauno sporto halėje šeštadienį 27:22 (11:9) įveikė Panevėžio „KKSC-Silmekos“ rankininkes. Nugalėtojoms Daiva Būtėnaitė pelnė 8, o Deimantė Bagdonaitė - 5 įvarčius. Panevėžio komandai po 6 įvarčius pelnė Simona Kazlauskaitė ir Gintarė Butkevičiūtė, 5 - Ingrida Kuodytė.

LTV programų direktoriumi paskirtas Rolandas Maskoliūnas, žiūrovams pažįstamas iš mokslo populiarinimo, kino naujienų laidų ir TV viktorinų. 1962 m. gimęs R. Maskoliūnas – biologijos mokslų daktaras, per kelis dešimtmečius savo mokslines žinias pritaikęs ne tik dirbdamas dėstytoju Kauno medicinos universitete (1984–1992), bet ir leidybinėje veikloje (1982–1996). Lietuvos televizijoje R. Maskoliūnas rengė ir vedė laidą apie fantastinį kiną „Videokaukas“ (1992–1999), kino naujienų žurnalą „Kau...

Lietuvos radijo diktorė, ištisas kartas išugdžiusi televizijos laidos „Labanakt, vaikučiai“ vedėja - teta Beta – Bernadeta Lukošiūtė, iki smulkmenų prisimena sausio 13-sios naktį prieš dvidešimt metų. „Kai išėjome iš pastato, žmonės jau buvo nustumti toliau. Būreliai prie laužų stovėjo su radijo aparatukais, nes jau kalbėjo Sitkūnai,“ - sakė menanti diktorė, kai po šturmo, iš užgrobtų radijo ir televizijos pastatų, automatininkų lydimi, vorele buvo išvesti paskutiniai darbuotojai.

Paaiškėjo 43 dainos, iš kurių viena po nacionalinės atrankos atstovaus Lietuvą  2011 m. Eurovizijos dainų konkurse. Konkursui buvo pateikta per 70 dainų. Nacionalinė Eurovizijos atranka vyks 4 etapais. Atrankos koncertai, kurių metu dainas vertins komisija, bus filmuojami vasario 3, 10 ir 17 dienomis. LTV eteryje koncertų įrašai bus rodomi vasario 5, 12 ir 19 d. – transliacijos metu už dainas tiesiogiai balsuos žiūrovai.

Šiemet, talkinant Nacionalinei dailės galerijai, LRT muziejaus sausio 13 – osios ekspozicija išplėsta – eksponatai pasitinka nuo pat įėjimo į pastatą ir koridoriais lydi iki studijų iš kurių transliuota tiesioginė programa tą naktį. Kasmet sausio 13-osios išvakarėse prie radijo ir televizijos pastatų vyksta minėjimai: kūrenamas laužas, šalia esančiame aukų atminimo kalnelyje skamba dainos, dega žvakutės.

Po beveik 11 pertraukos metų žurnalistė Nemira Pumprickaitė grįžta į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją – nuo kitų metų sausio 9 d. ji ves Lietuvos televizijos Naujienų tarnybos rengiamą laidą „Savaitė“. N. Pumprickaitė daugiau nei prieš 10 metų dirbo LRT sporto laidų redakcijoje, vėliau – LTN laidos „Vakaro žinios“ redaktore ir vedėja. Paskutinė laida, kurią N.Pumprickaitė vedė Lietuvos televizijoje – „Aktualus interviu“ kartu su Aurelijumi Katkevičiumi 2000-aisiais metais.

Trečiojo LRT auksinio balso konkurso „Triumfo arka“ finalo nugalėtoja tapo dainininkė iš Kazanės Lilija Gubaidulina. Nugalėtoja ir dar trys finalo dalyviai - Kauno muzikinio teatro atstovai Gitana Pečkytė ir Mindaugas Zimkus bei Panevėžio muzikinio teatro atstovas Algirdas Bagdonavičius  - per vienuolika „Triumfo arkos“ laidų buvo atrinkti balsuojant komisijai ir žiūrovams. Trečiojoje „Triumfo arkoje“ dalyvavo Lietuvos muzikinių teatrų atstovai ir dainininkai iš užsienio.

Gruodžio 26-ąją, antrą Kalėdų dieną, 20.45 val. vyks įspūdingas auksinio balso konkurso „Triumfo arka“ finalas. Per tiesioginę transliaciją iš LRT Didžiosios studijos išaiškės 2010 metų auksinio balso turėtojas.

Partijos Tvarka ir teisingumas atstovas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje Jurius Petreikis kreipėsi į komisiją, prašydamas įvertinti pirmadienį per Lietuvos televiziją transliuotą laidą „Savaitės atgarsiai“. Joje dalyvavę įvairių politinių partijų bei visuomeninių organizacijų atstovai buvo pristatomi kaip kandidatai į Vilniaus miesto merus, kurie pretenduoja šį postą užimti po vasarį įvyksiančių savivaldos rinkimų.

„Jeigu šiandien tektų palikti projektą...“, – garsiai mąstė ne vienas iš dešimties „Triumfo arkos“ dalyvių. Tad kol auksinio balso konkurso dalyviai sulauks klausytojų ir žiūrovų verdikto, mūsų laukia ne tik azartiška, bet ir... poetiška laida. Šį sekmadienį sužinosime, kurie keturi iškris ir kurie šeši toliau varžysis dėl „aukso“ konkurso pusfinalyje. Jaudulys buvo sunkiai tramdomas ne tik pačioje scenoje, bet ir užkulisiuose. Naujokėms sekėsi sunkiausiai.

Šį penktadienį Lietuvos televizijos eteryje jau antrus metus iš eilės vyks labdaros telemaratonas „Ištiesk gerumui ranką“. Tarptautinę neįgaliųjų dieną vyksiančios tiesioginės 3 valandas truksiančios transliacijos metu, kuri prasidės iškart po „Panoramos“, 21.15 val., bus rodomos istorijos, pasakojančios apie tai, kaip gyvena neįgalius vaikus auginančios šeimos, su kokiomis problemomis jos susiduria, kas joms teikia džiaugsmo ir padeda išgyventi sunkias akimirkas.

Teisę dalyvauti „Eurovizijos“ konkurse gali LRT atrankos konkurso nugalėtojas, tad skelbiama atrankos konkurso dalyvių registracija. Registracija vyks iki 2011 m. sausio 3 d. „Eurovizijos“ dainų konkursas vyks 2011 m. gegužės 10, 12 ir 14 d. Diuseldorfe, Vokietijoje. „Eurovizijos“ dainų konkursą rengia EBU (Europos transliuotojų sąjunga) drauge su visomis konkurse dalyvaujančiomis šalimis-narėmis. Vienintelė EBU narė Lietuvoje yra LRT.

Atradienį Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba patenkino Lietuvos radijo direktorės Jurgitos Litvaitienės prašymą atleisti ją iš einamų pareigų. J. Litvaitienė buvo radijo vadovė bei LRT generalinio direktoriaus pavaduotoja. Darbovietę moteris palieka nuo gruodžio 2 dienos.

LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šiandien pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymui kitais metais Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai papildomai skirti 2, 01 milijono litų. Vyriausybės biudžeto projekte LRT buvo numatyta skirti apie 40 milijonų litų išlaidoms. 2011 metais LRT finansavimas iš biudžeto turėtų siekti apie 42 milijonus litų ir beveik prilygtų 2006 metų lygiui. Tai leistų atkurti ankstesnes LRT transliacijų apimtis.

Iš šalies nesitraukia ekonominė krizė, bet vis daugiau parlamentarų nori šokti bei dainuoti. Kas tai – puota maro metu ar politikų laisvalaikio būdas? Garsus rašytojas Milanas Kundera apie tokius politikus taip rašė: „Šokėjas skiriasi nuo paprasto politiko tuo, kad trokšta ne valdžios, bet garbės; jis nesiekia primesti pasauliui vienos ar kitos socialinės sistemos (jam tai visiškai nerūpi), tik trokšta užkariauti sceną ir atskleisti savojo „aš“ spindesį“. Ar ne tokie „šokėjai“ tampa mūsų pol...

2011 metų  biudžeto projekte LRT numatyta skirti 41,7 mln. litų.  Tai yra 5 mln. litų daugiau nei pernai, tačiau pora milijonų mažiau, nei prašė LRT taryba. Taryba buvo perspėjusi, kad nedidinant finansavimo gali kilti grėsmė kai kurioms nacionalinio transliuotojo programoms, pavyzdžiui, radijo programoms „Klasika“ ar „Opus 3“. Vyriausybė biudžetą patvirtino ketvirtadienį, galutinį žodį dėl jo dar tars parlamentarai. Finansų ministerijos duomenimis, papildomai 2,75 mln.

Metų knygos rinkimų akcija ir vėl kviečia išrinkti Metų knygas. Ekspertų komisijos paskelbė po penkias suaugusiesiems, vaikams bei paaugliams skirtas lietuvių autorių knygas, iš kurių skaitytojai kiekvienoje kategorijoje rinks Metų knygą.

Primadonos Inesos Linaburgytės akyse, pradėjus kalbėti apie šiandieną, suspindi ašaros. Beveik dvidešimt metų operoje dainuojanti moteris neslepia, kas drasko širdį. „Mene savi dėsniai“, – šypsosi Inesa, prisiminusi skandalą su Karmen vaidmeniu. Negana to, pastaraisiais metais solistė dažniau mojuoja teptuku nei pasirodo scenoje. Jos namai išdabinti, sienas puošia jos tapyba.